Sklandus perkraustymas planavimas į Angliją iš Lietuvos – be streso

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtis metų, ir galiu pasakyti vieną – tas „sklandus perkraustymas į Angliją“ dažnai yra oksimoronas. Žmonės svajoja apie tai, kaip lengvai užsidaro konteinerio durys at Vilniaus pakraustymo aikštelėje ir kaip po savaitės jis atsidaro jauųjų namų priekyje Londono priemiestyje. Tačiau realybėje viskas atrodo šiek tiek kitaip: yra dokumentai, kurie pradingsta, muitinės, kurios užstringa, ir vairuotojai, kurie tiesiog pavargo. Nors galimybių dabar yra daug, ir perkraustymas į Angliją iš Lietuvos tampa prieinamesnis, reikia turėti galvoje, kad be gero plano jis taps košmaru. Čia ne tik apie dėžių nešiojimą, tai apie tarpvalstybinę logistiką, kurią dabar sudėtingina Brexit ir visokie kiti reikalai. Bet jeigu pasiruošiate iš anksto, viskas gali būti netgi... tiesiog užbaigta.

Dokumentai ir britų biurokratijos smūgenys

Kada pradėti rengtis perkraustymui į Angliją?

Pradėkite galvoti apie tai mažiausiai prieš mėnesį, o jei turite daug daiktų – geriau prieš du ar tris. Ne taip, kad būtų smagu, todėl, kad perkraustymas į Angliją reikalauja laiko. Paskutinis dėžių lipimas į sunkvežimį nėra vienintelis dalykas, reikia surasti laiko ir muitinės deklaracijoms. Jei užkabinat šią „paskutinę minutę“, tikėkitės, kad kainos šoks į dangų, o nervai bus išdegę. Geriau laikyti tą taisyklę: kuo anksčiau užsisakote vietą, tuo mažiau streso.

Ar tik pasas užtenka, ar reikia ką nors daugiau?

Tiesiog paso nebeužtenka, nors prieš tai buvo paprastiau. Dabar jums reikės ToR01 numerio (Transfer of Residence), tai yra dokumentas, leidžiantis atgabenti daiktus be muito ir PVM. Be to, jei vairuojate pats, reikės ir teisingos vairuotojo licencijos. Nepamirškite, kad po Brexit pasas turi būti galiojantis dar bent pusę metų, kitaip gali būti problemų sienoje. Taip pat, jei važiuoja ne savininkas, reikės notarinio pavedimo. Geriau tai patikrinti dar Lietuvoje, nei aiškintis su pasienio sargu.

Kas tas ToR01 numeris ir kodėl visi jį ieško?

Tai toks britų muitinės (HMRC) dokumentas, kuris suteikia jums „Transfer of Residence“ statusą. Paprastai tariant, jis leidžia atsivežti jūsų asmeninius daiktus į Angliją be mokesčių, jei gyvenote už Jungtinės Karalystės ribų bent 12 mėnesių ir ketinate gyventi ten ilgiau nei 6 mėnesius. Be šio numerio perkraustymas į Angliją gali kainuoti dvigubai, nes mokesčiai už naudotus daiktus yra solidūs. Užpildyti paraišką galite internetu, ji nemokama, bet patvirtinimo laukti gali tekti kelias savaites. Neskubėkite šito, be to nepraeisite.

Ar reikia deklaruoti kiekvieną smulkmeną?

Ne viską, bet inventorius turi būti kuo detalesnis. Muitinės pareigūnai mėgsta žinoti, ką vežate, todėl reikia sąrašo, kuriame nurodyti baldai, technika ir jų būklė. Nereikia rašyti kiekvienos poršuko kojinės, bet jei turite brangų paveikslą ar vintage gitarą, tai būtinai užfiksuokite. Reali situacija: vienas klientas bandė ne užrašyti seną vargonų „Lietuva“ tipą manydamas, kad tai seniškas metalas, o muitinėje jį sustabdė. Galiausiai teko mokėti mokesčius už „muzikinį instrumentą“. Taigi, geriau užrašyti per daug.

