Profesionalus perkraustymas iš Jungtinės Karalystės: vadovas tiems, kurie nori išlikti sveiki

Dirbu šioje srityje beveik dvidešimt penkerius metus ir galiu pasakyti vieną – kadaise buvo daug paprasčiau. Tada, kai Lietuva įstojo į ES, o Jungtinė Karalystė dar nebuvo išėjusi, pervežimas buvo tiesiog važiavimas. Dabar visiškai kita. Profesionalus perkraustymas iš Jungtinės Karalystės arba atgal tapo biurokratiniu labirintu, kuriame viena klaida gali kainuoti šimtus eurų baudų arba priversti sėdėti pasienio punkte savaitę. Nemažai klientų mano, kad tai tiesiog "krovinių autobusas", tačiau realybėje tai sudėtingas logistinis procesas, reikalaujantis tikslumo. Esu matęs viską – nuo sugedusių šaldytuvų iki dingusių dėžių ir tų, kurie bandė savaeigai važiuoti su pilna fura be leidimų. Štai kaip tai iš tikrųjų veikia, be paslėpiamų rinkodaros triukų.

Brexito šurmulys: dokumentai, muitinė ir nervai

Ar tikrai reikia deklaruoti kiekvieną daiktą išvykstant iš UK?

Absoliučiai taip, neskirkite to. Nuo 2021-ųjų sausio 1-osios Jungtinė Karalystė nebėra ES muitinės sąjungos nare, todėl formalumai yra griežti. Jei vairuotojas pasienio poste pareikš "pervežu asmeninius daiktus", o tarp jų bus prekės, kurios atrodo kaip prekybinis paketas (pavyzdžiui, 50 naujų batų dėžės), muitininkai sustabdys visą procesą. Reikės pateikti inventoriaus sąrašą, t. y. "packing list", kuris turi būti pasirašytas. Be to, turi būti nurodyta maždauginė vertė, nors asmeniniams daiktams mokesčių paprastai neimama, jei tik įrodote, kad juos naudojote ne mažiau kaip šešis mėnesius. Geriau užduoti klausimą šimtą kartų nei gauti baudą už netinkamą deklaravimą.

Kas yra šis Transfer of Residence (ToR) numeris ir kur jį gauti?

Tai, galima sakyti, jūsų bilietas į nemokamą importą. Jei persikeliate gyventi į Lietuvą (ar atgal į UK) ir planuojate ten apsigyventi ilgam, galite kreiptis į HMRC (Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų departamentą) dėl ToR01 skyrio. Gavę šį numerį, galite atgabenti savo turimą turtą be PVM (Value Added Tax) ir importo mokesčių. Procesas trunka apie dvi savaites, bet kartais trunka ilgiau, jei užpildysite neteisingai. Išsiuntimas yra elektroninis, tad jį tiesiog atspausdinate ir duodate vairuotojui. Be šio popieriaus perkraustymas iš Jungtinės Karalystės gali tapti labai brangus dėl mokesčių už naujus baldus ar techniką.

Ar galima vežti maistą ir alkoholį? Girdėjau, kad dabar draudžiama.

Dėl maisto produktų yra griežtos taisyklės, ypač jei tai mėsa ar pieno produktai iš ES į UK ar atvirkščiai. Asmeniniam vartojimui galite vežti nedidelius kiekius, bet jei vairuotojas rastų penkias dešrelių dėžes, viską konfiskuos. Alkoholis - kita istorija. Jis neleidžiamas tada, jei atrodo, kad jums skirta prekyba (pvz., 100 butelių viskio). Tačiau, jei tai jūsų asmeninio vartojimo kolekcija, pvz., 20 butelių vyno, tai paprastai praeina, su sąlyga, kad deklaravimas teisingas. Bet tikrai nerekomenduoju krauti pusę sunkvežimio alaus dėžių, manydami, kad "niekas nepastebės". Muitinės skeneriai dabar tikrai mato daugiau nei mes galime įsivaizduoti.

Kas daryti, jei neturiu visų pirkimų čekių daiktams?

