Profesionalus perkraustymas tarp JK ir Lietuvos užtikrintai: Realijos ir patarimai iš vidaus

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt metų ir per tą laiką mačiau viską – nuo puikių, be rūpesčių praėjusių kelionių iki tokių istorijų, kurias norėtumisi pamiršti. Žmonės dažnai galvoja, kad perkraustymas yra tik tai, kai vairuotojas atvažiuoja, pakrauja dėžes ir važiuoja toliau, bet realybė, ypač maršrutuose tarp Anglijos ir Lietuvos, yra kur kas sudėtingesnė. Po „Brexit“ viskas tapo dar labiau įvairiapusė, o muitinės procedūros gali sukelti tikrą galvos skausmą net tiems, kurie manė, kad viskas aišku. Profesionalus perkraustymas tarp JK ir Lietuvos užtikrintai įmanomas tik tada, kai žinai, ką tiksliai ieškoti ir nuo ką saugotis. Čia ne tik apie logistiką, bet ir apie tai, kaip išvengti nereikalingo streso, kurį sukuria netvarkingi brokeriai arba per daug ambicingi pažadai.

Noriu pasidalinti tuo, ką išmokau gatvėje, nes oficialūs vadovai dažnai nutyli smulkmenas, kurios gali padaryti didelę įtaką jūsų kišenei ir nervams. Rašau štai taip, kaip kalbėčiau su draugu prie kavos puodelio – be gailesčio, bet ir be nereikalingo jaudinimosi. Jei ruošiatės grįžti ar išvykti, šie informacijos gabaliukai padės jums neprisiliesti prie kastuvų.

Bendri klausimai apie procesą ir laiką

Kiek laiko užtrunka tas kelias į Lietuvą?

Tai vienas dažniausių klausimų, ir atsakymas visada toks pat – „nuo ko priklauso“. Jei tai yra pilnas krovinys, skirtas tik jums, tai važiuojame tiesiai ir, jei nėra didelių spūstių prie Doverio arba Eurotunelio, tai nuo durų iki durų užtrunka maždaug 4–5 dienas. Tačiau jei naudojate dalinį krovinį (kai vone yra keleto klientų daiktai), tai gali užtrukti ir iki dviejų savaičių, nes reikia surinkti visus daiktus iš skirtingų Anglijos vietovių ir paskui išparduoti Lietuvoje. Viskas čia labai priklauso nuo maršruto planavimo ir to, kaip vairuotojas jaučiasi kelyje (aš taip pat žinau, kad jie reikalauja poilsio).

Ar tikrai vairuotojas padės man pakrauti dėžes?

Dauguma klientų mano, kad vairuotojas yra ir krovėjas, bet taip nėra visada. Standartinėje kainoje dažnai yra tik „kelto“ arba „palepimo“ paslauga – vairuotojas atveža vagoną prie namo, o jūs turite būti paruošę su draugais ar šeima, kad viską įvežtumėte. Jei reikalingas pilnas pakavimas arba krovimas su įrankiais, tai tai reikia aptarti iš anksto, nes kitaip vairuotojas gali tiesiog atsisakyti tai daryti ir išvažiuoti, palikdamas jus stovėti su dėžėmis ant gatvės. Geriau nekilti konfliktams vietose.

Kas tas dalinis krovinys ir kodėl jis pigesnis?

Dalinis krovinys (angliškai „part load“) yra kai mes paimame jūsų daiktus ir juos sudėliojame į didelį vagoną kartu su kitų žmonių daiktais. Tai leidžia jums sumokėti tik už užimtą vietą kubiniais metrais, o ne už visą vagoną, kas yra žymiai pigiau. Trūkumas tas, kad turite laukti, kol mes surinksime kitus klientus tame pačiame regione, o paskui Lietuvoje reikės laukti, kol iškrausime kitus, kol ateis jūsų eilė. Bet jei laiko nėra daug, geriau mokėti už pilną vagoną.

Ar galiu vežti savo automobilį toje pačioje mašinoje?

