Siuntiniai iš Jungtinės Karalystės – greita ir patogu

Įvadas

Siuntiniai iš Jungtinės Karalystės – greita ir patogu, kai viskas suplanuota prieš išsiunčiant, o ne tada, kai krovinys jau stovi sandėlyje ir kažkas klausia, kodėl nėra PVM mokėjimo patvirtinimo. Dirbu tarptautinių pervežimų srityje daugiau nei 20 metų, todėl matau, kad žmonės dažniausiai nori vieno: kad daiktas iš Londono, Birmingamo ar Mančesterio atkeliautų į Vilnių, Kauną ar Klaipėdą be galvos skausmo. Po „Brexit“ viskas nėra taip paprasta, kaip anksčiau, bet vis tiek įmanoma. Svarbiausia žinoti, kas yra siunta, kas krovinys, kur dingsta laikas ir kodėl kartais sąskaita būna didesnė, nei tikėtasi.

Kodėl šiandien viskas vyksta kitaip

Ar tikrai siuntiniai iš Jungtinės Karalystės – greita ir patogu po „Brexit“?

Taip, tikrai gali būti greita ir patogu, tik nereikia galvoti, kad viskas veikia kaip 2019 metais. Tada Jungtinė Karalystė dar buvo ES sistemoje, todėl dokumentų buvo mažiau, o muitinės klausimų beveik nebūdavo. Dabar kiekvienam siuntiniui reikia aiškios prekės vertės, aprašymo, gavėjo duomenų, kartais EORI numerio, o kartais ir papildomų leidimų. Jei siunčiate drabužius, elektroniką ar automobilių dalis, procesas dažniausiai eina normaliai. Bet jei siunčiate maisto produktus, vaistus ar kažką su baterijomis, prasideda smulkmenų žaidimas.

Kiek trunka siuntiniai iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą?

Paprastai nuo 3 iki 7 darbo dienų, jei kalbame apie mažas siuntas ar surinktus krovinius. Kai kuriais atvejais būna greičiau, ypač jei sandėlis yra pietų Anglijoje ir krovinys išvažiuoja anksti ryte. Kartais vėluoja ne vežėjas, o muitinė, dokumentai ar pats pardavėjas, kuris „išsiuntė“, bet realiai tik atspausdino etiketę. Buvo atvejis, kai klientas iš Londono siuntė dalis į Šiaulius, o viskas stovėjo dvi dienas dėl neteisingo prekės kodo. Smulkmena, bet brangi.

Kodėl kaina skiriasi nuo tos, kurią radau internete?

Internetinė kaina dažniausiai yra bazinė, o ne galutinė. Joje gali būti tik surinkimas ir transportas iki Lietuvos, bet be muitinės formalumų, PVM, sandėliavimo ar papildomo svorio. Pavyzdžiui, 10 kg siuta iš Mančesterio gali kainuoti apie 35–55 eurų, jei viskas paprasta. Bet jei tai 200 kg paletė, reikia žiūrėti ne tik kilogramus, bet ir tūrį, pakrovimą, muitinį įforminimą ir pristatymo adresą. Kartais klientai pyksta, nors sąskaita visiškai normali. Tiesiog jie pamatė tik pusę kainos.

DUK apie siuntinius iš Jungtinės Karalystės

Bendri klausimai apie siuntinius iš Jungtinės Karalystės

Ką reiškia „siuntiniai iš Jungtinės Karalystės“ praktiškai?

Tai reiškia, kad prekė ar daiktas keliauja iš JK teritorijos į Lietuvą ar kitą ES šalį. Gali būti mažas dėžutės dydžio siuntinys iš eBay, Amazon UK ar privatus daiktas iš giminaičio. Gali būti ir paletė su automobilių detalėmis, statybinėmis medžiagomis ar prekybos įrangos dalimis. Praktiškai svarbiausia ne dydis, o dokumentai. Jei dokumentai tvarkingi, kelionė dažniausiai tvarkinga. Jei dokumentai chaotiški, chaosas persikelia į muitinę, o tada visi ieško kaltų.

