Kokia kaina asmeninių daiktų atvežimo į Angliją?

Daugiau nei dvidešimt treji metai ant kelių tarp Lietuvos ir Anglijos. Per tiek laiko pervežiau baldų, kurių apimtis galėtų prilygti mažam ežerui. Kiekvienas antrasis žmogus, paskambinęs, pradeda tuo pačiu: kiek kainuoja? Ir aš iš karto atsakau – kokia kaina asmeninių daiktų atvežimo į Angliją priklauso nuo tiek faktorių, kad tikslus skaičius be sąrašo yra beveik melas. Galiu pasakyti tik rėžius. Pavyzdžiui, pietūs Londone kainuoja nuo penkių svarų, bet sočiai pavalgyti norėsi už daugiau. Šitame pokalbyje bandysiu išdėstyti viską taip, lyg sėdėtume prie stalo – tu klausi, aš atsakau, kartais pasitaisau. Jei ką praleisiu, primink.

Kaina – ką reikia žinoti pirmiausia

Kiek maždaug kainuoja išvežti daiktus iš Vilniaus į Londoną?

Na, jei imam standartinį scenarijų – vieno kambario buto daiktai – realiai furgonas su 5-6 kubiniais metrais kainuos nuo 900 iki 1400 eurų. Prikilauso, ar pats supakuoji, ar mes. Vasarą kainos pašoka, nes visi persikrausto, kai vaikai baigia mokyklą. Kartais skambina ir klausia – o gal už 600? Hmm... galbūt, jei du lagaminai. Bet jei yra sofa, stalas, šaldytuvas – ne. Buvo atvejis, kai pora suskaičiavo 3 kubus, o realiai buvo aštuoni. Kaina aišku pasikeitė, nors spoksojo į mane, lyg aš būčiau kaltas.

Ar galiu rasti pervežimą į Angliją už 500 eurų?

Teoriškai – taip, bet praktiškai tai arba labai mažas kiekis, arba gausi tai, už ką sumokėjai. Mačiau skelbimus internete – „perkraustymas į Londoną nuo 300 eurų“. Kai paskambini, paaiškėja, kad 300 – tik simbolinė dalis, be kuro mokesčių, be draudimo, be jokios pagalbos. Kartais tie vežėjai neturi licencijų. Aš nedirbu taip ir nerekomenduoju. Yra buvę, kad žmonės paskambina po visko ir klausia – kur dingo stalo lėkštės? Na, jei pigiau nei pigi šašlė, nerizikuok. 500 eurų gali užtekti, jei tik lagaminai ir važiuoji kartu su kitų žmonių kroviniu – vadinasi dalinis krovinys.

Ką reiškia skaičiuoti kubiniais metrais, kodėl taip painu?

Tikrai painu, jei pirmą kartą susiduri. Kubinis metras – erdvės matas, ne svoris. Įsivaizduok dėžę vieno metro iš kiekvienos pusės. Dabar pasižiūrėk į savo spintelę – ji užima gal pusę kubo, nors sveria tik 15 kilogramų. Va čia ir visas triukas. Kaina asmeninių daiktų atvežimo į Angliją dažnai susideda iš kubatūros, o ne kilogramų. Nors Londone kai kurie vežėjai bando maišyti šiuos dalykus. Aš visada siūlau žmonėms nufotografuoti kampus ir didžiausius daiktus. Taip išvengi staigmenų. Kuo daugiau daiktų – tuo mažesnis kubo kainos skirtumas, nes furgono nuoma į Angliją ta pati.

Ar kaina skiriasi, jei vežu tik stambius baldus?

Skiriasi, bet ne visada į gerąją pusę. Dideli baldai griozdiški, ir furgone vis tiek reikia erdvės. Žmonės galvoja – baldų mažai, gal bus pigiau. Bet reikia dviejų nešiklių, autovežio vietos, dažnai demontavimo. Buvo Panevėžyje – vyrukas vežė vienintelę kampinę sofą. Galvojo, pusė kubo. Realiai komanda praleido keturias valandas, nes reikėjo išnešti per balkoną. Kaina išaugo, nes tai buvo jau nebe vežimas. Jei baldai stambūs, skaičiuok ne tik matą, bet ir darbo valandas. O jei baldas senas, pagalvok – gal Anglijoje nusipirkti panašų už du šimtus svarų, o ne tempti. Būna, kad vežimas brangiau už naują.