Tai labai dažna problema. Žmonės meta čekius, o kai reikia įrodyti daikto vertę muitinei, pradeda panikuoti. Tiesiog parašykite pareiškimą (nurodydami savo duomenis), kad daiktas buvo nupirktas prieš tam tikrą laiką ir jo maždauginė vertė yra X suma. Tai daroma ant garbės. Muitinė pareigūnai yra protingi žmonės, jie supranta, kad po penkerių metų čekio neturite. Jei daiktas labai brangus, pvz., brangiai apmuštas pianinas, gali reikėti eksperto vertinimo, bet paprastai jūsų žodis tinka, jei atrodo patikimas. Kiekvienas atvejis yra individualus.

Ar važiuojant pro Kenterberį ar Doverį visada sustoja muitinė?

Ne visada, bet dažnai tenka eilėse. Yra "Green Channel" (žalia juosta) ir "Red Channel" (raudona juosta). Jei turite ToR numerį ir viskas tvarkoje, galite važiuoti žalia, tačiau vairuotojas visada pasirinktas patikrai. Angliškai pasienio kontrolė gali atsitikti jums pačiam, jei važiuojate savo automobiliu, o kai važiuoja krovininis sunkvežimis su profesionaliu perkraustymu iš Jungtinės Karalystės, jų sistema dažniausiai signalizuoja apie krovinio tipą. Kartais tiesiog pravažiuoja, kartai sustoja pusvalandžiui pasitikrinti dokumentus. Tai kaip loterija, bet su teisingais popieriais nebegąsdina taip smarkiai.

Ar reikia draudimo? Ką jis dengia?

Mano nuomone, draudimas privalomas. Profesionalus perkraustymas iš Jungtinės Karalystės apima rizikas – avarijos kelyje, blogi keliai Anglijoje (ypač šiaurėje), arba netikėti smūgiai. Standartinis draudimas paprastai dengia 3-5 eurų už kilogramą, bet jei turite labai brangų paveikslą ar krištolo gaubtą, reikia ypatingo apdraudimo. Nešokit pigių pasiūlymų be draudimo – jei vairuotojas užkirs į šalį ir sudaužys pusę jūsų virtuvės, gausite tik tuos kelis šimtus eurų, jei nebus apdraudę. Geriau pasidomėkite išsamiai prieš pasirašant sutartį.

Kas vyksta su dokumentais, jei vairuotojas užstringa Anglijoje dėl techninių problemų?

Tai reali situacija, kurios niekas nenori išgyventi. Jei sunkvežimis sugenda, o jūsų daiktai jame, dokumentai turi būti tvarkingi, kad būtų galima perkrauti į kitą transportą. Jei to negalima padaryti be muitinės leidimo (t. y. "transit procedure"), tai gali užtrukti dienomis. Paprastai įmonės turi partnerius, kurie gali padėti tokiu atveju, bet jei pasirinkote "vagių" firmą be kontaktų, galite ilgai laukti. Todėl visada klauskite, kas yra atsakingas už techninės pagalbos angliškai teritorijoje.

Pinigai, kainos ir kodėl Londonas niekada nemiega

Kiek maždaug kainuoja perkraustymas iš Londono į Vilnių?

Kainos svyruoja labai stipriai, priklausomai nuo to, kiek metro kubinių (m3) turite daiktų. Jei tai tik 10 m3 (tai mažas 1 kambario butas), kaina gali būti apie 800-1200 eurų. Jei pilnas namas su visais baldais, 30-40 m3, svyruoja nuo 2500 iki 4000 eurų. Dar reikia prisidėti kuro rinką (dėl karų Ukrainoje kainos šoktelėjo) ir prieigos prie namo apribojimus Londone (ULEZ zonos). Profesionalus perkraustymas iš Jungtinės Karalystės nebus pigus, nes tas kelias į Lietuvą ir atgal kainuoja vairuotojui laiko bei pinigų.

Kas daro įtaką galutinei kainai?

Pirmiausia – kiek daiktų. Antra – prieigos sąlygos. Jei gyvenate sename name Londone penktame aukšte be lifto, darbuotojai dirbs ilgiau, tai kainuos. Jei reikia specialios leidimo parkavimui prie namo (taip, Londone reikia "parking suspension" leidimo), tai taip pat įeina į sąskaitą. Taip pat laikas – jei norite važiuoti šventinę dieną arba labai greitai, mokėsite už skubą. Dar vienas dalykas – degalai. Kainos keičiasi kaip orai, tad nebešokite, jei įmonė pridės 5-10 % priedą dėl kuro.

