Tarptautinis perkraustymas į Vilnių iš Glossop: praktinis vadovas be reklamų ir sugrupuotų tekstų

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtmetis, o dėl savo bendrovės ir klientų – galiu pasakyti, kad mažiausiai 20 metų matavau viską, kas tik gali įvykti kelyje. Žmonės dažnai klausia, kuo tas procesas skiriasi nuo paprasto pervežimo Lietuvoje, ir, turiu pripažinti, skirtumas yra ne tik atstumu, bet ir tuo, kaip veikia sistemos užsienyje, ypač po „Brexit“ anglosakso pasaulyje. Tarptautinis perkraustymas į Vilnių iš Glossop atrodo kaip sudėtingas loginis žaidimas, kur reikia sujungti derbišyro kalvų geomorfologiją su Lietuvos pietinio autostrados pravažiavimais. Čia nėra vienos formulės visiems, nes kartais viskas vyksta sklandžiai, kartais vairuotoją užklauso Didžiosios Britanijos policija dėl techninės apžiūros trukmės, o kartais – tiesiog paslysta padanga ties Braburgo degaline. Visgi, pagrindiniai principai lieka tą patį, ir jeigu suprasite logistikos mechanizmus, o ne tik pasiklausysite „žodžių“, jums bus daug lengviau išgyventi tą savaitę, kai jūsų gyvenimas telpa į dėžę.

Kaip susitvarkyti su kaina ir laiku

Kiek laiko trunka tas kelias iš Glossop?

Visiems norisi girdėti konkrečų skaičių, bet realybėje laikas priklauso nuo to, ką vairuotojas gaus prieš pervažiuodamas Lamanšą. Įprastai tas maršrutas užtrunka apie 3–5 darbo dienas nuo pakrovimo momento iki iškrovimosi Vilniuje, tačiau turiu omenyje, kad tarpininkų užkrovimai gali viską nukelti. Vieną kartą mums teko laukti net tris dienas, nes vairuotojas per daug kruopščiai užsiėmė dokumentų tikrinimu ir praleido ferją. Taigi, geriau planuokite savo atvykimą su savaitės atsarga, jeigu nenorite miegoti ant dėžių tuščiame bute.

Nuo ko priklauso kaina?

Dažniausiai pasakau, kad kaina – tai tūkis, taip vadinamas kubinių metrų kiekis, kurį užimate savo daiktais, plius atstumas ir degalai. Tačiau yra ir nematomi dalykai, kurie brangina įkainį, pavyzdžiui, britiniame pajūryje esančių įmonių mokesčiai už terminalą arba mokesčiai už muitinės deklaracijos pateikimą, kurie dabar, po „Brexit“, yra kur kas didesni. Tarkime, jeigu jums reikalingas tik kelios kėdės pervežti, tai gali kainuoti kaip mažas krovinys, jei pavyks užpildyti vietą kitų klientų daiktais, bet jei tai bus pilnas reisas – skaičiuokit taip, tarsi važiuotumėte taksi visą kelią.

Ar verta rinktis pigesnį pasiūlymą?

Mano patirtis sako, kad per pigu būna tik laidojimai ir bedugnės. Yra įmonių, kurios siūlo neįtikėtinas kainas, bet tada vėliau pasirodo, kad joms nereikia apdrausti jūsų krovinio arba jūs turėsite patys išleisti pusę dienos klupydamiesi prie A57 kelio, laukdami, kol jie surinks kitus klientus. Viena kartą turėjau klientą, kuris taip taupo, kad galiausiai jo sofa buvo pristatytas drėgnas, nes vairuotojas nenorėjo nusipirkti apsauginės dangos. Geriau sumokėkite šiek tiek daugiau už garantiją, nei vėliau gailėsitės sugadintų baldų.

Ar galima kažkaip uždirbti pervežant savo daiktus?