Kodėl vienos įmonės siūlo 1200, kitos 2500 eurų už tą patį kiekį?

Oi, čia klasika. Pirma, gali būti, kad vieni dirba tiesiogiai, turi savo furgonus, kiti – brokeriai, perparduoda paslaugą. Antra, kas įeina į kainą. 1200 gali reikšti – nuvešiu ir padėsiu prie slenksčio. 2500 gali reikšti – supakuosiu, išnešu, išpakuosiu, surinksiu lovą. Trečia, žaidžiama „maža kaina telefone, o paskui prirašom“. Aš matau tokias sąskaitas. Manau, kad sąžiningas vidurkis kambariui į Londoną dabar – 1200-1800 eurų su visa pagalba. Mačiau ir 800 pasiūlymų, po kurių klientas liko be draudimo. Derėtis galima, bet arba tikėkis papildomų eilučių sąskaitoje vėliau.

Kas dar gali pakeisti galutinį mokestį

Ar reikia mokėti papildomai, jeigu mano namai kaime, ne mieste?

Taip, ir kartais ne už dešimt eurų. Kaimuose, ypač jei keliai prasti arba namą pasieki tik žvyrkeliu, tenka tempti mašiną atsargiai. Buvo atvejis prie Trakų, kur furgonas įsiklimpo tiesiog prie vartų. Paskui samdėme mažesnį autobusiuką – štilerį (na, ką aš čia rašau, šitą žodį naudoju apie stakles; turiu omeny mažą furgonelį, kuris sukiojasi kiemuose) – kad perkrautume daiktus. Klientui tai kainavo papildomus 280 eurų. Jei gyveni toliau nei 30 km nuo didesnio miesto, paminėk iš karto. Nes kaina priklauso ne nuo žemėlapio grožio, o nuo to, ar mūsų 22 metrų sunkvežimis ten įsukas. Kartais net nusileidimas pakrantėje yra neįmanomas be papildomos technikos.

Ar sezoniškumas labai keičia kainas siunčiant daiktus į UK?

Labai. Liepos-rugpjūčio mėnesiais kainos kyla 15-25 proc. Visi studentai grįžta, šeimos perka būstus prieš mokslo metus. Šventės irgi turi įtakos – gruodį vairuotojai užimti dovanų logistikoje, furgonų tiesiog nėra laisvų. Aš paprastai sakau – jei gali rinktis, kraustykis kovą arba spalį. Tada ir eismo spūsčių mažiau, ir kainos lankstesnės. Vienas ekspeditorius pasakojo, kad rugsėjį miega mašinoje, nes maršrutai nenutrūksta. Pavasarį lengviau sutarti dėl datos ir net valandos. Bet jei darbas pašaukia dabar, nekantriai nevaikščiok – gyvenimas yra kompromisas. Aš ir pats vasarą dirbu po dvylika valandų.

Ką daryti, jei turiu gyvūną – ar tai brangiau?

Šiaip gyvūnas dažniausiai važiuoja su tavimi, ne su baldais. Bet jei klausi apie bendrą logistiką – reikia priežiūros. Katės ir šunys keliauja oro uostais ar specializuotu transportu, nes reikia veterinarinių dokumentų, čipo. Po Brexit taisyklės pasikeitė, ir atvirai – aš jau nebeatnaujinu jų kas savaitę, nespėju. Jei vežate daiktus ir augentį vienu metu, reikia didesnio furgono. Aš pats nesu licencijuotas gyvūnų pervežimui, tam yra specialūs vežėjai. Visa kita – daiktai viena kaina, o gyvūnas – visai kita istorija. Kai kurie kolegos atsisako net padėti su narveliu, nes bijo atsakomybių. Geriau skirti paslaugas.