Ar galima sutaupyti, jei aš pats pakelsiu daiktus į sunkvežimį?

Galite, bet rizikuojate nusirgti nugarą arba sudaužyti brangų televizorių. Dauguma įmonių siūlo " Loading service " (pakrovimo paslaugą) kaip pridėtinę. Jei nusprendžiate daryti patys, įmonė gali atsisakyti atsakomybės už sugadimus pakrovimo metu, nes jų darbuotojas to nedarė. Geriau mokėti už porą vyrų, kurie kasdien tai daro ir žino, kaip pakelti sofos kampą bežeidis. Jūsų sveikata brangesnė už tas 50-100 eurų, kuriuos taip galite sutaupyti.

Ar galima mokėti grynaisiais pinigais vairuotojui?

Nerekomenduoju. Vairuotojai dažniausiai neturi teisė priimti didelių sumų grynaisiais, ypač tarpvalstybiniuose maršrutuose. Be to, jei kažkas nueina ne taip, neturite jokio įrodymo, kad sumokėjote. Visada mokėkite banko pavedimu arba kortele įmonės sąskaitą. Tai saugu ir palieka pėdsakus. Yra buvę atvejų, kai žmonės mokėjo vairuotojui, o įmonė sakydavo, kad nieko negavo. Viskas turi būti rašytis.

Kas dėl užstato (deposit)? Kodėl jie jo prašo?

Standartinė praktika. Kai užsakykite datą, sunkvežimis yra rezervuojamas tik jums. Jei po savaitės nuspręsite nebevažiuoti, įmonei lieka tuščias reisas, kuriuo buvo planuojama uždirbti. Užstatas paprastai yra 10-20 %, kuris atskaitomas iš galutinės sumos. Jei viskas vyksta kaip turi, tiesiog mokate likutį iškart pasiekus vietą arba prieš išvykstant. Tai garantija, kad esate rimtas.

Ar kaina keičiasi, jei perkraustome ne į Vilnių, o į kažkurį kaimą?

Taip, tikrai. Jei reikia važiuoti į gilią provinciją, kur sunkvežimiams sunku privažiuoti, gali reikėti mažesnės mašinos perkrovimui (t. y. "shuttle service"). Pvz., jei gyvenate prie Ignalinos, sunkvežimis gali nuvažiuoti tik iki Vilniaus, o ten daiktai perkraunami į sunkvežimėlį su "keltu" (liftu). Tai papildoma paslauga, kuri kainuoja. Nenuostabu, kad kaimo vietovėse kaina aukštesnė, ten logistika sudėtingesnė.

Ar yra kažkokių paslėptų mokesčių, apie kuriuos niekas nesako?

Tikrai gali būti, jei skaitote smulkią spaudą. Pavyzdžiui, "Long carry" mokestis, jei vairuotojas negali privažiuoti prie pat durų ir turi nešti daiktus 50 metrų. Arba "waiting time", jei raktų nuo namo nėra ir vairuotojas laukia valandą. Profesionalesnės firmos apie tai pasako iš anksto, bet pigesnės – paskui priešpriešina. Visada klauskite: "Ar į kainą įeina viskas, net ir jei aš pavėluosiu su raktais?".

Baldai, dėžės ir kaip nepameisti naminio augintojo

Ar verta vežti senus sofas ar geriau nusipirkti naują Anglijoje?

Sunku pasakyti, nes priklauso nuo jūsų prisirišimo. Ekonomiškai dažnai nenuostabu, kad perkraustymas iš Jungtinės Karalystės seno sofo kainuoja brangiau nei jo vertė. Jei tai brangus "Chesterfield" tipo sofa, tuomet taip, vežkite. Jei tai senas, jau suplyšęs baldas iš IKEA, palikkite jį čia. Anglijoje baldų yra daug, ir "Gumtree" svetainėje galima rasti pigių variantų. Nebenamekite šiukšlių, nes už juos taip pat mokėsite vietą sunkvežimyje.

Kaip turi būti supakuoti lūžtantys daiktai?

Profesionalus perkraustymas iš Jungtinės Karalystės reikalauja specialios pakuotės. Lėkštės turi būti įdėtos į specialius krepšius su skyreliais (partition pack), tarpus tarp jų užpilti popieriaus grąžtų. Stiklo indai – įpakuoti į burbulinę plėvelę ir į dėžes. Negalima tiesiog mesti į dėžę be apsaugos. Kartais žmonės sako: "aš supakuosiu antklodėmis". Antklodės neapsaugos nuo smūgių, jei dėžė nukris nuo sunkvežimio grindų. Naudokite kokybiškas dėžes, ne parduotuvės išmestas.

