Siuntų pristatymas į Angliją su mikroautobusais: greitas gabenimas ir realybė kelyje

Jau gerą dvidešimtį metų sukuosi tarp krovinių ir muitinės deklaracijų. Per tą laiką Anglija pasikeitė kardinaliai – nebe EB, o JK, nebe vien ES piliečiai, o pilna biurokratijos. Bet vienas dalykas išlieka: siuntų pristatymas į Angliją su mikroautobusais greitas gabenimas vis dar yra pats žmogiškiausias būdas persivežt daiktus. Ne per konteinerius, kur daiktas mėnesį plaukia neaišku kur, o per vairuotoją, kuris realiai žino, kur jo mikriukas ir kiek laiko reikia iki Notingamo. Čia nerasi idealių atsakymų ar suglamžytų frazių – bus tik taip, kaip yra, kartais greičiau, kartais su nenumatyta kliūtimi. Pažiūrėkim.

Organizuojam siuntą – praktiniai dalykai

Kiek dienų trunka siuntų pristatymas į Angliją su mikroautobusais greitas gabenimas?

Paprastai skaičiuok keturias penkias dienas nuo pakrovimo Vilniuje iki pristatymo Londone. Būna greičiau, jei mikriukas pilnas ir išvažiuojam rytiniu reisu, kad per Lenkiją pravažiuotum per naktį. Būna lėčiau, jei muitinėje kyla klausimų arba keltai į Doverį atšaukiami dėl audros. Vieną kartą vairuotojas įstrigo Kalyje dviem dienom, nes ten policija tikrino kažkokį kitą krovinį, ir eilė buvo baisi. Keturios dienos – geras vidurkis, bet realiai reikia leistis prognozuojam keturias šešias. Jei žada dvi – meluoja.

Ar pats galiu atvežti siuntą, ar visada reikia, kad atvažiuotumėt paimti?

Gali pats. Turim surinkimo taškus Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje. Tik reikia paskambint iš anksto, nes Kauno sandėlis kartais uždaro anksčiau, nei parašyta internete – ten kolega turi vaikų ir kartais pasiima anksčiau. Jei vežame iš namų Kauno rajone, tai kaina auga dvidešimčia trisdešimt eurų priklausomai nuo to, ar užmiesty, ar centre. Aš asmeniškai mieliau, kai klientas pats atveža – tada pamatau akis į akį, ar neperkrauta, ar dėžės neišbyrėjusios. Ir nereikia mūsų mašinos siųst tuščios vien dėl trijų dėžių.

Kokio didžiausio gabarito ar svorio daiktus galima prigrūsti į mikroautobusą?

Mūsų VW Transporteriai tempta ir 800 kg, jei gerai sutvarkyti. Buvę, kad vežėm viduje ir motociklą, ir didelę sumaltinę dėžę – tik reikėjo pirma apžiūrėt. Viena dėžė gali sverti šimtą kilogramų, bet turi būt ant padėklo, kad vairuotojas galėtų su keltuvu pasistumt. Svarbiausia – neperkraut vidaus. Kartais klientai atneša penkias dideles dėžes, o viduje – akiniai nuo saulės, trupiniai stiklo apie. Baisu išpakuot. Geriau stipriai supakuot, nei po to gailėtis.

Kainos, avansai ir kodėl stebuklų nebūna

Kiek realiai kainuoja dėžė iki dvidešimt kilogramų į Londoną?

Šiuo metu nuo trisdešimt penkių iki penkiasdešimt penkių eurų. Kaina šokinėja pagal sezoną – balandį pigiau, nes po švenčių mažiau kraustymų, o rugpjūtį ir rugsėjį kainos kaip bitkoinas. Dar priklauso nuo Londono dalies: jei Centre, kur parkavimas brangiau už mano pietus, reikia pridėt dešimt penkiolika eurų papildomai. Jei vežame ne pilnu reisu, o dalinį krovinį, tada tas trisdešimt penkių eurų yra realus skaičius. Pilnas mikriukas į vieną adresą – visai kita kalba, ten kalbam apie tūkstantį ar daugiau. Skaičiuok pagal realybę.

Kodėl vienas brokeris siūlė penkiolika eurų, o jūs penkiasdešimt?

