Tarptautinis perkraustymas į Vilnių iš Birmingham: praktiniai patarimai ir beveik visa tiesa

Dirbu šioje srityje jau beveik ketvirtį amžiaus, tad mačiau viską – nuo beglobių katinų sunkvežimiuose iki tobulai supakuotų porceliano rinkinių, kurie ir vis tiek suskilna nuo pirmojo kelio duobės Lenkijoje. Žmonės dažnai galvoja, kad tarptautinis perkraustymas į Vilnių iš Birmingham yra kaip kurjerio pristatymas – užsisakai ir laukti. Ne, tai daug sudėtingesnė istorija, ypač dabar, kai pasaulis pasikeitė. Jei jums svarbu ne tik kaina, bet ir nervai, geriau sužinokite, kaip tai vyksta iš vidaus, prieš neišsirinkant brangiausią pasiūlymą iš Google. Čia nėra apie blizgesį, o apie tai, kaip išgyventi beveik 2000 kilometrų kelionę.

Kainos, biudžetai ir realybė

Kiek maždaug gali kainuoti toks dalykas?

Klausiate kainos, tai visada yra kaip paklausti „kiek kainuoja automobilis“ – viskas priklauso nuo to, ką vežiate. Šiuo metu tarptautinis perkraustymas į Vilnių iš Birmingham vidutiniškai kainuoja nuo 1200 iki 2500 eurų, jei kalbame apie standartinį butą (apie 15-20 kubinių metrų). Jei turite pilnam namą reikmenų, žemiau trijų tūkstančių vos neįmanoma išsilaikyti, pagerinus degalų kainas ir užsienio vairuotojus reikalaujančias atlyginimas. Tiesa, prieš savaitę vienas klientas man sakė, kad jam kainavo 800, bet tai tikriausiai buvo dalinis krovinys su kitais klientais, vadinama „dalinė pakrauta“.

Kodėl brangiau nei prieš 5 metus?

Na, pirmiausia – degalai ir Brexit. Antra – darbo jėga. Rasti vairuotoją, kuris norėtų važiuoti į Lietuvą ir atgal, darbant 14 valandų per dieną, dabar yra košmaras. Be to, tarptautinis perkraustymas į Vilnių iš Birmingham reikalauja daugiau bureaucratic dėmesio − muitinės, manifestai, kurie anksčiau buvo tiesiog popieriaus lapeliai. Dabar viena klaida deklaracijoje gali atidėti visą reisą dienai-dviems, o stovint sunkvežimiui prie sienos, laikmatis įsijungia.

Ar verta lauki „kelionio draugo“ (dalinio krovinio)?

Jei turite tik kelias baldas ir dideles lagamines, taip, tai pigiausia variantas. Bet jei jus traukia pilnas butas... nežinau, asmeniškai nerekomenduočiau. Jūsų daiktai gali pulti į vagoną su kitų žmonių daiktais, kurie gali būti... sakykime taip, ne tokia švara. Vieną kartą teko matyti, kaip kliento sofa buvo uždėtas ant statybinių atliekų (nesančių to kliento), ir rezultate visas sofa buvo prasislintas ir purvinas. Dėl to tarptautinis perkraustymas į Vilnių iš Birmingham geriau vykdomas išimtinai, t.y. visa mašina tik jums.

Ką reiškia kainose „muitinės išlaidos“?

Dažnai agentai tai priduoda. Paprastai į eina dokumentų paruošimas ir paties pravažiavimas procesas. Jei jums nieko nereikia deklaruoti (pervykstate daiktus asmeniniam naudojimui ir gyvenate nebent 12 mėnesių užsienyje), tai tai turėtų būti nemokama praeiti pro Lietuvos muitinę pagal „Transfer of Residence“ taisykles. Bet vistiek agentas už paprastų popieriu pildymą užima pinigus, tiesiog taip yra.

Kaip tiksliai apskaičiuoti tūrį?

