Saugus transportavimas į ir iš Anglijos su kontrole

Dirbu tarptautiniuose pervežimuose daugiau nei 20 metų ir per tą laiką mačiau, kad saugus transportavimas į ir iš Anglijos su kontrole nėra tik „nuvežti iš Vilniaus į Londoną“. Tai maršrutas, kuriame susitinka dokumentai, muitinė, vairuotojo patirtis, krovinio pobūdis, sandėlių langai ir kartais labai neįdomūs eismo kamščiai prie Doverio ar Folkestone. Klientams aiškinu paprastai: jeigu norite, kad krovinys būtų priimtas be papildomų nervų, viskas turi būti paruošta anksčiau, ne tada, kai sunkvežimis jau stovi prie patikros. DUK gali padėti greitai grįžti prie dažniausiai užduodamų klausimų, bet geriausia pradėti nuo sąžiningų dokumentų.

DUK: saugus transportavimas į ir iš Anglijos su kontrole

Kaip vyksta saugus transportavimas į ir iš Anglijos su kontrole

Ar saugu siųsti krovinius į Angliją po „Brexit“?

Po „Brexit“ saugumas labiau priklauso nuo pasiruošimo nei nuo pačios kelionės. Anglija nėra ES muitų zonoje, todėl kiekvienas komercinis krovinys turi turėti eksporto, importo ar tranzito duomenis, priklausomai nuo prekės. Jei siunčiate baldus iš Kauno į Birmingamą, vien važtaraščio nepakanka. Jei vežate maistą, reikės sveikatos, kilmės ar sertifikavimo popierių. Geri vežėjai tai tikrina prieš pakrovimą, ne prie sienos. Bloga žinia: kai kurios įmonės vis dar važiuoja „kaip anksčiau“, o tada moka klientas.

Ką reiškia „su kontrole“ praktiškai?

Tai reiškia, kad kelionė nėra tik „vairuotojas pasiėmė ir dingo“. Krovinys turi būti paruoštas dokumentams, plomboms, svoriui, pakuotei ir kartais temperatūrai. Kontrolė gali vykti sandėlyje prieš išvykimą, muitinėje, kelte arba jau Anglijoje. Kartais pareigūnas paprašo atidaryti vieną dėžę, kartais visą puspriekabę. Tai nėra malonu, bet taip veikia sistema. Svarbiausia, kad vežėjas, siuntėjas ir gavėjas kalbėtų ta pačia kalba, kitaip prasideda „aš maniau, kad tu padarei“.

Kodėl Anglija dažniau tikrina maistą, baldus ar elektroniką?

Maistas, baldai ir elektronika nėra vienodos prekės muitinės akimis. Maiste gali būti gyvūninės kilmės produktų, medaus, pieno, mėsos ar papildų, todėl reikia sertifikatų. Baldai iš medžio gali turėti fumigacijos, kilmės ar pakavimo klausimų. Elektronikoje svarbu kodai, kilmė, baterijos, garantijos, kartais sankcijos. Aš visada sakau: kuo prekė „paprastesnė“ atrodo klientui, tuo daugiau smulkmenų ji slepia. Ir taip, vienas neteisingas HS kodas gali sugadinti visą dieną.

Kiek laiko gali užtrukti patikra Doverio uoste?

Normaliai patikra gali užtrukti nuo poros valandų iki pusės dienos. Jei viskas tvarkinga, Doveris ar Folkestone nepralaužia nervų taip stipriai. Bet buvau matęs, kai trūksta vienos prekės pozicijos sąraše, ir sunkvežimis stovėjo beveik 9 valandas. Ne visada esu tikras, kaip konkretus pareigūnas vertins popierių krūvą, nes žmonės skirtingai tikrina. Būna ir gerų dienų. Beje, kava terminaluose nėra ta, dėl kurios verta važiuoti į Angliją, bet čia jau nukrypau.

Ar vairuotojas gali būti prie krovinio per patikrą?

