Profesionalus patarimai kraustymosi klausimais į UK: kas tikrai svarbu žinoti prieš išvykstant

Sveiki, taigi, čia aš. Žmogus, kuris pervežinėja daiktus į Angliją jau beveik šimtą metų (su pokštu, bet jau 23-iu), ir turiu pasakyti – daug kas pasikeitė. Anksčiau tai buvo "pakrovėm ir važiavom", dabar tai visiškas biurokratinis cirkas su muitinės deklaracijomis, Brexit'o nuopelnais ir be galo ilgais laukimaisais Lamanše. Žmonės visada klausa tų pačių dalykų, o aš stengiuosi duoti profesionalus patarimai kraustymosi klausimais į UK, kad jums nereikėtų krapštytis galvos. Tiesą sakant, jei turite galimybę, pasiskolkite kambarinuką vietoj to, dėl ko aš kalbu, bet jei vis čia, skaitykite toliau. Čia nebus sausas instrukcijas, o tai, kaip tikrai vyksta praktikoje, kartais su pjaustymais ir nesubiliarais sprendimais, bet veikia.

Dokumentai ir oficialūs reikalai pasieniečiams

Kokius dokumentus būtina tur�ti išvykstant iš Lietuvos?

Tai, žinoma, pagrindas. Jums reikės asmens dokumento, taip pat, jei važiuoju su savo transportu, tai techninio paso. Bet svarbiausia yra tai, kad visi daiktai turi būti detalžmėriai surašyti į inventoriaus sąrašą, kitaip muitinėj Lamanše gali jus užlaikyti dienomis. Patirtis rodo, kad geriau turėti dvi kopijas – vieną duoti vairuotojui, kitą pasilikti sau (nors dažniausiai visi pamiršta pasilikti ir tada skambina man vidury nakties). Svarbiausia – sąraše turi būti nurodyta apytikslė vertė, net jei tai seni sofai, nes britai mėgsta viską įvertinti pagal jų standartus.

Ar tikrai reikia deklaruoti kiekvieną daiktą muitinėje?

Žinoma, ir tai yra viena nemaloniausių dalių. Po "Hard Brexit" (kaip jį vadina kai kurie mano draugai), taisyklės tapo griežtesnės. Jums reikės pildyti importo deklaraciją. Jei daiktai yra naudoti ir asmeniniai, dažniausiai galima gauti mokesčių atleidimą (Transfer of Residence relief), bet tam reikia įrodyti, kad gyvenate ne ES bent 12 mėnesių. Esu matęs situacijų, kai žmonės bandydavo sėslinti kažkokius naujus pirkinius tarp senų drabužių, tai baigdavosi baudomis. Geriau viską užrašyti kaip yra, vengti problemų su HMRC (jų mokesčių inspekcija).

Kas tas TOR01 numeris ir kodėl visi apie jį kalba?

Tai tas magiškas numeris, kuris leidžia nieko nemokėti PVM ir muito, jei persikeliate gyventi į UK ilgam. Be šio numerio jūsų konteineris gali būti sustabdytas, o mokesčiai gali siekti šimtus svarų. Užpildyti paraišką gali patys, bet tai yra toks nemalonus procesas su daugybę laukų, kur visada kažką trūksta. Aš dažnai padedu klientams tai padaryti, nes jie tiesiog nusiboda žiūrėti į tą ekraną. Viskas vyksta per "gov.uk" svetainę, kuri, tiesą pasakius, ne visada veikia taip, kaip turėtų (pavargsta nuo to).

Ar galima vežti maistą ir alkoholį?

Čia esu gan skeptiškas. Alkoholį galima, bet yra ribojimai – tai netaip kaip anksčiau, kai veždėte "savaitei". Dabar tai laikoma komercine preke, jei peržengiate tam tikrą kiekį, ir reikės mokėti akcizus. Maistas... o dieve, nerašykite, kad jums niekas nepasakė. Mėsą, pieno produktus, vaisius – geriau nevežti. Vieną kartą vairuotojas turėjo atiduoti visą sukaupą dešrų pasieniečiams Doverio uoste, buvo liūdna. Kai kurios konservuos gali praeiti, bet ar verta rizikuoti dėl kelių eurų?

Kaip elgtis su transporto priemonės registracija?

Jei vežate savo automobilį, tai kitas istorija. Jums bus leista važinėtiti lietuviškais numeriais 6 mėnesius, o tada privalote ją registruoti UK. Mano patirtis su DVLA (jų transporto departamentu) yra tokia, kad geriau nieko nevežti, jei nenukeičiate mašinos į dešinę (žinoma, šipuliokas). Be to, importuojant mašiną taip pat reikia mokėti mokesčius, nebent ji ten atvyko prieš metus ir jūs tiesiog "užmiršote" ją registruoti. Tai visiškas chaosas, rekomenduoju gerai pasiskaičiuoti, ar verta to vargo.