Geriausia ne „akis in akis“, o omeniu. Paimkite metrų Ruletę (galvojau matuoklę... bet turi omenyje paprastą_ruletę) ir pažiūrėkite ilgį, plotį, aukštį didžiausių daiktų. Dažnai žmonės sako: „aš tik tris lagamines turiu“, o paskui atvažiuoja sunkvežimis, nes tų lagaminų yra 20 ir visi pilni knygų. Knigų neverta savo kalbėti jos labai sunkios.

Ar galima kažkaip užsimokėti vėliau?

Vargu ar rasite rimtą kompaniją, kuri išveš daiktus be avanso. Perdangiems reikia užsakyti bilietus (keltais ar tunelį), sumokėti degalams. Standartinė praktika – 30-50% avanso, likutį atiduodant geresnius ar prieš išsiunčiant. Jei kas prašo 100% iš karto – bėkite. Nors kartais ir mes prašome daugiau, jei tai ypatingas neįprastas krovinys.

Kelionė, trukmė ir kelias

Kiek laiko trunka tas kelias?

Teoriškai – 3 dienos. Praktiškai? Sakyčiau, 4-5 dienas yra saugesnė laika. Vairuotojas turi poilsio laiką (tachiografai), o anglis šiuo metu tai ne lengva užduotis. Jei kas nors pasako, kad atveš per 2 dienas, arba jis važiuos kaip beprotnis (ir gali baudą gauti Lenkijoje), arbamelaginga. Tarptautinis perkraustymas į Vilnių iš Birmingham yra apie 1800-2000 km, priklausomai nuo maršruto – ar eisite per Europos tunelį ar britų keltą.

Kuris maršrutas geriausias – per keltą ar tunelį?

Man asmeniškai patinka tunelis (Eurotunnel), nes jį užtenka užsisakyti ir važiuoji - nereikia laukti kiek laiko laivykla. Tačiau keltą iš Dover į Calais arba Dover į Dunkirk kartais pigiau, jei užsakoma anksti. Bet jei jūsų vairuotojas sujaudina jūrą (kas retai, bet nutinka), bus problema. Tunnelyje tiesiog važiuoji 35 minutes po jūra ir viskas.

Ar yra sunku įvažiuoti į Vilniaus centrą su sunkvežimiu?

Vilnius... senamiestyje su 18 tonų sunkvežimiu ten yra siaubinga istoria. Gedimino prospektas, Zirklių gatvė – ten reikia ypatingų leidimų, kurų gauti nepaprastai sunku. Todėl dažnai reikia išsikrauti mažesnėje mašinoje („pikape“) arba netoli miesto centro sandėliuke. Jei jums sakė, kad tiesiai į duris atveš 40 pėdų trailerį, jei gyvenate centre – tai melas. Gali būti, kad teks pasivaikščioti su dėžėmis porą šimtų metrų.

Kas nutinka, jei sunkvežimys sugenda?

Tai viena baisiausių situacijų. Prieš metus (gal 2023? žinau, kad neseniai) mūsų vairuotojas sugedo Vokietijoje. Teko išsiųsti kitą mašiną iš Vilniaus, perkrauti daiktus ir važiuoti toliau. Dėl to vėlavome 3 dienas. Kaimui tokios situacijos yra siaubingos, bet įstatymai tokie, kad negali tiesiog „užsibrauti“ kitoje mašinoje daiktų be sąskaitos. Visa tai užtrunka.

Ar aš galiu važiuoti kartu su vairuotoju?

Techniškai- tai draudžiama daugumoje kompanijų dėl draudimo. Be to, tai kelionė su svetimu vyru 4 dienas, kuris dirba, miega ir valgo kabine. Nėra labai patogiausia. Geriau lekite lėktuvu, pailsėkite ir laukite Vilniuje. Nors kai kurie leidžia, jei tai darote per savo riziką.

Ar yra kokių nors problemų dabar su sienomis?