Kai kurie žmonės bando įsivaizduoti, kad jie gali tapti „vidutiniais kroviniais“ ir pergabenti kokią nors prekę kaimynui, kad susimažintų sąskaita. Nerekomenduoju to daryti be licencijos, nes britų sienos apsauga yra gana įžvalgi. Jeigu jūsų tarptautinis perkraustymas į Vilnių iš Glossop įvyks su keletu svetimų dėžių, kurios nurodytos kaip „asmens daiktai“, o vėliau pasirodo, tai yra prekės pardavimui – gausite didelę baudą. Geriau likti ties asmeninio turto pervežimu.

Kada geriausia kelionę planuoti?

Stengtųsi vengti šventinių laikotarpių, ypač Kalėdų ir Naujųjų metų, nes tada taip pat padidėja keltų kainos ir eilės. Taip pat pavasario pabaigoje, prasidedant statybų sezonui, sunku rasti laisvus vairuotojus. Idealus laikas – rugsėjo arba spalio mėnesį, kai oras dar neblogas, o eismas jau šiek tiek ramenis. Nebent jūs esate priverstos keltis dėl darbo, tada tiesiog reikia derėtis su terminais.

Dokumentai ir muitinės niuansai

Kokius dokumentus tikrai reikia turė?

Nebenaudojame tiek paprastų formų, kaip anksčiau, todėl būtinai reikalingas T dokumentas (T1), kuris leidžia prekėms keliauti per ES teritoriją be muitų. Be to, jums reikės turto inventoriaus sąrašo, nurodančio vertę, datą ir, svarbiausia, parašą. Be to, reikia asmens dokumento kopijos. Vieną kartą klientas užmiršo pasirašyti inventoriaus lapą, ir mes privalėjome siųsti jį skubiu elektroniniu paštu į terminalą, kol vairuotojas laikėsi prie vartų.

Kas yra tas „Turto sąrašas“ ir kaip jį sudaryti?

Tai neįsivaizduojamas rūpestis, bet be jo niekas neveiks. Jis turi būti dvikalbis (angliškai ir lietuviškai) arba bent anglų kalba su aiškiais apibūdinimais. Negalima tiesiog rašyti „dešimt dėžių su šlamuštu“, turi būti nurodyta, kas yra viduje: „drabužių dėžė“, „virtuvės reikmenys“ ir t.t. Muitinės darbuotojai mėgsta tikslumą, todėl kiekvienas brangus daiktas (kaip kompiuteris ar antikvarinė vaza) turi būti įvertintas ir atskirai nurodytas.

Ar reikia mokėti verytinį mokestį (PVM) ir kaip jį grąžinti?

Jei gyvenate Anglijoje ilgiau nei 12 mėnesių, turite teisę į PVM atleidimą (Transfer of Residence relief), kas reiškia, jog mokesčio nemokate. Tačiau reikia pateikti užpildytą formą ir įrodymus, kad esate persikėlę gyventi į Lietuvą amžinai. Jeigu nesate gyvenę tiek, gali tekti sumokėti PVM nuo daiktų vertės, bet vėliau galima padaryti grąžinimą per Lietuvos muitinę – tik tai gali šiek tiek užtrukti.

Kas nutinka, jeigu dokumentai neteisingi?

Tuomet prasideda košmaras. Krovinys gali būti sulaikytas, o jums teks mokėti sandėliavimo mokestį terminaluose, kurie nėra pigūs. Esu matęs atvejų, kai dėl klaidingai nurodytos prekės kilmės (pvz., „Made in China“ ant daug metų senumo baldų) kilo abejonių, ar tikrai tai asmeninis daiktas. Geriau patikrinti du kartus prieš išvykstant (geriau iš anksto, nei vėliau verkti).

Ar galiu vežti transporto priemonę?

Taip, bet čia viskas įdomiau. Jeigu mašina yra jūsų nuosavybė ilgiau nei 6 mėnesius, ją galima įvežti be muito, tačiau reikia užregistruoti Lietuvoje per tam tikrą laiką. Reikės MVA (Mutual Recognition) formos arba įrodymų, kad mokėjote mokesčius JK. Be to, jei mašina pervežiama savarankiškai (ne vairuotojo, bet jūsų), turi būti britinės draudimo polisas, galiojantis Europoje. Žiūrėkite, kad padangos atitiktų sezoną, kitaip praeisit tikrai su „peledu“.