Ar galiu siųsti asmeninius daiktus iš Londono?

Gali, tik reikia teisingai užpildyti deklaraciją. Jei siunčiate senus drabužius, knygas ar baldus, dažniausiai tai nėra didelė problema. Bet jei siunčiate naują televizorių, telefoną ar brangią elektroniką, muitinė gali klausti vertės ir įsigijimo įrodymo. Esu matęs, kaip žmonės rašė „used stuff“ ir galvojo, kad to pakanka. Nepakanka. Geriau rašyti konkretžiai: used clothing, 12 kg, personal use, value 80 GBP. Taip, rašau su klaida sąmoningai, nes gyvenime taip ir būna.

Kuo skiriasi siunta nuo krovinio?

Paprastai siunta yra mažesnė, lengviau valdoma, dažniausiai iki 30 kg. Krovinys jau gali būti didelė dėžė, paletė, keli paketai ar baldai. Skirtumas ne tik svoryje, bet ir logistikoje. Siuntą galima mesti į furgoną, o kroviniui reikia pakrovimo, tvirtinimo, kartais keltuvo ir aiškaus pristatymo adreso. Jei gyvenate centre Vilniuje be kiemo, 300 kg paletė gali tapti maža drama. Vairuotojas negali palikti jos gatvėje, ypač kai lyja.

Ar siuntiniai iš Jungtinės Karalystės – greita ir patogu privatiems žmonėms?

Taip, bet su sąlyga, kad pardavėjas moka paruošti dokumentus. Dauguma didelių parduotuvių tai daro normaliai, ypač jei siunčia į Lietuvą kasdien. Mažesnės parduotuvės kartais vis dar painiojasi, nes „Brexit“ joms irgi buvo naujiena. Turėjau klientą iš Kauno, kuris pirko motociklo dalis iš mažo garažo prie Bristolio. Viskas būtų atvažiavę greitai, bet pardavėjas pamiršo HS kodą. Dėl to siunta pasisukinėjo kelias dienas.

Kiek kainuoja siųsti mažą siuntą iš JK?

Maža siunta iki 2–3 kg dažniausiai kainuoja apie 20–40 eurų, jei naudojate standartinį kurjerį. Jei siunčiate per konsolidacijos sandėlį, kaina gali būti mažesnė, ypač kai susirenka daugiau klientų. Bet reikia žiūrėti, ar į kainą įeina muitinės tvarkymas. Kartais pigus pasiūlymas atrodo gražiai, o paskui gaunate papildomą sąskaitą už PVM, dokumentus ar sandėliavimą. Todėl klausimas „kiek kainuoja“ nėra pilnas, kol nežinome, kas įeina į paslaugą.

Ar galima siųsti dovaną iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą?

Galima, tik reikia sąžiningai nurodyti, kad tai dovana, ir įrašyti realią vertę. Jei siunčiate mamai megztinį ar vaikui žaislą, paprastai nieko baisaus. Bet jei „dovana“ atrodo kaip naujas iPhone, muitinė tikrai paklaus. Gali tekti mokėti PVM ir muitą, jei vertė viršija tam tikras ribas. Čia daug kas bando gudrauti, bet aš to nerekomenduoju. Paprasta tiesa: kuo aiškesnė deklaracija, tuo mažiau nemalonių skambučių.

Dokumentai ir muitinė

Kokie dokumentai reikalingi siuntiniui iš JK?

Dažniausiai reikia komercinės sąskaitos arba pro forma sąskaitos, kurioje nurodyta siuntėjo ir gavėjo informacija, prekių aprašymas, kiekis, svoris, vertė ir HS kodas. Jei siunta asmeninė, gali užtekti paprastos deklaracijos, bet ji vis tiek turi būti aiški. Be dokumentų krovinys tampa „mįsle“, o muitinė mįslių nemėgsta. Kartais reikia EORI numerio, ypač verslo siuntoms. Jei jo nėra, procesas gali užtrukti arba reikės tarpininko pagalbos.

Kodėl reikia prekės vertės deklaracijoje?

