Tarptautinis perkraustymas į Kauną iš Brayton: ką tikrai reikia žinoti

Sutikime, gyvenimas Jungtinėje Karalystėje turi savo žavesio, bet kartais ateina momentas, kai viskas – nuo lietaus iki dujų kainų – pradeda egzistuoti nervus. Dažnai žmonės svarsto grįžti, o kai pasiryžta, iškyla tas pagrindinis klausimas – kaip dabar viską tą turtą perkelti į Lietuvą? Ypač jei gyvenate tokiame kaime kaip Brayton. Darbas šioje srityje beveik dvidešimt metų mane išmokė vieno – teorija viena, o realybys – visai kita. Tarptautinis perkraustymas į Kauną iš Brayton atrodo kaip tiesioginis maršrutas žemėlapyje, bet iš tikrųjų tai yra ilgas kelias pro muitines, perkėlas ir beveik tikrai pro kurį nors lenktynininką vokiškame autobane.

Kai sakau „tarptautinis perkraustymas į Kauną iš Brayton“, aš nekalbu apie tai, kaip pakuoti dėžutes su knygomis, nors ir tai svarbu. Kalbu apie tai, kaip išvengti tų situacijų, kai vairuotojas stovi prie sienos ir nepaleidžia krovinio nesupratęs dokumento. Čia nebus sausas oficialus vadovas, o paprasti žodžiai iš vidaus, kaip tai paprastai atrodo iš mano pusės. Bus ir nusivylimų, ir malonių staigmenų, bet tikrai bus tiesiogiai.

Kiek viskas kainuoja ir kodėl taip ilgai trunka?

Kiek vidutiniškai kainuoja toks kelionės į Kauną iš Brayton paslaugos?

Čia visada yra tas klausimas, nuo kurio visi pradeda, ir atsakymas visada vienodai erzinantis – „priklauso“. Kai žmogus iš Braytonas skambina, jis dažnai galvoja apie tai, kiek kainuoja bilietas lėktuvui, o čia mes kalbame apie kelias tonas plieno ir daiktų. Jei turite tik kelių dėžučių kiekį, gali tekti sekti bendra krovinį – tai kainuos nuo kelių šimtų eurų, bet atvyks vėliau. Jei pilnas reikalas su baldais, tai pradedame nuo tūkstančio ir žiūrime, kiek tūrio išima iš vagono. Kaina priklauso nuo to, kurį mėnesį važiuojate – vasarą viskas brangniau, nes visi grįžta atostogautojų banga. Dar labai svarbu, ar jums reikia įrenginio liftą, jei gyvenate Brayton be aukštesnėse pirmose aukštuose – ten gatvės siauros, o sunkvežimis užsidaro.

Kiek laiko užtrunka tas toks tarptautinis perkraustymas į Kauną iš Brayton?

Teoriškai atstumas nėra toks baisus, važiuotum dvi paras ir buvo. Bet realybėje? Pradedant nuo to, kad reikia surinkti dvi-tris šeimas, kad pilnai užpildyti mašiną, nes važiuoti tuščia per Europą šiandien visai neapsimoka. Taigi, gali praeiti savaitė dvi, kol surinksime visus „kaimynus“. Tada patys važiavimo dienos – keltas (Doveris-Kalis arba Dunkerkas) gali vėluoti dėl audros ar migrantų krizės. Kelias vokiškuoju autobanu taip pat neišvengiamai užtrunka – ten ir ribojimai, ir eismo įvykiai. Taigi, darykite rezervą bent savačiai nuo to dienos, kai išsivežiate paskutinę dėžę, iki tos, kai atsidursite Kaune. Kartais viskas vyksta greičiau, jei perkraustymas į Kauną iš Brayton įvyksta „tuščia eiga“ be sustojimų kitur, bet tai retas pasiūlymas.

Ar galima kažkaip taupyti ant tos kainos?

Žinoma, galima, bet ar verta? Taupyti galima dviem būdais – arba vežiate mažiau daiktų (o ar tikrai jums reikia to sofos, kurią sužalojote prieš penkerius metus?), arba sutinkate laukti, kol surinksime bendrą krovinį. Pavyzdžiui, jei nesiskubate, galite palikti daiktus sandėliulyje Brigtone ir laukti mūsų skambučio, kad vairuotojas pro važiuos. Taip taupome kuro sąnaudas. Bet čia yra tos rizikos dalis – jei jums staigiai reikės džinsių, kurie palikti ten, tai... blogai. Dar vienas būdas – patys supakuoti ir padėti prie mašinos (jei gyvenate prie pat kelio), taip sutaupysite „krovėjų“ valandas Jungtinėje Karalystėje. Nerašau „Anglijoje“, nes Brayton yra Šiaurės Linkolnšyre, o ten žmonės jei išgirs „Anglija“, gali nepykti, geriau sakyti JK bent jau man.

Maršrutas ir dokumentai – ką reikia išsiaiškinti iš anksto?

Koks greičiausiai bus maršrutas į Lietuvą?

Dažniausiai važiuojame tokiu klasikiniu variantu: iš Brayton link Imingamo, toliau link Milton Keynes, pietų link Londono ir link Doverio. Ten keltas į Prancūziją. Toliau Belgija, Vokietija (A7 autostrada yra mėgstamiausia, nors ir mokesčiai už ją kyla) ir Lenkija. Galima važiuoti ir pro Olandiją, bet ten kelių darbai amžini. Aš asmeniškai geriau mėgstu vokiškąją dalį, ten degalas, atrodo, šiek tiek pigesnis nei Olandijoje (gal jau nebe, reikėtų patikrinti, nes kainos šoktelnėja). Į Lietuvą įvažiuojame pro Lazdijus arba Kalvarijos, priklausomai nuo eismo. Jei vairuotojas pavargęs, gali sustoti prie Kaunoo ne iš karto, o pirmiausia pailsėti Vilniuje arba net Marijampolėje.

