Vežame 24 metus
+370 606 04300

+4456 0156 4237

Skambink kasdien 8-22 val.

Kiekvieną dieną vežam į Angliją ir iš Anglijos krovinius, perkraustymo paslauga

Siuntos į Jungtinę Karalystę: greitas ir patikimas pristatymas

Vežame kiekvieną dieną

Siuntos į Jungtinę Karalystę: greitas ir patikimas pristatymas,  vežam kiekvieną dieną

Vežame nuo durų iki durų

Siuntos į Jungtinę Karalystę: greitas ir patikimas pristatymas  vežam nuo durų iki durų


Artimiausi išvykimai
į Angliją:

  • • Lapkričio 16 dieną, pirmadienį, šiandien
  • • Lapkričio 17 dieną, antradienį, rytoj
  • • Lapkričio 18 dieną, trečiadienį, poryt
  • • Lapkričio 19 dieną, ketvirtadienį, užporyt
iš Anglijos:
  • • Lapkričio 16 dieną, pirmadienį, šiandien
  • • Lapkričio 17 dieną, antradienį, rytoj
  • • Lapkričio 18 dieną, trečiadienį, poryt
  • • Lapkričio 19 dieną, ketvirtadienį, užporyt


    • ● Vežame nuo durų iki durų.
      ● Paimame iš visos Lietuvos ir visos Anglijoje.
      ● Vežame kiekvieną savaitės dieną.
      ● Išvykstame maršrutu: visa Lietuva - Lenkija - Vokietija - Olandija - Belgija - Prancūzija - visa Anglija..
  • Keleivius vežame į Angliją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)

    Lietuva → Anglija kaina nuo 130€/130£
    Anglija → Lietuva kaina nuo 130€/130£

    Siuntas vežame į Angliją

    Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.

    Krovinius vežame į Angliją

    Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.

    Siuntos į Jungtinę Karalystę: greitas ir patikimas pristatymas

    Įvadas

    Siuntos į Jungtinę Karalystę: greitas ir patikimas pristatymas nėra tik „numetam į furgoną ir važiuojam“. Po Brexit atsirado popieriai, muitinės patikros, EORI, HS kodai, kartais dar koks CN22/CN23 ar komercinė faktūra, ir klientai dėl to teisėtai nervuojasi. Dirbu su pervežimais daugiau nei 20 metų, todėl matau tą patį: kai dokumentai tvarkingi, Londonas, Manchester ar Edinburgh gali pasiekti greitai; kai ne – dėžė stovi sandėlyje ir niekas nekaltas. Jei jau ruošiatės siųsti, užsisakyti siuntos paėmimą greičiau nei ginčytis su popieriais.

    DUK: Siuntos į Jungtinę Karalystę: greitas ir patikimas pristatymas po Brexit

    Čia pirmas dalykas: Jungtinė Karalystė nėra ES, tad net maža siunta turi būti suprasta kaip eksportas. Ne visada baisu, bet ne visada paprasta.

    Ar Siuntos į Jungtinę Karalystę: greitas ir patikimas pristatymas įmanomas po Brexit?

    Taip, įmanoma, tik nereikia manyti, kad Brexit viską sugriovė. Jeigu sakau „siuntos į Jungtinę Karalystę: greitas ir patikimas pristatymas“, turiu galvoje ne stebuklą, o tvarkingą grandinę: paėmimas, dokumentai, eksporto ir importo deklaravimas, transportas per Dover/Calais arba Zeebrugge, galutinis kurjeris. Dažniausiai 2–5 darbo dienos realios, jei prekės nėra ribojamos ir adresas ne kažkur miškų viduryje Škotijoje. Blogiausia prasideda tada, kai kas nors parašo „accessories“ ir mano, kad užtenka.

    Kiek laiko trunka siunta iš Lietuvos į Londoną?

    Į Londoną iš Vilniaus ar Kauno normaliai žiūriu į 2–4 darbo dienas po paėmimo, jei imamas express/road courier. Į Birmingham, Leeds ar Bristol panašiai. Į Edinburgh ar Glasgow dar pridėkite dieną, nes ten maršrutas ilgesnis, o kartais krovinys dar per Liverpool ar Manchester. Doverio eilės, taip, dar prisimenu tas dienas, kai visi stovėjo kaip prie parduotuvės per akcijas. Bet dažniausiai vėluoja ne kelias, o popieriai. Jei deklaracija klysta, siunta gali sėdėti terminal.

    Kodėl kartais siunta į Birmingham stringa, nors parašyta 2–4 d. d.?