Prekės vertė reikalinga PVM, muito ir statistikos tikslais. Jei parašysite 1 GBP už naują nešiojamą kompiuterį, niekas tuo nepatikės. O jei patikės, tai bus dar blogiau, nes tai jau kelia klausimų. Vertė turi būti reali arba pagrįsta. Pirkimo kvitas, užsakymo patvirtinimas ar rinkos kaina gali padėti. Esu matęs, kaip žmonės rašydavo „gift, no value“, nors siuntė daiktą už 300 svarų. Tai ne šiaip klaida, tai kvietimas į problemą.

Kas yra HS kodas ir kodėl jis svarbus?

HS kodas yra prekės klasifikacijos kodas, pagal kurį muitinė supranta, kas tai per daiktas. Pavyzdžiui, avalynė, elektronika, žaislai ar automobilių dalys turi skirtingus kodus ir skirtingą muito tvarką. Jei kodas neteisingas, gali būti neteisingai paskaičiuotas PVM ar muitas. Kartais skirtumas būna tik kelios dešimtys eurų, o kartais – rimta suma. Aš ne visada žinau kodą 100% iš galvos, nes prekių yra tūkstančiai. Todėl geriau pasitikrinti arba klausti specialisto.

Ar siuntiniai iš Jungtinės Karalystės visada eina per muitinę?

Beveik visada, nes JK nėra ES muitų teritorijoje. Net jei siunta maža ir atrodo niekam neįdomi, ji turi būti deklaruojama. Kartais procesas praeina taip greitai, kad klientas jo net nepajaučia. Kitą kartą reikia papildomų dokumentų, mokėjimų ar paaiškinimų. Nėra taip, kad muitinė specialiai „kabintųsi“. Tiesiog sistema dabar tokia. Jei popieriai tvarkingi, viskas rieda. Jei popieriai blogi, prasideda žaidimas „surask, kas pasirašė nesąmonę“.

Kas moka PVM už siuntą iš JK?

PVM dažniausiai moka gavėjas, jei pardavėjas jo neįtraukė į kainą arba neperdavė per specialią sistemą. Kai kurios didelės platformos PVM surenka iš karto, tada klientas Lietuvoje nieko papildomai nemoka. Bet jei perkate iš mažesnės parduotuvės ar fizinio asmens, PVM gali būti apskaičiuojamas vietoje. Tai gali nustebinti, ypač kai žmogus tikisi tik pristatymo mokesčio. Pavyzdžiui, siunta verta 100 GBP, o PVM ir formalumai dar prideda nemažą dalį.

Kodėl kartais siunta gauna papildomą mokestį?

Papildomas mokestis atsiranda dėl PVM, muito, muitinės tarpininkavimo, sandėliavimo ar klaidingų dokumentų. Kartais kaltas pardavėjas, kartais kurjeris, o kartais tiesiog sistema. Buvo atvejis, kai klientas gavo 28 eurų administracinį mokestį ir labai pyko. Pasirodo, siuntoje buvo prekės be normalios vertės, tad tarpininkas turėjo jas tvarkyti rankiniu būdu. Nemalonu, bet dažna istorija. Todėl prieš siunčiant verta pasitikrinti, ar sąskaita tvarkinga.

Siuntimas verslui ir prekybai

Ar verslui siuntiniai iš Jungtinės Karalystės – greita ir patogu?

Verslui taip, bet čia jau reikia tvarkos, ne „kaip nors išsiųsim“. Jei vežate prekes pardavimui, reikia žiūrėti PVM, importo procedūras, EORI, prekių kodus, sandėlio adresus ir dokumentų archyvą. Kartais vienas neteisingas laukas sąskaitoje gali pristabdyti visą partiją. Ypač jautrūs dalykai yra elektronika, kosmetika, maisto papildai ir automobilių dalys. Geros įmonės tai supranta, blogos bando viską stumti per „sample“ arba „gift“. Ilgainiui tai baigiasi blogai.

Ar reikia EORI numerio siuntiniui iš JK?