Taip, tai labai dažnai daroma. Įstatymai leidžia vežti vieną automobilį kaip asmeninį daiktą tarp JK ir Lietuvos be didelių muitų, jei jis buvo jūsų nuosavybėje tam tikrą laiką (paprastai 6 mėnesiai ar ilgiau). Automobilis užkraunamas į vagoną, užfiksuojamas specialiais fiksatoriais, kad jis nešokteltų kelionės metu. Vienintelis dalykas, reikalingas yra techninė apžiūra ir draudimas, kuris galioja tarptautiniu maršrutu, o ne tik britų saloje.

Ką daryti, jei dar nerasiu būsto Lietuvoje, o daiktus jau siunčiu?

Nerūpestinkite, tok situacija būna dažnai. Mes turime sandėlius Lietuvoje (Vilniuje, Klaipėdoje, Kaune) gal net ir mažesniuose miestuose, kur galime laikinai padėti jūsų daiktus. Kainuoja tai papildomai, bet ne taip brangu, kaip atrodo. Daiktai iškraunami į saugią patalpą, laikomi ten, kol jums patogu, o paskui mes išvežame juos tiesiai į naujus namus. Svarbiausia – pasakykite mums apie tai iš anksto, kad nevažiuotume su pilnu vagonu ieškoti kur dėti.

Kainos ir pinigai – kur jie dingsta?

Kiek vidutiniškai kainuoja vienas kubinis metras?

Čia labai sunku pasakyti tikslią skaičių, nes kainos svyruoja priklausomai nuo degalų kainos (kurios dabar, tiesa sakant, beveik kosminės) ir sezono. Vidutiniškai galite tikėtis sumokėti nuo 30 iki 60 svarų sterlingų už kubinį metrą, jei tai yra dalinis krovinys. Jei vaziuojate iš Londono arba labai tolimų vietovių Škotijoje (pvz., Inverness), kaina gali būti didesnė, nes vairuotojui tenka važiuoti daugiau. Profesionalus perkraustymas tarp JK ir Lietuvos užtikrintai nebus pigus, jei norite, kad daiktai atvyktų sveiki.

Kodėl man pasiūlė kainą be apžiūros?

Jeigu kas nors jums sako kainą telefonu, nematęs, ką tiksliai reikia vežti, būkite tikri, kad jis meluoja arba tai yra „kišenių“ kompanija. Kaina visada turi būti skaičiuojama remiantis apytiksliu daiktų sąrašu (inventoriaus sąrašu). Vieną kartą klientas sakė „turime keletą dėžių“, o pasirodė, jų buvo trisdešimt ir dar sofa. Tokiu atveju kainos tiesiog negalima laikyti galiojančiomis. Geriau, kad atvažiuotų žmogus ir viską pamatytų.

Ar reikia mokėti užstatą (deposit)?

Taip, tai yra įprasta praktika. Užstatas reikalingas tam, kad užfiksuotumėte datą vairuotojo kalendoriuje ir užtikrintumėte, kad jis neatvyks tuščias. Paprastai tai reikia padaryti iš karto po užsakymo patvirtinimo. Suma svyruoja, bet dažnai tai yra nuo 10 iki 20 procentų galutinės sumos. Be užstato aš asmeniškai niekada nesiužregistruosiu kelionės, nes per pastaruosius metus per daug žmonių tiesiog „išgarino“ neatsiradus dieną.

Ar galima apmokėti kredito kortele Lietuvoje?

Daugelis mūsų dirba iš Lietuvos arba turi sąskaitas Lietuvoje, taigi taip, galima. Tačiau reikia žinoti, kad kai kurios kompanijos, registruotos Anglijoje, gali priimti tik „Bank Transfer“ arba grynaisiais pinigais vairuotojui (kas nerekomenduojama dėl saugumo). Jei mokate kortele, Klaipėdoje ar Vilniuje gali būti pritaikyti papildomi mokestisiai už konvertavimą iš svarų į eurus, tai patikrinkite sąskaitos išanksto.

