Tarptautinis perkraustymas į Klaipėdą iš Mickletown: kas tikrai laukia kelyje ir kaip neišprotėti

Sveiki, draugai. Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų, ir matęs esu viską – nuo padangų plyšimo Vokietijos autobane iki to, kaip klientas bandė įvežti pusę savo namų bibliotekos be jokio sąrašo. Šiandien kalbėsime apie gana specifiką, bet vis dažnesną reikalą – tarptautinį perkraustymą į Klaipėdą iš Mickletown. Jei nežinote, Mickletown tai maža gyvenvietė netoli Leedso, Vakarų Jorkšyre. Nors tai atrodo paprasta, kai kalbame apie Jungtinę Karalystę po „Brexit“, viskas pasidaro sudėtinga. Čia ne tik apie vairuotoją, kuris pasako „gerai“, bet ir apie dokumentus, kuriuos reikia užpildyti teisingai, kitaip gausite baudą arba ilgai lauksite pasienyje. Būkite kantrūs, nesangiems dalykams reikia laiko, o aš stengsiuosi paaiškinti taip, kaip matą iš savo vairuotojo kabinos.

Bendri klausimai apie kelią iš Anglijos

Kiek laiko trunka tas kelias iš Mickletown į Klaipėdą?

Tai ne toks jau ir paprastas klausimas, kaip atrodo. Įprastai, jei viskas eina kaip laikrodis, tai trunka apie 3–4 dienas. Bet čia yra „jei“. Viskas priklauso nuo to, kada vairuotojas pasiekia terminalą, pvz., Rotterdamą arba Kylį. Jei ten jis praleidžia savaitgalį laukdamas išvykimo, tuomet jums gali tekti laukti ilgiau. Ir dar tas Mickletown – ten keliai ne tokie platus, didelis sunkvežimis gali užstrigti, jei ten yra kažkokia eismo įvykis. Taigi, skaitykite nuo 4 iki 6 dienų, kad būtumėte saugūs.

Ar sunku rasti Mickletown žemėlapyje vairuotojui?

Vairuotojai dažnai naudoja GPS, bet Anglijoje kai kurios vietovės yra painios. Pats Mickletown yra mažutė, ten netgi nėra didelio prekybos centro, į kurį būtų lengva suvažiuoti sunkvežimiui. Kartais vairuotojai prasilenkia pro šalį ir turi grįžti atgal, o ten siauri tiltai. Tad reikia tikslaus adreso ir tikrai gerai paaiškinti, kur galima pastatyti mašiną, kad neužkibtumėte už kažkieno tvoros.

Kokiais keliais dažniausiai važiuoja?

Dauguma įmonių renkasi kelią pro Hull arba Imminghamą, o tada keltu į Europos žemyną – Roterdamą arba Zebriugę. Toliau eina per Vokietiją ir Lenkiją. Tačiau pastaruoju metu, dėl kainų, dažniau renkasi maršrutą pro Kylį ir tiesiogiai į Klaipėdą keltu. Tas variantas gali būti brangesnis, bet greitesnis, nes niekur nereikia važiuoti per žemyną. Bet vėlgi, tai priklauso nuo to, kiek kainuoja bilietai tame momente.

Ar reikia rūpintis vairuotojo poilsio laiku?

Tai mūsų (pervežėjų) reikalas, bet klientams vertia tai žinoti. Jei kelionė ilga, vairuotojas privalo padaryti pertrauką. Niekas negali važiuoti 20 valandų iš eilės, tai nelegalu ir pavojinga. Taigi, jei matote, kad jis sustojo kažkur poilsio aikštelėje Vokietijoje, nesijaudinkite – tai ne tas, kad jis tingi, tai reikalavimas. Mes viską planuojame taip, kad atsižvelgtume į šiuos tachografo apribojimus.

Kas vyksta, jei vairuotojas sugenda kelyje?

Tai blogiausias scenarijus, bet jis įvyksta. Prieš metus vienas mūsų vairuotojas turėjo problemų su varikliu netoli Birminghamo. Teko skubiai ieškoti mechaniką, o tai atidėjo visą perkraustymą į Klaipėdą apie dvi dienas. Tokiu atveju mes viską prižiūrime, bet klientui reikia kantrybės. Negalima tuomet verčti vairuotojo važiuoti toliau sulūžus mašina, tai paprasčiausiai neįmanoma.

