Profesionalus perkraustymas iš Anglijos už geriausią kainą: Ką sako 20 metų patirtis

Dirbu šioje srityje virš dvidešimt metų ir mačiau viską – nuo tų, kuriems tiesiog reikėjo nuvežti vieną kėdę, iki didžiulių vilų persikėlimų iš Londono priemiesčių. Dabar, kai pasaulis pasikeitė ir kuro kainos nebe tos, kiek buvo anksčiau, visi ieško būdo kaip sutaupyti. Dažnai man klausta apie profesionalų perkraustymą iš Anglijos už geriausią kainą, ir visada turiu pasakyti tą patį: geriausia kaina nereiškia pigiausia. Tai reiškia kainą, už kurią jūs nenusivilsite, kai sunkvežimis atvažiuos į Vilnių ar Kauną. Yra daug niuansų, kuriuos klientai nesupranta ir kurie sukelia didžiausią stresą. Štai trumpas vadovas, kaip tai veikia iš vidaus, be jokių gražių žodžių ir rinkodaros.

Kainos ir ta "geriausia kaina" (ar ji egzistuoja?)

Ar įmanoma išvis rasti profesionalų perkraustymą iš Anglijos už geriausią kainą be jokių nemalonių staigmenų?

Žinoma, įmanoma, bet tai reikalauja darbo iš jūsų pusės. Profesionalus perkraustymas iš Anglijos už geriausią kainą dažniausiai randamas ne tada, kai ieškote pigiausio pasiūlymo "Google" viršuje, o tada, kai susitariate tiesiogiai su vežėju. Tarpininkai (brokeriai) uždirba ant skirtumo, todėl jų kaina visada bus aukštesnė. Jeigu galite laukti ir sutelkti savo daiktus su kitais klientais (taip vadinamas "partijinis krovinys"), galite sutaupyti iki 50 procentų. Tačiau turite būti pasirengęs tai, kad atvykimo data gali šiek tiek pasislinkti diena ar dvi. Tai yra tas kompromisas tarp kainos ir greičio.

Kodėl vienas vežėjas sako, kad kainuoja 400 svarų, o kitas - 800?

Tai klasikinis klausimas. Atsakymas paprastai slypi "smulkiuose raštuose". Pirmasis atvejis gali būti tik kaina už vietą sunkvežimyje be iškrovimo Lietuvoje, be pakavimo medžiagų, be keltų mokesčio ir be darbo rankų. Antrasis gali būti "viskas įskaičiuota". Aš dažnai matau, kaip žmonės susiduria su situacija, kai atvažiuoja sunkvežimis, o vairuotojas sako: "Taip, 400 svarų už vežimą, o už keltą mokėkite atskirai, tai dar 150". Būkite tikri, kad klaustumėte, kas įeina į tą sumą. Kartais pigesnė kaina pasirodo brangiausia.

Ar verta tikėti "pigiausia rinka" pašlaiskimis internetu?

Apie tai galėčiau papasakoti istorijų. Žiūrėkite, jei kas promise'ina pervežti visus jūsų daiktus iš Liverpulio į Klaipėdą už 200 svarų – tai būtinai apgavystė arba klaida. Tokios kainos net nebeatidengia kuro sąnaudų. Tas, kas kuria tokius skelbimus, dažniausiai pasiima avansą ir dingsta, arba atvažiuoja, įkrauna ir tada reikalauja dar dvigubai daugiau, pinigus išprievartaujant jūsų daiktus. Nenaudokit "Facebook" rinkų ieškodami sunkvežimio, nebent tai tikras logistikos kompanijos profilis, o ne "Vaidas iš Londono", kuris turi "brolį vairuotoją".

Kas daro didžiausią įtaką galutinei kainai?

