Tarptautinis perkraustymas į Klaipėdą iš Long Ashton: kas tikrai laukia kelionėje

Sutikime, gyvenimas Long Ashton kaimelyje prie Bristolio yra ramus ir grožis, tačiau kai priimtas sprendimas grįžti į Lietuvą, prasideda tikras chaosas. Aš šioje srityje buvau jau virš dvidešimt metų ir mačiau viską – nuo idealiai suplanuotų, kaip iš vadovėlio, perkraustymų iki tokių, kai vairuotojas prisipažįsta, kad pamiršo keltą. Tarptautinis perkraustymas į Klaipėdą iš Long Ashton nėra tiesiog paprasčiausias daiktų pakrovimas į sunkvežimį; tai sudėtingas logistinis mazgas, kuriame susiduria Anglijos vietovės specifika, Lamanšo sąsiaurio pervežimai ir, žinoma, mūsų lietuviška realybė. Čia neapsieisime be griežtų muitinės taisyklių, kurių po „Breksito“ tapo dar daugiau, ir be kantrybės, nes keliai Britanijoje gali būti tikras išbandymas dideliems sunkvežimiams.

Bendros klausimai apie kainą ir organizaciją

Kiek kainuoja toks perkraustymas iš Long Ashton į Klaipėdą?

Žinoma, kiekvienas klausia kainos pirmiausia, bet čia neįmanoma pasakyti vieno skaičiaus, tikrai ne. Viska priklauso nuo to, kiek daug turite daiktų – ar tai tik kelios dėžės su asmeninėmis reikmenimis, ar visas namų ūkis su pianinu ir didžiuliu sofa. Taip pat didelę įtaką turi tai, ar reikalingas išimtis (pavėsinimas) ar galima perkrauti tiesiai iš durų. Paprastai, kalbant apie standartinį 20 pėdų konteinerį arba dalinį krovinį, kainos svyruoja nuo dviejų iki penkių tūkstančių eurų, priklausomai nuo sezono ir degalų kainos, kuri, deja, šiuo metu bekyla kaip įkyrus virusas.

Ar galima gauti tikslų įkainį be vaizdo įrašo?

Sąžiningai sakant, be vaizdo įrašo ar detalaus inventoriaus sąrašo tiksliai paskaičiuoti neįmanoma, ir jei kasis pasako, kad gali – būkite atsargūs. Aš mačiau situacijų, kai klientas sako „turime keletą baldų“, o atvyksta ir ten stovi didžiulė biblioteka, į kurią netilptų ir dramblys. Mums reikia žinoti ne tik tūrį, bet ir prieigą prie jūsų namų Long Ashtone, nes ten gatvės gali būti siauros, sunkvežimiui tenktų stovėti pagrindiniame kelyje, o tai kelia papildomų išlaidų už nešulius. Geriausia nufilmuoti visus kambarius ir išsiųsti mums, tada bus aišku.

Kokios mokėjimo sąlygos paprastai būna?

Standartinė praktika yra tokia, kad įmokate apie 30-50 proc. avanso, kad mes galėtume užsakyti keltą ir paruošti dokumentus, o likusią dalį sumokėtate, kai daiktai jau yra Lietuvoje arba prieš išsiuntimą, priklausomai nuo pasitikėjumo lygio. Aš visada sakau klientams – jei kasis reikalauja 100 % iš anksto be jokio garantinio rašto, bėkite tolyn. Kartais sutinkame ir dalį sumos padalinti į tris dalis, ypač jei tai didelis ir sudėtingas tarptautinis perkraustymas į Klaipėdą iš Long Ashton, kurio įgyvendinimas trunka ilgiau nei planuota.

Ar reikia kažką užsisakyti iš anksto?

Absoliučiai taip, ypač jei planuojate važiuoti vasarą arba prieš šventes. Ten, Long Ashtone, viskas atrodo ramu, bet logistikoje – karas. Vietų keltuose, ypač į Klaipėdą arba per Kylą, stoka didelė, o kainos šokuoja kaip temperatūra. Geriausia susitarti bent mėnesį iki, o dar geriau – du. Esu matęs, kai žmonėms teko laukti savaitę Anglijoje, nes nebuvo vietos kelyje, ir tai jų kainavo brangiai nakvynės bei nervingumo.

