Tarptautiniai perkraustymai iš Congleton: ką reikia žinoti, kad neišprotėtum

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimt metų ir galiu pasakyti vieną – tarptautiniai perkraustymai iš Congleton niekada neįvyksta taip, kaip užrašyta vadovėliuose. Žinoma, visada siekiame idealo, bet realybėje pasitaiko viską ko gali tikėtis: nuo vairuotojo, kuris užstrigo ant M6 automagistralės sniego gūžtyje, iki kliento, kuris nusprendė, kad sofos su puse metų negyvą žuvį vis tiek reikia vežti į Ispaniją. Čia ne tik apie dėžių kelionę, tai visai kitas gyvenimo etapas, kuris dažnai sukelia daugiau streso nei pažaduoja brangios reklamos. Esu čia, kad papasakotų kaip tai yra iš tikrųjų, be jokių poetinių uždažų, tiesiog iš vairuotojo kabos ir logisto, kuris turi spręsti problems, požiūrio.

Pagrindai ir organizacija (kaip viskas prasideda)

Kaip tinkamai pasiruošti perkraustymui iš Congleton?

Viskas prasideda ne nuo to, kai atvažiuoja vilkikas, o dar prieš mėnesį ar du. Dažnai žmonės man sako: „O, mes viską supakavome prieš dieną“. Tai didelė klaida. Tarptautiniai perkraustymai iš Congleton reikalauja detalaus plano. Jums reikės ne tik dėžių, bet ir inventorius, kuris tiksliai nurodo, kas kas yra. Jei muitinės pareigūns Klaipėdoje ar Roterdame pamatys įrašą „buitinė technika“ ir nebus tiksliai aišku, kas ten yra, gali pradėti krovinių peržiūrą. Geriausia pradėti nuo daiktų, kurių nenaudojate kasdien, ir žymėti kiekvieną dėžę. Pasitikėkite, kai vėliau bandysite surasti keptuvę naujoje virtuvėje, šis dėkingumas sau bus didelis.

Ar verta rinktis dalinį pilną konteinerį ar dalinį krovinią?

Čia viskas priklauso nuo to, kiek daiktų turite ir kiek skubate. Jei turiu būti nuoširdus, pilnas konteineris (FTL) visada saugesnis, jis tiesiog uždaromas ir vėl atidaromas tik pas jus. Daliniai kroviniai (LTL) yra pigiau, bet čia yra savas riskas – tavo dėžės gali būti perkraunamos iš vienos mašinos į kitą sandėlyje. Vakar kalbėjau su draugu iš Londono, pasakojo, kaip vienas klientas neteko brangios vazylos, nes sandėlininkas numetė dėžę nelabai rūpestingai. Taigi, jei turi brangių daiktų ar daug baldų, geriau susimokėti už pilną vietą, bus mažiau galvos skausmo vėliau.

Kiek laiko užtrunka visa šis procesas?

Nepakalbu apie tą, kiek laiko trunka pakrauti. Tai gali trukti ir dieną, ir dvi, priklausomai nuo to, ar pasiruošėte. Bet patį perkraustymą iš Congleton į, tarkime, Lietuvą, reikėtų planuoti maždaug savaitei. Tai nėra tiesiog važiavimas A-B. Reikia laiko pasiruošti dokumentus, gauti leidimus (jei reikia), pamegti brangų alkoholį (juokinga, bet dažnai klausti apie tai). Ir dar, žinote, reikia atsižvelgti į oro sąlygas. Žieminiais mėnesiais keliauk ilgesnė, todėl neskubėkite spręsti, kad vairuotojas pavėlavo, jei sniego gūžtos Anglijoje neleido važiuoti greičiau nei 30 mylių per valandą.

Ar reikės aš patiems vykti su vairuotoju?

Nereikia, ir netgi nerekomenduoju. Ilgos kelionės su sunkvežimiu nėra pramogos. Vairuotojai turi savo darbo grafikus, poilsio laiką, kuris reglamentuojasi griežtai. Dar viena kartą, kai viena klientė norėjo važiuoti su savo katinu, teėjo nutraukti visą procesą, nes katino narvas netilpo į kabos sėdynę. Nebijokite pasitikėti profesionalais – mes jau ne kartą matėme šią kelionę be jūsų.

