Tarptautinis perkraustymas į Kauną iš Sandhurst: praktinis vadovas, be reklamos ir šlamšto

Dirbu šioje srityje virš dvidešimties metų ir, pasiduoda, mažai ką mane gali nustebinti. Bet kai kalbame apie tokio tipo maršrutus, visada iškyla naujų problemų, ypatingai dabar, kai su Didžiąja Britanija viskas ne taip paprasta kaip anksčiau. Tarptautinis perkraustymas į Kauną iš Sandhurst – tai ne tiesiog parvezimas dėžių iš vieno taško į kitą, tai whole process, kuris prasideda ne tada, kai atvažiuoja vairuotojas, o dar prieš keletą mėnesių. Dažniausiai žmonės pagalvoja, kad čia kaip taksi iškvietimas – paskambinai ir atvažiavo. Deja, realybė yra šiek tiek sudėtingesnė, ir ypač jei reikia susitvarkyti su britų muitinės dokumentais, kuriuos jie patys geriausiai nemėgsta. Štai paprastai, be jokių užmaskuotų pardavimo kalbų, kaip tai atrodo iš mano, „seno varsto“, perspektyvos.

Kuo prasideda viskas (ir kodėl visada kažką trūksta)

Kada geriausia pradėti planuoti?

Geriausia pradėti tuoj pat, kai tik susiformavo mintis. Realiai, jei norite, kad tarptautinis perkraustymas į Kauną iš Sandhurst įvyktų sklandžiai, pradėkite bent prieš 4–6 savaites. Ypač dabar, kai trūksta vairuotojų ir vietų keltuose. Žmonėms dažnai atrodo, kad prieš savaitę – visiškai normalu, bet tada prasideda panika, kainos šoka į dangų, o tenkinamasi tuo, kas lieka, o ne tuo, kas tikrai reikia.

Kokius dokumentus reikės tur�ti iš karto?

Pagrindinis dalykas – T1 dokumentas arba Ex kodas, jei perkraustote savo daiktus be mokesčių (Transfer of Residence). Be to, reikės pakaitinio lapo (packing list), kuris turi būti gana detalus. Neįsivaizduoju, kaip galima tai padaryti be sąrašo, nes jei muitininkas jame nieko nesupras, pradės braižyti savo. Ir dar, pasiruoškite paso kopijas bei buto nuomos sutartį Lietuvoje, kitaip gali nukrypti į komercinį importą, o tai mokesčiai.

Ar tikrai reikalingas tarpininkas ar galima padaryti paties?

Galima ir paties, jei norite prarasti nervus. Muitinės deklaravimas Anglijoje po Brexit yra tiesiog siaubas. Vieną kartą klientas bandė tai padaryti pats, nes taip „paprasčiau“, ir jo krovinys stovėjo Tilbury uoste tris savaites. Jei neturite patirties, geriau pasirūpinkite, kad tai padarytų žmonės, kurie žino, kur spustelėti toje jų sistemoje. Sutaupyti 50 ar 100 svarų čia tikrai neverta.

Ką daryti su didele technika?

Šaldytuvai, indaplovės – tai problemos vaikas. Reikia išleisti vandenį, padaryti nuotraukas, kad rodytŗ, jog nėra pažeidimų, gerai užfiksuoti serijinius numerius. Turiu omenyje, jei bus kokia nelyguma ar rūdis, gali būti problema. O dar tas šaldytuvas turi stovėti išjungtas mažiausiai parą prieš pakrovimą, kad nešaltų vairuotojo kojoms kelyje į Kauną.

Ar galiu vežti maistą?

Techniškai gali, bet nežinau, ar verta. Britų muitinė labai griežta dėl mėsos ir pieno produktų. Vieną kartą teko matyti, kaip moteriai atėmė visą dešrų atsargą, tiktodama, kad tai kiauliena. Geriau suvalgykite ten pat arba vežkite tik tai, kas uždaryta ir ilgiaamži, pavyzdžiui, džemas ar makaronus. Bet vistiek riskuojate, jei bus per daug – gali laikyti prekyba.

Pinigai, kainos ir nemalonios staigmenos

Kiek apytiksliai kainuoja toks reikalas?