Kas nutinka, jei pasikeičia planai?

Tai vyksta dažnai, labai dažnai. Žmonėms nepavyksta parduoti namo laiku arba darbo sutartys pasikečia. Jei pranešate bent savaitę iki planuojamos datos, mes paprastai galime perkelti laiką be didelių baudų, tik jei tai nėra labai vėlu. Bet jei vairuotojas jau važiuoja link jūsų namų, tai bus problema. Vieną kartą teko atšaukti važiavimą paties išvakarėse, nes klientui sužeidė nugarą, ir tai buvo tiesiog katastrofa, bet gyvybė svarbiau už daiktus.

Kelias, maršrutai ir laiko tempai

Kiek laiko trunka tas kelias?

Teoriškai, jei vairuotojas nevaitojasi ir sėdi prie vairo be miego, tai truktų gal trijų dienų, bet realiai – penkios iki septynių dienų. Reikia prisiminti, kad tai ne lenktynės, o sunkvežimis, kuris važiuoja greičiausiai 90 km/val, o Anglijoje ir vis mažiau. Be to, reikia laiko įveikti M25 žiedą prie Londono, kuris yra pats didžiausias košmaras (tikrai, niekada nežinok, kiek ten užstrigsi). Taip pat laikas praleidžiamas uoste, laukiant išsiuntimo.

Kokiu maršrutu paprastai važiuojate?

Dauguma važiuoja pro Harwich arba Hull uostus į Roterdamą arba Briuselį, o tada toliau vaziuojama į Klaipėdą. Kartais, jei krovinys labai skubus, galima skraidinti dalį daiktų, bet tai jau brangu. Nors Long Ashton yra pietvakariuose, vis tiek tenka važiuoti link Londono, todėl maršrutas nėra trumpiausias. Kartais, jei klientas leidžia, galime važiuoti ir pro Immingham, bet tai rečiau.

Ar galima sekti savo daiktus kelyje?

Šiais laikais taip, dauguma sunkvežimių turi GPS stebėjimo sistemas, mes galime siųsti jums nuorodą, kur matyti, kur būna mašina. Bet nereikėtų panikuoti, jei matote, kad ji stovi vietoje kelias valandas – gali būti pietūs arba techninis pertraukimas. Kartais GPS suklaidina, yra buvę atvejų, kai rodo, kad mašina Vokietijoje, o ji jau Lenkijoje, tiesiog signalas praleidžia.

Ar vairuotojas gali mane paimti į kelionę?

Oficialiai – ne, draudžiama keleiviams vežti krovinių sunkvežimiu be specialių leidimų dėl draudimo ir saugumo. Nors aš mačiau, kad kai kurie „niekieno“ vairuotojai užsidaro ir veža savo žmonas, tai yra nelegalu ir gali baigtis didelėmis baudomis. Geriau nusipirkti bilietą lėktuvui arba autokaru, niekas nenorėtų, kad tarptautinis perkraustymas į Klaipėdą iš Long Ashton baigtųsi muitinėje paėmus vairuotoją su keleiviu bagažinėje.

Kas daryti, jei užeina štormas ir keltas neplaukia?

Tai reali grėsmė, ypač Lamanšo sąsiauryje. Jei keltas nevyksta dėl blogo oro, laukimas gali prailgti dar para ar dvi. Deja, įmonės už tai neatsakingos, tai yra force majeure situacija, todėl reikia turėti šiek tiek pinigų atsargai ir kantrybės. Vieną kartą mūsų vairuotojas užstrigo trijų dienų eileje ir beveik prarado šaldytuvus su maistu, todėl patariu maistą nevežti, nebent jis yra dėžėse.

Dokumentai, muitinė ir tas Breksitas

Kokius dokumentus reikia paruošti?

Pagrindinis dalykas – inventoriaus sąrašas, jis turi būti detalus, su vertėmis (nors apytikslėmis). Taip pat reikia kopijų pasų visiems šeimos nariams, kuriems priklauso daiktai, ir jei esate užsienietis, dar ir vizų ar leidimų gyventi kopijos. Be to, jei daiktus veža ne savininkas, būtina notarinė įgaliojimo kopija, kad muitinė neturėtų klausimų, kodėl Jonas veža Antano baldus.

Kaip „Breksitas“ pasikeitė perkraustymą?