Degalai ir keltai. Tiesiog ir paprastai. Kuro kaina svyruoja, o keltų bilietai (Dover-Calais arba Hull-Rotterdam) brangsta kiekvieną metą. Be to, didelę įtaką turi ir jūsų krovinio tūris. Jeigu jūsų baldai užima daugiau vietos (pvz., 10 kubinių metrų vietoj 5), tai reiškia, kad sunkvežimyje lieka mažiau vietos kitiems klientams, todėl kaina aukštėja. Dar vienas dalykas – prieinamumas. Jeigu gyvenate šešiuose aukštu be lifto Londone, tai neabejotinai padidins kainą, nes vairuotojui reikės nešti daiktus rankomis. (Nors dažniau tiesiog nusprendžia neimti tokio darbo).

Ar galima kažkaip susiderėti dėl kainos su vairuotoju?

Kartais taip, ypač jeigu esate lankstus su datomis. Jeigu vairuotojui reikia užpildyti vietą sunkvežimyje grįžtant atgal (šiaip jis važiuotų tuščias), jis gali numesti kainą. Taip pat, jeigu galite patys atvežti daiktus į sandėlį Anglijoje (pvz., netoli Birmingham ar Londono), tai taip pat sumažina kainą, nes nereikia važiuoti prie jūsų namų ir nešti daiktų laiptais. Bet nesitikėkite didelių nuolaidų, kai jau vairuotojas stovi prie jūsų durų – tuomet jūsų pozicijos silpnesnės.

Ar "visa įskaičiuota" tikrai viską įskaičiuoja?

Mano patirtimi sakyčiau – ne visada. "Visa įskaičiuota" dažnai reiškia, kad įskaičiuota transportavimo kaina ir darbo rankos Lietuvoje, bet nebūtinai dramblio kaulo rūmus (muitinę) deklaravimas. Ypač po Brexito tai tapo tikru košmaru. Užtikrinkite, kad sutartyje būtų aiškiai parašyta: "keltų mokesčiai", "muitinės deklaravimas", "krovininio draudimas". Jei kurio nors iš šių punkto nėra – tai papildomas mokestis, kurį teks mokėti gavus krovinį.

Dokumentai, muitinė ir Brexit (kaip nenusivilti)

Kas su tais dokumentais? Profesionalus perkraustymas iš Anglijos už geriausią kainą įtraukia ir T formą?

T forma (transfer of residence) yra labai svarbi. Ji leidžia atvežti daiktus be PVM (mokesčių), jeigu gyvenote Anglijoje ilgiau nei 12 mėnesių. Dauguma firmų, kurios siūlo profesionalų perkraustymą iš Anglijos už geriausią kainą, dažnai nemoka šios formos pildymo. Tai papildoma paslauga, kurią dažnai atlieka atskeri brokeriai. Jei jos neturite, muitinė Lietuvoje gali apmokestinti visus jūsų daiktus. Užpildyti ją lengvai, bet reikia laiko, todėl niekada nedelskite paskutinę minute.

Kas nutinka, jei aš neturėjau laiko registruoti išvykimo iš JK?

Oho, tai gali būti brangu. Jeigu išvykę iš Jungtinės Karalystės neprisiregistravote (nepateikėte išvykimo deklaracijos), gali kilti problemų su mokesčiais. Oficialiai turi būti praėjęs 12 mėnesių nuo registracijos iki išvykimo, kad būtų taikoma mokesčių lengvata. Jei ne – gali tekti mokėti PVM už vertes daiktus. Nors dažnai muitinės pareigūnai žiūri pro pirštus, jei turite T formą, bet be išvykimo registracijos jie gali būti griežti. Geriau pasitikrinkit šią situaciją iš anksto.

Ar galiu į Lietuvą vežti mėsą ar sūrį?

Negalima. Niekada negalima. Po Brexito taisyklės tapo griežtesnės negu kada nors. Jei vairuotojas randa jūsų dėžėje dešrą ar sūrio gabaliuką, visas krovinys gali būti sustabdytas, o mėsa konfiskuota. Baigiantis gali gauti didelį baudą. Žmonės vis dar bando tai daryti, paslėpdami tarp drabužių, bet tikimyklės nėra jūsų pusėje. Muitinės šunys (taip, jie tikrai egzistuoja) uodja viską. Nesiųskite maisto produkų, nėrėžinės kavyros ar kavos pupelių. Geriau nusipirktite čia.