Kas nutinka, jei pamiršiu kurį nors dokumentą?

Tada prasideda drama. Jeigu trūksta ToR01 ar inventoriaus, sunkvežimis gali būti užtvertas uoste arba tereikės mokėti už laikiną sandėliavimą, kol dokumentai bus gauti. Tai gali kainuoti šimtus svarų per dieną. Kartais, jei tai smulkmena, galima susitarti su brokeriu, kuris padarys greitąją deklaraciją, bet tai nėra pigu. Geriausia turėti viską vienoje mapelyje, kad nereikėtų ieškoti telefonu važiuojant keliu.

Daiktų gabenimas ir logistika (su smegenų sukimais)

Ką daryti, jei daiktų nedaug, tik kelios dėžės?

Tuomet jums nereikia pilno konteinerio. Galite rinktis dalinį krovinį (part load), kai jūsų dėžės važiuoja kartu su kitų žmonių daiktais viename sunkvežimyje. Tai pigiausias perkraustymas į Angliją variantas tiems, kas veža tik kelių dėžių arba vieną sofas. Tačiau pasiruoškite laukti, kol vairuotojas surenks visus kitus krovinius. Tai gali užtrukti iki dviejų savaičių, bet užtenka susitarti dėl išsikrovimo datos.

Ar saugu duoti daiktus kartu su svetimais?

Dažniausiai taip, didelės firmos tai kontroliuoja, bet... visada yra rizika. Esu matęs atvejų, kai dėžės sumaišytos arba paslydo krovininėje keleivio kelyje. Jei turite labai brangias dalykus, verta juos paslėpti giliau arba pasidaryti nuotraukas prieš pat duodant. Pasitikėkite savo intuicija – jei atrodo, kad vairuotojas yra per daug „laisvas“, galbūt verta rasti kitą perkraustymo į Angliją paslaugų teikėją. Bet dažniausiai viskas vyksta tvarkingai, tiesiog būkite atsargūs.

Kaip supakuoti baldus, kad jie neišsirinktų?

Naudokite burbuliukų plėvelę, o ne senas laikraščius, kurie palieka spaudos ant dėmės. Ypatingai dėmesį skirkite kampams – juos reikia uždengti kartonu. Aš vieną kartą mačiau, kaip prabangus italų komodas buvo sutraižytas tiesiog todėl, kad kampai nebuvo apsaugoti, o sunkvežimis staigiai stabdė. Perkraustymas į Angliją yra ilgas kelias, kalnai, lelija, baldai bus krūpsojasi. Tvarkykite juos kaip kiaušinius.

Ar verta vežti senus baldus ar geriau nupirkti naujus Anglijoje?

Tai klausimas ne iš lengvųjų. Anglijoje baldai gali būti brangesni, ypač jei norite kokybiškai. Jei turite gerą, masyvios medžienos komplektą Lietuvoje, jį verta vežti. Bet jei tai tas pats IKEC komplektas, kuris jau nusėdęs, galbūt pigiau ir lengviau jį palikti ir pirkti naudotą „Facebook Marketplace“ Anglijoje. Ten daug būna išvežamų dalykų. Svarbu apskaičiuoti kainą – ar gabenas kainuos daugiau nei seno sofos vertė.

Kaip su technika – ar vežia šaldytuvą ir skalbimo mašiną?

Galima, bet reikia atsižvelgti į elektros įtampą. Lietuvoje 220V, Anglijoje 230V (tai praktiškai tas pats), bet kištukai skiriasi. Taip pat, jei šaldytuvas vežiamas gulint, reikia laukti keletą valandų po iškrovimo, kad tepalai nusistovėtų. Skalbimo mašinas verta išleisti iš vandens, kitaip gali būti nemalonaus kvapo. Perkraustymas į Angliją su šiais daiktais įmanomas, tiesiog būkite atsargūs su vamzdžiais.

Kelionės ir vairavimo realybės

Kur geriaiau perplaukti – Kalė ar Ostenę?