Sunki klausimas, nes kainos šokinėja kaip šuo ant tvoros. Už 20 kubinių metrų, kai padarytas tarptautinis perkraustymas į Kauną iš Sandhurst, dabar reikia numatyti nuo 2000 iki 3000 eurų. Tai su visais mokesčiais, bet be pakojimo paslaugų, jei darote patys. Jei reikia ir surinkti čia, ir išrinkti ten – žiūrėkite, kad pridėtų dar kelis šimtus.

Kas įeina į kainą, o kas ne?

Į kainą įeina tiekimas (krovininis automobilis su kranu ar lifts), darbas su dokumentais ir kelias. Bet neįeina pakojimas (dėžės, lipdukai), draudimas (dažnai jis yra atskiras) ir, žinoma, galutinės iškrovos vietos parengimas (tarkime, jei ten neįvažiuoja sunkvežimis). Viską reikia klausti „ar įskaičiuota“, kitu atveju gausite sąskaitą už nepageidaujamą malonumą.

Kaip mokėti? Ar galiu grynais?

Grynaisiais – ne, niekas to nedarys. Vairuotojams neleidžiama turėti didelių pinigų sau. Banko pavedimas yra standartas. Dažniausiai reikalauja depozitą (apie 30%) sutartį pasirašant, o likusią dalį – pristatymo dieną arba iš karto po to, kai daiktai iškraunami. Žodžiu, pasiruoškite kortelei arba SEPA pavedimui.

Ar kainuoja brangiau, jei turiu daug knygų?

Knygos yra sunkios. Labai sunkios. Jei turite bibliotekos kiekį, tai gali paversti 15 kubų į 20, nes nebegalima ant viršaus nieko dėti, kad nesulūžtų. Taigi, taip, svoris čia tikrai svarbu, ypač kai keliame per kalnas Vokietijoje, kur yra svorio apribojimai. Paprastai sakau žmonėms – knygų geriausia atsikratyti arba vežti atskirai, jei įmanoma.

Ar verta drausti daiktus?

Absoliučiai taip. 10 metų negirdėjau, kad kas nors padarė klaidą nedraudžiant. Vieną kartą vairuotojas užsigavo į duobę Belgijoje, ir visos kliento vazonos sudužo. Jei ne draudimas, klientas nieko negautų. Draudimo kaina tikrai nedidelė palyginti su tais daiktais.

Kelionės subtilybės: nuo Sandhurst iki Kauno

Kiek laiko užtrunka kelionė?

Teoriškai – 3–4 dienos. Praktiškai? Kartais ir savaitę. Pradedant nuo to, kad Sandhurstas yra giliau žemyne, reikia pasiekti uostą (Dover arba Harwich), tada keltis, vėl vairuoti per visą Europą. Jei įvyka avarija arba užstringa muitinėje, laukimas neišvengiamas. Geriau planuokite savaitę, o ne „penktadienį išvažiuoju, šeštadienį jau jaučiuosi namuose“.

Kokiu maršrutu dažniausiai važiuojate?

Standartinis maršrutas: M25 -> Dover -> Kalė -> Briuselis -> Kelsterbachas (Frankfurt) => Lenkija => Lietuva. Kartais, jei laiko nėra, važiuojame per Eurotunnelą, bet ten reikia griežtai rezervuoti laiką. Jei kils klausimas dėl maršruto, aš visada sakau – klauskit vairuotojo, jis žino geriausiai, kur dabar eismas normalus.

Ar galiu su savimi vežti augalą?

Galima, bet tik tada, jei jis nėra saugomos rūšies. Augalų sertifikatai yra toks nemalonus dalykas, kurį tenka gauti iš "Animal and Plant Health Agency". Be to, turi būti švarios šaknys (be žemės). Vieną kartą klientas bandė įvežti didelę palmę su žeme – jos daugiau nematėm. Taigi, augalus geriau palikti kaimynams.

Kaip su tais Sandhursto keliais? Ar sunkiau išvažiuoti?

Sandhurstas vaizdingas, bet keliai ten siauri, o tose vietose daug "sleeping policemen" (ramstukų). Sunkvežimiui ten sunku įvažiuoti, todėl dažniausiai turime naudoti mažesnį sunkvežimį vietiniam paėmimui (pavyzdžiui, 7.5 tonų) arba dėti dėžes ant grindų ir nešti rankomis (arba naudotis technika). Tai gali šiek tiek brangiau kainuoti dėl papildomo laiko.