O, tai padarė viską žymiai sudėtingiau. Anksčiau buvo paprasta – įvažiavai, išvažiavai. Dabar reikia deklaruoti kiekvieną daiktą, o muitininkai gali būti labai išrankūs. Jei sąraše parašysite „baldai“ be detalių, gali tekti iškrauti visą sunkvežimį ir patikrinti. Tai prailgina procesą ir kainuoja pinigus. Ypač daug problemų su transporto priemonėmis – jos turi būti deklaruojamos kaip atskiras importas.

Ar reikia mokėti muito mokesčius už savo daiktus?

Jei naudojate savo daiktus mažiausiai 6 mėnesius ir grįžtate gyventi į Lietuvą galutinai, dauguma daiktų (baldai, drabužiai, buitinė technika) gali būti importuojami be muito (Transfer of Residence procedūra). Bet čia yra „užgaubiantis“ dalykas – alkoholis ir tabakas niekada neleidžiami be mokesčių, o mašina turi būti jūsų nuosavybėje ilgiau nei 6 mėnesius. Žinoma, taisyklės keičiasi, todėl visada patikrinkite paskutinę informaciją, nes aš galiu klysti dėl smulkių nuostatų.

Kas nutinka, jei pamiršau ką nors įrašyti į sąrašą?

Tai gali būti problematiška. Jei muitinė pastebi, kad trūksta brangaus daikto, gali paskaičiuoti muitą ir baudą nuo jo rinkos vertės. Geriau parašyti viską, net seną pasidarytą stalą, kurį planuojate išmesti, negu slėpti. Kartais klientai bando savaime suprasti, kad „nereikalingų smulkių“ rašyti nereikia, bet tokiu būdu jie susiduria su didžiausiais nesusipratimais.

Ar jūsų įmonė tvarko muitinės formalumus?

Taip, mes turime brokerį, kuris viską užpildo už jus, bet jums vis tiek reikės pateikti duomenis. Mes nenusimokame už jūsų mokesčius, tai jūsų reikalas susitarti su muitinę arba mūsų brokeriu tiesiogiai. Esu matęs, kai žmonės mano, kad „viskas įskaičiuota“, o paskui gauna sąskaitą už tūkstančius eurų už importo mokesčius, todėl visada klausiu iš anksto ar supratote šią detalę.

Pakavimas, saugumas ir problemos su daiktais

Ar geriau pakuoti pat ar leisti jums?

Patariu leisti mums, bent jau brangiausiems daiktams. Mūsų packeriai (pakavimo specialistai) žino, kaip uždaryti dėžę, kad ji neišsiskirtų kelyje, kai sunkvežimis šokinėja duobėse. Jei pakuate pat, naudokite stiprias dėžes ir daug lipdukų. Vieną kartą gavome dėžę, kurią laikė tik viena juosta – tikėkitės, ten buvo tik sumuštiniai, o ne porcelianas.

Kaip apsaugoti baldus nuo pažeidimų?

Mes naudojame specialias movas, burbulių plėvelę ir kartoną. Ypač svarbu apsaugoti kampus ir stiklo dalis. Long Ashtone namai dažnai būna su siaurais koridoriais, todėl išnešti baldą be įbrėžimų gali būti sunku net pačiam profesiionalui. Už papildomą mokestį galime padaryti medinę dėžę (krają), tai garantuoja maksimalią saugumą pianinams arba tapybai.

Ar galima vežti augalus?

Tai sudėtingas klausimas. Formaliai augalus į Europos Sąjungą iš JK nebegalite vežti be specialių fitosanitarinių pažymų, o gauti tokią dokumentaciją vienam kaktusui kainuoja brangiau negu pats kaktus. Aš paprastai sakau – palikite augalus kaimynams arba duokite draugams Anglijoje, nes muitinėje juos tiesiog konfiskuos ir sudegins. Nėra verta to rizikuoti dėl tarptautinio perkraustymo į Klaipėdą iš Long Ashton.

Kaip su šaldytuvais? Juk turi atšilti.

Taip, šaldytuvą ir šaldiklį reikia išjungti bent 24 valandas prieš pakrovimą, kad viskas išdžiūtų ir nebūtų pelėsio. Jei įkeliate šaltą, vėliau jis taps „biologiniu ginklu“ su nemaloniu kvapu.