Profesionalūs patarimai krovinių gabenimui į Angliją visada: kas pasikeitė ir kaip išlikti protu

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus. Paėjau per viską – nuo tų laikų, kai sieną buvo galima pravažiuoti be stabdžių, iki šiandienos, kai vien muitinės deklaracija gali trukti ilgiau nei kelionė per Lietuvą. Daugelis klientų manuoja, kad krovinių gabenimas į Angliją visada buvo tiesus ir paprastas verslas, bet realybė, turiu pripažinti, pasikeitė dramatiškai. Čia nebe tiesiog įkelti ir nuvažiuoti, dabar tai tikras šachmatų žaidimas su dokumentais. Esu čia, kad pasakyciau tiesą be jokių gražių apdailų, parodyčiau, kas vyksta užmaskuotoje logistikos pusėje, ir pabandžiau padėti išvengti tų klaidų, kurioms mokėjome brangiai.

Kada viskas prasidėjo ir kodėl taip sudėtinga?

Na, turbūt visiems aišku, kad viską apsuktas „Brexitas“. Prieš tai buvo paprasta: vairuotojas pasiduoda sąskaitą už krovinią važiuoja toliau. Dabar profesionalūs patarimai krovinių gabenimui į Angliją visada prasideda ne nuo kainos už kelią, o nuo to, ar išvis turite teisę tuos daiktus vežti. Tiesa, nemažai klientų vis dar bandys įvežti kažką tokio, ko neturėtų, o tada stovi pasienyje ir telefono gauna. Reikia suprasti, kad muitinės tinklelei nėra svarbu, ar jums skubėti, jiems svarbu procesas. Ir tas procesas kainuoja.

Dokumentai ir biurokratinis pavojus

Ar tikrai man reikia EORI numerio, jei vežu tik vieną dėžę?

Žiūrėk, dažnai žmonės galvoja, kad jei maža siunta, tai ir numerio nereikia. Tai yra didžiausia klaida. EORI numeris – tai kaip asmens kodas prekybai. Be jo jūsų krovinių tiesiog neišleis iš Lietuvos ar neįleis į Angliją. Vieną kartą turėjau klientą, kuris stovėjo pasienyje su dviem paletėmis paveikslų, o vairuotojo akys buvo didelės, nes niekas nesuprato, kodėl deklaracija nepraėjo. Taigi, užsiregistruokite jį iš anksto, tai nieko nekainuoja, bet nupasąstoją daug nervų. Profesionalūs patarimai krovinių gabenimui į Angliją visada yra susiję su smulkmenomis, o EORI yra pagrindas.

Ką daryti, jei CMR sąskaitą užpildė neteisingai?

O, tai klasika. CMR – tai ne tiesiog lapas, tai kontraktas. Jei ten parašote „drabužiai“, o važiuoja „stalai“, muitininkai susidžiūvi. Kartais nukrenta numeris vienoje vietoje, ir viskas sustoja. Reikia tikrinti duomenis du kartus. Kartais vairuotojai užpildo savo kalba, o britai to nemėgsta (tai jie nėra labai linksmi). Geriau, kad viskas būtų angliškai ir aiškiai. O jei pastebėjote klaidą vėlai – skambinkite iš karto brokeriui, kol mašina neprivažiavo į terminalą. Po to bus per vėlu ir pradėsis rūpestis dėl tardymo.

Kas tas „deklarantas“ ir kodėl visi kalba apie jį?

Deklarantas – tai tas asmuo ar įmonė, kuris atsakingas už mokesčių sumokėją ir teisingą informaciją. Dažnai klientai many, kad tai vairuotojas. Ne, vairuotojas tiesiog vairuoja. Deklarantas – dažniausiai jūsų muitinės brokeris ar pastiprintas siuntėjas. Jei deklarantas suklys, baudas gaus tas, kas nurodytas dokumentuose, o ne tas, kas faktiškai įmetė dėžę į furgoną. Pasirinkite patikimą žmogų, o ne tą, kas pasiūlia pigiausiai užpildyti formą internete. Tai uolys.