Jeigu pats išsikraustau daiktus į Angliją savo automobiliu, ar išeina pigiau?

Galbūt, jei turi didelį visureigį ir labai mažai daiktų. Bet paskaičiuok: kuro kaina į Londoną ir atgal, tilto arba keltų mokesčiai, nakvynė, kelios darbo dienos praradimas. Maždaug 1600 km į Londoną, dyzelis, amortizacija... gaunasi ne taip pigu. Tavo mašina nėra pritaikyta baldams. Buvo atvejis – klientas susigrūdavo daiktus į BMW X5, o pakeliui apdaužė šaldytuvą ir bagažinės dangtį. Remontas septyni šimtai eurų. Perkraustymas į Angliją profesionaliai skirtas tam, kad nepatirtum tokio streso. Jei esi jaunas, turi draugų ir niekur neskubi – varyk pats, nuotykis. Jei reikia saugiai ir be traumų – samdyk.

Ar man reikia drausti krovinį, ir ar tai brangina siuntą?

Be abejo reikia, bet ne visada atskirai pirkti. Mes turime CMR draudimą, dengia pagrindinius dalykus, bet jis ribotas. Jei vežami vertingi baldai, meno dirbiniai ar elektronika – reikia papildomo draudimo. Tai kainuoja apie 1-2 procentus nuo vertės. Kartais žmonės sako – mano daiktai nieko verti. Bet kai pamato, kad sugadinta senelės komoda... tada verkia. Draudimas nėra didelė eilutė – dažnai 20-50 eurų papildomai. Aš pats anksčiau drausdavausi piktdžiugiškai, bet po to, kai mačiau, kaip kelyje į Birmingamą staigiai stabdė vilkikas ir krovinys pasislinko, pakeičiau nuomonę. Saugiau negailėti. Draudimas yra ne mano uždarbis, o tavo ramybė.

Kada reikia rankų pagalbos – pakavimas ir iškrovimas

Kiek kainuoja, jei patys supakuojame daiktus?

Tai numuša kainą apčiopamai. Jei pats supakuoji, mums lieka krovimas, pervežimas ir iškrovimas. Sutaupai kelis šimtus eurų. Bet atsakomybė už kokybę krinta ant tavęs. Atsimenu vaikiną Vilniuje – supakavo viską į maišus iš parduotuvių. Atvažiavus į Mančesterį, visi drabužiai kvepėjo bulvėmis ir svogūnais. Jei pats pakuoji – pirk normalias dėžes, burbulinę plėvelę ir lipnią juostą. Dėl tos kokybės aš neramiausi, nes jei kas nutinka, o dėžė prastai užklijuota – draudimas gali suabejoti. Bet taip, pigiau bus, jei pats pasidarai 80 proc. darbo. Aš netgi turiu sąrašą, ką pirkti – galiu atsiųsti, jei parašysi.

O jei noriu, kad jūs supakuotėte viską nuo stalo iki šaukšto?

Tai vadinama pilnu pakavimu, ir tai prideda maždaug 200-350 eurų, priklausomai nuo kiekio. Mūsų komanda atvažiuoja dieną prieš tai arba rytą. Turime specialias dėžes drabužiams, poroloną indams. Aš mėgstu, kai pakuojame patys, nes tada žinau, kad niekas nenutrūks. Viena ponia radus savo auskarą, kuris buvo įkritęs už sofos užuolaidų, net pravirko. Jei pakuoji pats, pamesti daiktai lieka tavo sąžinėje. Pilnas pakavimas ypač vertas, jei lauki ilgai – daiktai sandėliuojami prieš atkeliaujant. Neduosiu pažadų, kad viskas idealiai, bet stengiamės. Rankų darbas nėra pigus, bet ramiau galvai.

Ar reikia papildomai mokėti, kai Anglijoje nešu daiktus į antrą aukštą be lifto?