Ar ten daug problemų su muitine dėl „Brexit“?

O, čia yra tas raganas. Nuo 2021 metų viskas pasikeitė. Anksčiau buvo paprasta: įvažiavom su dėžėmis, išvažiavom. Dabar tarptautinis perkraustymas į Kauną iš Brayton reikalauja TIR knygelės arba Ex1 dokumentų, o vėliau reikia atlikti importo deklaraciją Lietuvoje. Jums, kaip asmeniui, tai sukelia galvos skausmą, nes daiktus, kurius naudojote ilgiau kaip 6 mėnesius, galima atvežti be muito (TAI sistema), bet reikia užpildyti pranešimą. Dažnai žmonės užmiršta deklaruoti alkoholį ar tabaką, ir tada prasideda pyktis muitininkų su jais. Geriausia viską ištarti iš karto – kiek dėžių, kokia vertė (nors apytiksliai). Aš tikrai nedariau, kai kai kurie klientai bando paslėpti brangų televizorių tarp senų drabužių, tai nesibaigia gerai.

Kokius dokumentus būtinai reikia tur�ti rankose?

Sąrašas trumpas, bet preciziškas. Reikalingas asmens dokumentas (pasas arba vairuotojo pažymėjimas), dėl kuriuo bus atidaromas TIR arba Ex1. Labai svarbu turėti daiktų sąrašą – jis gali būti net ranka rašytas, tačiau suprantamai. Pavyzdžiui: „Dėžė Nr. 5: virtuvės reikmenys, servizetas“. Negali būti tiesiog „daiktai“. Jei vežate ką nors brangaus (pvz., vaikišką vežimėką ar pianiną), reikėtų įrašyti serijinį numerį arba bent vertę. Dar būtina M1 deklaracija (jei daiktai naudoti ilgiau nei 6 mėn.) arba TAI formos užpildymas Lietuvos muitinės portale prieš atvykstant. Be šito, jei ne ES pilietis, gali reikėti vizos ar leidimo gyventi, bet tą turėtumite žinoti patys. Aš čia ne konsultantas vizų klausimais, tik daiktų vežimo.

Kas nutinka, jei dokumentai blogai parengti?

Tarkime tiesiai – laukiate. Mašina gali būti sulaikyta sienoje. Esu matęs atvejus, kai vairuotojas privalėjo laukti porą dienų tiesilai ties Kybartų postu, kol klientas susirado reikiamus popierius arba kol muitininkas patikrino krovinį. Tas laukimas niekam nemokamas. Paprastai, jei trūksta vieno parašo ant dokumento, galima išspręsti dalyką per kelias valandas el. paštu, bet jei sąrašas visiškai neatitinka turinio? Tada gali tekti mokėti šalutines pajamas arba net daiktų grąžinimo mokesčius. Negeriausia, kai klientas atsisako imti daiktus – tai siaubas. (Tiesiog buvo toks atvejis su viena šeima iš Londono, nusprendė nieko neimti ir dingo, mes su vairuotoju buvome beveik be žodžio). Geriau pasidomėti iš anksto.

Ką daryti su daiktais – pakuoti, mesti ar vežti?

Ar verta vežti senus baldus iš JK?

Tai atsakymas „priklauso“ yra čia labiausiai tinka. Angliški baldai dažnai yra kitokių matmenų negu lietuviški (angliškos lovos ilgesnės, spintelės platesnės). Jei turiate brangų „Leather“ sofą, kuri kainavo tūkstantį, verta. Jei tai senas, apbruzgęs „IKEA“ stalas, kur pervežimas kainuos 100 svarų... geriau jį palikti Brayton ir nusipirkti naują Kaune, „Senukuose“ arba iš reklamos. Verta pagalvoti apie tai, ar daiktas telpa į liftą ar į duris Lietuvoje. Buvo atvejis, kai klientas norėjo vežti milžinišką vitriną, kuri net neįėjo į jo butą Kaune, teko laužti. Tai nėra mūsų kaltė, bet emocijų užteko.

Kaip teisingai supakuoti dėžutes, kad niekas nesužlūžtų?

Pagrindinė taisyklė – sunkiausia į mažiausią dėžutę. Knygų dėžė negali sverti 20 kilogramų, vėliau nepadėsite nei vairuotojui, nei sau. Drabužius geriau nešioti „vaccum“ maišuose – taip sutaupote vietos, be to, jie neužsigeria sušlapę (jei dėžė prakiuri). Lūžtantys daiktai (indai, vazos) turi būti įvynioti į burbuliukų plėvelę, o tarpai tarp dėžių užpildyti senais laikraščiais arba drobėmis. Aš visada pasakau: jei girdite, kaip daiktai barška dėžėje, kai ją sukinėjate, reiškia, blogai supakuota. Vienas klientas buvo supakuotas kavos puodukus be įvyniojimo, tiesiog tarp marškinių... gerai, kad tik vienas sužeidė ranką.

Ar galima vežti maistą, vyną ar tabaką?

Maistas – tai gana pavojinga sritis. Muitinė labai nepasiilgsta mėsos, pieno produktų ir vaisių iš trečiosios šalies po Brexito. Teoriškai nedidelis kiekis sau (pvz., britiškas keksas ar džemas) gali praeiti, bet jei turite pilną krepšį mėsos? Ją gali konfiskuoti. Vyną ir alų galite vežti tam tikruose limituose (dažniausiai 90 litrų vyno ir 110 alaus), tai tikrai turi būti deklaroujama. Tabakas – dar griežčiau.