Ar saugu perduoti dokumentus vairuotojui?

Sakyčiau, taip, bet su sąlyga. Būna dairių situacijų, kai vairuotojas praranda popierius arba juos pamiršta „kabinyje“ (ožys...). Geriau viską sudėti į vokišką volską ir įteikti asmeniškai, pasirašant priėmimo lapą. O dar geriau – viską išsiųsti el. paštu tiek brokeriui, tiek gavėjui Anglijoj (smulki klaida – turi būti Anglijoje). Tada jei kas nutiks, turite kopiją. Niekada nepasitikėkite 100 proc., kad vairuotojas atsimins, kur padėjo originalus.

Koks skirtumas tarp EXW ir FCA sąlygų?

Tai techninės detalės, bet svarbios. EXW reiškia, kad jūs tiesiog duodate prekes sandėlyje, o visą kelią ir rizikas ima perkas. FCA – kai jūs užkraunate į transporto priemonę. Geriau sutarti FCA, nes tada aišku, kada baigiasi jūsų atsakomybė. Vienas klientas perka EXW, o vairuotojas atvykęs pasakė, kad neįlipa ant rampos... ten prasidėjo ginčai, kas moka už kelią. Geriau iškarto pasidalinti rolėmis.

Kas nutinka kelyje ir pasienyje?

Kodėl reisas užtrunka ilgiau nei buvo žadėta?

Keliai yra kaip gyvenimas – neprognozuojami. Užstrigo kažkas prie tunelio, arba vairuotojas turėjo poilsio laiką. Po „Brexito“ pasienio patikros Klaipėdoje ar Kaliningrade (jei ten važiuojama) gali užtrukti valandą, o gali ir visą naktį, jei kas nors „užkliuvo“ sistemoje. Profesionalūs patarimai krovinių gabenimui į Angliją visada sako: nedarykite planų pagal minutę. Skirkite dienos rezervą. Niekada nežinai, ką raps anglų muitinė pareigūnas.

Kas daryti, jei vairuotojas praranda raktus nuo furgono?

Tai atsitiko ir mums. Vairuotojas, vargstantis anglų sunkvežimiu, (ne vokišku, kaip įprasta), pametė raktus prieš pat iškrovimo vietą. Gavėjas butų „nužudęs“, jei ne tai, kad turime draudimą. Reikėjo skubiai kviesti meistrą iš Londono, kuris atidarė spyną. Tai kainavo pinigus ir laiką. Žinoma, tai retas atvejis, bet jis įrodo, kad reikia turėti kontaktą, galintį sušokti.

Ar tikrai yra tokių punkų, kur sunkvežimis negali važiuoti?

Anglijoje daugybė mažų kaimelių ir siaurų gatvių. Kartais „Google Maps“ nutraukia maršrutą pro kažkokią pievą. Jei jūsų adresas Londone centre arba netoli, tikrinkite aukštį ir svorį. Yra tokių vietų (pvz., senamiesčio rajonai), kur sunkvežimiui įvažiuoti neįmanoma vien dėl ženklo „Tabu“. Tada vairuotojas turi krauti į mažesnę mašiną, o tai papildomi pinigai. Patikrinkite iš anksto!

Ką tikrinti, prieš pasirašant CMR iškrovos vietą?

Peržiūrėkite kiekvieną dėžę. Net jei vairuotoja verčia skubėti, nes jis turi dar 4 iškrovas. Jei dėžė sukruta, drąsiai rašykite pastabą. Vieną kartą gavome siuntą, kur paviršiuje buvo viskas tvarkingai, o apačioje – trynys. Jei ant CMG parašysite „Gavai be priekaištų“, tada pinigų nebegrąžinsite. Būkite mandrus, bet principingas.

Kaip elgtis su vairuotoju, kuris nemoka angliškai?