Dažniausiai vairuotojas negali tiesiog stovėti šalia ir aiškinti, kaip viskas „turėjo būti“. Jei krovinys atidaromas, jis fiksuoja plombos numerį, daro nuotraukas, informuoja dispečerį ir laukia nurodymų. Kartais pareigūnai leidžia būti šalia, kartais ne. Tai priklauso nuo saugumo reikalavimų ir patikros vietos. Vairuotojas nėra muitinės brokeris, nors kartais klientai nori, kad jis būtų ir tai, ir kitas. Gerai, kai dispečeris turi visus dokumentus skenuotus telefone.

Kas nutinka, jei dokumentuose klaida?

Klaida dokumentuose yra kaip maža skylė padangoje: iš pradžių nieko, paskui jau stovi kelio pakrašty. Jei trūksta EORI, neteisingas kiekis, blogas prekės kodas ar neatitinka sąskaita, krovinys gali būti sulaikytas. Kartais užtenka pataisyti deklaraciją ir sumokėti papildomą mokestį. Kartais reikia grąžinti prekes atgal, o tai jau skauda piniginę. Todėl prieš išleidžiant mašiną aš verčiau dešimt kartų paklausiu nei vieną kartą atsiprašinėju prie sienos.

Dokumentai, muitinė ir kontrolė: saugus transportavimas į ir iš Anglijos su kontrole

Kokie dokumentai būtini tarptautiniam pervežimui į JK?

Bazinis rinkinys: CMR važtaraštis, komercinė sąskaita faktūra, pakuočių sąrašas, prekės kodai HS/CN, siuntėjo ir gavėjo duomenys, EORI numeriai, eksporto ir importo deklaracijų nuorodos. Priklausomai nuo krovinio, gali prireikti kilmės sertifikato, fitosanitarinio, veterinarijos, ADR dokumentų ar leidimų. Jei vežate dalinį krovinį, dar svarbu, kad visos pozicijos sutaptų su bendru manifestu. Skamba daug, bet patyręs ekspeditorius tai sudėlioja į tvarkingą aplanką. Netvarka popieriuose beveik visada reiškia netvarką kelyje.

Ar CMR užtenka kirsti sieną?

Ne, CMR vien tik sienai kirsti nepakanka komerciniam kroviniui. CMR įrodo, kas, ką, iš kur ir kam veža, taip pat fiksuoja krovinio būklę pakrovimo ir iškrovimo metu. Tai svarbu ginčams dėl žalos ar vėlavimo. Bet muitinė nori matyti deklaracijas, prekių aprašymus, vertę, kiekį, kilmę ir kitus duomenis. Yra situacijų, kai CMR važiuoja kartu su T1 ar eksporto MRN. Todėl, kai klientas sako „turim tik CMR“, aš iškart klausiu: o kas patvirtina, kad prekė gali legaliai įvažiuoti?

Ką daryti, kai EORI numerio nėra?

Jei EORI numerio nėra, reikia jį pasitikrinti arba susiforminti prieš kelionę. ES įmonėms reikia ES EORI, JK gavėjams dažniausiai reikia GB EORI, ypač kai jie patys deklaruoja importą. Be šio numerio deklaracijos nepasirašomos normaliai, o krovinys gali likti kabėti uoste. Kartais problemą išsprendžia brokeris arba gavėjas, bet tai kainuoja ir atima laiką. Aš nenoriu skambinti klientui penktadienio vakarą ir aiškinti, kad „čia tokia smulkmena“. Paprastai tai nėra smulkmena.

Kaip veikia T1, eksporto deklaracija ir importo procedūra?

T1 dažniausiai naudojamas tranzitui, kai prekė juda per tam tikras muitų teritorijas ir dar nėra galutinai išleista. Eksporto deklaracija rodo, kad prekė palieka ES, o importo procedūra JK parodo, kad ji įeina į Didžiosios Britanijos rinką. JK deklaracijų sistemoje daug kas dabar eina per CDS, nebe senąjį CHIEF daugeliui prekių. Čia geriau, kad brokeriai patvirtintų konkrečią procedūrą, nes taisyklės keičiasi. Klientui svarbiausia žinoti, kas atsakingas už eksportą, kas už importą ir kas moka muitą bei PVM.