Ar vaikų ar gyvūnų dokumentai ką nors lemia?

Gyvūnams dabar būtina "Animal Health Certificate", kuris galioja tik 4 mėnesius nuo išdavimo datos, nebe tas senas pasas. Viska reikia daryti laiku, nes veterinarai Lietuvoje kartais užsimiršta, o Anglijoje jie labai griežti. Vaikų dokumentai svarbūs dėl mokyklų, bet iš esmės, jei turite pasą ir galiojantį vizą (jei reikia), tai turėtų praeiti lygiai. Vieną kartą teko laukti porą valandų sienoje, nes šeima neįsileido vaiko pažymos mokyklos, nors tas daiktas išvis nebuvo būtinas.

Dėžės, baldai ir kaip visa tai susprogdinti

Kuo geriau supakuoti stiklinius indus?

Nenaudokite naujienlaikričių, jie palieka spaudos ant stiklo, kurį vėliau tenka šveisti valandą. Pirkite specialų popierių arba burbuliuką. Aš įdėčiau tarpusavyje, o po to tiesiai į dėžę. Ir parašykite "BRANGU" didžiomis raidėmis. Vieną kartą gavau skambutį iš Londono, kad vairuotojas numetė dėžę su vyno rinkiniais, nes buvo parašyta "knygos". Pasirodo, klientas pavogė dėžę iš vaiko. Žinokite, kas ką rašo.

Ar verta pirkti dėžes iš pervežėjų ar rasti pats?

Galite rasti pats iš parduotuvių, dažniausiai tai nemokamai, bet tokios dėžės dažnai būna sulūžusios arba įvairių dydžių. Mano firmoje mes duodame standartinių, stungių dėžių, kurios lengviau sukrauti ant paletės. Jei norite sutaupyti 50 eurų, gaukite viską iš "Maximos", bet tikėkitės, kad apačia gali atitrūkti, kai ją pakelsite su 30 knygų viduje. Nebent turite tokį stiprų nugarą, kada galite pačiam laikyti.

Kaip supakuoti drabužius be lygintojo?

Geriausia naudoti specialias dėžes su kableliu ant viršaus, tad drabužius galima kabinti vienas po kito. Tai sutaupo daug vietos ir jie nesusiruošia. Jei tokios neturite, tiesiog sulenkite ir sudėkite į didelius maišus (vakuometrinius). Tik nepamirškite, kad jei sužudysiate vakuuminį maišą, drabužiai tampa tokie sunkūs, kad juos keliant gali nulūžti nugaros, ypač jei gyvenate be lifto antrame aukšte Londone (o ten daug kur be liftų).

Ar galima vežti pianiną ar didelę sofą?

Galima, bet tai kainuoja. Pianinas reikalauja ne tik fizinių jėgų, bet ir specialios technikos, ypač jei ten laiptai. Didelės sofos (angliškas "corner sofas") dažnai netelpa į standartinį sunkvežimį (7.5t) arba neįlenda pro duris Anglijos namuose, kur durys yra siauros. Prieš veždami tokius daiktus, išmatuokite viską tris kartus. Aš mačiau, kaip teko įlaužti langą, kad įneštų sofa, nes klientas negalėjo atsisakyti jos, nors ji buvo per didelė (gerai, kad langas buvo senas ir jį reikėjo keisti).

Kaip elgtis su baldų išmontavimu?

Dauguma firmų tai daro papildomai, už papildomą mokestį. Aš visada sakau – jei patys nesusimontavote, nesiimskite ir išmontuoti, jei nežinote, kuris varžtas buvo kur. Pažymėkite detales lipdukeliais. Vienas klientas bandė išsirauti spintą, bet nurašė visus varžtus į vieną maišelį, o vėliau mes praleidome pusę dienos surinkdami tai vėl kaip LEGO, tik be instrukcijų.

Ar saugu vežti kompiuterius ir elektroniką?

Patiekite į pradinę pakuotę, jei dar turite. Jei ne, įvyniokite į daug putų. Diskus geriausia išimti iš lėktuvo (jei tai nešiojamas), nors dažniausiai žmonės juos palieka, ir dažnai viskas būna gerai. Bet yra rizika, kad girdėsite "skambes" važiuojant nelygiu keliu Anglijoje (ten keliai po žiemos tikrai ne idealūs). Geriau duomenis pasidarykite atsarginę kopiją "debesyse", niekada nežinai.

Kelionės eiga ir laikas

Kiek trunka kelionė iš Lietuvos į Angliją?