Viskas priklauso nuo to, iš kur jūsų vyksta sunkvežimis. Jei iš Vilniaus, dažniau eina pro Kalė (Eurotunelis arba keltas), jei iš Klaipėdos ar Kauno – kartais patogiau uostas Oostende ar Zibriugė (Zeebrugge). Eurotunelis greitesnis, bet brangesnis, o keltas gali leisti atsipūsti. Tiesa, dabar dėl migrantų krizės Kalėje gali būti didelių eilių ir patikrų, kas pridaro streso vairuotojams.

Ar reikia vairuotojui vizų ar leidimų dabar?

Taip, tai didelis pasikeitimas po Brexit. Lietuvos vairuotojams dabar reikalingas vizas arba leidimas dirbti (visa), jei jie nori važiuoti į Angliją. Dauguma firmų tai jau turi išsprendę, bet jei samdati „vilkiką“ su keliu vairuotoju iš „skrajynės“, patikrinkite, ar jis galės įvažiuoti į šalį. Esu girdėjęs istorijų, kai vairuotojai buvo pasukti atgal sienoje, nes dokumentai nebuvo tvarkingi. Tai dabar kritiška perkraustymo į Angliją sėkmės dalis.

Kas daryti, jei sunkvežimis užstringa sienoje?

Pirmiausia – neskubėkite ir nekelkite panikos. Paprastai firmos turi brokerius, kurie sprendžia šias problemas. Jei tai jūsų nuodėmė (pvz., blogi dokumentai), teks mokėti baudas arba laukti, kol viskas išsiaiškins. Kartais užtrunka valanda, kartais dvi dienas. Geriausia turėti sandėliuko kontaktą Anglijoje, kur galima laikinai padėti daiktus, jei sunkvežimis negalia įvažiuoti laiku.

Ar sunku važiuoti kairėje pusėje jei vairuoju pats?

Jei nėra įpročio, labai sunku ir pavojinga. Ypač dideliu mieste arba ant žiedinių sankryžų (tai „roundabout“). Rekomenduoju nusipirkti „L“ raidę贴 ant galinio stiklo (kaip mokiniams), kad kiti suprastų. Be to, didžiąsiose Britanijos miestuose gatvės labai siauros, didelis sunkvežimis ten tiesiog neužsimes. Geriau sutarti su vairuotoju, kuris ten važiuoja kas savaitę. (Nors dabar kai kurios firmos siūlo lydinčius automobilius, tai taip pat geras variantas).

Kiek laiko trunka tas kelias?

Pats važiavimas Lietuva – Anglija trunka apie 2-3 dienas, priklausomai nuo sustojimų. Jei tai dalinis krovinys, gali praeiti ir savaite, kol surinks viską. Jei užsisakote ekspressą, gali būti ir greičiau, bet kaina... Tiesa, dėl migracijos patikrų Prancūzijoje dabar dažnai užtrunka po 4-6 valandas ties pat sienos. Tai realybė, su kuria susiduriama beveik kiekvieną kartą.

Pinigai ir nepageidaujamos staigmenos

Kiek vidutiniškai kainuoja toks reikalas?

Kainos svyruoja labai stipriai. Kelios dėžės gali kainuoti 300–500 eurų. Pilnas konteineris (apie 30 kubinių metrų) iš Lietuvos gali kainuoti nuo 2000 iki 3500 eurų, priklausomai nuo degalų kainos ir sezono. Atsimenu, dar prieš porą metų buvo pigiau, bet dabar perkraustymas į Angliją brango. Visada klauskite, ar į kainą įskaičiuotas iškrovimas Anglijoje, nes kartai jis mokamas atskirai.

Kokių papildomų mokesčių gali būti?

Galbūt mokesčiai už sunkvežimio patekimą į miesto centrą (Londonas turi tokias zonas), arba už laikiną iškrovimą jei jums nėra vietos. Taip pat, jei daiktai yra ant aukšto, be lifto, gali tekti mokėti nešikams už laiptus. O, ir jei reikia padaryti „pilkąją iškrovą“ (tiesiog į mūrą), tai taip pat gali kainuot. Būtinai klauskite apie „Long carry“ mokesčius.