Ar galima vežti augalus? Kokios su jais problemos?

Tai vienas sudėtingiausių dalykų. Anglija yra labai jautri dėl ligų, kurios gali atkeliauti su žeme ant augalų šaknų. Oficialiai augalus vežti neleidžiama (iš ES į UK), tačiau praktiškai dažnai praeina, jei tai keli vazonai su gėlėmis, o ne tūkstančiai rožių medelys. Turi būti labai gerai išvalyta šaknų žemė. Jei vairuotojas pamatys daug žemės, gali neleisti vežti. Geriau pasidalykite augalus su kaimynais arba juos dovanojite. Nenumaldoma nugarės dažnai neverta to streso.

Kaip apsisaugoti nuo vabalų ar tarakonų persikėlimo?

Baisi, bet reali problema, ypač kai vežama senų baldų. Prieš pakraunant, reikėtų patikrinti lovas ir spintas. Jei įtariate, kad yra tarakonų, nedelsiant naudokite specialius purškiklius. Nenorite parsivežti šių kvailių vabalų į naują namą Lietuvoje (ar Anglijoje). Kai kurios firmos atsisako vežti labai užterštus baldus. Be to, kai vairuotojas krauna, jis gali atmesti dėžę, jei matys, kad joje bėgio kažkas gyvas. Tikėkina, ne?

Ar reikia išardyti baldus? Ką daryti su tėveliais (screwdrivers)?

Didesni baldai (spintos, lovos, dideli stalai) turi būti išardyti. Sunkvežimis neprileis į liftą arba per duris, jei spinta liks sujungta. Profesionalus perkraustymas iš Jungtinės Karalystės įtraukia ir montavimą bei išmontavimą. Tačiau svarbu: visus varžtus ir tėvelius surinkite į vieną maišelį ir uždėkite ant pačios baldų dėžės viršaus. Niekada nepamirškite taip daryti, nes priešingu atveju surinksite spintą be varžtų, o tai nėra malonu.

Ar galima vežti transporto priemonę (automobilį) tais pačiais metais?

Taip, tai įmanoma. Yra specialios platformos, kurios gali vežti vieną automobilį ir kelias dėžes viršuje (taip vadinama "part load" su auto). Tačiau čia labai svarbi anglų dokumentacija – M.O.T (techninė apžiūra) turi būti galiojantis, o mokesčiai už automobilio registraciją atsiskirti. Jei automobilis neveikia, reikės "winch" (lempertos), kas papildomai kainuos. Dažnai pigiau parduoti automobilį UK ir nusipirkti naują Lietuvoje, dėl tos pačios "Brexit" burokliadės.

Ką daryti su daiktais, kurių nebebe noriu vežti?

Geriausia jau seniai išmesti arba parduoti. Negalima krauti sunkvežimio daiktais, kuriuos ketinate išmesti tik atvykę. Tai švaistymas vietos ir pinigų. Jei turite daiktų, kuriuos norite padovanoti, raskite labdaros organizaciją (pvz., "British Heart Foundation" UK ar "Maisto bankas" Lietuvoje). Profesionalus perkraustymas iš Jungtinės Karalystės nėra šiukšlių ivežimas, tad nepamirškite tai.

Kelionės mechanika: laikas, vairuotojai ir kelyje įvykusios avarijos

Kiek laiko trunka kelionė iš Londono į Vilnių?

Įprastai tai trunka nuo 3 iki 5 dienų. Priklausomai nuo to, ar tai "dedicated" (pilnas) krovinys, ar "groupage" (tarpavietinis). Pilnas krovinys gali važiuoti tiesiai, kol vairuotojui leidžia poilsio laikas. Tarpavietinis gali užtrukti ilgiau, nes reikia aplankyti kitus klientus Anglijoje ar Vokietijoje. Taip pat svarbu laikyti galvoje, kad perkėla per La Manšą (Dover-Calais) gali užtrukti valandą, o ir daugiau, jei yra eilės ar blogas oras.

Ar vairuotojai kalba lietuviškai ar angliškai?