Tai priklauso nuo sutarties, bet dažnai – taip. Jei žinome iš anksto, įskaičiuojame. Jei nenusakyta, o paskui paaiškėja – bus papildomas mokestis už alinantį darbą. Aš prašau visada nufotografuoti laiptinę. Buvo atvejis Liverpulyje – senas namas, siauri vijuriniai laiptai. Du vyrai nešė dvi valandas. Tai ne tik laikas, tai sveikata. Mes esame stiprūs, bet ne robotai. Jei žinai, kad aukštas didelis be lifto, pasakyk. Sutaupysime visiems nervų. Kartais toks darbas gali padidinti sumą keliais šimtais. Aš nepasakysiu, kad lengva, nes meluočiau. Jei yra liftas – puiku. Jei ne – ruoški arbatpinigių ir atvirą protą.

Ar į kainą įtraukta baldų išrinkimas ir surinkimas Anglijoje?

Ne visada, ir tai dažnai nustebina. Kai kurios įmonės siūlo „nuo durų iki durų“, bet tai reiškia padėjimą prie slenksčio. Mūsų atveju, jei reikia išrinkti lovą – tai demontavimas. Paprastai 20-30 eurų už sudėtingesnį vienetą. Yra baldų, kuriuos galima tempti ir taip, bet IKEA spintos subyra per kelis šimtus kilometrų. Aš verčiau sumoku specialistui, nei paskui ieškočiau veržlių centre. Neparduos atskirai. O jei parduos – brangiai. Tai jei turi sudėtingą baldą, pasakyk. Pridėsime prie sąmatos. Kartais žmonės galvoja, kad mes stebukladariai – ne, tiesiog turime atsuktuvus ir kantrybės.

Koks skirtumas tarp „iki durų“ ir „iki kambario“ kainos?

Didelis. „Iki durų“ reiškia, kad furgonas stoja prie namo, ir tu pats tempi vidun. „Iki kambario“ – mes nešame vidų, dedame kur nurodyta. Skirtumas – 100-200 eurų priklausomai nuo laiko. Kartais žmonės galvoja, kad iki durų užtenka, bet kai pamato lietų Londone, kur nepaliaujamai lyja (na, ne visada, bet atrodo taip), supranta, kad norėjo iki kambario. Durų variantas prasmingas tik jei turi vietinių draugų, kurie padės. Arba jei pirmas aukštas. Aš sakyčiau – jei nežinai, rinkis kambario variantą. Naktį, kai visi pavargę, nenorėsi tempti dėžių per kiemą, kuriame dar ir šunys loja ant tavęs kaip ant svetimo.

Maršrutai – iš kur ir į kur

Ar brangiau vežti daiktus iš Kauno nei iš Klaipėdos?

Logiškai – taip, nes Klaipėda arčiau Vokietijos krypties, bet skirtumas ne toks jau didelis. Kaina dažnai priklauso nuo to, ar tuo metu turim tuščią furgoną arba dalinį krovinį netoli tavęs. Jei turim maršrutą iš Kauno, o tu esi ten – gali būti pigiau nei klaipėdiečiui. Viskas sukasi apie logistiką. Prisimenu, vežėme krovinį iš Šiaulių pigiau nei iš Panevėžio, nes furgonas buvo pakeliui. Tai jei esi iš mažesnio miesto, panikuok mažiau – gali išeinti puikiai, jei tavo data sutampa su mūsų maršrutu. Šiaip kainos skirtumai tarp didžiųjų miestų yra keliasdešimt eurų, ne šimtai.

Ką reiškia „dalinis krovinys“ ir kodėl tai pigiau?