Kiek laiko trunka muitinės procedūros?

Jeigu visi tvarkingi – tai valanda, dvi. Bet jeigu trūksta kokių nors dokumentų arba deklaracija užpildyta klaidingai (pavyzdžiui, nurodytas blogas serijinis numeris televizoriui), tai gali užtrukti dieną arba net daugiau. Buvo atvejų, kai klientai laukė savaitę, nes negalėjo įrodyti, kad jų dviračius nusipirko prieš daugiau nei 6 mėnesių. Muitinė mums, lietuviams, gali būti gana nepalanki, jei jaučia, kad ką nors slepiate. Profesionalus perkraustymas iš Anglijos už geriausią kainą nesikeis niekada, jeigu užstruksite pas muitinę su blogais popieriais – laisvės praradimas kainuos brangiau.

Ar reikia mokėti PVD (mokesčius) už senus daiktus?

Jei daiktai naudoti (ne nauji) ir juos naudojote tam tikrą laiką Anglijoje, ir jeigu turite teisę į T formą – PVD mokėti nereikia. Tačiau jei atvežate naują kompiuterį, kurį nusipirkote prieš savaitę, arba dovanas (daugiau nei 450 eurų vertės), tada reikės sumokėti. Čia svarbu suprasti skirtumą tarp "asmeninių daiktų" ir "prekių". Jeigu atvežiate 10 naujų visurkurių su etiketėmis, tai jau ne asmeninis perkraustymas, o prekyba, ir mokesčių bus daug.

Ką daryti, jei muitinė sustabdo sunkvežimį?

Pirmiausia – nereikėtų panikuoti. Geriausia turėti gerą brokerį Lietuvoje. Dažniausiai vežėjai turi savo kontaktus, bet jie ne visada sugeba spręsti problemas toli nuo namų. Jei problema dokumentuose, juos reikia ištaisyti. Jei problema su daiktais – gali tekti juos atmesti arba sumokėti mokesčius. Kartais sunkvežimiai sustojami patikraiems tikrinimams – tada tiesiog laukiama. (Nors dažniausia tai nutinka tada, kai vairuotojas atrodo įtartai arba sunkvežimis senas). Būkite kantrūs.

Baldai, dėžės ir kaip viską susikrauti (be nervų)

Ar verta pirkti dėžes iš pačios pervežimo firmos?

Nemanau. Naudokite "Tesco" ar "Lidl" dėžes – jos nemokamos ir stiprios. Pervežimo firmos dažnai uždida už dėžes (2-3 svarus už vieną), o jūs jų daugiau niekada nepamatysite. Vienintelė išimtis – tai specialios dėžės drabužiams su kablys (vadinamos "wardrobe boxes"), jos labai patogios, nes nereikia susidėti drabužių, o tiesiog užkabinate ant strypo. Bet paprastoms dėžėms – ieškokite parduotuvių užkrovimo zonų.

Kaip apskaičiuoti, kiek aš turiu kubinių metrų daiktų?

Tai dažniausiai klaidingas skaičiavimas. Žmonės sako: "Aš turiu tik 20 dėžių ir sofą". Taigi, 20 dėžių tai maždaug 1 kubinis metras, o sofa gali užimti dar 2-3 metrus. Geriausia būtų susimatuoti kambarį, kurį užpildo daiktai, ir padauginti iš aukščio. Jeigu esate tikri dėl savo skaičiavimų, o vairuotojas sako, kad netilps, paprastai teisės yra vairuotojas, nes jis mato daiktus realiai. (Niekada nematau, kaip žmonės sugeba susipakuoti tiek daikų į tokias mažas butus).

Ar jie (vežėjai) padės man sudėti dėžes į sunkvežimį?

Priklauso nuo paslaugos, kurią užsakote. Jei užsakote "kraunamą pervežimą", taip, jie padės. Jei tik transportą, jums teks nešti patys. Dauguma klientų, kurie ieško profesionalaus perkraustymo iš Anglijos už geriausią kainą, dažnai renkasi variantą be krovimo, kad sutaupyti. Bet tada reikia turėti draugus ar šeimos narius, kurie padės. Vairuotojas yra atsakingas už saugų vežimą, ne už jūsų nugarą. Pasirūpinkite savo sveikata.

