Tarptautinis perkraustymas į Klaipėdą iš Fleetwood: praktinis vadovas ir tiesa apie rūpesčius

Sunku įsivaizduoti didesnį stresą negu tada, kai reikia išsikraustyti iš vienos šalies į kitą, ypač jei kelyje dar ir Jungtinė Karalystė. Po „Brexit“ viskas tapo dar įdomiau, o pasakant tiesiai – brangiau ir lėčiau. Esu šioje srityje beveik dvidešimt metų ir matyta daug ko – nuo begalinių rūsiai iki tokių situacijų, kai sunkvežimis užstringa Anglijoje sniego audros metu. Tarptautinis perkraustymas į Klaipėdą iš Fleetwood atrodo kaip paprastas maršrutas žemėlapyje, tačiau realybėje tai sudėtingas mazgas, kurį reikia išplaukyti kantriai. Čia ne tik apie tai, kaip supakuoti lėkštes, tai apie dokumentus, muitinę ir fizinę kantrybę. Pasistengsiu paaiškinti taip, kaip kalbėčiau prie kavos puodelio, be jokių oficialių „biurokratinių“ užuominų.

Kaip visa ši logistika veikia iš vidaus

Kiek laiko užtrunka visas kelias į Lietuvą?

Tai vienas populiariausių klausimų, ir atsakymas niekada nesutampa su tuo, ką norėtum girdėti. Įprastai, jei viskas eina kaip laikrodis, tarptautinis perkraustymas į Klaipėdą iš Fleetwood trunka apie penkias iki septynių dienų nuo to momento, kai sunkvežimis užpildytas. Tačiau „kaip laikrodis“ reiškia, kad nėra eismo įvykių M1 magistralėje, o muitinėje nekaupiasi eilės. Kartais vairuotojas pavargsta arba pasitaiko techninių problemų su keliu. Geriau žiūrėk į savaitę – tada bus mažiau nerašo. Realistiškai turi būti nusiteikęs, kad dėžės pasirodys gerokai vėliau nei tikitės, ypač jei krovinys turi nukeliauti per kalnus arba dėl blogo oro.

Ar galima nuvažiuoti patys su didele vyrine mašina?

Teoriškai galima, jei turi tinkamus vairuotojo pažymėjimus (C kategorija) ir nesi bijantis dešinės vairuotės bei didelių atstumų. Tačiau praktiškai aš tai nerekomenduoju be galo daugybės priežasčių. Vairuoti 7,5 tonos sunkvežimį per Anglijos miestus ar vokietiškus greitkelius yra košmaras, o po „Brexit“ reikės dar ir įveikti biurokratijos patiems – TIR knygelės, elektroniniai dokumentai. Nebent esi profesionalas, geriau palikti tai tiems, kas kasdien važinėja maršrutu Fleetwood–Klaipėda. Man buvo atvejis, kai klientas nusprendė važiuoti pats ir pasikliovė ant keliavimo laiko apribojimų Prancūzijoje – tenka mokėti didžiules baudas.

Kuria kryptimi paprastiau važiuoja sunkvežimiai?

Dauguma „tarptautinis perkraustymas į Klaipėdą iš Fleetwood“ maršrutų veda per Harwich arba Hull uostus, kad būtų pasiektas Europos žemynas (Roterdamas arba Zebriugė). Iš ten automobiliai važiuoja per Vokietiją (A7 autostrada) link Lenkijos, o paskui tiesiai į Lietuvą. Kartais, jei laiko trūksta arba kainos per aukštos, gali būti renkamas maršrutas per Duisburgą, bet tai retai. Sunku pasakyti tiksliai, nes kiekviena firma turi savo nuostabius sprendimus, kartais net ir per Belgiją užsuka, kad sutaupyti kuro. Geografiškai Fleetwood yra šiaurės vakaruose, tad tik pirmiausia reikia nukeliauti iki angliško uosto, o tai jau pusė dienos kelio.

Ar tikrai reikia profesonalios pakuotojų komandos?

Galima ir susitvarkyti patys, jei daiktų nėra daug arba jei nori sutaupyti šimtą ar du svarų. Tačiau turi žinoti, kad jei užlauži lentyną arba sužeidi nugarą pakeldamas šaldytuvą, niekas to neatkompensuos. Mūsų komanda ateina su dėžėmis, burbuliukų plėvele ir specialiaisiais ratukais. Aš matydamas kaip klientai bandydami tai padaryti patys, dažnai sužeidžia rankas. Be to, jei planuoji draudži turtą, dauguma draudikų reikalauja, kad dėžes būtų pakavę profesionalai. Taip kad, šiuo atveju sutaupyti gali pasirodyti brangiau.

Kaip elgiamasi su baldais, kurie neina per duris?

Tai klasika. Vakar susidūriau su situacija, kuomet klientas norėjo įvežti milžinišką sofą į seną butą centres, kur liftas buvo per mažas. Neišvažiavome – teko išmontuoti dalį balkono (ne, juokauju, bet buvo arti). Paprastai mes išmontuojame baldus, atsukia kojas, nuimame duris, o atvykę į vietą viską vėl surinkome. Tai įeina į standartinę paslaugą, nors kai kurios bendrovės už to papildomai užsisako. Svarbiausia nepamiršti pasakyti apie tai iš anksto, nes vairuotojas gali tiesiog nustygti prie durų.

Ar saugu vežti brangius daiktus, paveikslus ar tėvų atminimą?