Verslo siuntoms dažniausiai taip. EORI numeris reikalingas muitinės komunikacijai ir importo procedūroms. Jei siunčiatės asmeninį daiktą, jo gali nereikėti. Bet jei vežate komercinę partiją, be jo gali būti sunkiau. Kartais tarpininkas gali padėti, bet tai kainuoja ir lėtina procesą. Geriau turėti viską paruoštą iš anksto. Žinau, kad skamba biurokratiškai, bet tarptautiniame pervežime biurokratija nėra blogis, ji yra apsauga nuo didesnio chaoso.

Kiek kainuoja paletė iš Jungtinės Karalystės?

Paletės kaina labai priklauso nuo svorio, tūrio, vietos ir pristatymo sąlygų. Iš pietų Anglijos iki Lietuvos paletė gali kainuoti apie 120–250 eurų, jei viskas standartinė. Iš Škotijos ar šiaurės Anglijos gali būti brangiau dėl ilgesnio surinkimo kelio. Jei paletė sunki, didelė ar reikia liftgate, kaina auga. Kartais klientai klausia „kiek paletė“, bet nepasako, ar tai 50 kg, ar 700 kg. Taip negalima, nes logistikoje detalės yra pinigai.

Ar galima siųsti komercines prekes per tą pačią sistemą?

Galima, tik dokumentai turi būti komerciniai, o ne asmeniniai. Jei vežate 50 vienetų telefono dėklų, negalima rašyti „personal items“. Jei vežate atsargines dalis, reikia tikslaus aprašymo. Jei vežate prekes parduoti, reikia žinoti, kas yra importuotojas ir kas mokės mokesčius. Kartais smulkūs pardavėjai mano, kad muitinė nieko nepastebės. Pastebės, nes sistema dabar skaitmeninė ir susijungusi. Geriau mokėti normaliai, nei paskui aiškintis su dokumentais.

Koks geriausias būdas siųsti eBay pirkinius?

Geriausias būdas – naudoti patikimą tarpininką arba tiesioginį kurjerį, kuris supranta JK–Lietuva maršrutą. Jei pirkote vieną daiktą, paprastas siuntimas gali būti pigiausias. Jei perkate kelis pirkinius iš skirtingų pardavėjų, naudingas konsolidacijos sandėlis. Ten viską surenka, patikrina, sujungia ir išsiunčia viena siunta. Bet reikia žiūrėti, ar sandėlis nekainuoja per brangiai ir ar gerai pažymi prekes. Pats esu matęs, kaip „sujungimas“ padidindavo tūrį tiek, kad taupymas dingdavo.

Ar Amazon UK siuntos atvažiuoja lengviau?

Dažniausiai taip, nes Amazon turi tvarkingesnę sistemą ir dažnai PVM sutvarko iš anksto. Bet ne visada viskas būna paprasta. Jei siunta perduodama trečiajai šaliai arba siunčiama per kitą pardavėją, dokumentai gali skirtis. Kartais klientas gauna prekę be didelių klausimų, kartais prašoma papildomai apmokėti. Ypač jei užsakymas didelis arba prekė neįprasta. Mano patarimas paprastas: saugokite užsakymo patvirtinimą ir sąskaitą. Po mėnesio niekas jau neprisimins, ką ten pirko.

Pakavimas, saugumas ir problemos

Kaip tinkamai supakuoti siuntą iš Jungtinės Karalystės?

Pakuoti reikia taip, lyg dėžė keliautų ne viena, o su dar dvidešimčia panašių, ir kažkas ją pamėtytų. Kampai turi būti sustiprinti, tuštumos užpildytos, trapūs daiktai atskirti. Jei siunčiate stiklą, keramiką ar elektroniką, netaupykite ant putplasčio, burbulinės plėvelės ir vidinio dėklo. Esu matęs dėžių, kurios atrodė kaip po bokso rungtynių. Kartais kaltas ne vežėjas, o pakuotė. Logistika nėra švelni, nors mes visi norėtume, kad būtų.

Ar verta drausti siuntą?