Kodėl prekės aprašymas turi būti tikslus?

Prekės aprašymas turi būti toks, kad pareigūnas ar brokeris nesugalvotų, kas čia per daiktas. „Mašinos dalys“ yra per silpnai, nes tai gali būti plastikinis dangtelis arba brangus variklio komponentas. Reikia rašyti: stabdžių diskai, aliumininiai profiliai, LED šviestuvai, mediniai stalai, konservuoti grybai. Kuo tikslesnis aprašymas, tuo mažiau klausimų. Kartais klientams tai atrodo biurokratija, bet praktikoje tai yra apsauga nuo sustabdymo. Netikslus aprašymas dar gali pakeisti muito tarifą, o tada prasideda pinigų istorija.

Ar reikia leidimų pavojingam kroviniui ADR?

Taip, ADR kroviniams reikia specialių dokumentų, žymėjimo, pakuočių ir apmokyto vairuotojo. Dažniausiai į Angliją vežami chemikalai, dažai, klijai, baterijos, aerosoliai ar tam tikri valikliai. Vairuotojas turi turėti ADR pažymėjimą, transporto dokumentuose – UN numerį, pavojingumo klasę, pakuočių grupę. Ne kiekvienas sunkvežimis tam tinka. Jei kas nors sako „tik truputį chemijos, nieko nebus“, geriau sustoti ir pagalvoti. Pavojingi kroviniai nėra vieta improvizacijai, ypač kelte ar tunelyje.

Kaina, draudimas ir saugumas kelyje

Kodėl saugus transportavimas į ir iš Anglijos su kontrole nėra tik vairuotojo darbas?

Saugus transportavimas į ir iš Anglijos su kontrole kainuoja ne tik už kilometrus. Pilnas 13,6 m puspriekabės reisas į Londoną, Birmingamą ar Mančesterį dažnai svyruoja apie 1 400–2 400 EUR, dalinis krovinys gali kainuoti 150–700 EUR. Pridėkite muitinės brokerį, papildomą stovėjimą, plombas, dokumentų tikrinimą. Jei patikra užsitęsia, uosto ar terminalo kaštai gali šokti. Todėl normalus pasiūlymas turi paaiškinti, kas įskaičiuota. Pigus variantas be aiškumo dažnai baigiasi papildomu sąskaitų lapu.

Kodėl pigiausias pasiūlymas kartais išeina brangiausias?

Žinau, kad visi nori pigiau, ir aš pats mėgstu derėtis. Bet tarptautiniuose pervežimuose pigiausia kaina kartais reiškia, jog kažkas nepaskaičiuota. Pavyzdžiui, neįskaičiuotas laukimas, neteisinga deklaracija, silpnas draudimas ar vairuotojas be patirties su JK procedūromis. Yra įmonių, kurios meta kainą žemyn, o po to klientui atsiunčia „papildomus kaštus“. Tai nemalonu, bet pasitaiko. Aš verčiau prieš sutartį aiškiai pasakau, kas gali brangti ir kodėl. bent jau tada nėra staigmenų.

Ar krovinys apdraustas visos kelionės metu?

Krovinys paprastai yra draudžiamas CMR atsakomybės ribose, bet tai nėra tas pats, kas pilnas krovinio draudimas nuo visų rizikų. CMR ribą dažnai skaičiuoja apie 8,33 SDR už kilogramą, tai praktiškai maždaug 10–11 EUR/kg. Jei vežate elektroniką, drabužius ar brangią įrangą, vertė gali būti didesnė. Todėl reikia papildomo draudimo, jei rizika didelė. Draudimas taip pat turi išimčių: netinkamas pakavimas, vėlavimas, konfiskavimas dėl dokumentų klaidų. Tai reikia aptarti prieš pakrovimą, ne po avarijos.