Ar galima sekti krovinią realiu laiku?

Dauguma šiuolaikinių įmonių siūlo GPS sekimą. Bet būkite sąžiningi – Anglijoje signalas kartais pradingsta, ypač kaimo vietovėse kaip Mickletown apylinkėse. Taigi, jei matote, kad mašina stovi vietoje valandą ar dvi, gali būti, kad ji tiesiog įstrigo spūstyje arba vairuotojas valgo pietus. Nereikia iš karto skambinti ir klausinėti, kur jis yra, duokite jam šiek tiek laiko.

Kainos ir biurokratija (pinigai ir popieriai)

Kiek maždažiai kainuoja toks perkraustymas?

Kainos šiuo metu šokinėja kaip kišenėje. Vidutiniškai, jei turite standartinį 20 kubinių metrų kiekį (tai toks dydis, kaip mažas butas), tarptautinis perkraustymas į Klaipėdą iš Mickletown kainuos nuo 2000 iki 3000 eurų. Jei daugiau daiktų arba reikia ypatingos priežiūros, kaina augs. Ir nepamirškite apie kuro papildymus – jei benzinas brangs, mes privalome koreguoti kainas, kitaip tiesiog nuostolingai dirbsime.

Kas įeina į tą kainą, o kas ne?

Į kainą įeina darbas (pakavimas, įkėlimas, iškėlimas), transportavimas ir draudimas. Bet dažnai į kainą neįeina pakuotės (dėžės, burbuliukai), ypač jei jų reikia daug. Taip pat, jei reikia naudoti liftą Klaipėdoje, o prie namo nėra priėjimo sunkvežimiui, tai gali būti papildoma mokestis už „krano“ paslaugas arba ilgalaikę stovėjimą.

Ar reikia mokėti mokesčius už muitinę Lietuvoje?

Jei perkraustote savo asmeninius daiktus, kuriais naudojotės mažiausiai 6 mėnesius, dažniausiai galite gauti atleidimą nuo mokesčių (Transfer of Residence relief). Bet tam reikia pateikti sąrašą (inventorių). Jei pamiršite nurodyti brangų televizorių arba naują dviratį, muitininkai gali tuo susidomėti ir pridėti PVM ir muito mokestį. Geriau viską užpildyti sąžiningai iš karto.

Kas tas „Transfer of Residence“ dokumentas?

Tai pagrindas, kad nemokėtumėte mokesčių. Jis reikalingas, nes dabar JK nebėra ES struktūroje. Be šio dokumento jūsų daiktai bus traktuojami kaip prekės, o ne asmeninis turtas. Užpildyti formą HMRC svetainėje nėra sunku, bet jei padarysite klaidą, gali tekti laužyti galvą vėliau. Aš visada patariu klientams pasidaryti tai savaitę-dvi iki išvykimo.

Ar galima mokėti grynaisiais Anglijoje?

Dauguma įmonių nebepriima grynųjų dėl saugumo. Vairuotojas negali važinėti su dideliu kiekliu pinigų kišenėje. Geriausia pervesti įmonės sąskaitą. Jei norite sumokėti vairuotojai rankomis, tai gali būti problema, nes jis neturi kvitų knygelės. Taip pat, jei dings daiktai, o jūs mokėjote grynais, įrodyti mokėjimą bus daug sudėtingiau.

Ką daryti, jei įmonė reikalauja didelio avanso?

Būkite atsargūs. Normalu paprašyti 30–50 proc. avanso, kad užtikrintumėte datą ir užsakyti bilietus. Bet jei kas kas prašo 100 proc. iš karto, tai pavožus. Ypač jei tai maža, nežinoma įmonė. Aš girdėjau istorijų, kai žmonės sumokėjo viską, o vėliau susisiekė tik tuo pačiu telefonu, kuris nebeatsiliepė.

Techniniai niuansai ir pakavimas

Ar galiu vežti maistą ir alkoholį?

Maistą galima, bet tik uždarytą, industrinės pakuotės. Jei turite atidarytą sriubą ar sausainius, gali būti problema su sanitarinėmis kontrolių tarnybomis. Alkoholis – tai kita istorija. Jei daugiau nei tam tikra norma (paprastai keli litrai), gali tekti mokėti akcizą. Geriau išgerti arba palikti draugams Anglijoje, nei rizikuoti, kad muitinė viską nusavins.