Kaip susitvarkyti su baldais, kurie nebetelpa pro duris?

Tai klasika. Didelės sofos ar spintos dažnai sužiūrimos tik tada, kai bandoma išnešti juos iš buto. Geriausia iš anksto pasikalbėti su vairuotoju arba su meistru Anglijoje, kuris gali išmontuoti baldą. Profesionalus perkraustymas iš Anglijos už geriausią kainą neapsimoka, jeigu turite mokėti už skubų baldų išmontavimą prieš pat išvykimą. Patariu: išmontuokite spintas patys iš anksto, pažymėkite detalių numerius. Tai sutaupys daug nervų.

Ar saugu vežti kompiuterius ir elektroniką dėžėse?

Ypatingai saugu, jeigu dėžės tvirtos. Geriausia apvynioti kompiuterius burbuliukine plėvele (bubble wrap) kelis sluoksnius. Dėmesio: nekelkite sunkių dalykų (pvz., knygų) į didžiąsias dėžes – jos plyš. Kompiuterius, monitorius ir televizorius geriau įdėti į originalias dėžes, jei jas išsaugojote. Jei ne – padarykite "karkasą" iš storos kartono. Elektronika dažniausiai pažeidžiama ne dėl smūgių, o dėl to, kad ant jos užrenkamos kitos dėžės.

Ar galiu vežti augalus?

Techniškai – taip, jeigu tai kambarys augalai ir turi fitosanitarinius pažymėjimus. Bet praktiškai – nekelkite. Jie gali užšalti sunkvežimyje (žiemą) arba apdegti (vasarą), o muitinė gali juos sunaikinti, jei bus kokių nors kenkėjų. Augalų vežimas iš Anglijos dabar yra labai sudėtingas procesas ir daugeliu atvejų nepasiteisina. Geriau duokite draugams arba nupirkite naujus čia. Jūsų mėgstamas fikus tikrai nevertas nervų su muitinės inspektoriumi.

Ką daryti su raktais nuo buto Anglijoje?

Jeigu parduodate namą arba baigiate nuomą, raktus reikės grąžinti agentūrai ar savininkui. Dažniausiai juos įdeda į vieną iš dėžių, pažymi "RAKTAI" ir pasako vairuotojui, kad šie dėžėtų būti paimamos pirmiausia. Taip pat galite juos užregistruoti specialiuose "Keytracker" paslaugų taškuose, bet tai papildoma kaina. Niekada nepalikite raktų po kilimėliu – tai senovė ir dabar niekas to nedaro.

Rizikos, vairuotojai ir realus gyvenimas kelyje

Kiek laiko trunka kelionė iš Londono iki Vilniaus?

Standartiškai – 3-4 dienos. Tai priklauso nuo to, kokia kelta vairuotojas pasirenka (Dover-Calais yra greičiau, bet daugiau eismo, o Hull-Rotterdam ilgiau, bet ramiau). Taip pat svarbu, kiek kitų klientų turi numatyti vairuotojas. Jei jis turi sustoti dar 5 vietose Anglijoje prieš išvykstant, tai gali prailgti iki 5-6 dienų. Būkite kantrūs, kelyje visada įvyksta staigmenų – avarijos, eismo kamščiai ar blogi orai prie La Manšo sąsiaurio. (Kartais jie tiesiog užmiega poilsio aikštelėje ilgiau negu reikia).

Kas jei vairuotojas užstringa kelyje?

Tuomet jums turėtų paskambinti vadybininkas iš firmos. Jeigu turius gero profesionalų perkraustymą iš Anglijos už geriausią kainą pasiūlymo, jie privalo turėti rezervinius planus. Kartais tai reiškia, kad krovinys bus perkrautas į kitą sunkvežimį. Tai blogiausias variantas, nes daiktai gali būti apgadinti perkrovimo metu. Geriausia, jei vairuotojas tiesiog pavėluoja dieną – tai nėra tragedija. Svarbiausia – būkite susisiekę.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju?