Įprastai, jei važiuojame tiesiai, tai trunka apie 3-4 dienas. Bet, žinoma, yra užstrigimų. Jei reikia imti kitus krovinius (kaip mes dažnai darome, kad apmokėtume degalus), tai gali užeiti ir 5 dienas. Ir dar, Lamanšo perėjimas gali būti košmaras, jeigu yra blogas oras arba migrantų problema Kalė. Nereikia tikėtis, kad vairuotojas atvyks antradienį ryte, jei jis išvyko sekmadienį (nors mes toksimingai sakome "antradienis", kad jūsų nuramintum).

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju?

Techniškai galima, jeigu yra vietos (bute). Tačiau dauguma firmų to nedaro dėl draudimo arba tam, kad vairuotojas galėtų ilsėtis be stebėjimo. Be to, kelionė su sunkvežimiu nėra pramoga. Jie sustoja atokiuose parkuose, kur nėra jokių patogumų, o maistas yra tas pats "kibinas" kiekvienoje stotyje. Jei norite turizmo, geriau nusipirkite bilietą lėktuvu arba traukiniu (nors traukiniai dabar brangiau nei benzinas stotyje... gal pasistengiau per daug).

Kas nutinka, jei sunkvežimis sugenda?

Tai retas atvejis, nes mes turėjome techninę pagalbą, bet įvyksta. Kartais tiesiog pradūsta padanga. Jei taip nutinka, mes skambiname klientui ir sakykite, kad užtruksime. Jokių panikų, daiktai yra uždaryti ir saugūs. Vieną kartą mums užsidegė variklis Vokietijoje, teko laukti atsarginės mašinos 12 valandų. Klientas buvo supykęs, bet ką padarysi? Tai techniška aplinkybė, prieš kurios mes negalime nieko daryti (bent jau ne magiškai).

Kokiu keliu važiuojate – per Kalę ar Eurotunelį?

Priklauso nuo tvarkaraščio ir kainos. Tunelis greitesnis (35 min), tačiau brangesnis, o keltas ilgiau, bet leidžia vairuotojui pailsėti. Dažniausiai renkamės tuo, kas yra. Tiesą sakant, Kalė uoste vis dar yra problemų su migrantais, kuriai bando įšokti į sunkvežimius, tad vairuotojai tenka tikrinti mašiną po kiekvieno sustojimo. Tai prideda streso, bet jau susipratėme.

Ar pristatote tiesiai į butą ar tik į miestą?

Jei suteikiate adresą, pristatome tiek, kiek įmanoma. Bet jei yra ribojimų (pvz., didelė mašina negali važiuoti į centrą dėl "Low Emission Zone" arba siaurų gatvių), turėsime perkrauti į mažesnę mašiną (Luton). Tai kainuoja. Londone, pavyzdžiui, centrinėse vietose be LEZ pažymėjimo niekas neįvažiuos. Žinokite savo apylinkes, ar ten galima statyti sunkvežimį.

Pinigai, kainos ir nemalonumai

Kiek maždažiai kainuoja pervežimas į UK?

Klausimas, į kurį atsakyti nepavyksta niekam. Kiekvienas atvejis individualus. Nuo 1,5 tūkst. eurų už mažą krovinį iki 5 tūkst. už pilną namą su baldais. Kainą lemia tūris (m3), atstumas, kuro kaina (o dabar ji kaip kasdien keičiasi), ir dar nerealūs Britų mokesčiai už uostą. Jei kas nors siūlo 500 eurų už viską – bėkite, tai suktybė. Tiesiog patikrinkite, kiek degalai kainuoja, ir suskaičiuokite logiškai.

Ar reikia mokėti depozitą?

Daugeliui firmų – taip. Tai užtikrina, kad vairuotojus atlyginsime ir kad jūs nepadingsite be žinios. Įprastai tai 10-20 proc. Jei atšaukiate paskutinę minutę, depozitas gali likti firmoje, nes mes jau esame paruošę mašiną ir vairuotoją. Supraskite, vairuotojai tai taip pat žmonės, jie neturi laukti, kol jūs nuspręsite, kad galų gale nebevažiuojate.

Kas yra "korektiškumas" kainų atžvilgiu?

Dabar kainos tikrai pakilo. Dėl infliacijos ir kuro. Aš stengiuosi būti korektiškas ir sakyti iškart, jei koks nors mokestis (pavyzdžiui, už vikšrus arba už laipinimą per langą) bus papildomas. Negeriausia yra tada, kai firma užkietina po darbo, sakydama "o, mes pamiršom pasakyti, kad reikia mokėti už liftą". Aš to nedaryčiau (nors kartais ir pats pamirštu, bet tada aš tai padengiu iš savo kišenės, kad klientas neįsiutintų).

Ar galima sumokėti kortele ar tik grynais?