Na, penkiolika eurų už siuntą į Angliją... Aš jau dvidešimt metų tokių stebuklų nebepriimu. Dažniausiai tie stebuklai yra arba konteineris, kuris stovi mėnesį, kol prisipildo, arba... arba pasiima avansą ir dingsta. Mūsų kuro sąskaitos vien tik iki Calais ir atgal siekia aštuonis šimtus dvylika šimtų eurų, plius "Eurotunelis", plius vairuotojo naktis viešbutyje. Taip kad kas tau siūlo gerokai mažiau už trisdešimt eurų – aš labai abejoju ar ten gabenimas apskritai įvyks. Aš pats buvęs paskambintas pagelbėt žmonėms, kuriuos apgavo. Skaudu.

Ar reikia mokėti prieš išvykstant, ar galima atsiskaityti gavėjui Anglijoje?

Imame pusę sumos avansu arba visą pavedimu prieš pristatymą. Nekalbu apie nepasitikėjimą, bet buvę atvejų, kai gavėjas atsisako priimti siuntą, nes "nieko neužsakinėjo". Tada mūsų vaikinas sėdi Londone su dėže, kurios niekas neima, o kuras jau sudeginęs. Grynaisiais Anglijoje atsiskaityti problematiška – ne visi mūsų ekipažai nori temptis grynuosius, o ypač didesnes sumas. Pervedimas iš Lietuvos į Lietuvos sąskaitą paprasčiausias. Jei senas klientas – kartais galima ir po atsiuntimo, bet retai. Taisyklė paprasta: atsiskaityk laiku, gausi laiku.

Ar mano daiktai apdrausti, jei kas nors nutiktų kelyje?

Mes turim CMR draudimą, bet būsiu atviras – jis turi limitą kilogramui. Tai reiškia, kad jei siunti brangų senelės porcelianą vertinamą tūkstančiu eurų, gali gauti mažiau, nei tikies, jei įvyksta krovinio žala. Ypač jei pats neišvardinai turinio. Geriau daryk nuotraukas prieš pakraunant, filmuok, kaip dėžės sukraunamos. Mes stengiamės saugot viską kaip savo, bet mikriukas gali staigiai stabdyt autostradoje. Buvo taip. Full cover draudimą gali įsigyt pats, jei daiktas ypatingai vertingas. Ne dėlto, kad nepasitikim savimi, o todėl, kad kelyje nutinka visko.

Popieriai, muitinė ir tas baisus Brexit

Po dvidešimt pirmųjų ar dar reikia popierių siunčiant į Angliją?

Oi, jei galėčiau grįžt atgal ir pasakyt senam klientui, kad "ne, niekas nepasikeis"... Turbūt meluočiau. Taip, reikia. Komercinėms siuntoms – EORI numeris, sąskaita faktūra. Asmeniniams daiktams – pareiškimai, kad ne pardavimui. Buvo toks atvejis prieš dvejus metus: eilės rūbų dėžė, o viduje – du dviračiai. Muitinė Anglijoje juos pamatė. Bam, trys dienos vėlavimo ir šimtas keturiasdešimt svarų muito. Klientas pats nežinojo, ką sluota įkišo. Mes padedam pildyti, bet informaciją turi pateikt tikrą jūsų.

Kas nutinka, jei muitinė atidaro dėžę ir pamato ne tai, kas deklaruota?

Tada prasideda ilga diena. Muitinė gali konfiskuot prekes, skirti baudą arba reikalauti papildomų įrodymų – kvitų, nuotraukų, naudojimo įrodymų. Jei siunta asmeninė, turi parodyti, kad daiktai ne visai nauji. Atidarę jie niekada taip gražiai neužpakuoja atgal, kaip buvo. Prisipažinsiu – šimtu procentų visų naujausių muitinės procedūrų aš jau nebežinau, nes kas kelis mėnesius kažką pakeičia. Bet mes turim agentus Doverio pusėje, kurie mus informuoja ir padeda išsiteikt. Vienu žodžiu, deklaruok teisybę, kitaip bus skaudžiai.

Ar galiu siųst sūrių, dešrų, rūkytų lašišų?

Ne. Nebent nori, kad Anglijos muitinė būtų gerai pavakarieniauję tavo sąskaita. Po Brexit gyvūninės kilmės produktai – tabu. Buvo klientas, norėjo atsiųst kumpio tetai Monikai į Bristoli. Paėmė jau kontrolėje. Tetai Monikai liūdna, o mums tik papildomas stresas. Medų ar šokoladą – dar galima ribotais kiekiais, bet mėsa – tikrai ne. Kartais žmonės klausia: "o jei gerai supakuosiu, kad nesklistų kvapas?" Muitinė turi rentgenus, ne šunų nosis. Ir šunys yra. Nevežkit maisto, jei nenorit jo paaukot karalienei.

