Tarptautinis perkraustymas į Klaipėdą iš Buckingham: kas laukia grįžtančiųjų?

Sutuoktiniai grįžo iš Londono apkurtų rajonų, o aš čia, stoviu prie jų buto Buckinghamshire’o krašte ir matau tiek daiktų, kad akys keliasi. Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt metų, ir tarptautinis perkraustymas į Klaipėdą iš Buckingham visada yra savitas iššūkis. Žmonės sako, „va, toli važiuoti“, bet iš tiesų visa šventė susideda iš kelių faktorių: pasiruošimo, kuro kainų Lenkijoje ir to, ar vairuotojas susirado gerą kavą autobane. Ne viskas eina lygiai taip, kaip planuojame Excelio lentelėse. Kartais viražas užstringa, kartai muitinėje pasirodo koks nors keistas pareigūnas, o kartais tiesiog pasibaigia jėgos. Čia papasakosiu, kaip tai vyksta iš vidaus – be jokio „turinio marketingo“ ir tiesiogiai, kaip būtų kalbėjama prie alaus stalo.

Bendros klausimyno apie logistiką ir kainą dalis

Ar brangu perkraustyti toli iš Anglijos?

Žinoma, kiekvienas klausia kainos. Tarptautinis perkraustymas į Klaipėdą iš Buckingham yra brangesnis nei iš Lenkijos, tai aišku. Kaina priklauso nuo tūrio, bet tai ne vienintelis dalykas. Jei turi ką nors labai sunkaus, kaip pianinas ar senas didelės mamos spinta, kaina kils. Taip pat įturią kuro kainos ir keltų grafikai. Paskutiniu metu keltų bilietai pašoko į aukštumą, tai ir klientas tai jaučia savo kišenėje. Paprastai telpant į vieną sunkvežimį su kėbulu (apie 20-30 kubinių), galima kalbėtis apie sumas, kurios nenusiaubia, bet ir nelekia.

Kiek laiko trunka tas visas procesas nuo pikap iki išlipimo Klaipėdoje?

Dažniausiai tai trunka maždaug 4-6 dienas, jei viskas vyksta lygiai. Vairuotojas išvažiuoja iš Buckingham, nukeliauja iki pietų, užsuka į keltą (Dover-Calais arba Dunkirk), važiuoja per Belgiją, Vokietiją, Lenkiją ir atvyksta į Lietuvą. Bet tu žinai, kaip būna. Vieną kartą mes užstrigome pasienyje su Lenkija dešimt valandų dėl kokiais perkrovimų. Tada tas tarptautinis perkraustymas į Klaipėdą iš Buckingham (o ne iš kažkur kito) tampa tikru nervų išbandymu. Geriau tikrai planuokite savaitę laiko.

Ar reikia mokėti iš karto ar galima atidėti?

Didelėje dalies įmonių reikalauja avanso, kad užtikrintum, kad klientas nepadingtų. Tai logiška – mes turim užsisakyti bilietus, parūpinti dėžes. Paprastai imama maždaug 30-50 procentų suma iš karto. Likusią dalį sumokate, kai daiktai jau pakraunami arba kai jie atvyksta į paskirties vietą. Aš visada patariu klientams atsargiai šią sumą padalyti – kad ir kaip patikimas įmonės vadovas būtų, geriau turi pinigų rankose (net jei tai šiek tiek nepagarbu), kol daiktai nebuvo įvežti į butą.

Kas daryti, jei netelpu į standartinį sunkvežimį?

Tai dažna problema. Jei esi gyvenęs Buckingham dideliame name, daiktų gali būti daugiau nei įtelpa į 35 kubinius metrus. Tada tuomet reikia planuoti dvi mažesnes mašinas arba vieną didelę, bet brangesnį. Kartais žmonės bando viską stumti į vidų, bet tuomet galiu pridurti, kad dėžės spaudžiamos ir susilydo. Geriau jau atsisakyti senų sofų Anglijoje, negu gabenti juos per visą Europą, o vėliau išmesi Lietuvoje.

Ar galima su jumis važiuoti toje pačioje mašinoje?

Techniškai taip, tai įmanoma, bet tai yra labai nepatogu. Sunkvežimiuose kabinoje dažniausiai tik du vietos – vairuotojui ir, galbūt, keleiviui. Jei tu su šeima, vaikais, šunimi – tai nebus prabangus kelionė. Be to, turi būti TIR draudimas ir visokie kiti reikalai. Dažniausiai žmonės skrenda, o daiktai važiuoja patys. Tai patogiau ir pigiau bilietų atžvilgiu.