Kodėl vienos firmos brangiau, kitos pigiau?

Pigios firmos dažnai taiko „Low cost“ strategiją – jie renka daug mažų krovinių ir važiuoja tik tada, kai pilna. Brangesnės garantuoja datas, turi savus vairuotojus ir gerą draudimą. Taip pat, atsižvelkite į įmonės reputaciją. Yra firmų, kurios dirba „be popieriaus“, tai užtikrina mažesnę kainą, bet didelę riziką. Jei jums svarbus saugumas, geriau nemokėti mažiau.

Ar apdraudimas būtinas?

Būtinas, kaip duonas. Niekada nežinai, kas nutiks kelyje. Gali būti avarija, gali būti, kad sulaiko muitinė ir daiktai sugenda drėgmės. Užtikrintas perkraustymas į Angliją apsaugo jūsų kišenę. Patikrinkite, ar draudimas dengia visą kelią, ar tik dalį, ir kokia yra „deductible“ suma (tai, ką turite sumokėti patys prieš gaudant išmoką). Kartais ji būna per didelė.

Kaip atpažinti sukčius ar blogas firmas?

Jei kaina atrodo per gera, kad būtų tiesa – tai tikriausiai nėra tiesa. Jei jie nekalba apie sutartis, neleidžia susipažinti su sąlygomis arba reikalauja visą sumą iš karto grynaisiais – bėkite. Taip pat, žiūrėkite atsiliepimus internete, bet ne tik jų puslapyje. Esu girdėjęs, kaip žmonės mokėjo užstatą, o vėliau firmos numeris nebeatsiliepė. Naudokitės sveiku protu.

Atvykimas ir paskutiniai nesusipratimai

Kur iškrauti, jei Anglijoje gatvė siaura?

Tai dažna problema, ypač Londone ar senesniuose miestuose. Sunkvežimis negali užstoti visos gatvės. Geriausia iš anksto nuvažiuoti pažiūrėti arba susitarti dėl iškrovimos vietos artimiausioje didelioje aikštelėje (pvz., parduotuvės „Tesco“ stovėjimo aikštelėje, su leidimu). Kartais tenka iškrauti ant šaligatvio ir nešti rankomis. Nėra ko svajoti idealizmo.

Ar vairuotojai padeda susirinkti baldus atgal?

Dažniausiai ne, jų darbas yra gabenti. Kai kurios firmos siūlo „pakuotojų“ paslaugas už papildomą mokestį, bet standartiškai vairuotojas tiesiog išmeta dėžę į kambarį. Jei jums reikia surinkti spintą, turite pasirūpinti patys arba samdyti lokalias meistrus Anglijoje. Nemanau, kad vairuotojas, kuris važiavo 30 valandų, norės sukti atsuktuvą.

Kas daryti, jei dingsta dėžė?

Pirmiausia skambinkite dispatcheriui. Kartais dėžė tiesiog nukrito giliau į krūvą arba buvo iškrauta kita vietoje. Jei dėžė tikrai dingusi, pradėkite draudimo procesą. Čia svarbus tas inventoriaus sąrašas, apie kurį kalbėjau anksčiau. Be jo, įrodymas bus sunkus. Žinoma, emocijos liūdnos, bet be dokumentų niekas nedarys.

O jei aš nusprendžiu grįžti atgal po pusmečio?

Tuomet turite vėl pradėti nuo nulio. Perkraustymas į Angliją ir atgal – tai dvigubas stresas. Jei daiktus palikote sandėlyje Anglijoje, tenka mokėti už saugojimą. Geriau iš anksto pagalvoti, ar tikrai norite išvykti, ar tai tik laikinas eksperimentas. Dauguma grįžta, nes neapsikentėja su klimatu ar nuoboduliu.

Ar galima laikyti daiktus sandėlyje prieš išsikraustant į butą?

