Saugus perkraustymas į Angliją: kaip išvengti bėdų ir gauti tikrą pasiūlymą dabar

Žmonės dažnai klausia, kaip užtikrinti saugumą, kai reikia perkraustymas į Angliją atlikti. Po Brexito visos taisyklės pasikeitė, ir nebe taip paprasta tiesiog įvažiuoti į JK kaip anksčiau. Dvidešimt metų dirbu šioje srityje, o pastaruoju metu dažniausiai girdžiu baimę dėl muitinės ir dingusių daiktų kelyje. Tiesą sakant, saugumas čia prasideda ne nuo rūdžių ant vairo, o nuo teisingai užpildytų dokumentų. Jei ruošiatės kelionei, būtina suprasti, kad pigiausias pasiūlymas neretai baigiasi didžiausiu stresu ir neplanuotais išlaidomis.

Pagrindiniai dokumentų ir muitinės klausimai

Kokie dokumentai reikalingi?

Reikės paso ar asmens dokumento, krovinio sąrašo (pakavimo sąrašo) ir krovinių manifestų, jei važiuojate dideliu vagonu. Jei statote verslą ar vežate daugiau nei asmeniniam naudojimui skirtų daiktų, pridėkite ir PVM mokėtojo kodą. Be šių pagrindinių lapų anglai ant sienos nieko neleis, net jei jūsų senelis gyvena šalia Londono. Visi dokumentai turi būti anglų kalba, arba turi būti pririštas oficialus vertimas.

Ar reikia mokėti PVM ar muito, jei pervežu asmeninius daiktus į Angliją po gyvenamosios vietos pakeitimo?

Prieš metus teko vežti šeimą iš Vilniaus gyventi į Lidsą. Jie dėjo visas vertybes į didelį konteinerį ir tikėjosi, kad nemokės cento, nes tai „transfer of residence“. Bet čia yra gudrybė – turite pateikti specialią ToR formą. Jei ją įteikiate laiku (maždaug 12 mėnesių prieš arba greitai po atvykimo), muitų ir mokesčių nėra, bet jei padarysite klaidą deklaracijoje, mokesčiai gali būti milžiniški, net iki 20–30 proc. nuo vertės.

Kas daryti, jei anglų muitininkas sustabdo krovinią?

Sustabdys, tikrai sustabdys, ypač jei važiuojate su sena mašina ir pilna bagažinė. Jie mėgsta tikrinti, ar nevežate „uždarbius“ cigaretes ar alkoholį, kas dabar yra didelė problema. Geriausia tiesiai ir sąžiningai pasakyti, kas yra, ir rodyti sąrašą. Mėginimai meluoti arba pridengti daiktus gali baigtis ne tik bauda, bet ir krovinio konfiskavimu. Pasiruoškite laukti valandas ar net dienas prie patikros punkto, kol jie surinks dokumentus.

Ką reiškia ToR formularas?

Tai tokia speciali anglų parašyta byla, leidžianti atvežti daiktus be mokesčių, kai šokate gyventi į JK. Reikia ją užpildyti anksti, geriausia prieš išvykdami. Be jos, viskas bus apmokestinta pagal standartines taisykles, o tai jums labai brangiai atsišauks.

Ar sunku gauti muitinės patvirtinimą?

Diagnozuoti, ką jie ten nori, kartais yra baisiai sudėtinga. Sistemos kartais užstringa, o telefonininkai britai ne visada kalba aiškiai su mumis, lietuviais. Vieną kartą dėjome į Kalė (Dover) vertybes, o sistema neleido išleisti tris dienas dėl kokiojo klaidos kodo. Reikėjo siųsti laiškus, prašyti, kad kas nors pažiūrėtų rankiniu būdu. Taigi, ne tik spaudžiate mygtuką ir važiuojate toliau.

Kainodaros ir paslaugų subtilybės

Kiek kainuoja perkraustymas?