Brangius daiktus, tokius kaip juvelyriniai dirbiniai ar dokumentai, visada rekomenduoju vežti su savimi rankiniame bagaže. Sunkvežimis – tai ne seifas, jame viršija temperatūra, gali būti drėgmės arba staigaus stabdymo metu kažkas gali nukristi. Paveikslus ar instrumentus reikia ypatingai supakuoti – medinės dėžės (krištolitės). Tarptautinis perkraustymas į Klaipėdą iš Fleetwood yra ilgas kelias, o vairuotojai keičiasi, todėl visada yra tam tikras rizikos faktorius. Geriau saugoti brangenybes arčiau savo kūno.

Dokumentai, muitinė ir „Brexit“ šūksniai

Kokius dokumentus būtina paruošti išvykstant iš Anglijos?

Dabar, kai JK nebe ES, viskas pasikeitė. Tau reikės nereikalingų (ne, reiškia, reikalingų) eksporto deklaracijų ir inventoriaus sąrašo, kuris turi būti pasirašytas ir nurodytas angliškai bei lietuviškai. Be jokių problemų turi būti asmens dokumentai (pasai arba ID kortelės) ir viza, jei tokia reikalinga (žinoma, lietuviams ne). Jei daiktus veža firma, ji turi turėti galiojantį TIR arba transitinę knygelę. Pasidaryk kopijas visko, nes pasitaiko, kad dokumentai dingsta kelyje, ir juos reikia atsiųsti iš naujo.

Kas dėl muitinės Lietuvoje – ar reikės mokėti mokesčius?

Čia yra viena svarbiausių dalykų. Jei tu gyveni Anglijoje ilgiau nei 12 mėnesių ir dabar grįžti gyventi į Lietuvą galutinai, gali taikyti Transfer of Residence (ToR) procedūra. Tai leidžia atvežti buitinius daiktus be PVM ir muito. Tačiau jei tiesiog perkeli daiktus dėl verslo arba gyveni ten trumpiau, gali tekti mokėti PVM (21 proc.) ir galbūt muitą, nors dauguma buitinių daiktų yra be muito. Svarbiausia – nepagauk meluoti, muitininkai turi akis kaip sakalai.

Kas nutinka, jei pamiršiu nurodyti daiktą inventoriaus sąraše?

Gerai, kad klausi, nes tai dažna problema. Jei sąraše nėra, pvz., dviračio, kai jis rastas vagonuose, gali būti traktuojama kaip bandymas slapta įvežti prekę. Tada gali tekti mokėti baudą arba visus galimus mokesčius. Kartais vairuotojas užstoja ir sako, kad tai jo dėžė (ne, kad aš taip dariau, buvo tokia situacija). Geriau parašyti viską, net tą seną dviratį, kuris stovi rūsyje jau dešimt metų. Detalus sąrašas tau sutaupys nervų prie Lietuvos sienos.

Ar sunku gauti ToR leidimą?

Procesas yra elektroninis ir laisvas, tačiau britų biurokracija gali būti lėta. Užpildai formą HMRC svetainėje, ir jei viskas tvarkingai, po savaitės-dviejų gauni numerį. Būtent šis numeris skolinamas muitinės dokumentuose. Vieną kartą teko laukti mėnesį, nes klientas padarė klaidą pavardėje (parašė seną pavardę po skyrybų). Taigi, tikrink duomenis du kartus prieš siuntiant. Be šio numerio tarptautinis perkraustymas į Klaipėdą iš Fleetwood gali tapti labai brangus dėl mokesčių.

Ar reikia vertimo paslaugų dokumentams?

Inventoriaus sąrašas turi būti dvikalbis. Tai standartinis reikalavimas. Jei turi techninės dokumentacijos prie mašinų ar įrengimų, gali tekti versti ir jas. Bet dauguma perkraustymų yra „household move“, todėl ten kažkokio ypatingo vertingo nereikia, tiesiog išvardinti daiktus (pvz., „stalius, medinis, 4 kojos“). Mūsų firma į tai paprastai įskaita sąnaudas, bet jei darai pats, pasirūpink vertėju.

Kaip elgiasi muitinė su maistu ir augalais?

Nespek su tuo. Po „Brexit“ į ES nebeina jokie mėsos gaminiai, pieno produktai iš JK, net jei tai dėžė su mėsos konservais. Vaisiai ir daržovės irgi ribojami. Gali pamiršti šono dešrelę ar senojo sūrio gabalėlį – jas muitininkai konfiskuos ir išmes. Augalus galima veži tik su specialiais fitosanitariniais pažymėjimais, o tai tiesiog neapsimoka. Geriau viską suvalgyk dar Anglijoje ir Lietuvoje nusipirk naujų.

Pinigai, kainos ir paslėpti mokesčiai

Kas lemia galutinę kainą?

Kainą formuoja tūris (kubiciniai metrai) arba svoris, atstumas, kuro kaina ir, žinoma, uosto paslaugų kainos. Feriblio bilietas dabar ne iš pigių. Taip pat įtakos turi sezonas – vasarą viskas brangiau. Jei gyveni Fleetwood centre, kur siauros gatvės ir sunku privažiuoti dideliam sunkvežimiui, gali tekti mokėti už mažesnį sunkvežimį (Luton) arba už rankinių pernešimą. Kiekvienas papildomas kilometras arba laiptas brangiau.

Kokios yra apytikslės kainos tokiam maršrutui?

Sakykim, jei turi standartinį dviejų kambarių buto turinį, tai maždaug 15-20 kubinių metrų. Toks tarptautinis perkraustymas į Klaipėdą iš Fleetwood galėtų kainuoti nuo 2500 iki 3500 eurų (priklausomai nuo kurso). Didelis namas (40-50 kubų) gali kainuoti ir 5000 eurų. Tai labai apytiksliai skaičiai, nes kuro kainos šokinėja kaip šuo durse. Geriau paprašyti fiksuotos kainos pasiūlymo, kad nesišokštintum.