Taip, dauguma firmų turi partnerių sandėlius Anglijoje. Galima palikti dėžes savaitę ar dvi, kol rasite būstą. Tai papildomai kainuoja, bet sutaupo nervų, jei paskutinis savininkas atiduoda raktus vėliau. Tiesiog nepamirškite susitarti dėl to iš anksto, kad jūsų dėžės nebūtų išmestos į gatvę.

Kaip elgtis su šunimis ar katėmis?

Gyvūnai turi turėti mikroschemą ir pasą. Taip pat, jei važiuojate keltu ar tuneliu, reikia užsiregistruoti gyvūnui. Kai kurios firmos neima gyvūnų, tad tada reikės specializuoto pervežimo. Geriau tai padaryti su profesionalais, kad gyvūnas nenukentėtų. Man asmeniškai labai gaila, kai maži šuneliai būna uždaryti boksuose valandomis be stebėjimo.

Ar verta vežti maistą ar vaistus?

Maisto produktų dažniausiai neverta, yra griežti apribojai (mėsa, pieno produktai). Vaistus reikia turėti su receptu, jei tai receptiniai vaistai. Paprastus skausmo malšintuvus galima nusipirkti ir čia („Boots“ parduotuvėse). Neapsunkinkite savo krovinio dėžėmis, kurios gali būti konfiskuojamos muitinėje. Nėra verta rizikuoti dėl kelių dešrelių.

Ar yra kokių nors tabu ar dalykų, kurių negalima vežti į JK?

Negalima vežti ginklų (be licencijos), narkotikų (akivaizdu), kai kurių augalų (galima įvežti ligas). Taip pat, nerekomenduojama vežti daug alkoholio ar tabako virš nustatytų normų be mokesčių mokėjimo. Jei rasite kažką įtartino sunkvežimyje, vairuotojas gali būti suimtas, o jūsų daiktai – konfiskuoti. Geriau nieko to nedaryti.

Kas daryti, jei tėvai nori duoti dovanų, bet tai nėra jūsų daiktai?

Tai gana bėda. Muitinėje turi būti jūsų asmeniniai daiktai, kuriuos naudojote bent 6 mėnesius. Naujos dovanos su etiketėms gali būti apmokestintos kaip prekės. Jei tėvai duoda senus daiktus, galima juos įrašyti į inventorų kaip naudotus, bet jei tai naujas televizorius... gali tekti mokėti PVM. Geriau pasakykite tėvams, kad pinigai geriau.

Kaip sužinoti, ar mano daiktai tikrai atvyks?

Dauguma firmų turi „tracking“ sistemą, bet ji dažnai būna vėluojanti. Geriausia tiesiog telefonu skambinti dispetcherui. Jis žino, kur yra vairuotojas. Nenaudokite tų internetinių žemėlapių, kur rodo, kad sunkvežimis važiuoja per Europą, nes realybėje jis gali gulėti poiltuose. Pasitikėkite žodžiu, o ne grafiku.

Ką daryti, jei vairuotojas pasako, kad negali privažiuoti prie namų?

Būkite kantrūs. Jis nekenčia to daryti, taip pat. Jis tiesiog negali pakenkti kitam automobiliui ar gatvės dangai. Turite susitarti. Galima išsinuomoti mažą „vilką“ (pvz., „Man with a van“) vietiniame mieste, kuris nuvežtų daiktus nuo pagrindinio sunkvežimio iki namų. Tai papildoma išlaida, bet dažnai vienintelis išeitis.

Ar galima vežti dviračius?

Galima, geriausia juos išardyti arba pakabėti ant specialios stovo. Tiesiog uždėkite ant rėmų, kad nesuvežtų. Dviračiai Anglijoje brangūs, o naudotus sunku parduoti brangiai, tai verta vežti, jei jums patinka. Tik užtikrinkite, kad jie nenusispalvina nuo kitų daiktų.

Kaip elgtis su baldų išmontavimu Lietuvoje?