Techniškai draudžiama. Sunkvežimio draudimas neleidžia vežti keleivių, nebent tai yra specialiai pritaikyta keleivinė mašina (tokios beveik nėra). Nors aš girdėjau istorijų, kad ką kartą vairuotojas pasiima žmogų už "atšauką", tai yra didelė rizika. Jei įvyks avarija ar sustings sienos, jūs būsite nelegalioje padėtyje ir gali būti baudžiami. Geriau skrydis Ryanair arba autobusu – saugiau ir legaliau.

Kaip sužinoti, ar firma yra patikima?

Patikrinkite "Companies House" (jei tai JK firma) arba Lietuvos registrų centrą. Ar egzistuoja jie bent metus? Kokios apžvalgos "Google Maps" ar "Trustpilot"? Žiūrėkite ne tik penkių žvaigždučių kiekį, bet ir tai, kaip jie atsako į neigiamus atsiliepimus. Jei įžeidžia klientą, kuris skundžiasi dėl sulaužyto stalo – vengkite. Taip pat, jei jie neduoda sutarties arba jos nėra įrašyta jų adreso – bėkite tolyn. Tai pagrindiniai "raudonos vėliavėlės" signalai.

Kas dėl draudimo – ar jis tikrai apmoka, jei kažkas sulūžta?

Čia yra rizikinga zona. Dauguma sutarčių turi ribojimą – pvz., 10 svarų už kilogramą arba fiksuota sumą (500 svarų). Jei jums sulūžta brangi sofa (kuri kainuoja 1000 svarų), gausite tik tą 500. Svarbiausia – nufotografuokite visus brangius daiktus prieš pakavimą. Be nuotraukų įrodymų draudimo kompanija nieko nemokės. Profesionalus perkraustymas iš Anglijos už geriausią kainą turi įtraukti draudimą, bet perskaitykite sąlynas. (Niekada nepasitikėkite žodžiu "viskas apdrausta").

Ar verta vežti senus skalbiklius ar šaldytuvus?

Mano nuomone – ne. Virš 10-15 metų senumo technika Anglijoje turi mažiau vertės negu kainuoja jos pervežimas (dėl svorio). Be to, Anglijoje ir Lietuvoje skirtingi vamzdžių jungtys ir elektros įtampa (nors dabar dauguma universalu). Gali tekti pirkti adapterius arba kvietis meistrą pajungti. Už tas pinigus galima nusipirkti naudotą skalbiklį Lietuvoje, kuris tikrai veikia. Neneškite šiukšlių per jūrą.

Pagrindinis dalykas, kurį turėtum žinoti apie profesionalų perkraustymą iš Anglijos už geriausią kainą?

Kad kaina nėra viskas. Patikimumas, komunikacija ir dokumentų tvarka yra svarbiau. Užsisakyk paslaugą iš tų, kurie su jumis kalba lietuviškai (arba angliškai, jeigu mėgstate), kurie atsako į telefonus ir kurie turi realų adresą. Nerašykite į paštą "Man reikia pervežti daiktus", rašykite: "Turiu 5 kubinius metrus baldų iš Sheffield, kiek kainuoja su T forma?". Kuo daugiau detalių duodate, tuo tikslesnę (ir dažniausia geresnę) kainą gausite. Ir visada, visada pasirašykite sutartį.

Išvada

Na, štai ir viskas. Profesionalus perkraustymas iš Anglijos už geriausią kainą nėra rocket science, bet reikalauja kantrybės ir dėmesio. Žiūrėkite ne tik į svarų kursą, bet ir į tai, ką gaunate už savo pinigus. Neklauskite kaimyno, kuris perkraustė prieš penkerius metus – taisyklės pasikeitė, ypač po Brexito. Pasirūpinkite dokumentais, neneškite maisto ir būkite kantrūs su vairuotojais – jie taip pat žmonės, norintys atlikti savo darbą ir grįžti namo. Sėkmės kelyje ir laukiu jūsų Lietuvoje!