Dabar tai dažna bėda. Ypač jei tai vairuotojas iš trečios šalies. Jis gali nežinoti, kur yra „Dover“ ar kaip užpildyti užsienio formą. Būtinai užtikrinkite, kad dispečeris ar brokeris su juo susisieks ir paaiškins, ką daryti. Geriau jums nelikti vienam su tokiu vairuotoju prieš terminalą, nes nervai degs.

Kainos ir pinigai: kodėl brangsta?

O kodėl kainos šokinėja kaip kalnų slidinėjimas?

Degalai, kelių mokesčiai (juokingai brangios vinjetės Anglijoje), o dartas ir deficitas vairuotojų. Profesionalūs patarimai krovinių gabenimui į Angliją visada primena, kad pigiausias ne visada geriausias. Jei kas siūlo kainą, kuri yra perpus žemesnė nei rinkoje, galite būti tikri, kad kažką jie slepia – bus papildomi mokesčiai vietoje iškrovos arba jūsų krovinių gabenimas uždels mėnesį.

Kas įeina į galutinę kainą?

įprasta kaina turi įsivaizduoti: iškrovą pas jus, kelią iki Lietuvos/Užsienio sienos (ar uosto), keltą (jei reikia), ir iškrovą Anglijoje. Bet dažnai „iškrovas Anglijoje“ reiškia tik prie rampos. Jei reikia įnešti į patalpą, tai „keltės“ mokėjimas. Būtinai klauskite detalios sąskaitos sudėties.

Ar reikia mokėti PVM už pervežimą?

Jei esate PVM mokėtojas Europoje ir Anglijoje (arba turite atitinkamus registrus), dažnai galite taikyti 0 proc. PVM tarifą, tačiau turiu pripažinti, čia esu šiek tiek abejojantis (tiesiog gerai žinokite savo buhalterę). Tačiau be to pažymėjimo, mokėsite 21 proc. ar kiek ten dabar yra JK. Nesumaišykite PVM su importo mokečiais (Customs Duty) – tai visiškai skirtingi dalykai.

Kas daro „krovinių dalijimas“ (grupinis reisas)?

Tai kai į vieną mašiną krauname kelias skirtingas siuntas iš skirtingų klientų. Pigiau, bet lėčiau. Jūsų kaminas gali važiuoti apačioje, o po jo eiti koks nors sunkus metalas. Jei skubate – geriau imti pilną arba dalinę mašiną (FTL/LTL). Grupinis reisas gali trukti 2-3 savaites kol jis susirinks ir išskirs.

Ar įmanoma susiderėti dėl kainos?

Galima, bet ne kai jau krovinius pakrovėte. Geriausia derėtis iš anksto, kai jau esate nuolatinis klientas. Jei turite 5-6 reisus per mėnesį, tiesiog paklauskite nuolaidos. Mes dažnai taip darome, kadangi rūpinamės lojalumu. Bet už vienąkartį reikalauti nuolaidos... šiaip sau keista.

Pakavimas ir pavojingos situacijos

Ar galiu vežti maistą be specialių dokumentų?

Jei tai dėžės su sausu maistu (pvz., pyragai, makaronai), tai lengviau, bet reikia sveikatos sertifikatų. Jei šaldytas mėsa ar sūris – tai kita istorija. Reikia veterinarinių dokumentų (Veterinary Certificate). Be to, Anglijoja (tokia smulki rašybos klaida, turi būti Anglijoje) dabar tikrina labai griežtai. Jei nekokius dalykus randa, viską sudegina vietoje. Nuostolių nebus.

Kod�l negalima užkrauti 1.2 tonos į vieną paletę?

Kadangi paletės standartas laikomas 1000 kg (viena tona). Jei užkrausite daugiau, vairuotojas gali atsisakyti vežti arba reikalauti papildomų pinigų. Be to, dangčius gali nebeišlaikyti. Vieną kartą matėme, kaip suskilo dėžė apačioje ir ant visko miltai nuiško. Būkite normalų ir laikykitės taisyklių.