Geriau tai padaryti patys arba pasamdyti vietinį meistrą. Vairuotojai nėra baldų meistrai, jie gali tiesiog išsukinti kojas ir visa. Jei baldas sudėtingas, pažymėkite dalis spalvotais lipdukais (1, 2, 3...), kad būtų lengviau surinkti. Tai mažų dalykų, kurie taip palengvina perkraustymą į Angliją procesą.

Ar reikia mokėti užstatą?

Kai kurios firmos prašo užstato, ypač jei tai didelis krovinys arba darbas pagal individualų užsakymą. Tai normalu, jei sutartyje tai parašyta. Jei jie reikalauja visos sumos iš kito grynaisiais be sutarties – vėlgi, bėkite. Užstatas turėtų būti grąžinamas po atlikti darbo.

Kokia klaida dažniausiai daroma?

Pagrindinė klaida – nepakankamas planavimas ir pasitikėjimas „žodžiu“. Žmonės dažnai pasakoja: „o, jis mane pažįsta, jis viską padarys“. Tada prasideda skambutės iš užsienio, kad reikia dar 200 svarų. Rašykite sutartis, fiksuokite kainas. Šioje srityje draugystės dažnai baigiasi ten, kur prasideda pinigai. Būkite realistai.

Ar verta viską daryti paties?

Jei turite laiko, stiprios nugaros ir norite sutaupyti – taip. Bet apskaičiuokite savo laiką. Kelios dienos Lietuvoje rūpintis, kelios dienos važiuoti, kelios atostogos. Kartais geriau sumokėti profesionalams ir dirbti, o ilsėtis tik atvykę. Perkraustymas į Angliją yra jėgas atimantis procesas.

Kas daryti su senais automobiliais?

Automobilius įvežti sudėtinga. Reikia užregistruoti JK, pakeisti šviesas, pereiti techninę apžiūrą (MOT). Jei automobilis senas, tai gali būti brangu. Dažniausiai pigiau nupirkti naują (naudotą) Anglijoje. Išskyrus atvejus, jei tai brangus retro automobilis arba jums labai brangus.

Ar galima vežti piemenų palapinę („Yurt“)?

Neįsivaizduoju, kodėl norėtumėte, bet techniškai – galima, jei ji talpina į standartinę 40 pėdų sunkvežimio priekabą. Tačiau gaištos vietos. Tokių dalykų geriau nupirkti čia, Anglijoje yra daug „glamping“ prekių parduotuvių. Neapsunkinkite savo gyvenimo.

Ką daryti, jei pasiekėte Angliją, bet raktai nuo naujo namo dar neį rankas?

Tai klasika. Susitarkite su šeimininkais dėl laikino sandėliavimo arba palikite dėžes pas draugus. Vairuotojas negali laukti valandų kieme, jam reikia važiuoti toliau. Būtinai turite atsarginį planą „B“, jei sandoris su butu užstringa paskutinę minutę.

Kokia pagrindinė taisyklė sėkmingam perkraustymui?

Tikrumas. Būkite tikri dėl dokumentų, tikri dėl pasirinktos firmos ir tikri dėl savo sprendimo išvykti. Jei abejojate – geriau palaukti. Perkraustymas į Angliją yra didelis žingsnis, ir jis turi būti apgalvotas. O jei jau nusprendėte – tiesiokite rankas ir dirbkite, viskas įmanoma.

Išvada

Galiausiai, visas šis procesas pasirodo ne toks baisus, kai jau baigiasi. Perkraustymas į Angliją iš Lietuvos gali būti net šiek tiek nuotykių, jei žiūrėsite į tai su humoru. Svarbiausia – neitikti viskam, kas pasakota paštu, ir viską turėti rašte. Naudokitės sveiku protu, pasiruoškite šiek tiek pinigų atsargai (jums vis tiek prireiks „Tesco“ pilno krepšio pirmąją naktį) ir tiesiog kvieskite vairuotojus. Sėkmės naujajame gyvenime, ten lietus tikrai dažnesnis, bet arbata visada skanu.