Daliniame krovinyje tavo daiktai keliauja su kitų žmonių kroviniu viename furgone. Suplanuojame maršrutą – paimam iš dviejų ar trijų adresų Lietuvoje, vežam į Angliją, pristatom keliems klientams. Tu moki tik už savo erdvę. Puikus būdas sutaupyti, jei neturi skubos. Trūkumas – negali rinktis tikslios dienos, tik intervalą. Buvo atvejis: du studentai dalinosi furgoną. Vieno daiktai į Braitoną, kito – link Bristolių. Sutaupė abu po 400 eurų. Bet jei tau reikia rytoj – šito varianto nerasi. Apskritai, dalinis krovinys yra mano mėgstamiausias patarimas jaunoms šeimoms, kurios dar neįsirengė ir gali palaukti. Taip efektyviau ir ekologiškiau.

Ar kaina pasikeičia, jei vykstu ne į Londoną, o į Skotiją ar Velsą?

Taip, ir kartais ženkliai. Londonas – taškas, kur furgonai važiuoja kasdien. Toliau į šiaurę, į Mančesterį, kaina auga. O jei į Edinburghą ar Glazgą – ten jau šimtais eurų. Velsas irgi specifinis, keliai vingiuoti, laikas ilgesnis. Ne visada pavyksta suplanuoti dalinį krovinį tokiems atstumams. Kartais tenka samdyti vietinį pervežėją iš mūsų Londono sandėlio toliau. Tai vadinama perkrovimu. Būk atviras – jei turi giminių Kardife, paminėk. Nes jei apskaičiuosiu tik iki Londono, o paskui prireiks dar 300 mylių – sumelė išaugs. O 300 mylių – ilgas atstumas. Be to, ne visi vairuotojai mėgsta suktis Velse tarp avių tamsoje.

Kiek kainuoja automobilio parvežimas drauge su daiktais?

Čia dviejų viename nėra. Automobilis vežamas autovežiu, daiktai – furgone. Kartais galima sutalpinti motociklą ar dviračius furgone su baldais, bet automobilį – retai. Autovežio kaina į Angliją nuo 600 iki 1100 eurų, priklausomai nuo dydžio. Jei brangus visureigis – draudimas brangesnis. Yra klaidos, kai palieka daiktus automobilio salone, kad nemokamai pergabentų. Muitinėje tai problemos, nes asmeniniai daiktai deklaruojami atskirai. Aš stengiuosi tokias kombinacijas skirti. Paskutinį kartą vežėme Honda CR-V ir vieną butą – sąskaitos buvo atskiros, nors laiką suderinome, kad abu atvyktų beveik vienu metu. Taip patogiau, bet kaina – ne viena.

Popieriai, muitai ir smulkmenos, kurias pamiršta

Ar po Brexit mano daiktams reikalingi muitai?

Štai čia aš turiu pristabdyti. Iki 2020 metų viskas buvo paprasta. Dabar asmeniniams daiktams, jei jie naudoti ir priklauso tam tikrą laiką – berods 6 ar 12 mėnesių, čia jau verčiau pasitikslinti su muitinės brokeriu, nes taisyklės šokinėja – muito mokėti nereikia. Bet jei veži kažką naujo, su etikete, muitinės gali įvertinti kaip prekybą. Buvęs kolega kartą pametė popieražą su įrašu apie laikotarpį, ir Doverio uoste kilo klausimų. Galų gale praleido, bet buvo nemalonu. Daryk naudotų daiktų sąrašą angliškai, turėk dokumentus, ir jei nežinai – paklausk. Aš ne muitinės agentas, nors per 23 metus daug ką mačiau. Tiesiog nepatariu rizikuoti su naujais televizoriais.

Ar man reikia rašyti daiktų sąrašą, ir kodėl tai svarbu kainai?

Sąrašas pats savaime nekainuoja, bet jei jo nėra, gali prarasti laiką, o laikas – pinigai. Muitinei reikia suvokti, kas važiuoja. Rašydamas sąrašą pamatysi, ar turi tris nešiojamus kompiuterius. Klausk savęs – ar tikrai reikia visų? Dažnai veža šlamštą, nevertą vietos furgone. Aš sakau – jei daikto pakartotinė vertė mažesnė nei 20 eurų – mesk lauk. Sąrašas padeda ir man matyti, ar reikia specialios dėžės kompiuteriui. Kartais sąrašas atsiskleidžia: „aha, čia daug porolono“, ir mes žinome, kad reikia daugiau vietos. Taip, sąrašas yra nuobodus (achi, koks bjaurus žodis, bet tikslus – tiesiog neepatiškas darbas), bet sutaupo šimtus eurų dėl netinkamai supakuotų daiktų žalos.