Kas atsakingas už muitinę – aš ar jūs?

Mes pildom CMR ir eksporto deklaracijas, bet turinį turit nurodyti jūs. Būna, kad atsiunčiat laišką: "ten kažkokios dėžės su daiktais". Ačiū, labai informatyvu. Reikia sąrašo, svorių, verčių. Jei komercinė siunta – reikia sąskaitos faktūros. Buvę baisus atvejis, kai klientas tingėjo surašyt, tai siunta užstrigo Londono uoste dvi savaites. Vairuotojas be proto piktas buvo, nes gyveno savo mikriuke. Taip kad – duomenis jūs, procesus mes. Jei neaišku – skambinkit, paaiškinu. Geriau kartą perdėt nei tris kartus taisyt.

Kas keliauja ir ko geriau nepridėt

Ar pats turiu pirkti dėžes, ar jūs jas atsivešit?

Geriau pats. Mes galim atsivežt, bet kaina bus didesnė – dviguba, nes mes irgi nuperkam ir dar transportuojam. Parduotuvėse "Rimi" ar pašto tarnybos centrų kartais duoda ir nemokamai, jei perki pas juos paslaugas. Nenaudokit bananų dėžių iš turgaus brangiems daiktams – mačiau, kaip tos dėžės skrenda į šipulius dar ant pakrovimo aikštelės. Geriausia – dvigubos sieneles, naujos arba vos panaudotos. Maišai – tik šiukšlėms. Jei jau tai baldai – apsaugines plėveles ir antkainius mes turim, tuo pasirūpinam patys. Bet dėžė – tavo atsakomybė.

Ar imat ir baldus, ir dėžes vienu reisu?

Taip, jei telpa. Mūsų sprinteriai talpina maždaug aštuonias dešimt europadėžių arba vieną kampą plius keturias penkias dėžes. Čia matmatu reikalas. Kartais klientai nori, kad į penkiolika kubų fūrutę supštum ir spintą, ir šaldytuvą, ir dvidešimt maišų. Jei perpildysim, daiktai braška vieni kitus ir gali nukentėt. Buvę atvejis – taip ankštai sukrauta, kad atidarius šonines duris Londone, dėžė su indais išbyrėjo ant asfalto. Vairuotojas prakeikė mane, klientą ir visą pasaulį. Taip kad matematika – svarbu.

Ar galima pervežt buitinę techniką – šaldytuvą, skalbyklę?

Galima, netgi dažnai prašoma. Tik reikia žinoti – skalbimo mašina gali sverti aštuoniasdešimt kilogramų. Mūsų vyrai pakelia, bet jie jau nebe dvidešimt penkerių, ir nugaros nebe ta leidžia. Padėkite prie įėjimo, mes jau nueisim. Elektros prietaisai turi turėt kabelius suvyniotus, duris užlipsintas. Jei nauja technika pardavimui – reikia UKCA ženklų ir dokumentų. Jei jūsų asmeninė, naudota – paprasčiau. Tik nepamirškit, kad Anglijoj kištukai kitokie. Gera žinia ta, kad mūsų mikriukai turi virvų ir padėklų sistemą, tai technika nesiblaško. Kartais.

Kokių daiktų apskritai nepriimate?

Ginklų – savaime suprantama. Sprogmenų – nereikia aiškint. Narkotikų – ne, net jei medicininių. Pavojingų cheminių medžiagų be saugos lapų. Kuro į bakus – ne. Ličio baterijos – galima, bet turi būt atskirtos ir iki tam tikro kiekio. Buvęs klientas norėjo vežti baliklio statinę – sakė, "jai tik pustrečio litro". Ne. Vairuotojas kvėpuos tuos garus dvylika valandų? Beprotiška. Dar – vaistai be recepto. Tai muitinės džiaugsmas. Yra specializuotos tarnybos tokiems dalykams. Mes – mikroautobusais pervežam buities ir asmeninius daiktus, o ne laboratorijas.

Kelyje – vairuotojai, vėlavimai ir kitos smulkmenos

Kas sėdi prie vairo, ir ar tai visada lietuviai?