Kainos šiandien svyruoja kaip pakeliais, pradedant nuo 300–400 eurų mažiems daiktams ir baigiant keliais tūkstančiais pilnam konteineriui. Visko priklauso nuo to, kiek metro kubinio turite ir kur tiksliai Anglijoje važiuojate – ar tai Londono centras, ar kaimas. Degalai ir keltai dabar brangesni nei bet kada, todėl ir kainos kyla.

Kodėl vieniems darotojai siūlo pigiau negu kitiems, kai aptariame krovinių pervežimą į Angliją?

Žiūrėkite, pigiai būna tik tada, kai niekas neatsako už jūsų daiktus. Užsakovas pasako „važiuok“, o vairuotojas gali nuspręsti paimti papildomą krovinią ir užuot važiavęs tiesiai į Londoną, užkabinti kažką kelyje. Aš siūlau ieškoti ne žemiausios kainos, o to, kur įrašyta draudimas. Kaskada pervežti pigiau, bet jei dingsta pianinas, jums niekas neatsiskaitys. Neklauskite manęs, kodėl žmonės to nemato, kol bėda neužkliudo ant durų.

Kas įeina į kainos sudėtį?

Įprastai tai kuro rinkliava (už keltą arba tunelį), darbas užkrovimo ir iškrovimo metu, bei kelionės laikas. Tačiau dažnai į kainą neįeina muitinės išlaidos arba „angliškas“ mokestis už įvažiavimą (HMC). Visada prašykite išdėstyti sąmatą, kad netyčia nenuvažiuotumėte į Peterboro terminalą pinigų nešėjų. Paslėpti mokesčiai dabar įprasta dalykė.

Ar taikoma mokestis už vairuotojo laiką?

Taip, jei reikia laukti muitinėje arba klientas vėluoja susitikti. Vairuotojas negali būti robotas, jis turi poilsio režimus, kuriuos reikia gerbti. Jei jūsų iškrovimas užtrunka dešimt valandų, tikėkitės papildomo sąskaitos, nes negalima laikyti žmogaus dirbant be pertraukos.

Ar verta rinktis dalinį krovinį (LTL), kai planuojamas perkraustymas į Angliją su mažiau daiktų?

Jeigu turite tik kelias dėžes ir sofa, pilnas automobilis būtų per brangus prabangus. LTL (Less than Truckload – dalinė krovinių krova) čia išgelbėja. Bet žinokite – jūsų daiktai gali būti perkraunami ir iškraunami kelis kartus skirtinguose sandėliuose. Vieną kartą dėjome kliento stiklinę vitriną į bendrą mašiną, ir ji atėjo su įtrūkimu, nors buvo įpakuota. Rizika didesnė, tačiau kainos skirtumas gali siekti net pusę tūkstančio.

Kokiais atvejais kaina gali pasikeisti stovykloje?

Sunku pasakyti tiksliai, bet dažniausiai dėl kuro pokyčių. Kartais įvyksta kažkas neprognozuojamo, pavyzdžiui, kasant tunelį arba pasikeitus režimai sienoje. Aš nesu ekonomistas, kad galėčiau tiksliai numesti procentus, bet jei nafta kainos, po savaitės ir pasiūlymai bus kitoki. Be to, Anglijoje vairuotojams mokama svarais, o mes dirbame eurais – kursas taip pat įtakos galutinei sumai.

Ar galima susimokėti atvykus?

Nerekomenduoju. Be įmokos vairuotojas gali tiesiog neišvykti arba sulaikyti krovinį iki išpirkos. Nė vienas normalus pervežėjas nevažiuos į užsienį be avanso. Tai beprotiška rizika šioje srityje. Gera sutartis turi įrašytą dalį, kurią mokate prieš išvykstant, ir likutį – atidavus daiktus.

Logistika: kas vyksta kelyje?

Kaip užtikrinti, kad brangūs baldai arba technologijos nenukentės per kelionę pro Ką ir Doverį?