Ar galima vežti transporto priemonę? (Auto motociklai)

Žinoma, tai labai dažna praktika. Bet ten yra savų niuansų. Automobilį reikia užregistruoti kaip krovinių dalį, gauti T1 dokumentus (arba kaip jie dabar vadinami po to viso Breksito chaoso). Kartais klientai mano, kad gali tiesiog numesti raktus vairuotojui ir tas nuvažiuos. Ne, taip nebus. Reikės techninio apžiūros liudijimo (ne visada, bet dažnai klauso), draudimo. Viena kartą teka vežti seną "BMW" kuris neįsileido į keltą dėl nutekėjusio tepalo... tai buvo ilga diena.

Ar apdraudžiate krovinius?

Tai esminis dalykas. Mes turime standartinį draudimą, bet jis apima tik tas sumas, kurias deklaruojate inventoriuje. Jei pasakysite, kad turi daiktų už 5000 svarų, o realiai juos vertinate 50 000, ir dingsta spinta – gausite 5000 (ir tai ne visada, reikės įrodymų). Todėl, kai ruošiate inventoriaus sąrašą, būkite tikslūs. Nenaudokite tokių pačių sąrašų kaip kaimynas, kai perkraustės prieš metus – mums tai akivaizdu.

Muitinė, dokumentai ir biurokratija (vargšiausia dalis)

Kas su tuo Breksitu? Ar pasikeitė kažkas?

O, pasikeitė. Anksčiau buvo lengviau – užeik į Angliją, parvesk ko nori. Dabar tarptautiniai perkraustymai iš Congleton reikalauja griežtesnio dokumentų tvarkymo. Jei perkraustote į ES šalį, reikia deklaruoti kiekvieną daiktą. Muitininkai dabar yra daug atidesni. Ir vėlgi, jei turite mažai vaikų, neneškite 500 degtukų dėžučių – tai atrodė įtartai. Tiesa, kai kurios taisyklės pasiliko tos pačios, bet procedūros ilgesnės.

Ar reikia mokėti PVM ar mokesčius už asmeninius daiktus?

Jeigu daiktai yra naudoti ir juos naudojote ne mažiau kaip 6 mėnesius Anglijoje, o dabar perkraustote į kitą šalį gyventi, dažniausiai mokesčių nereikia. Tai vadinama "perkeliantis turtą". Bet čia yra butelis kakle. Jei turi daug naujų daiktų, su etiketėmis, muitinė gali maniau, kad tai prekyba. Tada reikės mokėti. Tad jei planavote nupirkti visą virtuvę prieš išvykdami ir ją važiuoti be mokesčių... giliau įkvėpkite.

Kokius dokumentus reikia parengti?

Pagrindinis tai – inventoriaus sąrašas, pasas asmens, kurio daiktai vežami, ir vairuotojo dokumentai (sąrašas gana ilgas). Jei vežate automobilį, reikės jo techninio paso ir draudimo (green card). Vieną kartą teko laukti trijų dienų pasienyje, nes klientas pamiršo pasą (kaip tai įmanoma, nežinau). Taigi, pasidarykite sąrašą ir patikrinkite dukart.

Kas nutinka, jei trūksta dokumento?

Nieko gero. Krovinys gali būti uždelsiamas ar net sugrąžinamas atgal į sandėlį Congleton. O uosto sandėlių mokestis (storage fee) brangiausiai pasaulyje. Gali būti, kad už delsimą sumokėsite daugiau nei patį perkraustymą. Geriau klausti ankščiau.

Ar galiu vežti maisto produktus?

Ribotai. Kai kurias produkcijas, ypač mėsą ar pieno produktus, draudžiama įvežti į ES. Tai reglamentuoja sanitarnės taisyklės. Nepabandykite paslėpti dešros tarp drabužių – šunys muitinėje suranda viską (ir tie šunys yra labai gerai maitinami).

Kaip elgtis su alkoholiu?

Naudotas alkoholis (jei tai nėra kolekcija, o tiesiog likęs buteliai) paprastai leidžiamas ribotais kiekiais. Bet jeigu vežiate 50 butelių viskio, tai jau gali būti laikoma prekyba. Muitinės pareigūnai mėgsta skaičiuoti. Tiesa, aš asmeniškai nematau problemų su keliais buteliais, bet jų reikia gerai įpakuoti, kad niekas nesužlugtų. Stiklo gabalai tarp drabužių – tai blogiausia ko gali tikėtisis.

Ar reikia T1 dokumento?