Ar į kainą įeina išpakavimas?

Įvairiai. Kai kurios įmonės siūlo tik „paleidimą grindin“ (angliškai sakyčia „curbside delivery“). Kas toliau? Tu pats. Aš asmeniškai visada stengiuosi įkalbėti klientus imti pilną paslaugą – t.y., mūsų vaikinai ne tik iškrauna, bet ir pasidėja daiktus ten, kur tu sakai. Nuspaudęs stuburą senatvėte ( nors man tik 45, bet jau jaučiu ) išnešti 30 kilogramų dėžę su knygomis – tai ne džiaugsmas.

Dokumentai, muitinė ir tas prakeiktas Brexitas

Kaip dabar su dokumentais po Brexit'o?

O čia prasideda tikras sodas. Anksčiau buvo paprasčiau – ES viduje suvežė ir viskas. Dabar, kai atliekamas tarptautinis perkraustymas į Klaipėdą iš Buckingham, reikia turėti „Transfer of Residence“ (ToR) numerį iš Jungtinės Karalystės muitinės. Be jo gali tekti mokęs PVM ir muytinės mokesčius už visus turtus. Tai absoliučiai būtina. Vykstant iš Buckingham ar netoliese esančio miestelio, viską reikia susitvarkyti iš anksto, kitaip gali būti nemalonumai Lietuvos pasienyje.

Ar reikia deklaruoti kiekvieną daiktą?

Nebūtinai kiekvieną šaukštą, tačiau turėti inventorinį sąrašą (packing list) būtina. Jame turi būti nurodyta, kas yra kiekvienoje dėžėje: „virtuvės reikmenys“, „drabužiai“, „knygų dėžė“ ir t.t. Jei turi kažką brangaus, pvz., brangų paveikslą ar tūkstančius vertą furorkę, geriau tai išskirti. Muitininkai gali pervikruoti mašiną, jei įtars, kad veži prekes ne asmeniniam naudojimui.

Kaip gauti ToR numerį?

Viskas daroma internetu per JK vyriausybės puslapį. Užpildai formą, nurodai, kad išvyksti gyventi į ES ne mažiau nei 12 mėnesių, kad turi ten gyventi ne mažiau 6 mėnesių prieš išvykstant (angliškai „183 days rule“). Atsiųs numerį el. paštu. Atspausdink jį ir duok vairuotojui. Vieną kartą klientas pamiršo, mes kažkaip išsivaikščiojome, bet buvo daug nervų. Geriau tai turėti paruoštą.

Kas vyksta Lietuvos pasienyje?

Lietuvoje muitinė tikrina, ar tu nenešate kažko nelegalaus, ypač alkoholio ar cigarečių virš limito. Asmeniniams daiktams, kuriuos naudojai ilgiau nei 6 mėnesius, mokesčių mokėti nereikia (jei ToR yra geras). Kartais gali apsistoti ilgiau, jei eilės didelės arba kas nors įtarto. Esu matęs, kaip iškrauto mašinos, nes galvojo, kad vežamas kontrabanda vynas, bet tai buvo tiesiog rinkinys vedyboms. Nuskrido daug pykčio.

Ar turiu dalyvauti muitinėje?

Nebūtinai fiziniu lygmeniu. Jei turi brokerį (dažniausiai pervežimo įmonė jis turi), jis viską užpildo už tave elektroniniu būdu. Bet gali gauti telefono skambutį su prašymu patvirtinti, kad tai tavo daiktai. Todėl būk pasiekiamas tą dieną, kai mašina artinasi prie pasienio.

Ką daryti, jei neturiu ToR numerio?

Tada pasiruošk piniginę. Mokesčiai gali būti solidūs – PVM ir muito mokestis atsižvelgiant į daiktų vertę. Be to, gali tekti laukti, kol viską suskaičiuos. Žinoma, jei esi gyvenęs Lietuvoje atėjęs tik iš pamokų, tai kita, jei gyvenai 10 metų ir neesi deklaravęs... tai tada gali būti įdomu. Aš niekada nesupratau, žmonės kodėl laukia paskutinės akimirkos su tais popieriais.

Baldai, daiktai ir kaip išvengti chaoso

Ar verta vežti senus baldus iš Buckingham?