Čia nebe kalba apie popierius, o apie pakavimą. Paimkite „oro burbuliukus“, stiprias dėžes, o gal net statybinę plėvę. Vieną kartą vežėme autentišką XIX a. veidrodį iš Kauno į Mančesterį. Jį supuvome į medinę dėžę, užpildėme putomis. Nors vairuotojas įlipo į šaligatvą vienoje vietoje, veidrodis išlikto. Negaila pinigų už dėžes, jie pigiau už naują sofą ar televizorių. (Čia turėjau omenyje, kad ne vairuotojo kaltė, o prastos kelio būklės, bet atrodo, teisingiau sakant – svarbu kaip įdėjai).

Ar reikia drausti krovinius?

Privalomai. Standartinis draudimas dažnai dengia tik 10–15 eurų už kilogramą. Jei vežate auksą ar brangiausią elektroniką, tai yra niekas. Pasirašykite specialią draudimo sutartį (All Risk), kurioje įrašyta tikra vertė. Be to, patikrinkite, ar draudimas veikia ir JK teritorijoje, nes po Brexito kai kurios lietuviškos polisės ten negalioja, o tai didelė skylė saugume.

Kas daryti su mašina, kai važiuojate į Angliją?

Jei pervežiate automobilį, jis turi būti užregistruotas JK per 6 mėnesius. Be to, pasiruoškite, kad anglai labai griežtai tikrina, ar mašina nenukentėjo, ar numeriai tokie pat. Reikės techninės apžiūros (MOT), kurią ten sunku pražiūrėti, jei variklis šnabždiai ne taip. Geriau parduokite čia ir nusipirkite ten, kad nesukelti galvos skausmo su technine priežiūra.

Ar galima pervežti maistą ir gėrimus?

Atsargiai su mėsa, pienu ir kiaušiniais – tai dažnai draudžiama arba labai ribota. Vyno ir alaus kiekiai taip pat ribojami, tai ne turgus, ką nori, tą veži. Jei vežate „saušelį“ kaimiško sūrio ar dešros, dažniausiai praeina, jei tai asmeniniam vartojimui ir be prekių ženklų. Bet jei matai pilną krepšį kiaušinių, tikėkis, kad jus nukreips atgal arba baudos. Būkite sąžiningi deklaracijoje.

Kur dažniausiai nutinka nesklandumai, kai vyksta perkraustymas į Angliją ir vairuotojas prarado ryšį?

Didžioji problema yra ne kelias, o „Eurotunnelas“ arba užimti terminalai. Vieną kartą mūsų vairuotojas užstrigo Kalėje (prancūzų pusėje) 12 valandų dėl migrantų bandymų užlipti į mašinas. Klientas Anglijoje buvo išprotėjęs, skambino be stabdžių. Teko aiškinti, kad tai jau ne mūsų valdžioje. Tokiems atvejams reikia kantrybės ir telefono, kuris veiktų užsienyje, o ne tik lietuviška SIM kortele.

Kiek laiko trunka kelionė?

Paprastai 3–4 dienos, jei viskas būna gerai ir sulaiko muitinė. Bet jei reikia eiti per papildomas patikras arba laukti keltų dėl audros, gali užtrukti ir savaitę. Neskubėkite planuoti remonto darbams pirmą dieną, nes tai nėra realu, tiesiog paliksite siuntinius koridoriuje.

Nepatogios tiesos apie rinką

Ar nemaža vairuotojų, norinčių važiuoti į Angliją dabar?

Žmonėms atrodo, kad vairuotojų gausu, bet realybėje jie vengia to maršruto. Sienos, dokumentai, baimė, kad pradings dokumentai arba bus baudos. Dabar sunku surasti patikimą vyrišką, kuris norėtų leisti tris dienas angliškoje muitinėje be ramybės. Dėl to kainos ir auga. Niekas nenori eiti ten už du obuolius, kai gali važiuoti po Europą ramiau.

Ar verta klausti pasiūlymo iš didelių brokerių arba geriau rasti smulkių pervežėjų tiesiogiai?