Jei vežate krovinius, kurie nėra asmeninis turtas arba jei reikia laikinai įvežti prekes (pavyzdžiui, darbo įrankius), taip. Tai su muitinės procedūroms susijęs daiktas. Paprastam perkraustymui dažnai pakanka T2L arba deklaracijos, kad tai nėra prekyba. Čia reikia pasikonsultuoti su logistiku, aš kartais painiojuosi šiuose koduose (gerai, kad turiu brokerį, kuris tai žino iš viršaus).

Kainos ir mokėjimai (pinigai, pinigai...)

Nuo ko priklauso kaina?

Nieko tokio, kaip fiksuota kaina vienam kvadratiniam metrui, nėra. Kainą lemia atstumas, svoris, tūris, prieinamumas (ar galima privažiuoti prie namo ar reikia nešti 500 metrų), ir aukštas kuras. Dabar, kai kuras brangesnis nei auksas, tarptautiniai perkraustymai iš Congleton gali brangti. Taip pat, jei reikia ypatingos įrangos (keltuvas), tai tas pats pridedamas prie sąskaitos.

Ar į kainą įeina pakavimas?

Įprastai ne. Mes atsinešame dėžes, o užpildo jas jūs. Bet jeigu norite, kad viską padarytume mes – tai papildoma paslauga („White glove“ – baltos pirštinės paslauga). Brangiau, bet tuomet tesiog gėri kavą ir žiūri, kaip kiti dirba. Verta, jeigu turi pinigų ir nenori skaudėti nugaros.

Kada reikia sumokėti?

Dauguma įmonių prašo avanso (depozito), kad užfiksuotų datą ir nupirktų bilietus keltui. Likusią dalį sumokėsite, kai krovinys yra parvežtas arba prieš išvykdami (priklausomai nuo pasitikėjimo lygio). Aš asmeniškai visada prašau bent 30% iš anksto, kad nevažiuotų tuščia.

Ar galima gauti nuolaidą?

Jei esi pensininkas, perkraustosi į pirmąjį butą ar turi labai mažai krovinių, galima bandyti derėtis. Mes ne robotai, kartais lengviau sutarti tiesiog su žmogumi. Bet nebeliek per daug, mums taip pat reikia uždirbti duonai.

Kokios apytikslės kainos?

Užduodamas klausimas. Mažas krovinys (kelios dėžės) gali kainuoti nuo 500-600 svarų. Pilnas konteineris iš Anglijos į Europą gali svyruoti nuo 2500 iki 4000 eurų (priklausomai nuo kur tiksliai). Tai ne pigu, bet jeigu palyginsi su kaina, kurią kainuoja pirkti viską iš naujo... tai tikrai verta.

Kas dėl mokesčių uoste (terminal handling charges)?

Tai taip vadinami "uosto mokesčiai", kuriuos dažnai užmiršta paminėti kiti. Juos reikia sumokėti uoste, atvykus kroviniui (priklausomai nuo Incoterms sąlygų). Jei sutartyje rašo "Ex Works", tada viską moka gavęs. Būkite dėmesingi skaitant sutartį (nors ir aš pats kartais praleidžiu smulkius rašmenis).

Ar priimate kreditines korteles?

Dauguma taip, bet mūsų bankai mums prideda 2-3% mokestį, todėl geriau pavedimu. Be to, pinigai iš korteles lengviau atšaukiami, jei klientas nusprendžia elgtis nesąžiningai. Vėlgi, patirtis kalba.

Problemos ir nesklandumai (kai kažkas ne taip)

Kas daro, jei vairuotojas gąsdina mane telefonu?

Nebijokite. Vairuotojai dažnai būna pavargę, kalbasi trumpai, nebendrauja daug. Net jei jis atrodo ūmus, tai ne reiškia, kad jis blogai dirba. Jis tiesiog nori baigti darbą ir išvykti ilsėtis. Vakar vienas klientas skambino man verkdamas, kad vairuotojas "nešneka". Paaiškinau, kad vairuotojas tikrai nežino lietuviškai ir tiesiog dirba savo darbą.

Ar dažnai dingsta daiktai?

Iš tiesų, labai retai. Mes stengiamės viską užfotografuoti ir uždaryti. Bet jeigu dėžė nebuvo uždaryta (lipdukas nutrūko), kažkas gali iškristi. Viena kartą teks vežti dėžę su knygomis, kuri atsivėrė kelio metu – tai buvo chaosas. Taigi, lipdukai, lipdukai, ir dar kartą lipdukai. Gerai, kad tų knygų nebuvo daug.

Kas nutinka, jei vairuotojas sužeidžia nugarą?