Ką reiškia CMR draudimas ir kada jis nepadeda?

CMR draudimas yra vežėjo civilinė atsakomybė už krovinio netekimą ar sugadinimą vežimo metu. (Taip, CMR draudimas nėra tas pats, kas krovinio draudimas — pataisau save.) Jis padeda, kai įvyksta avarija, vagystė ar aiški žala, jei vežėjas atsakingas. Jis nepadengia visko: blogo pakavimo, natūralaus gedimo, vėlavimo baudų, muitinės sankcijų dėl neteisingų duomenų. Jei prekė jautri temperatūrai, reikia specialių sąlygų ir įrodymų. Paprastai tariant, CMR yra bazė, o ne stebuklingas liemukas.

Ar verta mokėti už papildomą plombavimą?

Papildomas plombavimas dažniausiai vertas tų 15–40 EUR, ypač kai krovinys brangus, dalinis arba keliauja per kelis sandėlius. Plomba fiksuoja, kad durys nebuvo atidarytos be žinios. Gerai, kai numeris įrašomas į CMR, daroma nuotrauka, o gavėjas tikrina tą patį numerį iškraunant. Buvo atvejų, kai trūksta dėžių, o be plombos sunku įrodyti, kur dingimas įvyko. Kartais klientai sako „kam čia tas popierėlis“, bet tas popierėlis gelbsti ginčuose. Ir ne, lipdukas ant durų nėra tas pats.

Ką daryti, jei saugus transportavimas į ir iš Anglijos su kontrole stringa dėl patikros?

Jei krovinys vėluoja dėl patikros, pirmas darbas — ne panika, o informacijos srautas. Vairuotojas praneša, kur stovi, kiek laiko prašoma laukti, ar atidarinėjo krovinį. Dispečeris informuoja gavėją, brokerį ir siuntėją. Reikia saugoti nuotraukas, laiką, pareigūnų nurodymus, terminalo kvitus. Vėliau šitie smulkūs įrodymai padeda spręsti, kas mokės papildomus kaštus. Aš nemėgstu frazės „viskas gerai“, kai niekas nežino, kas vyksta. Geriau nemaloni žinutė kas dvi valandas nei tyla iki vakaro.

Klientų situacijos ir realūs niuansai

Ar galiu pats važiuoti kartu su kroviniu?

Techniškai kartais galima, bet praktiškai tai dažniausiai nėra geras planas. Asmuo, važiuojantis kartu su kroviniu, turi būti įformintas, turi turėti dokumentus, o kai kuriais atvejais tai sudėtinga dėl draudimo ir saugumo. Anglijoje sandėliuose lankytojai registruojami, reikia asmens dokumento, kartais PPE batų ar liemenės. Jei žmogus tik „pasižiūrės“, jis greičiau sulėtins procesą. Yra išimčių, pavyzdžiui, specialūs projektai, bet tada tai derinama iš anksto. Ne kaip savaitgalio ekskursija.

Ką daryti, jei gavėjas Anglijoje neatidarė sandėlio?

Tai viena tų situacijų, kai logistika parodo charakterį. Jei gavėjas neatidarė sandėlio, vairuotojas negali tiesiog palikti krovinio prie vartų. Reikia fiksuoti atvykimą, bandymą susisiekti, nuotraukas, laukimo laiką. Tada ieškoma kito iškrovimo lango arba saugaus stovėjimo. Gali atsirasti laukimo mokestis, naktinio stovėjimo kaina, net grąžinimo kaštai. Esu matęs, kad dėl vieno neatidaryto vartų klientas mokėjo papildomai kelias šimtus svarų. Todėl Anglijos sandėlių darbo laikas nėra formalumas.

Ar pervežate asmeninius daiktus į Angliją?