Dideli brokeriai paims komisinius ir pasakys „mes viską užtikriname“, bet realiai jie tiesiog parduoda jūsų užsakymą mažam pervežėjui. Dirbant tiesiogiai su žmogumi, kuris turi savo „sprinterį“ (mažą vagoną), jūs žinote, kas veža. Bet tada ir atsakomybė ant jo peties. Mažoms firmoms sunkiau įveikti didelių klientų sienas, todėl jie daugiau rūpinasi kiekviena dėže.

Ką daryti su šiukšlėmis po iškrovimo?

Anglijoje šiukšlių išvežimas kainuoja pinigus, nėra kaip pas mus, kur galima numesti prie konteinerio. Vairuotojas nenori vežti tuščių dėžių atgal į Lietuvą, tai tiesiog degalų švaistymas. Susitarkite su klientu Anglijoje, kad jis pats išmesčiau pakuotes, arba mokėkite už išvežimą. Niekas nemano šiukšlių dovanoti ir jų nevežs.

Ar tikrai reikalingas vizitas prieš perkraustymas į Angliją apžiūrai?

Ne visada, bet būtina, jei daug daiktų. Telefonu sunku įsivaizduoti, kiek vietos užims didelė sekcijos spinta arba minkštas kampas. Vienas klientas sakė „turime tris dėžes“, o atvykę matėme tris didelius vagonus su baldais. Tokiais atvejais pasiūlymas tampa neaktualus vietoje. Geriau nuvažiuoti pažiūrėti, kad nenukristumėte nuo kėdžių.

Kodėl kai kurie siūlo „taikomą kainą“?

Tai reiškia, kad jie nežino, ką daryti, ir tikisi, kad ką nors pridurs kelyje. Arba jų mašina tuščia ir jie nori tik padengti kuro sąskaitą. Tokiems „taikioms kainoms“ dažnai būna pridedami papildomi mokesčiai vėliau. Tokie pasiūlymai dažnai baigiasi tuo, kad jūsų daiktai stovi sandėlyje mėnesį ir laukia išpirkos.

Kaip atpažinti patikimą pervežėją, kuris atliks saugų perkraustymą į Angliją, nuo sukčiukų?

Paklauskite apie draudimą, pažiūrėkite, ar turi realų adresą, ne tik „Facebook“ puslapį. Patikimas žmogus niekada nesakys „mums visiškai nesvarbu, kas ten yra“, jis domisi, ar nėra pavojingi daiktų. Be to, jei jis neklausia apie prieigos sąlygas (ar gali privažiuoti didelis sunkvežimis prie namų Londone centre, kur yra tik geltonos linijos), tai jis greičiausiai niekada ten nebuvo.

Ar įmanoma sekti krovinią realiu laiku?

Teoriškai taip, jei įrengtas GPS ir vairuotojas nėra tingus. Bet praktiškai dažnai būna, kad vairuotojas užmiršta įjungti programą arba neturi ryšio tunelyje. Nesitikėkite, kad matysite kiekvieną posūkį kaip žaidime. Dažniausiai gaunate pranešimą „išvyko“, „atvyko“, „sustojęs pietų“. Ir tai dažnai užtenka ramybei.

Kas nutinka, jei sugenda mašina Anglijoje?

Tada jūsų daiktai stovi ir laukia, kol atvyks mechanikas. Turime lokalių partnerių, kurie gali padėti, bet tai kainuoja. Jei tai senas vagonas, gali būti problemų dėl dalių. Todėl reikėtų rinktis ne seniai „išsimokėjusius“ automobilius, o kažką vidutinio amžiaus. Bėda kelyje nėra tas dalykas, kurį nori patirti pervežiant visas savo gyvenimo vertybes.

Geriausias patarimas, kurį galiu duoti po šių metų – nedarykite visų procedūrų paskutinę dieną. Perkraustymas į Angliją dabar yra biurokratinis maratonas, ne tik fizinis darbas. Patikrinkite dokumentus du kartus, pasidrauskite daiktus ir būkite kantrūs su vairuotojais, jie taip pat žmonės ir pavargę. Jei viską padarysite protingai, sugebėsite išvengti tų nemalonumų, kuriuos aš mačau kiekvieną savaitę ties siena.