Dažniausiai lietuviai, kurie pažįsta kelią nuo Kauno iki Doverio geriau nei savo kiemą. Būna ir kitų tautybių ekipažų, bet mes dirbam daugiausia su lietuvių (oi, su lietuviais – norėjau pasakyti, kad mūsų vairuotojai yra lietuviai, taip tiksliau) – paprasčiau bendraut, jei kas nutinka kelyje. Jie nėra robotai: kartais pavargsta, kartais pasiklysta Birmingemo žiedinėje sankryžoje, kas ten tą miestą supranta. Būna dienų, kai jie nori tik tyloje nulėkt, o būna – kada pasakoja apie savo ūkį. Žmonės. Man penkiolika metų vienas važinėja – geresnio nėra.

Ar galiu pats važiuoti salone kartu su savo siunta?

Teoriškai taip, jei tai tavo kraustymasis ir vežam asmeninius daiktus – kartais leidžiam vieną žmogų ant priekinės sėdynės. Bet legaliai salone neturėtų būti keleivių mikriuke, kuris registruotas kaip krovininis. Šiaip ne. Be to, pašalinio žmogaus buvimas vairuotojui trukdo koncentruotis. Jis nenori klausytis gyvenimo istorijų per tris tūkstančius kilometrų, nors mandagiai nutyli. Jei nori keliaut – yra lėktuvai, autobusai, keltai. O mūsų transportas – darbas. Išskyrus atvejus, kai sutariam individualiai, bet tada jau kita kaina ir dokumentai.

Ką daryti, jei siunta vėluoja ir neatvažiuoja sutartu laiku?

Skambinkit mums, ne vairuotojui tiesiai – jis pavargęs ir gali būt tiesiog užsiutęs dėl spūsčių M6 apylinkėse. Vėlavimai dažniausiai dėl keltų atšaukimo dėl oro, muitinės sustabdymo arba techninių gedimų. Buvęs atvejis – Crafteris numetė starterį prie Brėmeno. Kol atvyko pagalba – diena nuplaukė. Mes informuojam, kai žinom. Jei neparašėm – greičiausiai patys bėgiojam su mobilu rankose ieškodami sprendimo. GPS parodo, kur mikriukas, bet tai nereiškia, kad jis gali teleportuotis pro eilę Kalyje. Gyvenimas.

Pristatot tik Londono centre, ar ir į kitus Anglijos miestus?

Vežam visur – Mančesterį, Birmingemą, Braitoną, Nottinghamą, Edinburgą net Škotijon. Tik jei ne Londonas ar pietrytiniai priemiesčiai, gali prisidėt diena kitą. Vairuotojas turi susidėliot logistiką – ne įmanoma nukrypti šimtą mylių į vakarus dėl vienos dėžės, jei likusios visos į rytus. Kartais siūlom terminalą Birmingeme ar Mančesteryje, o toliau jau local kurjeris arba gavėjas pats. Tai papildomi penkiolika dvidešimt svarų. Verta pagalvot, ar tikrai reikia į duris, ar galima privažiuoti iki artimiausio sandėlio.

Kai situacija netokia standartinė

Kiek kainuoja, jei man labai skubu – reikia per dvi tris dienas?

Tada jau ekskluzyvaus reiso kaina. Ieškome laisvo sprinterio, krauname tik tavo daiktus ir važiuojam tiesiai, be kitų siuntų. Realiai per tris dienas nuo Vilniaus iki Londono – įmanoma, jei išvažiuojam anksti ryte. Bet muitinė vis tiek gali sustabdyt net skubų reisą. Vairuotojas vairuoja tiek, kiek leidžia tachygrafas. Kaina gali būti dviguba, kartais triguba. Jei tai medicininės svarbos dalykai – darom. O jei tiesiog nekantrauji dėl kojinių siuntos – pagalvok ar verta mokėt dvigubai.

Kaip elgtis, jei gavėjas Anglijoje neatsiliepia ir nebūna namuose?

Klasika. Vairuotojas skambina, rašo – tylu. Laukia dvidešimt minučių standartiškai. Paskui skambinam siuntėjui Lietuvoje. Buvę visko: gavėjas pamiršo, nes dirba pamaininį darbą. O kartais – kad žmona jau išsikrausčius visai kitur ir aplamai nebenori matyt siuntos. Tada siunta grįžta į mūsų saugojimo punktą Londone (penki svarai dienai) arba deramės dėl pakartotinio pristatymo. Jei žinote, kad gavėjas rizikingas – geriau darykit terminalinį pristatymą. Mažiau ašarų abiem pusėm.

Ar galima palikti siuntą pas kaimyną ar po kilimėliu, jei nieko nėra?