Kaip su dokumentais, jei ne Anglijoje gyvenu oficialiai?

Jei neturi leidimo gyventi UK arba ten nebuvai iš anksto, muitinė gali būti atidesnė. Asmeninių daiktų perkraustymas į Angliją numato, kad daiktai keliauja su žmogumi, kuris ten persikrausto. Jei bandai tiesiog nusiųsti draugui – tai siunta, o gali būti laikoma prekyba. Kainai skirtumo gali nebūti, bet dėl muitų iškils bėdos. Buvo situacija: sūnus siuntė tėvams daiktus į Birmingamą, bet tėvai neturėjo ten gyvenamosios vietos dokumentų. Sustabdė, pritaikė patikrą. Užtruko savaitę. Kainos tiesiogiai nepakilo mums, bet clientas turėjo mokėti sandėliavimą. Reziumė: dokumentai turi būti tvarkingi, net jei formaliai nieko nekainuoja. Nes vėlavimas kainuoja nervus, o nervai jau nebe ta amžiaus grupė.

Ar galima siųsti daiktus į Angliją sandėliuoti ir kiek tai papildomai kainuoja?

Taip, turime partnerių sandėlių netoli Londono. Sandėliavimas kainuoja apie 5 iki 12 svarų už kubinį metrą per savaitę, priklausomai nuo apimties. Jei turi savaitę iki kol gausi raktus – tai nieko. Bet jei laikai mėnesį, suma jau skaičiuojama. Buvo atvejis, kad klientas dėl buto remonto paliko daiktus 6 savaites. Galutinė sąskaita padidėjo 380 svarų. Tai jei žinai, kad reikės stotelės, sakyk iš karto – kartais pigiau padaryti pertrauką pas gimines, nors ir nepatogu. O dėl kainos – kuo ilgiau, tuo brangiau. Tiesiog aritmetika. Aš niekada neskatinu žmonių skubėti, nes skubantis žmogus praleidžia smulkmenas, kurios virsta dešimtimis svarų.

Ką daryti, jei mano daiktai neatitinka deklaruotos vertės muitinėje?

Muitinė turi teisę įvertinti. Jei deklaruoji viską už 500 eurų, bet viduje randama nauja garso kolonėlė už 800 – kils klausimų. Buvau liudininkas, kai jaunuolis bandė įvežti „naudotą“ dviratį, o ant jo – parduotuvės kvitas. Muitininkai nėra kvaili. Jie tikrina. Ir jei vertė per didelė, taiko muitą. Tada dar laiko sąnaudos, nes furgonas stovi. Kainos eilutėje – delspinigiai už vėlavimą – gali atsirasti, nors mes nekalti. Aš savo klientams visada sakau – būk sąžiningas. Geriau sumokėk muitą už vieną naują daiktą, nei rizikuosi, kad sukelsi audrą dėl viso krovinio. Naujų daiktų mišinys su senais yra ta teritorija, kur geriau nepiktžvalgiauti.

Išvada

Taigi, jei bandai supakuoti gyvenimą į skaičius, pradėk nuo sąrašo. Atsižvelk į maršrutą, sezoną ir tai, ar tau reikia tiesiog pervežimo, ar viso aptarnavimo nuo pagalbos rankomis iki muitinės popierių. Kaina asmeninių daiktų atvežimo į Angliją nėra paslaptis – ji tiesiog reikalauja sąžiningo pokalbio. O jei abejoji – geriau du kartus paklausk manęs, nei vieną kartą permokėk arba pasigailėk. Skambink, rašyk, kartais atsakau ir vėlai vakare, nes laiko juostos tarp čia ir Londono man jau nebeegzistuoja.