Dėl Brexito Britanijos sienoj (Stretton ar Dover) tiesiog eilės. Vieni važiuja greitai, kitus sustabdo ir daro tikrinimą. Nesiklyskite – Britanija jau ne ES. todėl turi „Raudonąją juostą“, kur gali sustabdžia ir kassą. Gera žinia ta, kad Lietuvos sienoj su Lenkija dažniausiai važiuojate greitai, jei dokumentai tvarkingi.

Ar saugu palikti daiktus mašinoje naktį?

Vairuotojai miega mašinoje, taigi daiktai yra „saugiuose“ rankose. Tačiau stovėjimo aikštelėse, ypač Vokietijos ar Belgijos, gali būti vagių. Mes visuomet sakykime, kad „locking bars“ turi būti uždarytos. Be to, geriausia, jei vairuotojas stovi saugiose aikštelėse (tokiose kaip „Truck & Service“), nors jos kainuoja pinigų, bet užtikrina saugumą. Kartais tarptautinis perkraustymas į Vilnių iš Birmingham kainuoja brangiau dėl to, kad mokesčius už saugias aikšteles.

Dokumentai, muitinė ir knygos

Kokius dokumentus reikia turėti?

Būtina: kopija asmens dokumento, nuosavybės teisės (jei vežate brangius daiktus), krovinio sąrašas (inventorius). Labai svarbu, kad sąraše būtų nurodyta apytikslė vertė (nors ir apytiksliai). Be to, jei vežate automobilį, jo techninė ir pirkimo-savinės sutartis.

Ką daryti su „Transfer of Residence“ forma?

Tai jūsų gelbėjimas. Jei gyvenote Anglijoje ilgiau nei 12 mėnesių ir dabar grįžtate gyventi į Lietuvą amžinai, galite nemokamai atvežti visus savo asmeninius daiktus be muito (PVM ir akcizo mokestis netinka net cigaretėms, jei tenkinasi kiekis). Reikia užpildyti formą ir pateikti muitinei. Dabar tai jau elektroninė sistema „GALVA“, bet ji keičiasi taip dažnai, kad aš retas kartą galiu sekti.

Ar reikia deklaruoti maistą ir alkoholį?

Maistas asmeniniam naudojimui (savaitės kiekis) gali būti, bet būkite atsargūs su mėsą ir pieno produktais – ES draudžia daugiau nei keletą kilogramų mėsos iš trečiųjų šalių suvesti. Alkoholis – tai gunda. Galite suvesti, bet tik ribotus kiekius (pavyzdžiui, 90 litrų vyno, bet turi būti asmeniniam, o ne prekybai), jei norite nemokėti mokesčio. Geriau nepažeisti, o tai gali baigtis konfiskavimu ir bauda.

Ką daryti su knygomis?

Knygos yra sunkios, bet dažnai jų neverta vežti, nebent tai yra retos kolekcijos. Anglijoje knygos gana brangios, bet Lietuvoje taip pat. Dažniausiai klientai jas paėmę knygas neverta... (ištaisykime: neįvertina). Taip yra, taip pat, dažnai joms nereikia mokesčio. Nėra jokia problema jas vežti, tiesiog užtikrinkite, kad dėžės neišplyšta, nes knygomis sunku nešioti.

Kaip deklaruoti elektrį ir techniką?

Viskas kaip įprasta, tik geriau turėti pirkimus čekius (jei nupirkote prieš mažiau nei 6 mėnesius), kad įrodytumėte vertę. Jei technika sena, reikia nurodyti „rinkinė vertė“ (pavyzdžiui, 10 eurų). Muitininkai moko, kas antro rankos daiktai yra mažos vertės, taigi nesumokėsite.

Ar dažnai tikrina?

Anglijoje retai, jei einate „White line“. Lietuvoje ar lenkijoje – tik tikimybė. Tačiau jei sąrašo neteisingai užpildys arba apgausite, tikimybė padidėja stipriai. Geriau būti sąžiningas ir deklaruoti tą drabužių kiekį, nebijoti, kad jie kaltins.