    Stringa dėl trijų dalykų: muitinės, netikslaus adreso arba pačios įmonės darbo. Pavyzdžiui, siunta į Birmingham parašyta „2 d. d.“, bet gavėjas neatitraukia telefono, kurjeris bando du kartus, grąžina į depot. Kitas atvejis – prekės aprašyme „gift“, vertė „0“, o viduje 20 vnt. elektroninių priedų. Tai jau ne vėlavimas, tai kvietimas į problemą. Kartais tiesiog atostogos Anglijoje, bank holiday, ir visi ramiai laukia, o klientas siunčia pykčius mums.

    Ar galima siųsti į Škotiją, Šiaurės Airiją ir Velsą vienodai?

    Ne visada vienodai, nors iš tolo atrodo, kad JK yra vienas gabalas. Anglija, Škotija, Velsas – standartinis JK importas. Šiaurės Airija turi savo niuansų dėl Windsor Framework, ypač jei prekės gali judėti į ES rinką. Nesu 100% tikras kiekvienam produktui iš galvos, todėl Belfast ar Derry siuntoms visada tikrinu HS kodą ir gavėjo statusą. Jei žmogus sako „ten juk Europa“, aš tik nusišypsau. Europa Europai, bet popieriai vis tiek kiti.

    Koks skirtumas tarp kurjerio, krovininio transporto ir pašto?

    Kurjeris tinka dėžėms iki 30 kg, dokumentams, smulkiai e. prekybos prekei. Krovininis transportas – paletės, 100–1000 kg, automobilių dalys, statybinės medžiagos. Paštas pigiau atrodo, bet kai reikia paskui aiškintis, kas kur dingo, pradeda skaudėti galvą. Turėjau Kauno klientą, kuris siuntė auto detales į Coventry; mažos dėžės ėjo kurjeriu, o paletės – grupuotiniu transportu. Tas pats klientas, skirtingas sprendimas. Ir taip, kartais vairuotojas užklysta į neteisingą aikštelę, bet grįžtu prie temos.

    Ar maža 1 kg siunta tikrai verta tarptautinio pervežimo?

    Maža siunta nėra problema, problema yra kaina už popierizmą. Jei siunčiate 1 kg katalogą ar dokumentus, galima rasti 18–30 € variantą, bet prekybinėms prekėms dažniausiai išeina 25–45 € su deklaravimu. Kai kurie siūlo pigiau, tada prie kasos paaiškėja, kad muitinės aprašymas, adreso tikrinimas ar POD kainuoja atskirai. Todėl klausimas ne „ar galima“, o „ar verta“. Kartais geriau konsoliduoti kelias smulkias siuntas į vieną, ypač jei klientas Londone laukia ne vieno daikto.

    Ką daryt, jei klientas Anglijoj prašo pristatyti rytoj?

    Rytoj – tik jei viskas sutampa: paėmimas anksti, prekės ne ribojamos, dokumentai paruošti, gavėjas tikrai būna vietoje. Express paslauga į Londoną gali kainuoti 60–120 € mažai siuntai, į toliau – daugiau. Jei prekės vertė didelė arba reikia DDP, geriau neskubėti ir sutvarkyti mokesčius. Kitaip gausite greitą pristatymą į muitinę, o ne klientui į rankas. Ir taip, kartais klientas sako „skubiai“, bet pats deklaraciją atsiunčia penktadienį 17:55. Štai tada skubumas baigiasi.

    DUK: dokumentai, kurie lemia siuntos į Jungtinę Karalystę: greitas ir patikimas pristatymas

    Čia dažniausiai žmonės ir įklimpsta. Ne todėl, kad būtų neįmanoma, o todėl, kad kiekvienas popierius turi turėti prasmę. Dėžė gali būti graži, bet deklaracija kvaila – ir viskas stovi.

    Kokius dokumentus reikia ruošti siuntai į Jungtinę Karalystę?

    Reikia komercinės faktūros arba pro forma, jei nėra pardavimo, prekės aprašymo, kiekio, vertės, svorio, siuntėjo ir gavėjo duomenų, HS kodo, kilmės šalies ir Incoterms sąlygos. Be šių dalykų vežėjas vis tiek kažką sugalvos, bet ne visada teisingai. (Tiksliau – komercinė faktūra, ne sąskaita už pačią siuntimo paslaugą.) Jei siunčiate į JK, geriau turėti muitinės deklaracijos pagalbos puslapį pasiekiamą, ne spėlioti. Klaida vertėje ar aprašyme gali kainuoti daugiau nei faktūros spausdinimas.

    Kas yra HS kodas ir kodėl jis taip vargina?

