Tarptautinis perkraustymas į Klaipėdą iš Penkridge: Kas tik laukia jums už kampo?

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtis metų ir matavau viską. Pradedant nuo tų laikų, kai Lietuą įstojus į ES, sienos atsivėrė, baigiant dabartiniais „Brexito“ ritualais, kurie sukelia niežulį net patikriems vadybininkams. Žmonės dažnai klausia, kaip vyksta toks procesas, ir visada tikiosi girdėti paprastą atsakymą: „atvažiuojame ir pakrauname“. Tačiau realybė, ypač kalbant apie konkretų maršrutą, toks kaip tarptautinis perkraustymas į Klaipėdą iš Penkridge, yra daug daugiau sudėtingesnė. Penkridge yra mažas miestelis Anglijoje, Stafforde, ne kažkoks didelis Londonas, todėl ten logistika gali būti kebli, o kelias iki Klaipėdos – tai ilga kelionė per jūrą ir žemyninę Europą. Čia nėra vieno standarto, kiekvienas atvejis yra unikalus, kartais chaotiškas, bet visada įveikiamas. Sėskimės į šį procesą be nereikalingų dažų.

Kaip organizuojamas kelias ir laikas

Kiek laiko trunka tas kelias iš Penkridge iki Klaipėdos?

Tai vienas dažniausių klausimų. Jei viskas vyktų idealiai, tai truktų apie 4-5 dienų. Bet turėkite omenyje, kad idealus pasaulis egzistuoja tik vadovėliuose. Realiai vairuotojas gali užstrigti eismuose prie Birmingham arba vėluoti į keltą Doveriuje. Be to, jei reikia surinkti krovinius iš kitų vietų Anglijoje, tai prideda dar dieną-dvi. Taigi, geriau planuokite savaitę laiko, o tada būsite maloniai nustebinti, jei atvyks anksčiau. O ir oras ant La Manšo sąsiaurio gali sugadinti visus grafikus.

Ar brangu kainuoja toks perkraustymas?

Kainos šiuo metu šokinėja kaip kiškiai. Viskas priklauso nuo to, kiek daiktų turite. Jei tai tik kelios dėžės, tai viena kaina, o jei reikia vežti visą namų ūkį su sofais ir vitrinomis – tai visai kita. Taip pat įtakos turi kuro kainos, kurios, deja, nebe tos žemos. Tarptautinis perkraustymas į Klaipėdą iš Penkridge nėra pigus malonumas, bet jei suskaičiuojate, kiek kainuotų pirkti naujus baldus Lietuvoje, dažnai pasirodo, kad vežti verta. Be to, kainą įtakoja ir sezonas – vasarą visada brangiau.

Kokia mašina važiuoja?

Gali būti įvairiai, tai priklauso nuo tūrio. Dažniausiai siūlome 20 arba 30 kubinių metrų sunkvežimius. Jei daiktų mažai, gali būti naudojama dalinė krovinio mašina, kai tavo daiktai važiuoja kartu su kitų klientų siuntomis. Tiesa, Penkridge gatvės gali būti ankštos, todėl kartais tenka išsileisti didžiąją mašiną pagrindiniame kelyje ir pervežti daiktus mažesniu sunkvežimiu arba su vilikoju. Tai papildomas nemalonumas, bet būtinas, kad neišplėštum kaimyno tvoros.

Ar galima sekti savo daiktus?

Dauguma šiuolaikinių firmų siūlo GPS stebėjimą, bet ne visada tas sistema veikia be trikčių. Kartais vairuotojas tiesiog pamiršta įjungti terminalą arba yra zonoje be signalo, pavyzdžiui, kelyje per Vokietijos miškus. Geriausia tiesiog turėti vadybininko telefoną, kuris galėtų sušaukti vairuotoją. Nenusiminkite, jei keletą valandų nematote judėjimo – gali būti, kad jis tiesiog miega arba laukia įsileidimo į keltą.