Jei daiktas brangus, tikrai verta. Draudimas nekainuoja tiek daug, palyginti su nuostoliu, kai sugenda kompiuteris, telefonas ar brangi detalė. Bet svarbu žinoti, kad draudimas dažniausiai dengia tik realią prekės vertę, ne emocijas. Jei parašėte vertę 50 GBP, tiek ir gausite, net jei daiktas jums buvo brangesnis. Todėl deklaracija ir draudimas turi sutapti. Kartais žmonės draudžia 500 eurų vertės daiktą, o deklaruoja 80. Paskui klausia, kodėl išmoka maža.

Ką daryti, jei siunta vėluoja?

Pirmiausia reikia pažiūrėti, kur ji vėluoja: pas pardavėją, sandėlyje, kelyje ar muitinėje. Daug kas iškart kaltina vežėją, nors prekė dar net nebuvo paimta. Jei turite sekimo numerį, galima matyti statusą. Jei statusas stovi kelias dienas ties „customs clearance“, greičiausiai laukiama dokumentų arba mokėjimo. Reikia kantrybės, bet ne per didelės. Po 5–7 darbo dienų be judesio jau galima rašyti užklausą. Paprastai tada kažkas pajuda, nes visiems nepatinka seni siuntiniai.

Kodėl siuntiniai kartais grįžta atgal į JK?

Dažniausiai dėl neteisingų adresų, nemokėtų mokesčių, draudžiamų prekių ar atsisakymo mokėti PVM. Kartais gavėjas tiesiog neatsako į telefono skambučius, o kurjeris negali pristatyti. Po kelių bandymų siunta grįžta atgal, o tada prasideda papildomi mokesčiai. Labai nemaloni situacija, ypač kai žmogus sako: „Aš buvau namie.“ Gal ir buvote, bet jei numeris neteisingas, vairuotojas jūsų neranda. Todėl telefono numeris deklaracijoje yra ne formalumas.

Ar galima siųsti maistą iš Jungtinės Karalystės?

Maistą siųsti sudėtingiau, ypač jei tai gyvūninės kilmės produktai, pieno produktai, mėsa ar žuvis. Po „Brexit“ šioje srityje yra daugiau apribojimų. Sausi produktai, saldainiai ar kai kurie konservuoti daiktai dažniausiai lengvesni, bet vis tiek reikia tiksliai deklaruoti. Esu matęs, kaip žmonės bandydavo siųsti sūrį, dešreles ir lašinius kaip „snacks“. Taip negalima. Tai ne snacking, tai rizikinga muitinė. Geriau pasitikrinti prieš siunčiant.

Ką draudžiama siųsti į Lietuvą?

Draudžiama arba ribojama siųsti ginklus, šaudmenis, tam tikrus vaistus, pavojingas medžiagas, neteisingai deklaruotą alkoholį, tabaką, gyvūninės kilmės produktus ir prekes, pažeidžiančias intelektinę nuosavybę. Sąrašas nėra trumpas, todėl jei abejojate, klauskite. Daug problemų kyla ne dėl didelių kontrabandų, o dėl „na, tik keli buteliukai“ ar „tik vienas telefonas draugui“. Muitinė žiūri ne į ketinimą, o į faktą. Kartais nemalonu, bet tokia tvarka.

Praktiški patarimai klientams

Kaip paruošti adresą siuntiniui iš JK?

Adresas turi būti tikslus, su vardu, pavarde arba įmonės pavadinimu, gatve, namo numeriu, miestu, pašto kodu ir telefonu. Lietuvoje pašto kodas labai svarbus, nes pagal jį planuojamas maršrutas. Jei rašysite „kažkur prie Kauno“, vairuotojas tikrai nesiųs SMS žinutės burtininkui. Reikia normalaus adreso. Kartais klientai pamiršta buto numerį, o paskui stebisi, kodėl siunta negrįžta į sandėlį. Smulkmena, bet brangi smulkmena.

Ar reikia būti namie pristatymo dieną?