Kaip elgtis su baldais, kurie neišsirenkami?

Tai dažna problema. Seni britų spintos ar „wardrobe“ dažnai yra labai didelės ir per sunkios. Mes turime specialius įrankius, jas galima išardyti dalimis. Jei klientas sako, kad „neišsirenka“, mes vis tiek bandome. Jei tikrai neišeina – ją vežame kaip yra. Tiesa, tada ji užima daugiau vietos sunkvežimyje, o tai gali padidinti kainą, jei reikės didesnės mašinos.

Ar verta pirkti dėžes iš įmonės?

Manau, kad taip. Gautos iš mažmeninės prekybos dėžės dažnai būna per silpnos. Kai ant jų užsideka keli šimtai kilogramų, dugnas gali iškristi. Mes siūlome specialias, dvigubos sienelės dėžes. Kaina nėra tokia didelė, palyginti su tuo, jei sulūžtant jūsų lėkštėms. Naudotas dėžes taip pat galima rasti, bet tikrai patikrinkite, ar jos sausos ir tvirtos.

Kaip supakuoti brangius daiktus?

Jewelry, pinigai, dokumentai – viską tai turite vežti su savimi rankiniame bagaže. Krovinyje to daryti negalima, draudimas to nedengia. Jei turite labai brangų paveikslą arba antikvariatą, apie tai reikia pasakyti iš karto. Mes juos supakuosime į specialią dėžę, o tada dar į medinę konteinerinę dėžę (crate). Tai užtikrina, kad kas nors netiesiogiai peršoks ant to.

Ar reikia išimti viską iš spintų ir stalčių?

Taip, būtinai. Vieną kartą vairuotojas nusprendė, kad viskas bus gerai, ir paliko keletą knygų stalčiuje. Pasirodo, posūkyje prieš Leedsą stalčius išlindo, o knygos iškrito. Naudokite daiktus, kad uždarytumėte stalčius, bet viduje turi būti tuščia. Tiesiog taip yra saugiau ir greičiau iškrauti.

Kas daryti su augalais?

Augalų vežti iš JK į ES dabar yra labai sudėtinga. Reikia specialios fitosanitarinės licencijos. Paprastai aš sakau klientams – palikite augalus draugams arba dovanokite kaimynams Mickletown. Rizika, kad jie bus sulaikyti ir sunaikinti pasienyje, yra per didelė. Nėra verta dėl vieno fikuso gaišti nervus.

Rizikos ir realios problemos

Kas vyksta, jei sulūžta daiktas?

Turi būti sudarytas „protokolas“ (pažeidimo aktas) vietoje. Neišvažiuokite, kol neparašėte, kad trūko koja nuo kėdės. Jei pastebėsite namuose po savaitės, gali būti per vėlu. Draudimo kompanijos mums klausia: „Kur dokumentas?“. Be raštiško įrodymo, gausite tik nusivylimus. Mes stengiamės būti atsakingi, bet kartais įvyksta nesusipratimų.

Ar tikrai saugu duoti raktus vairuotojui?

Tai klausimas pasitikėjimo. 20 metų darbo metu aš girdėjau tik vieną ar du atvejus, kai buvo bandymų kažką pavogti (ir tai ne iš mūsų komandos). Dažniausiai vairuotojams tiesiog neapsimeta gaišti laiko su jūsų senais drabužiais. Bet visada patariu – išimkite brangiausius daiktus ir raktus nuo savo buto (jei jis tuščias) pasilikite pas save.

Kaip elgtis, jei įmonė nepaduoda daiktų laiku?

Skambinkite, rašykite, klausykite. Jei jie sako, kad „dar važiuoja“, bet jau praėjo savaitė po numatytos datos – tai blogas ženklas. Kartais įvyksta techniniai gedimai, bet jei jie nebesirenka, gali tekti kreiptis į policiją ar teismą. Deja, rinka pilna „dviračių firmų“, kurios pasiima užsakymus, o tada juos perparduoda kitoms pigesnėms firmoms, ir dėl to dingsta informacija.

Ar tikrai reikia daryti inventoriaus sąrašą?

Be abejo. Be sąrašo muitinė neleis praeiti. Jis turi būti tikslus – ne „keletas dėžių su drabužiais“, o „3 dėžės su vyrų drabužiais, 1 dėžė su indais“.