Ką daryti, jei man pasiūlo per pigiai?

Bėkite tolyn. Seriožiai. Jei vidutinė rinkos kaina yra, tarkime, 1000 svarų, o jums siūlo 600, tai reiškia, kad kažką jie taupo – arba degalus, arba vairuotojo poilsį, arba tai yra neregistruotas „baltais rūbais“ vežėjas. Jei įvyksi avarija arba muitinės sulaikys, jūsų draudimas neveiks, nes sutartis yra niekinė. Profesionalus perkraustymas tarp JK ir Lietuvos užtikrintai kainuoja pinigus, ir tai normalu.

Dokumentai, muitinė ir anglų biurokratija (Brexit šūdas)

Ar reikia man T1 dokumento?

Tai vienas svarbiausių dalykų po „Brexit“. Jei grįžtate gyventi į Lietuvą ir daiktai buvo naudojami mažiau nei 6 mėnesius, jums gali reikėti mokėti PVM ir muitus, nebent naudojatės „Transfer of Residence“ (ToR) procedūra. T1 dokumentas yra muitinės pranešimas, leidžiantis prekėms judėti trečiosios šalies teritorijoje be mokesčių. Geriausia, kad šį dokumentą padarytų brokeris, nes jei padarysite klaidą, muitinė Lietuvoje gali sulaikyti vagoną ir reikalauti sumokėti garantinį užstatą.

Kas yra ToR numeris ir kaip jį gauti?

ToR (Transfer of Residence) yra britų muitinės suteikiamas leidimas, kuris leidžia jums atvežti savo buities daiktus į ES (Lietuvą) be mokesčių. Jį galima gauti užpildžius formą HMRC svetainėje. Procesas trunka apie savaitę (kai kada ilgiau, jei užkimsta). Be šio numerio daiktai bus apmokestinti kaip naujos importuotos prekės, o tai kainuos labai brangiai. Nerekomenduoju daryti to paties dieną, kai važiuoja vagonas – gauti numerį reikia iš anksto.

Ar galiu vežti maistą?

Nėra, nėra ir dar kartą nėra. Po „Brexit“ taisyklės dėl maisto produktų iš trečiosios šalys (JK yra trečioji šalis) tapo labai griežtos. Negalima vežti mėsos, pieno produktų, vaisių ir daržovių (išskyrus kai kuriuos ledus). Vieną kartą klientas bandė paslėpti dešrą tarp drabužių, ir mus sulaikė šunys prie Doverio. Bausmė didelė, o maistas atimamas. Geriau suvalgykite viską čia, o Lietuvoje nusipirkite naujo.

Ar reikia sudaryti detalų inventoriaus sąrašą?

Absoliučiai taip. Sąrašas turi būti ne tik „5 dėžės su virtuvės reikmenimis“. Jis turi būti grupuotas: „Stalo įrankiai“, „Indai“, „Maisto produktai“ (jei leidžiama) ir t.t. Muitinė pareigūnai turi matyti, kas yra dėžėse, be to, jis padeda suskaičiuoti draudimo sumą atveju, jei kažkas dingsta arba sugenda. Jei sąrašo nėra, vairuotojas gali atsisakyti krovinio.

Ką daryti, jei pamiršau pasiimti kokią nors svarbų dokumentą iš darbo?

Tai gali sukelti problemų su ToR paraiška, jei reikia įrodyti, kad gyvenote Anglijoje tam tikrą laiką. Jei dokumentų nėra, HMRC gali atmesti jūsų prašymą. Tada teks mokėti mokesčius. Visada darykite kopijas svarbiems dokumentams (pilietybės, sąskaitų, darbo sutarčių) ir laikykite juos su savimi, o ne vone. (Nors, tiesą sakant, vairuotojai dažnai turi saugią dėžę dokumentams, bet geriau nebesiklijuoti).

Ką galima vežti, o ką geriau palikti?

Ar galiu vežti pianiną?