Klausimas, kurį girdžiu kas antrą klientą. Angliški baldai dažnai dideli, masyvūs ir patogūs, bet jie yra pritaikyti angliškams namams. Klaipėdos senamiesčio bute tų patogių „Chesterfield“ sofų gali tiesiog nepajėgti pro duris ar laiptus. Prieš sprendžiant dėl to, ar įtraukti į tarptautinį perkraustymą į Klaipėdą iš Buckingham, išmatuok duris Lietuvoje. Dažniausiai pasakoju: „Palikk čia, perkok Lietuvoje“.

Kaip supakuoti lėtai daiktus, pvz., vazas?

Naudok daug burbulių plastiko. O jeigu jo neturi – senų laikraščių (nors dabar juos randant sunkiau). Įdėk į dėžę, užpildyk tarpus nosinėmis ar drabužiais. Vieną kartą klientas bandė supakuoti porcelianą be užpildo... rezultatas – skambesys mašinoje kaip mušamieji instrumentai. Geriau dešimt kartų per daug užpildyti, nei vieną kartą priduoti.

Ar jūs duodate dėžes?

Taip, dauguma įmonių, įskaitant mano, parduoda arba nuomoja dėžes. Yra standartinio dydžio, yra didelės, drabužių dėžės (su strypu viršuje). Patariu imti naujas, tvirtas dėžes, jei veži sunkius daiktus. Naudotos dėžės gali būti sugedusios ar drėgnos, o tu to nenori, kai jose yra tavo brangiausi daiktai.

Kaip elgtis su maistu?

Kuomet atliekamas tarptautinis perkraustymas į Klaipėdą iš Buckingham, maisto produktus vežti labai nepatariu. Uždaros konservos gali proeiti, bet jei turi ką nors atidaryto, miltų, makaronų – muitinė arba pasitrauks, arba uždraus. Bio saugumo taisyklės griežtos. Geriau viską suvalgyk išvykimo išvakarėse arba atiduoti kaimynams (jie Anglijoje visada maloniai priima nemokamą maistą).

Ar vežate augalus?

Tai yra labai pavojinga sritis, ypač po to, kai Lietuvoje buvo randama kai kurių kenkėjų su augalais iš užsienio. Oficialiai augalus į ES vežti draudžiama be specialaus sertifikato (phytosanitary certificate). O tas sertifikatas Anglijoje kainuoja brangiai ir jo gauti trunka ilgai. Dauguma tiesiog palieka savo orchidėjas kaimynams. Aš asmeniškai rizikuoti nebūčia.

Kas su technika? Ar vežia?

�inoma, vežiame. Kompiuterius, televizorius, skalbykles. Viskas turi būti gerai užfiksuota sąraše. Skalbyklę būtina išdžiovinti, kitaip vanduo gali būti problema per sienų tikrinimą (o gal tiesiog suplyš). Televizoriaus dėžės pasilikite, jeigu galite, be jos lengva sudužti. Jeigu ne, įvyniok į storą kartoną.

Kelionės subtilybės: keliai, vairuotojai ir neplanuoti sustojimai

Kur sustoja vairuotojai?

Taip kaip ir visi – aptarnavimo zonose. Anglijoje dažnai sustoja prie „Welcome Break“ ar kitų stočių, prieš keltą. Žemyne dažniausiai sustoja didelėse stotyse, prie Esso ar Shell degalinių, kur yra dušai (o tai svarbu, jeigu jie važiuoja porą dienų). Kartais, jeigu vėluoja, gali sustoti tiesiog prie kelio po mišku, bet tai yra saugumo sumetimais nerekomenduojama.

Ar vairuotojai kalba lietuviškai?

Dauguma įmonių, kurios dirba su Lietuva, turi lietuviškus vairuotojus. Tačiau kartais gali būti ir ukrainiečių, ar net baltarusių. Jei tau labai svarbu kalbėtis su vairuotoju kelio eigoje, paprašyk iš anksto. Aš visada stengiuosi siųsti lietuivius, nes lengviau susitarti dėl adreso Klaipėdoje, kur dažnai sunku privažiuoti dideliu sunkvežimiu.

Kas nutinka, jei vairuotojas užstringa kelyje?

Tai gyvenimas. Gali sugesti variklis, gali būti avarija. Tuomet mes organizuojame kitą mašiną perkrovimui arba remontą. Tai keičia grafikus. Klientai niekada to nemėgsta (kas ir nesupranta?), bet tokia yra logistika. Esu matęs, kaip važiuojant pro Vokietiją sunkvežimiams uždaro kelią dėl vykstančio „Greens“ protestų. Tada stovi 3 valandas.