Jei siunta maža, ne visada, nes ją gali palikti saugioje vietoje arba kaimynui. Bet jei tai didelė dėžė ar paletė, geriau būti. Vairuotojas dažniausiai neturi laiko laukti valandą. Jis turi grafiką, kitus klientus ir savo problemų. Jei negalite būti namie, galima derinti pristatymą į darbo vietą, sandėlį ar paštomatą, jei paslauga tai leidžia. Tik nereikia manyti, kad 400 kg krovinys atvažiuos kaip mažas vokas.

Ką reiškia konsolidacija siuntiniams iš Jungtinės Karalystės?

Konsolidacija reiškia, kad kelios siuntos surenkamos viename sandėlyje, tada sujungiamos arba išsiunčiamos kartu. Tai naudinga perkant iš kelių JK pardavėjų, ypač jei kiekviena maža siunta būtų brangi. Bet reikia skaičiuoti, ar tikrai atsiperka. Kartais sandėliavimas, pakartotinis pakavimas ir tūrio svoris suvalgo taupymą. Gera konsolidacija sutaupo, bloga tik sukuria papildomų sąskaitų. Prieš naudojant, verta paprašyti galutinio kainos pavyzdžio, ne tik reklaminio tarifo.

Ar siuntiniai iš Jungtinės Karalystės – greita ir patogu, kai perkama iš mažų parduotuvių?

Gali būti, tik mažos parduotuvės dažniau klysta dokumentuose. Jos gali pamiršti HS kodą, parašyti neteisingą vertę arba nesuprasti, kad Lietuva nėra JK vidaus siunta. Todėl prieš užsakant verta parašyti pardavėjui paprastą žinutę: ar siunčiate į Lithuania, ar pateikiate commercial invoice, ar nurodote HS code. Jei atsako miglotai, būkite atsargesni. Aš ne sakau, kad mažos parduotuvės blogos. Tiesiog jos ne visada turi logistikos skyrių su penkiais žmonėmis.

Kaip pasirinkti patikimą pervežėją?

Žiūrėkite ne tik į kainą, bet ir į tai, ar aiškiai paaiškina sąlygas. Geras pervežėjas pasakys, kas įeina į kainą, kas neįeina, kiek trunka, kaip sprendžiamos problemos. Blogas pervežėjas sako tik „bus greitai“ ir „viskas paprasta“. Patikėkite, tarptautiniame pervežime „viskas paprasta“ dažnai reiškia, kad žmogus nežino problemų. Verta skaityti atsiliepimus, bet ne tik penkių žvaigždučių. Realiuose atsiliepimuose dažnai parašyta, kaip elgiamasi, kai kažkas negerai.

Ką daryti, jei prekė atvažiavo sugadinta?

Nufotografuokite dėžę, pakuotę, pažeidimus ir pačią prekę dar neatidavę vairuotojui, jei įmanoma. Jei jau priėmėte be pastabų, bus sunkiau, bet ne visada neįmanoma. Reikia turėti pirkimo įrodymą, draudimo informaciją ir deklaracijos vertę. Tada rašote pretenziją pervežėjui arba pardavėjui. Kartais atsakingas pardavėjas, nes blogai supakavo. Kartais vežėjas. Kartais niekas nenori būti atsakingas, ir tada prasideda ilgas susirašinėjimas. Todėl nuotraukos iškart yra labai svarbios.

Išvada

Siuntiniai iš Jungtinės Karalystės – greita ir patogu, kai neskubate aklai, o prieš siųsdami pasitikrinate dokumentus, vertę, pakuotę ir galutinę kainą. Po „Brexit“ kelyje atsirado daugiau formalumų, bet jie nėra baisūs, jei žinote, ko tikėtis. Mažoms siuntoms dažniausiai viskas praeina lengvai, didelėms paletėms reikia daugiau ruošimosi. Mano paprastas patarimas: neklausykite tik gražiausių reklamų, klauskite konkrečių klausimų ir saugokite sąskaitas. Tada kelionė iš Londono, Birmingamo ar Mančesterio į Lietuvą bus tikrai greita ir patogu.