Asmeninius daiktus pervežame, bet čia reikia būti labai atviram. Jei tai jūsų baldai, drabužiai, buitinė technika ar daiktai kraustantis į Londoną, dažniausiai reikia inventoriaus sąrašo su vertėmis. Jei daiktai seni, vis tiek reikia aprašymo. Jei vežate alkoholį, cigaretes, augalus, maistą ar gyvūninės kilmės produktus, prasideda apribojimai. Kartais klientai sako „tik kelios dėžės“, o viduje yra kumpis, sėklos ir senas dažas. Tai jau nebe paprastas kraustymasis. Prieš pakavimą geriau viską išsakyti.

Kodėl kartais reikia nuotraukų, svorio ar pakuočių sąrašo?

Nuotraukos, svoris ir pakuočių sąrašas nėra mūsų noras pasigrožėti jūsų dėžėmis. Tai įrankiai, kai reikia įrodyti, kas buvo pakrauta ir kokia būklė. Jei krovinys sugadinamas, ginčas dažnai sukasi ne apie tai, kas įvyko, o apie tai, ką galima įrodyti. Svoris padeda muitinei ir sandėliui, pakuočių sąrašas padeda gavėjui greitai priimti prekes. Nuotraukos rodo pakrovimą, kampus, apsaugą, plombas. Kartais viena nuotrauka sutaupo kelias valandas susirašinėjimo. Taip, telefonas logistikoje yra rimtas įrankis.

Pasiruošimas, maršrutas ir paskutinė minutė

Koks maršrutas į Angliją saugiausias dabar?

Dažniausias maršrutas eina per Lenkiją, Vokietiją, Belgiją arba Prancūziją, tada Calais–Dover arba Folkestone. Saugiausias variantas nėra visada trumpiausias; svarbu laikas, oro sąlygos, eismas, keltų grafikai ir patikrų eilės. Kartais geriau išvykti taip, kad uostas būtų naktį, kartais dienos metu. Vairuotojai stebi pranešimus, o dispečeriai derina langus su gavėjais. Jei krovinys jautrus laikui, planuojame rezervą. Ir taip, jūra kartais būna nemaloni, ypač tuščiai puspriekabei.

Ką patikrinti dieną prieš išvykimą?

Dieną prieš išvykimą patikrinkite dokumentus, adresus, kontaktus, prekių kiekį, svorį, plombas ir iškrovimo langą. Siuntėjas turi paruošti sąskaitą ir pakuočių sąrašą, gavėjas Anglijoje turi patvirtinti, kad laukia. Vairuotojui reikia maršruto, telefono numerių, CMR, deklaracijų nuorodų. Mes susisiekiame greičiau nei planavom, kai kas nors vėluoja su popieriais. Skamba paprastai, bet būtent šita paskutinė minutė dažniausiai gadina kelionę. Jei viskas sutvarkyta vakare, ryte būna ramiau. Dažniausiai.

Ar galima pakeisti adresą kelyje?

Adresą pakeisti kelyje galima ne visada ir ne taip lengvai. Reikia žinoti, ar naujas adresas yra tame pačiame regione, ar gavėjas jau deklaruotas, ar dokumentuose galima keisti iškrovimo vietą. Kartais tai tik papildomas kilometražas, kartais — naujas muitinės klausimas. Jei krovinys jau artėja prie Doverio, o klientas sako „gal geriau į Škotiją“, aš pirmiausia patikrinu, ar tai neardo visos grandinės. Gerai, kai pakeitimas daromas prieš išvykimą. Vėliau kainuoja daugiau ir nervų, ir pinigų.

Išvada

Jei norite, kad saugus transportavimas į ir iš Anglijos su kontrole vyktų be didelių staigmenų, pradėkite nuo dokumentų, ne nuo kainos. Paruoškite prekių aprašymus, svorį, pakuotes, kontaktus ir realų iškrovimo laiką. Pasirinkite vežėją, kuris aiškiai sako, kas įskaičiuota ir kas gali brangti. Kontrolė nėra prieš jus, bet ji nemėgsta improvizacijos. Gera logistika kartais atrodo nuobodžiai — o tai yra geras ženklas.