Galima, bet tik su raštišku SMS arba laišku, kad tu, siuntėjas, pritari. Nenorim istorijų po trijų dienų: "kur mano siunta?" Palikom kartą pas kaimynę, o jai paliko raktą, bet ji išvyko. Siunta padėjo ten dvi savaites. Mildred... ne, ne Mildred, Mildred buvo kita situacija – o tada gi palaidojom po laiptais? Ne. Nuotraukos klientui nepasirodė. Geriau terminalas arba atidėjimas kitai dienai nei neaiškūs tarpininkai. Bet jei kaimynas tikrai patikimas ir gavėjas prašo – darom. Tik fiksuojam adresą, vardą, telefoną. Nes po to "jis nežinojo, kad reikia pasirašyt".

Ar vežat gyvūnus, augalus, akvariumus?

Gyvūnus – ne. Nėra sąlygų, nėra veterinarinio patvirtinimo, nėra ėdalo ir vandens sistemos kelionėje. Katė išsigąs, vairuotojas alergiškas – ne. Augalai – galima, bet reikia fitosanitarinių pažymėjimų. Buvęs prašymas vežt akvariumą su žuvimis. Ne. Vanduo išbėgs, stiklas trūks, žuvys... na, joms nepatiks. Specializuoti gyvūnų pervežėjai turi termoreguliaciją, deguonies butelius. Mes turim mikroautobusą. Skirtumas kaip diena ir naktis. Yra ką vežt – vežam. Yra kas gyva ir juda – kreipkitės į zoo logistikos kompaniją. Rimtai.

Kas yra dalinė siunta, ir ar tai man tinka?

Tai reiškia, kad tavo daiktai keliauja kartu su kitų klientų kroviniu viename mikriuke. Mes dėliojam maršrutą taip, kad visi tilptų patogiai. Kaina mažesnė negu pilnas reisas, bet terminai lankstesni – gali tekt palaukt dieną kitą, kol surinksim pakankamai krovinio. Jei vežam tavo baldus su kaimyno į Birmingemą – puiku. Jei turi labai skubią bylą ir reikia rytoj – netinka. Dar vadinam tai "kombinuotu reisu", nors iš tikrųjų kombinuotas dažniausiai apie keleivius (oi, čia gal kiek per smulkmeniškai – tarkim, dalinis krovinys). Jei neturi skubos – taupyk.

Kuo skiriatės jūs nuo DHL ar kitų didžiųjų kurjerių?

Jie turi lėktuvus, robotus ir algoritmus. Mes turim vairuotoją, kuris žino, kur pasislėpęs tavo gatvės numeris Londone. Jie skaičiuoja pagal kilogramą ir centimetrą, mes – pagal ar tilps ir ar nepakenks kitiems daiktams. Jie meta siuntą ant slenksčio ir bėga, mes stengiamės pristatyt į butą penktame aukšte be lifto, nors vairuotojas ir pakraipo galvą. Jie skambina iš automato. Mes skambinam asmeniškai. Kai problemos – kalbi su manim arba su Remigijumi, ne su linija. Kiekvienam savo. Kartais reikia DHL, kartais – mūsų.

Ar galiu sekti savo siuntą GPS gyvai kaip per DHL puslapį?

Ne visai to lygio. Vairuotojas turi telefoną, dažnai parašo "pravažiavau Hanoverį" arba atsiunčia nuotrauką su Big Beno fone. Bet sekiklio ant kiekvienos dėžės nededom – prisipažinsiu, kažkada bandėm, bet Anglijoje ir GDPR, ir papildomos taisyklės kroviniams. Tai apsiverčia biurokratija. Paprasčiau – paskambini vairuotojui ir paklausi. Jei jis vairuoja – atsakys vėliau. Mes sakom apytikslę datą ir laiką. Kartais tai netikslu – vairuotojas pavargo, kėlėsi vėliau. Bet jis atvažiuos. Pasitikėjimas, ne tūkstantis mygtukų.

Dvidešimt metų šitame kelyje išmokė vieno – pasitikėjimo reikia ne ant reklaminio lankstinuko, o ant to, kad vairuotojas paskambins, kai pravažiuos Dunkerko. Siuntų pristatymas į Angliją su mikroautobusais greitas gabenimas nėra vien transporto paslauga, tai ryšys tarp dviejų adresų, kurį laiko ne algoritmas, o žmogus. Jei ieškot sprendimo – skambinkit, paklauskit, palyginkit. O tada jau spręskit patys. Aš tik pasakojau, kaip yra.