Ką daryti, jei aš neturiu pakavimo medžiagos?

Logistikos centrai dažnai tai turi, bet tai kainuoja. Geriau pasirūpinkite savo. O jei jūsų krovinių yra daug ir jie ne suregistruoti, mes gavome atvejį, kai mokesčiai už medžiagas viršijo pačios siuntos vertę. Planuokite iš anksto.

Ar verta uždėti „Smulkiai“ lipdukus?

„Fragile“ angliškai. Viską kas yra stiklinė arba jautri – uždėkite lipdukus. Nors kai kurie „stipriei vyrai“ tas lipdukus nemato, bet bent jau teisiškai bus aišku. Taip pat nurodykite aukštį, kurioje negalima stumdyti. Taip išgelbėsite daugiau nei vieną vazą.

Kaip užtikrinti, kad niekas nieko ne pavogė?

Užrakinkite kėbulo spynas. Ir ne tik įprastą, bet ir antivandenių. Kadangi krovinių gabenimas vyksta per kelias šalis, stovėjimo aikštelėse neretai pasitaiko vagysčių. Draudimas čia ne visada padeda, jei prarastas brangus krovinys, todėl prevencija – pagrindinis dalykas.

Nerealios situacijos ir išvados

Kas vyksta, jei klientas Londone užsidaro ir neina atidaryti?

Tai buvo tikra istorija. Vairuotojas atvažiavo, o klientas „neatsiliepė“. Vairuotojas laukė 2 valandas, o po to turėjo važiuoti į kitą užsakymą. Krovinys turėjo važiuoti atgal į sandėlį, o klientas mokėjo už papildomą dienų laikymą. Būtinai pasirūpinkite, kad kas nors būtų vietoje. Nėra nieko blogiausio negu vairuotojas, kuris praranda laiką ir už tai kaina kyla.

Ar galiu pasitikėti firmomis, kurios siūlo „Viskas įskaičiuota“?

Dauguma firmų darbas tvarkingai, bet yra ir tokių, kurios pasako „visa įskaičiuota“, o paskui atsiunčia sąskaitą už „pilotavimą“. Kai kurios mažos įmonės tiesiog paima užsakymą ir perduoda kitai pervežėjui už didesnę kainą. Profesionalūs patarimai krovinių gabenimui į Angliją visada skamba taip – tikrinkite, kas iš tiesų vairuos jūsų krovinius. tiesiog paklauskite numerio.

Ką daryti, jei prekės atkeliauja su defektu?

Skambink brokeriui ir draudimo kompanijai. Bet pirmiausia padarykite nuotraukas iš karto. Ne po vakarienės. Nuotraukos su data ir vietove. Be to, vairuotojas turi pasirašyti pastabą ant CMR.

Ar verta rūpintis draudimu?

O aišku, kad verta. Jei vežate už 10 tūkstančių eurų prekių, o užleidžiate drąsiai 2 tūkstančius, tai nėra logiška. Aš asmeniškai visada rekomenduoju visavertį draudimą. Gyvenimas yra neprognozuojamas.

Kur dėti daiktus, jei sandėlyje nėra vietos?

Tuomet reikia tarpinio sandėlio. Tai vadinamas „Cross-docking“. Tai kai atkeliauja mašina, iškrauna, laiko kelias valandas ar dieną ir krauna į kitą mašiną (mažesnę). Tai kainuoja, jeigu tai nebuvo numatyta. Geriau derėtis su gavėju dėl vietos iš anksto.

Galutinis žodis

Na, štai ir visa tiesa be jokių gaubiančių žodžių. Krovinių gabenimas į Angliją visada buvo iššūkis, o dabar jis dar labiau reikalauja dėmesio smulkmenoms. Geriausias patarimas – nepulkite su galva į vandenį. Pasitarkite su specialistais (tokiais kaip mes), turite dokumentus tvarkingai, o jei kas nors atrodo per daug pigu – tikėkite, kažkas yra negerai. Sėkmės kelyje ir linksmų komercijos!