Dauguma mūsų vairuotojų yra lietuviai, tad kalbėsite gimtąja kalba. Tačiau jei įmonėDidžioji, gali būti ir lenkų, ar latvių vairuotojai. Bet visiems kartu bendra kalba yra anglų kalba, nes su anglų policija ar muitininkais kalbama angliškai. Jei jūs nežinote angliškai, o vairuotojas nekalba lietuviškai, gali kilti nesusipratimų dėl prieigos ar adreso. Todėl geriau tikrinti iš anksto, kas važiuos.

Kas nutinka, jei aš pavėluosiu su raktais nuo naujo buto?

Tai reali bėda. Vairuotojai turi griežtą grafiką. Jei jis atvyksta į vietą ir jūsų nėra, jis pradeda skaičiuoti "waiting time" (laukimo laiką). Paprastai pirmą valandą gali būti toleruojama, bet toliau – pinigai. Jei vairuotojas gali važiuoti į kitą klientą (pvz., jei Lietuvoje dar turi keletą adresų), jis gali išvažiuoti ir grįžti kitą dieną, bet tai kainuos dvigubai daugiau. Būkite tikslūs su laiku.

Ar yra galimybė sekti, kur yra mano krovinys?

Dauguma šiuolaikinių sunkvežimių turi GPS sekimo sistemą. Galiu suteikti jums nuorodą, kurioje matysite, kur yra mašina realiu laiku. Tačiau nereikėtų skambinti vairuotojui kas valandą klausiant "kur tu?". Vairuotojas turi galiojančius poilsio laikus, jis negali kalbėti į telefoną vairuodamas. Sekimas naudingas, kad žinotumė, kada reikia būti namuose, bet nesižaiskite detektyvų.

Kas daryti, jei kelyje įvyksta avarija?

Tai blogiausias scenarijų, bet jis įvyksta. Jei avarija įvyksta Anglijoje ar Vokietijoje, įmonė turi turti draudimą "Cargo insurance", kuris padengia daiktų praradimą ar sugadinimą. Tada organizuojamas kitas transportas. Jums nereikės važiuoti į avarijos vietą. svarbu, kad įmonė būtų kontaktiška. Kartais dėl smulkių "bump" (priekabos smūgio) gali nukristi dėžė, o jums atrodo, kad viskas baigtas. Bet dažniausiai nieko kasdieniškai neįvyksta.

Ar būna, kad vairuotojas atsisako krauti dėžęs, nes jos per sunkios?

Taip, vairuotojas yra žmogus, ne kranas. Jei įdėjote knygas į didžiąją dėžę, ji gali sverti 40-50 kg. Vienas žmogus to nebeukels. Tada arba reikia jums padėti, arba išpakuoti dalį. Taisyklė: sunkias dėžes (su knygomis, įrankiais) dėkite į mažesnes dėžes, o lengvas (su patalynėmis) – į didžiąsias. Niekada nenaudokite didelių "banana box" dėžių sunkioms daiktams, tada vairuotojai piktinasi.

Ar galima užsakyti iškrovimą šeštadienį ar sekmadienį?

Galima, bet tai papildomai kainuos. Vairuotojų darbo laikas yra reglamentuotas. Jei jis atvykta sekmadienį ir jis nebuvo dirbęs prieš tai, tai gali būti įmanoma. Tačiau planuoti atvykstant sekmadienį vakare nėra geriausia idėja, nes jei kas nors nueina ne taip (pvz., sunkvežimis sugenda), niekas nedirbs iki pirmadienio ryto. Geriau planuoti vidurdienį ar penktadienį.

Rizikos, nuoboduliai ir blogos patirtys (kaip jų išvengti)

Kaip atpažinti blogą pervežimo įmonę?

Pagal kainą. Jei gavote pasiūlymą, kuris yra 50 % pigesnis nei kiti, bėkite. Tai "nuoboduliai" (scammers). Jie gali paimti užstatą ir dingti, arba atvykti su sena, techinei apžiūrai neatitinkančia mašina. Taip pat patikrinkite atsiliepimus "Google Maps" ar "Trustpilot". Jei ten daug rūstybės apie dingusius daiktus ar laukimą, vengkite. Profesionalus perkraustymas iš Jungtinės Karalystės turi kainuoti realiai.