Biurokratija, muitai ir „Brexit“

Kas su tais muitais po Brexito?

O čia prasideda tikras pavojus. Nuo 2021 metų Jungtinė Karalystė nėra ES narė, tai reiškia – muitinė. Jei perkraustote savo asmeninius daiktus, kuriuos naudojote bent 6 mėnesius, dažniausiai galite gauti atleidimą nuo mokesčių (Transfer of Residence). Bet tam reikia užpildyti krūvos popierių. Jei padarysite klaidą arba praleisite datą, gali tekti mokėti PVM ir muito mokestį, o tai gali būti labai skaudu. Viską reikia padaryti iš anksto.

Kokius dokumentus reikia turė?

Būtinai reikės pakrauto inventorinio sąrašo. Jis turi būti detalus, ne „kažkiek dėžių“, o „3 dėžės virtuvės reikmenims, 1 stalas ir t.t.“. Taip pat reikės paso kopijų ir užpildytos TRL (Transfer of Residence) deklaracijos. Jei turite transporto priemonę, tai tenai visai kita istorija su techninėmis charakteristikomis. Geriau patikėkite šį darbą profesionalams, nes viena neteisinga eilutė gali sustabdyti visą sunkvežimį sienoje.

Ar muitininkai tikrina kiekvieną dėžę?

retai, tačiau gali. Jei sąrašas atrodo įtartai arba vairuotojas atrodo nepatikimas, gali būti „kontrolė“. Tada turi iškrauti viską. Vaizdas būna liūdnas – stovėkime prie kelio ar sandėlyje ir viską išimame. Paprastai tai daroma atsitiktinai, bet jei turi naujų daiktų su etiketėmis, tikėkitės klausimų. Muitininkai Anglijoje ir Lietuvoje yra griežti, ypač kai kalba eina apie alkoholį ar tabaką, kuris gali būti įtrauktas į asmeninius daiktus tik ribotais kiekiais.

Kas vyksta, jei pritrūksta dokumentų?

Tuomet laukiamės. Sunkvežimis stovi sienoj arba uoste, skaičiuojamas laikas, o laukimas kainuoja. Esu matęs atvejų, kai dėl vieno trūkstamo parašo krovinys pristatytas vėlu savaitę. Tai sukelia ne tik nervus, bet ir papildomų išlaidų už vairuotojo darbo valandas poilsio laiku. Todėl patariu dar kartą patikrinti visus duomenis prieš išvykstant iš Penkridge.

Ar galima vežti maistą ir gėrimus?

Asmeniniuose daiktuose galima, bet tik tam tikrą kiekį sau. Jei bandysite vežti dešimt dėžių angliškojo arbatos ar keliuos dešimtiais butelių viskio, tai bus klasifikuojama kaip prekybinis krovinys. Tada gausite didelę sąskaitą ir galimai konfiskaciją. Geriau suvalgyti visus savo mėgstamus pusryčius Anglijoje ir Lietuvoje nusipirkti naujų. Nėra verta rizikuoti dėl kepurių kainos sūrio.

Rizikos, problemos ir realus gyvenimas

Kas daryti, jei sugenda mašina kelyje?

Tai vyksta. Varikliai gedą, padangos plyšta. Esu matęs, kaip sunkvežimis sūduoja Vokietijos autobane. Tada firma turi siųsti pagalbą arba perkrauti daiktus į kitą mašiną. Tai gali prailginti kelionę kelias dienas. Geriausia, ką gali padaryti klientas – būti kantrus. Nėra jokio būdo parodyti atsiskaityti su gamta arba mechanine gedimais. (Tiesą sakant, prieš savaitę buvome tokioje situacijoje su klientu iš Mančesterio, stovėjome 10 valandų, bet viską išgelbėjome).

O dėl vogimo? Ar saugu?