Ar yra kur ilsėtis vairuotojui?

Taip, yra standartiniai poilsio vietų laikai, bet vairuotojai žino savo mėgstamas vietas. Problema gali būti tuo, jei krovinys turi būti pristatytas tam tikru laiku (tarkime, prieš pietus), o kelyje užstrigo. Tada teks važiuoti be pertraukos, kas nelegalu, bet kartais... (na, geriau to nedarysime). Mes visada stengiamės laikytis taisyklių.

O kas su važiuoklės kortele?

Jei vežate mašiną, jos važiuoklės kortelė reikalinga be išimties. Be jos neišvežsite iš salos. O dar reikia "green card" draudimui. Jei mašina sena, ir jos vertė maža, kartais geriau ją parduoti Sandhurst'e ir nusipirkti čia, nei muštis su technine apžiūra, jei jos nebeliko.

Pakavimas, dėžės ir "ką čia aš padariau" momentai

Ką reiškia „profesionalus pakavimas“?

Tai reiškia ne tik įmesimą į dėžę. Tai reiškia popieriaus uždengimą, burbuliukų plėvelę, klijų juostą (gerą, ne iš rinkos), ir numeravimą. Kiekviena dėžė turi savo numerį, kuris atsiranda sąraše. Be to, baldai supynami strofėmis (minkšta medžiaga), kad nebraižytų vienas kito. Profesionalas tai padaro per pusę dienos, o jūs – per savaitę ir nusibraižytomis rankomis.

Ar aš galiu pats supakuoti?

Galite, niekas jums to neleidžia. Bet turėkite omenyje, kad jei kažkas sulūžta viduje, o dėžė atrodo gerai, draudimo kompanija gali atmesti atlyginimą, nes „pakavimas nebuvo profesionalus“. Ypač tai liečia lūžtantius daiktus – stiklą, porcelianą. Geriau leiskite specialistams supakuoti brangiausius daiktus.

Kur galiu gauti dėžių?

Mes dažniausiai pristatome dėžes kartu su automobiliu, kai ateiname vertinti. Galite jas nusipirkti ir pats internete (Lietuvoje "Robertas" parduoda tikrai pigius), bet tada reikės jas surinkti. Tiesą sakant, dauguma klientų tiesiog pasinaudoja mūsų siūlomomis dėžėmis, nes jos yra stiprios ir pritaikytos (knygoms, lėkštėms).

Kaip elgtis su baldais, kurie neinaisirenkami?

Kai kurie sofos ar spintos dalys išsirenka, bet ne visada. Tada reikia juos išmontuoti arba... (tiksliau kalbant, mes juos nešame kaip yra, jei telpa į duris). Jei netelpa, tenka griauti sienas arba langus, bet tai jau papildomas mokestis. Geriau iš anksto pasimatuoti, ar tais "kaunietiškais" durų angomis praeis tas britų "chesterfield".

Ką daryti su nesudėtingais daiktais?

Viską į dėžes. Negalima dėti daiktų "laisvai" į sunkvežimį. Jie sujudės, susidaužys, užslinks po kitų daiktų. Net sukilai ar šluotos turi būti surišti arba padėti į dėžę. Vieną kartą teko iškrauti kambarį, kur buvo tiesiog numestas drabužių kalnas – vėliau jį surinkti buvau košmaras.

Rizikos, blogos firmos ir mano asmeninė patirtis

Kaip atpažinti blogą pervežimo firmą?

Jei kaina per maža – bėkite. Jei jie neduoda sutarties – bėkite. Jei atsakinėja į žinutes po savaitės – bėkite. Yra daug firmų, kurios tiesiog perka "užsakymus" ir juos parduoda kitiems vairuotojams (tai vadinama "brokeriais"). Tuomet nežinai, kas atvažiuos – geras vairuotojas ar girtas "kamikadzė" iš Rytų Europos.

Ar buvote matęs pavogtų daiktų?

Retai, bet buvo. Dažniausiai tai nutinka ne paties pervežimo metu, o kai automobilis stovi neapsaugotoje aikštelėje prieš uostą arba nakvynei.