    HS kodas yra prekės klasifikacijos kodas, pagal kurį muitinė supranta, kas tai per daiktas ir kokie mokesčiai gali būti. Pavyzdžiui, medvilniniai marškinėliai, plastikiniai indai ir automobilių davikliai nėra „prekės“ bendrai. Jei įrašysite neteisingą kodą, gali būti mažesnis arba didesnis muitas, o kartais tik papildomas klausimas. Nesu muitinės pareigūnas, bet per tiek metų mačiau, kad „universalūs aksesuarai“ dažniausiai baigiasi blogai. Geriau rašyti konkretiai: kas, kam, iš ko, kiek.

    Ar EORI numeris visada būtinas?

    EORI numeris paprastai reikia eksportuojančiai įmonei, ypač kai pildomos deklaracijos. Fizinis asmuo, siunčiantis vieną dovaną, ne visada jo turi, bet verslui be EORI sunkiau. Jei esate Lietuvoje PVM mokėtojas ir nuolat siunčiate prekes į JK, be jo net nenorėčiau pradėti. Turiu matęs, kaip mažos įmonės laukia registracijos, o sandėlyje kaupiasi dėžės. Tas laukimas nėra dramatiškas, bet pinigai jau nejuda. Patikrinkite savo statusą prieš pirmą siuntimą.

    Kas yra komercinė faktūra, pro forma ir DAP/DDP?

    Komercinė faktūra rodo pardavimą, pro forma – ketinimą ar preliminarų sandorį. DAP reiškia, kad gavėjas dažniausiai susimoka importo PVM ir muitą, DDP – pardavėjas stengiasi viską sumokėti iš anksto. Čia daug kas susipainioja, nes „aš jau sumokėjau siuntimą“ nereiškia „aš sumokėjau visus mokesčius“. Jei klientas nori be papildomų kaštų, reikia DDP logistikos, o ne gražių pažadų. Ir taip, blogos įmonės kartais parduoda pigų siuntimą, o PVM palieka gavėjui kaip staigmeną.

    Kodėl negalima rašyti „gift“ ant dėžės ir tiek?

    Negalima, jei viduje ne dovana asmeniniam naudojimui. Žmonės rašo „gift“ ant dėžės, nes girdėjo, kad taip lengviau, bet JK muitinė mato komercines siuntas gana dažnai. Jei viduje 12 vnt. tokių pačių rankų darbo žvakių į Bristol, tai nėra romantiška dovana, tai prekyba. Kvapai, vaškas, pakuotė, gal dar ADR klausimai – ir prasideda pokalbiai. Aš suprantu norą paprastumo, bet popieriuose paprastumas turi būti tikslus, ne gražus. Dėžę galite papuošti, deklaraciją – ne.

    Ką daryti, jeigu prekės vertė maža, bet siunta vis tiek pateko į muitinę?

    Maža vertė nereiškia, kad muitinė nieko neklaus. Dabar sistema dažnai tikrina duomenis, rizikos profilius, aprašymus, siuntėją, net svorį. Jei siunčiate 30 € prekę, bet parašote „sample“ be vertės, tai atrodo keistai. Tada gavėjas gauna žinutę, prašoma papildyti duomenis, ir siunta stovi. Kartais užtenka pakoreguoti faktūrą, kartais reikia brokerio įsikišimo. Aš visada sakau: geriau deklaruoti mažą prekę normaliai, nei po to aiškintis, kodėl ji „nieko nekainuoja“.

    DUK: kainos, terminai ir siuntos į Jungtinę Karalystę: greitas ir patikimas pristatymas

    Kainos erzina, nes jos niekada nėra tik „nuo“. Yra svoris, tūris, adresas, deklaruojama vertė, draudimas, pristatymo greitis. Visi šie dalykai susideda į galutinę sąskaitą.

    Kiek kainuoja siųsti siuntą į Jungtinę Karalystę?

    Mažai 1–3 kg siuntai į Angliją realiai matydavau 25–60 €, express gali būti 50–100 €. 10 kg dėžei – apie 50–120 €, paletėms nuo 180 € iki 450 € ir daugiau, priklausomai nuo maršruto. Yra pasiūlymų už 9 €, bet atsargiai: kartais tai tik bazinis tarifas be deklaravimo, kuro priedo ar pristatymo zonos. Nepatogu tai sakyti, bet kai kurios įmonės tiesiog vilioja žema kaina, o tada klientas gauna sąskaitą su priedais. Geriau klausti „kiek galutinai?“.

    Kada verta rinktis siuntos į Jungtinę Karalystę: greitas ir patikimas pristatymas, o kada paprastą ekonominį?