Statistika rodo, kad nusikaltimai reti, jei dirbate su patikimomis firmomis, bet rizika visada yra. Ypač pavojingi yra poilsiaavietėse, kur paliekami sunkvežimiai be priežiūros. Reikėtų įsitikinti, ar jūsų daiktai yra apdrausti. Draudimas šiuo atveju nėra išlaidos, o būtinybė. Girdėjau istorijų, kai pavogta dviračiai arba įrankiai, palikti neįrakintame konteineryje.

Ar įmanoma, kad dėžės pasilinksno ir susilaužo?

Jei blogai supakuosite – taip. Vairuotojas gali važiuoti idealiai, bet jei tu įdėjai sunkų vazą ant viršaus kruopščių indų, tu nenukentėsite nuo vairuotojo, o nuo savo neatsargumo. Tarkime tiesiai: naudokite kokybišką popierių, užpildykite tuščias vietas. Vienas mano klientas taip padarė – įdėjo svarbius dokumentus į dėžę su knygomis, ir tie dokumentai virto makulatučia. Nenaudokite knygų kaip užpildo.

Kas jei vairuotojas užmiega arba yra nekompetentingas?

Tai baimė kiekvieno užsakovas. Geriau pasirinkti firmą, kuri dirba su savo, o ne nusamdomais vairuotojai iš skelbimų. Lietuviškos arba patikimos europinės kompanijos turi atsakomybę. Jei vairuotojas elgiasi įžūliai, skambinkite į biurą iš karto. Negalima laukti, kol jis iškraus ir išvažiuos.

Asmeniniai daiktai ir specifiniai reikalai

Ar galima vežti augalus į Lietuvą?

Dabar, po Brexito, tai labai sudėtinga. Turi būti specialios fitosanitarinės licencijos, o šaknys turi būti nuvalytos nuo žemės. Dažniausiai vairuotojai tiesiog neįsileis augalų, nes bijo, kad muitinė juos konfiskuos ir uždels visą mašiną. Geriau atsisveikinti su savo geraniumais Penkridge ir nusipirkti naujų Klaipėdoje. Nėra verta to skausmo dėl trijų gėlių.

Kaip su gyvūnais? Šunys, katės...

Gyvūnai gali važiuoti, bet ne tame pačiame sunkvežime su daiktais. Jie turi važiuoti specialiu transportu arba su savininku. Turi būti mikroschemos ir pasai. Tarptautinis perkraustymas į Klaipėdą iš Penkridge nereguliuoja gyvūnų gabenimo tame pačiame konteineryje – tai draudžiama sanitarinių taisyklių. Manyčiau, kad geriau gyvūną vežti asmeniškai, nes jis patiria mažiau streso.

Ar verta vežti automobilį?

Automobilių gabenimas dabar brangesnis dėl importo mokesčių. Jei mašina sena, gali būti, kad muitai ir PVM bus didesni už automobilio vertę. Be to, reikia žinoti techninius dalykus. Jei nuspręsite vežti, dažniausiai automobilis užkabinamas po sunkvežimi arba vežamas atskirai. Pasidomėkite dabartinėmis Lietuvos automobilių registracijos taisyklėmis, nes jos pasikeitė.

Ar reikia išpakuoti viską prieš išvykstant?

Ne visada. Muitinė gali pareikalauti patikrinimo, bet dažniausiai užtenka, kad dėžės būtų uždarytos ir pažymėtos. Viską supakuokite patys, kad žinotumėte, kas kur yra. Vadybininkai gali padėti su dideliais daiktais, bet smulkmenas – knygas, drabužius – geriau daryti pats. Taip tikrai greičiau.

Kaip elgtis su nešiojamuoju kompiuteriu ar brangia elektronika?

Šiuos daiktus geriau pasilikti pas save ir vežti lėktuvu arba traukiniu. Jei juos įdėsite į dėžę, ir ji dingbs arba bus pažeista, draudimas padengs tik tiesioginę vertę, o ne duomenis. Duomenų atstatymas kainuoja šimtus eurų. Neapsiriskite.