Pakavimas ir saugumas

Ar reikia susirasti dėžes patys?

Galite, bet mes dažniausiai siūlome pristatyti dėžes prieš užsakymą, nes jos turi būti tam tikro standarto ir stiprumo. Paprastos prekybos centruose parduodamos dėžės kartais suyla po keliasdešimt kilogramų knygų. Pas mane buvo atvejis, kai klientas supakavo visus indus į senas pašto dėžes – ilgai aiškinomės, kodėl viskas susilydė į vieną masę. Geresnės yra specialios perkraustymo dėžės, kurios turi dvigubus sienelių.

Kaip elgtis su baldais?

Jei tikrai norite išsaugoti savo sofą ar stalą, reikia juos apvynioti burbuliukine plėvele ir uždėti kartono dangas ant kampų. Vairuotojas gali tai padaryti, bet jeigu jūs padarysite patys – sutaupysite laiko. Yra keletas problemų su Didžiosios Britanijos baldais, kurie kartais būna didesni nei Lietuvos liftų angos, tai reikėtų išmatuoti baldus prieš išvežant (ypač, jei gyvenate pastate su liftu).

Ar galima vežti maistą?

Dėl „Brexit“ tai dabar yra gana sudėtinga. Negalima vežti mėsos, pieno produktų ir kai kurių vaisių iš ES į JK ir atvirkščiai be leidimų. Žinoma, jeigu tai uždara dežutė su makaronais ar kukurūzų traškučiais – turbūt nebus problema, jei tai nekomercinis kiekis. Vieną kartą vairuotojui konfiskavo pusę dešros dėžės, todėl negerai vežti „mamos keptas kumpius“, nors ir labai norisi.

Kaip su knygomis?

Knygos yra sunkios, todėl nerekomenduoju dėti jų į didžiąlesnes dėžes – tiesiog neįsivaizduojama, kaip jas nešioti. Geriau naudoti mažesnes knygų dėžes, kurios telpa apie 15–20 kg. Taip pat vertėtų atkreipti dėmesį į tai, kad drėgmė gali pakenkti viršeliams, tai užtenka padėti kelias popieriaus servetėles arba knygas pakverti statmenai (žiūrėk, kad neperlenktum viršelio, kitaip jis sugadins).

Ar apdraudžiate daiktus?

Taip, visada siūlome draudimą, bet svarbu suprasti, kad standartinis draudimas apima tik „visišką praradimą“ arba rimtus pažeidimus, o ne mažus įbrėžimus ant stalo, gali atsirastię dėl vibracijos. Jeigu turite labai brangių dalykų, juos reikia aprašyti instrukcijoje kaip ypatingai jautrius. Aš visada sakau – geriau pasidarykite nuotrasukas prieš įkraunant, kad turėtum įrodymų, jei kas nors nutiks (nors tikimės, kad nutiks geriausiai).

Specifiniai dalykai ir vietos

Kaip su jumis susisiekti, jei aš jau esu Lietuvoje?

Dabar viskas vyksta per „WhatsApp“ arba el. paštą, todėl nebūtina būti fiziškai prie kurjerio. Tiesa, reikia, kad kas nors atvyktų priimti krovinį Vilniuje, jei jūsų negali būti. Viena kartą teko laukti valandą, kol gavome telefoną iš kliento, kuris buvo pasimiręs pinigus ir telefono, o vairuotojas stovėjo gatvėje (buvo nemaloni situacija). Geriau turėkite atsarginį kontaktą.

Ar gali būti problemų su prieiga prie namų Vilniuje?

Vilniaus senamiestyje arba centrinėse gatvėse gali būti ribojamas transporto eismas arba reikia specialių leidimų.