    Jei klientas laukia prekybinės siuntos, reikia greito reagavimo, o vertė didesnė, tada siuntos į Jungtinę Karalystę: greitas ir patikimas pristatymas yra logiškas pasirinkimas. Jei siunčiate atsargų papildymą be skubos, ekonominis transportas gali sutaupyti 30–50 %. Paprastas pavyzdys: 5 paletės į Manchester nereikia leisti express, jei sandėlis turi planą. Bet 200 vnt. užsakymų e. parduotuvei Londone – čia vėlavimas jau reiškia blogus atsiliepimus. Greitis turi turėti priežastį, ne tik norą ramiau jaustis.

    Ar draudimas tikrai reikalingas?

    Draudimas ne visada privalomas, bet kai prekės vertė viršija 500–1000 €, aš jo beveik nebespėliuoju. Standartinė vežėjo atsakomybė dažnai yra ribota pagal svorį, ne pagal tikrąją vertę. Klientas sako „ten tik telefonai“, o po to paaiškėja 4000 € vertės siunta be draudimo. Tada visi ieško kaltų, bet sutartyje viskas buvo smulkiu šriftu. Pigiausias variantas kartais brangiausiai baigiasi. Jei siunčiate dažnai, geriau turėti metinį draudimą arba kiekvienai siuntai pasirinkti apsaugą.

    Ką reiškia tracking number ir ar jis visada rodo tiesą?

    Tracking number yra stebėjimo numeris, bet jis ne visada pasako viską. Kartais matote „in transit“ dvi dienas, nors krovinys tiesiog laukia perkrovimo Zeebrugge arba Dover. Kartais statusas atnaujinamas tik tada, kai pakuotė fiziškai nuskanuojama. Todėl nereikia panikuoti po 12 valandų be judesio. Kita vertus, jei tracking rodo „delivered“, o klientas sako, kad negavo, reikia prašyti POD – pristatymo patvirtinimo su parašu arba nuotrauka. Be to popieriaus ginčytis sunku.

    Ar verta konsoliduoti kelias siuntas į vieną paletę?

    Konsoliduoti verta, kai kelios mažos siuntos eina tuo pačiu adresu arba tuo pačiu regionu. Pavieniui 5 dėžės po 2 kg gali kainuoti daugiau nei viena 10 kg siunta su tvarkinga faktūra. Paletė dar geriau, jei prekės sunkios arba trapūs daiktai. Bet yra kita pusė: jei vienas daiktas stringa dėl dokumentų, gali sustabdyti visą konsolidaciją. Todėl prieš jungiant reikia patikrinti, ar visos prekės turi panašius muitinės reikalavimus. Kartais atskirai siųsti yra nuobodu, bet saugiau.

    Kodėl kaina kartais pakyla po svėrimo?

    Kaina pakyla, kai faktinis svoris ar tūrinis svoris didesnis nei klientas įrašė. Logistikoje skaičiuojama ne tik „kiek sveria“, bet ir kiek vietos dėžė užima. Didelė lengva pakuotė gali kainuoti kaip sunki, nes ji užima furgono erdvę. Todėl matavimai turi būti realūs: ilgis, plotis, aukštis, svoris. Jei parašote 40×40×40 cm, o iš tikrųjų 60×50×50 cm, sąskaita pasikeis. Tai nėra bauda, tiesiog matematika. Nepatogu, žinau.

    DUK: problemos, apribojimai ir realūs siuntų į Jungtinę Karalystę atvejai

    Čia jau be gražių žodžių. Pervežimuose būna gedimų, klaidų, keistų klientų, dar keistesnių sandėlių ir vairuotojų, kurie moka tik savo maršrutą. Todėl geriau žinoti, kas gali nutikti, prieš neišsiunčiant.

    Ar galima siųsti alkoholį, kosmetiką, baterijas ar maistą?

    Galima, bet ne viską ir ne taip paprastai. Alkoholiui reikia licencijų ir amžiaus patikros, baterijos gali būti ADR krovinys, kosmetika turi ingredientų ir saugumo duomenų klausimų, maistui – galiojimo datos, sudėtis, kartais temperatūra. Siųsti žvakes, kvepalus ar power bankus be papildomų duomenų – tai loterija. Turėjau atvejį, kai siunta į Bristol buvo sulaikyta dėl kvepiančių rankų darbo žvakių, nes aprašymas neatrodė nekaltas. Todėl prieš siunčiant specialias prekes reikia pasakyti viską, net jei atrodo savaime suprantama.

    Ką daryti, jei siunta grįžta atgal?