Galima, bet tai ne taip paprasta. Pianinas yra sunkus ir jautrus daiktas. Standartinis „Luton“ tipo vagonas su liftu gali pakelti apie 500-700 kg, o pianinas sveria daugiau. Be to, jis turi būti užfiksuotas specialiomis juostomis, kad neiškristų nuo sienų. Jei tai yra „Steinway“ arba koks nors retas instrumentas, reikės specialios pervežimo komandos ne tik Lietuvoje, bet ir Anglijoje pakrovimui. Paprastas pianinas – taip, sunkus – reikia įrangos.

Ar galiu vežti augalus?

Tai yra pilnas chaosas. Oficialiai, augalai su žeme neleidžiami įvežti į ES iš JK, nebent turite specialius fitosanitarinius pažymėjimus. Kiekvienas augalas turi būti patikrintas, be žemės (tik su hidroponika). Dauguma žmonių tiesiog paslepia keletą vazonų į vagoną ir meldžiasi, kad jų neaptiktų. Aš tai nedraudžiu (nes aš esu atsakingas), bet sakau – rizikuojate. Jei aptiks, baudos didelės, o augalai sudegins.

Ar galiu vežti alkoholį?

Asmeniniam naudojimui – taip, bet ribotais kiekiais. Paprastai tai laikoma, kad tai nėra prekybai, jei vienam asmeniui tenka mažiau tam tikro kiekio (pavyzdžiui, 90 litrų vyno, 110 litrų alaus – patikrinkite naujausias taisykles, nes jos keičiasi). Jei bandysite atvežti 50 butelių viskio, muitinės manai, kad prekiaujate. Tada reikės mokėti didelius akcizus. Geriau neišsigalvoti.

Ar galima vežti elektrinius paspirtukus ir akumuliatorius?

Čia reikia labai atidžiai. Akumuliatoriai (ličio jonai) yra laikomi pavojingomis prekėmis (ADR). Negalima juos tiesiog įmesti į vagoną be specialios pakuotės ir užrakto. Jei paspirtukas su defektuota baterija, jis gali užsidegti kelyje, o tai degina visą vagoną. Mes juos vežame, bet tik jei jie yra atjungti, užfiksuoti ir paskelbti sąraše. Ne visi vairuotojai nori vežti tokius daiktus dėl saugumo.

Ar galiu vežti savo kolesės ar vaiko vežimėlį?

Žinoma, tai yra asmeniniai daiktai. Vaiko vežimėliai, kėdutės, kolesės – viskas tai leidžiama be mokesčių. Viską geriau sudėti į dėžes arba uždengti, kad neapsibraižytų kelionės metu. Vairuotojai dažnai šiukšlina tokius daiktus, jei jie stovi laisvai vone, todėl nepamirškite juos uždengti.

Problemos, nesusipratimai ir realus gyvenimas

Kas nutinka, jei vairuotojas sugenda kelyje?

Tai būna. Tai realus gyvenimas. Jei lūžta variklis arba padanga, mes turime išsiųsti pagalbą arba kitą vagoną, kad perkrautume daiktus. Tai gali užtrukti dieną ar dvi. Klientai dažnai pyksta, bet mes negalime valdyti mechanikos. (Arba, tiesą sakant, ir orų – pavyzdžiui, kai vėjo audra uždarė kanalą). Jei skubate, visada turite turėti atsarginį planą.

Ar dažnai daiktai sugenda?

Su mūsų kompanija – retai. Mes naudojame profesionalias užpildas (oro burbulus), antklodes, tvirtinimo juostas. Bet jei pasirašote sutartį su pigia firma, kuri tiesiog įmeta dėžes į vagoną, tai vaizdas gali būti liūdnas. Girdėjau istorijų, kai atvykęs vagonas atrodė kaip po cunamio – viskas susimaišius. Tada imkite ir kibirkštį ieškokite, kas kaltas. Draudimas padės, bet nervų neatgausite.

Kas daryti, jei atvyksta suvirusiu vagonu?