Ar buvo atvejų, kai klientai neteko daiktų?

Yra buvę, neapsisuksiu. Vienas klientas padovanojo savo dėžes su brangiaisiais daiktais pažįstamam vairuotojui, kuris dirbo ne oficialiai (be įmonės). Vairuotojas dingo. Kitą kartą žmonės nieko nesupakavo, o tiesiog įmetė daiktus į priekabą be sąrašo. Atvykus trūko kelios dėžės, ir nebuvo įrodymų, kad jos buvo. Visada turi būti sąrašas ir sutartis.

Kas daryti, jei atvykęs randu sugadintą daiktą?

Neskubėkite pasirašyti atsiėmimo akto (CMR), jei matote, kad yra žala. CMR dokumente turi būti pažymėta "damaged" (sugadinta). Jei pasirašysite "viskas gerai", vėliau nebegalėsite reikalauti atlyginimo. Tuomet susisiekite su draudimo kompanija, pateikite nuotraukas ir vertinimo aktą. Procesas gali trukti kelias savaites, bet pinigus gaunate.

Ar saugu duoti savo duomenis (adresą, telefono nr.)?

Būtina, kitaip jūsų nerastų. Tačiau saugokitės išsigudėlių, kurie el. paštu siunčia "susipažinimo" laiškus. Oficiali įmonė niekada neprašys jūsų banko slaptažodžių ar PIN kodų. Tikslų adresą duokite tik vairuotojui ir dispečeriui. Nenaudokite jūsų duomenų viešai socialiniuose tinkluose, rašydami "važiuoju iš Londono į Kauną, kas nori pasidalinti?".

Ar galima pasitiki tuo, kad daiktai bus saugūs naktį?

Sunkvežimiai turi būti užrakinti, o vairuotojai dažnai miega specialiose stovėjimo vietose (prie automagistralių), kur yra apsauga. Tačiau nėra 100 % garantijos. Brangiausius daiktus (pinigus, dokumentus, juvelerinius dirbinius) geriausia vežti su savimi (asmeniniu automobiliu ar lėktuvu), o ne sunkvežimiu. Neleiskite vairuotojui vežti jūsų piniginės su tūkstančiais eurų.

Kodėl kai kurie klientai sako, kad niekada daugiau nebeperkraustys?

Nes tai nuobodu ir stresas. Nuo rinkimo iki išrinkimo praeina savaitės, o kartais ir mėnesiai. Profesionalus perkraustymas iš Jungtinės Karalystės yra psichologinis išbandymas. Bet vėliau, kai jau susirinkiate naujame bute ir gerate kavą, viskas tampa praeities istorija. svarbu tik pasirinkti tinkamus partnerius, kad ši istorija nebūtų siaubo filmas.

Ar verta rūpintis dėžėmis pats ar jas duoda įmonė?

Dauguma gerų įmonių duoda dėžes nemokamai (arba juos įskaičiuoja į kainą). Jos yra tvirtos ir standartinio dydžio. Jei renkatės pats, rinkite stiprias dėžes (pvz., iš prekybos centrų, buvusių po vandens). Nenaudokite senų, drėgnų ar suplyšusių dėžių. Dėžės kaina nėra didelė, o jos kokybę lemia, ar jūsų indai nenusilūž.

Galutinis patarimas: ką daryti paskutinę dieną prieš išvykstant?

Gulėkite ramiai. Jei viską supakavote prieš dieną, nereikia šokinėti ryte. Patikrinkite, ar nėra palikta nieko svarbaus (raktai, vaistai, dokumentai). Užrakinkite langus ir duris. Ir pasitikėkite savo vairuotoju – jis daro tai kasdien ir jis nori, kad viskas nueitų sklandžiai taip pat, kaip ir jūs.

Išvada

Viskas apie profesionalų perkraustymą iš Jungtinės Karalystės atrodo sudėtinga tik tol, kol nežinote taisyklių. Po dvidešimt metų šioje srityje galiu pasakyti, kad svarbiausia yra ne kaina, o ramybė. Pasirinkkite patikimą partnerį, supakuokite daiktus atsakingai ir būkite tikslūs laiku. Nors Brexit ir padarė savo, daiktai vis tiek keliauja toliau, tik reikia šiek tiek daugiau kantrybės. Sėkmės kelyje – tiek Anglijoje, tiek Lietuvoje.