    Jei siunta grįžta, pirmiausia reikia išsiaiškinti kodėl: muitinės duomenys, nepristatyta, atsisakė gavėjas, draudžiamas turinys. Šiaurės Airijoje esu matęs, kad „gift“ etiketė sukėlė daugiau klausimų nei pati prekė, nes gavėjas nebegalėjo normaliai paaiškinti paskirties. Jei grąžinimas prasidėjo dėl dokumentų, kartais pigiau ir greičiau pataisyti faktūrą vietoje. Jei dėl draudžiamos prekės – grąžins, ir dar gali tekti mokėti. Todėl prieš siunčiant reikia ne tik „uždaryti dėžę“, bet ir sutvarkyti informaciją.

    Ar verta naudotis tarpininku, ar geriau viską tvarkytis pačiam?

    Tarpininkas naudingas, kai neturite laiko, nuolat siunčiate, turite paletes ar sudėtingas prekes. Jis gali padėti su deklaracija, vežėju, draudimu, adresų tikrinimu. Bet geras tarpininkas klausinėja, o ne tik spaudžia „siųskite“. Blogas pasiūlys pigiausią variantą, nes jam svarbu uždaryti užsakymą. Jei turite vieną mažą dėžę, galite tvarkytis patys, tik būkite kruopštūs. Jei kas mėnesį siunčiate 100 siuntų į JK, be sistemos greitai pasimesite. Ir taip, kartais tarpininkas kainuoja, bet sutaupo nervų.

    Kaip elgtis su pažeista pakuote ar dingusiu pristatymu?

    Jei pakuotė pažeista, fotografuokite viską: dėžę, etiketę, turinį, pažeidimo vietą. Ne po dienos, ne „kai bus laiko“, o iškart. Jei adresas neaiškų, pataisykite dar prieš išvežant, nes vėliau keisti duomenis per kurjerį gali būti brangu. Dingus pristatymui reikia tracking, POD, svorio, matmenų ir faktūros kopijos. Be šių duomenų vežėjas atsakys bendrai. Aš žinau, kad klientui tai atrodo biurokratija, bet be popieriaus visi kalba oru. Nuotraukos čia gelbsti dažniau, nei norėtųsi.

    Kokios klaidos dažniausiai kainuoja pinigus?

    Dažniausios klaidos: netikslus prekės aprašymas, klaidinga vertė, pamirštas telefono numeris, blogas pašto kodas, neteisingi Incoterms. Dar viena – žmonės painioja siuntėjo adresą su grąžinimo adresu. Mes turim taisyklę: jei faktūroje negali per 30 sekundžių suprasti, kas siunčiama, ji bloga. Kartais klientas rašo „parts“ ir mano, kad viskas aišku. Neaišku. Kokie parts? Automobiliui? Kompiuteriui? Žaislui? Kuo konkretesnis aprašymas, tuo mažiau klausimų iš muitinės ir mažiau nervų sandėlyje.

    Ar yra situacijų, kai greitas pristatymas nėra pats geriausias pasirinkimas?

    Taip, yra. Jei siunčiate didelę atsargų partiją be skubos, ekonominis pervežimas gali būti protingesnis. Jei prekėms reikia specialių leidimų, greitis nepadės, kol dokumentai nebus tvarkingi. Jei gavėjas nedirba savaitgaliais arba sandėlis priima tik ryte, express gali tiesiog laukti prie durų. Kartais klientui geriau pasiūlyti planą: dalis siuntų greitai, dalis – grupuotiniu transportu. Logistika nėra lenktynės visada. Kartais geriausias sprendimas yra ne greičiausias, o toks, kuris nepriverčia mokėti dvigubai už savo pačių netikslumą.

    Išvada

    Taigi, Siuntos į Jungtinę Karalystę: greitas ir patikimas pristatymas įmanomas, tik jis prasideda ne nuo furgono, o nuo tvarkingos informacijos. Dokumentai, HS kodai, EORI, Incoterms, draudimas, svoris, adresas – visi šie „nuobodūs“ dalykai lemia, ar dėžė atkeliaus į Londoną per kelias dienas, ar įstrigs muitinėje. Jei siunčiate vieną kartą, būkite kruopštūs. Jei siunčiate nuolat, susidėliokite sistemą. Greitis be tvarkos yra tik gražus pažadas.

    Užsakyk nemokamą skambutį Perskambinsime per 3 min į bet kurios šalies telefono numerį nemokamai.


    Vykdomas užsakymas…

    Vykdomas užsakymas…
    Užsakymas priimtas!

    perskambinsime jums per 3 minutes

    Klaida!

    Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.