Reikalaukite nuolaidos arba atsisakykite priimti krovinį. Jei vone yra drėgmės, purvo arba buvo vežamos chemijos prekės, o jūsų baldai smunka, tai nėra jūsų kaltė. Užfiksuokite tai nuotraukomis ir nedelsdami skambinkite vadovui. Profesionalus perkraustymas tarp JK ir Lietuvos užtikrintai negali vykti švariu vone, jei jame prieš tai vežė šiukšles.

Ar galiu pasitikėti vairuotoju, kuris atvyksta?

Dauguma vairuotojų yra geri vaikinai, dirbantys sunkų darbą, bet kaip visur, yra išimčių. Vieną kartą vairuotojas išgėrė vakarą (ne per mus, aš girdėjau iš kolegos) ir nebuvo galima rasti jo ryte. Tai katastrofa. Todėl dirbame tik su patikimais, pažengusiais vairuotojais, kurie turi GPS stebėjimą savo vone. Jei jūsų vairuotojas elgiasi įtartai arba reikalauja papildomų pinigų „gerai nuotaikai“, skambinkite mums iš karto.

Ką daryti, jei dingsta dėžė?

Tai reta, bet įmanoma situacija. Jei dėžė paslysta į kitą vagoną arba yra palikta sandėlyje, mes pradedame ieškoti. Turime inventoriaus sąrašus, todėl matome, kas buvo pakrauta ir kas iškrauta. Jei dėžės nerandame per savaitę, draudimo kompanija moka kompensaciją. Todėl labai svarbu užpildyti sąrašą kuo tiksliau, o ne rašyti „daiktų“, nes tada niekas nieko nesumokės.

Ar tikrai reikia draudimo?

Ar reikia šalmų, važiuodamas motociklu? Man atrodo, taip. Kelionė per 2000 km yra ilga. Gali būti avarija, gali būti gaisras (labai retai, bet būna), gali būti vagystė (ypač jei paliksite vagoną neapsaugotą parkavimo aikštelėje). Standartinis draudimas paprastai dengia apie 10-20 tūkstančių eurų, bet tikrinkite sutartį – ar dengia ir trinkelėms, ar tik baldams.

Kas yra „griuvęs“ tarpas?

Tai kai dėžės viršuje yra tuščios arba silpnai užpildytos, ir virš jų užstatomos kitos sunkios dėžės. Kelionės metu viršutinis svoris spaudžia apačią, ir dėžė suspaudžiama, o jos turinys – suyra. Visada užpildykite dėžes iki viršaus (naudokite rankšluosčius, laikraščius) arba pažymėkite „Neužpildyta – viršutinis“. Vairuotojai dažnai nemato to, kai krauna greitai.

Ar galima sekti savo krovinį realiu laiku?

Taip, dauguma šiuolaikinių kompanijų turi GPS sekimą. Jums gali būti atsiųsta nuoroda, kurioje matote, kur yra jūsų vagonas. Tai padeda suplanuoti laiką iškrauti. Bet nepamirškite, kad GPS gali parodyti, kad vairuotojas stovi vietoje valandą – tai gali reikšti, kad jis valgo arba guli poilsio (kas yra įstatymu privaloma), o ne kad jis dingęs.

Išvada

Taigi, profesionalus perkraustymas tarp JK ir Lietuvos užtikrintai nėra paprasta „nuo A iki B“ istorija, o sudėtingas procesas, reikalaujantis kantrybės ir tikslių žinių. Nors aš dirbu šioje srityje jau dešimtmetį, kiekviena kelionė turi savo niuansų – nuo sugedusio sunkvežimio Belgijoje iki dingusio dokumento Kente. Svarbiausia yra ne rasti pigiausią pasiūlymą, o rasti tokią kompaniją, kuri pasakyti tiesą apie laikus, kainas ir rizikas, bei nebus išsigandusi, kai kils nesklandumų. Pasiruoškite dokumentus, užpildykite sąrašus ir būkite kantrūs – tada viskas turėtų nueiti sklandžiai. Sėkmės kelyje ir greito įsikūrimo naujoje vietoje.