Labiau mėgstame bankiniu pavedimu, tačiau galima ir kortele, bet tada yra papildomas mokestis, kurį imą bankai. Vairuotojams nerekomenduoju turėti grynų pinigų (siek tiek dėl saugumo, o ir dėl to, kad sunku keisti Didžiosios Britanijos svarus į eurus sienos kelyje). Geriausia viską išspresti iki išvykimo.

Kaip elgtis, jei atėjo sąskaita didesnė nei numatytas?

Tikrinti detalę. Jei buvo papildomų paslaugų, kurių jūs neprašėte, bet kurios buvo būtinos (pvz., krovinio fiksavimas arba ilgesnis iškrovimas, nei numatyta), tai diskutuokite. Mes dažniausiai pateikiame vaizdo medžiagą, jei kyla klausimų. Bet jei tiesiog padidino kainą be priežasties – tai blogas ženklas. Aš visada sakau - privalu susitarti dėl "fixed price" (fiksuotos kainos), kad nebūtų staigmenų pabaigoje.

Realios situacijos ir iššūkiai

Ar buvote patyręs padėjį, kur klientas neteko daiktų?

Per 20 metų vieną kartą buvo incidentas, kur vairuotojas (ne mano) paliko atvirą mašiną naktį prie uosto, ir kažkas pavogė dviratį ir kelias dėžes su įrankiais. Buvo šiurpus skambutis. Tiesa, draudimas padengė nuostolius, bet nervai... Nuo tada mes visada užrakiname mašiną, net jei vairuotojas tiesiog eina į tualetą penkeriems minutėms. Niekas nėra 100 proc. saugus.

Kas daryti, jei vairuotojas atvykęs ne toks malonus?

Neklauskite mane, kodėl kai kurie vairuotojai yra piktadariai. Jie važiuoja po 10 valandų per dieną, miegoja kabinoje, valgo tik keptą maistą. Kartais jie tiesiog pavargę. Jei vairuotojas šaukia arba elgės nepagarbiai, skambinkite man iškarto. Aš su jais kalbuosi. Nereikia tarti atgal, tik praeikite savo kelią, o problemą išspręskime vėliau telefonu. Aš turiu savo metodus, kaip juos nuraminti (pamenat, kalbame apie pinigus).

Ar dažnai gadinate daiktus?

Skaitykite, drąsiai pasakysiu – ne dažnai. Viską supakuojame taip, kad tūptų nuo 5-to aukšto (negerai, kad taip parašiau, bet jūs supratot). Tačiau įbrėžimų ant baldų atsiranda. Tai natūralu. Jei jums svarbu, kad spinta būtų toks pat švara, kaip parduotuvėje, geriau ją palikite čia ir nusipirkite naują Anglijoje. Pervežimas tai fizika, ne stiliaus dalis.

Kaip su jumis susisiekti, jei mašina užstringa?

Mano numeris visada įjungtas. Nors kartais, jei aš esu pietų arba mieguoti (naktį), galiu neatsiliepti iškart. Tada rašykite žinutę. Nėra nieko blogesnio nei 20 skambučių per 5 minutes, kai aš stengiuosi suvaldyti kitą krizą. Aš visada atsiunčiu GPS vietą, kur yra mašina, kad žinotumės, kas vyksta. Skaidrumas – viskas.

Ar verta rizikuoti su pigiomis firmomis iš skelbimų?

Žinau, kad kiekvienas nori sutaupyti, bet pasakykite tiesą – jei kas nors siūlo pervežti visus jūsų daiktus už kainą, kuri vos padengia degalus, tai kažkas negerai. Kartais tai studentai su nuomota "vaza" (paprastu furgonu), kurie neturi drudimo apie tai, kaip pakrauti svorį. Užtikrintas, kad pas jus atvažiuos profesionalas su įranga, o ne du vaikinai, kurie tiesiog numes daiktus ant gatvės. Pasirinkite patikimą logistikos partnerį.

Kas daryti, jei gatvėje negalima statyti mašinos?

Tai klasika Anglijoje. "Yellow lines" (geltonos linijos) visur. Jei jūsų draugas gali laikyti vietą arba jei galite kreiptis į savivaldybę dėl leidimo (suspension of parking), tai puiku. Jei ne, teks įvežti daiktus toliau ir nešti rankomis. Tai užtrunka ir kainuoja. Mes nurodome tai sąlygose, bet žmonės visada pamiršta, kol vairuotojas atvyksta ir sako, kad niekaip neįvažiuos.

Išvada

Na, štai ir tiek mano ilgas pasakojimas apie tai, kas laukia, kai nusprendžiate keisti gyvenvietę. Tikiuosi, šie profesionalus patarimai kraustymosi klausimais į UK padės jums išvengti bent jau tų akivaizdžių klaidų, kurias aš mačiau per savo metus. Svarbiausia – nepanikuoti, viskas įmanoma, net ir su visa šita biurokratija. Jei turite klausimų arba abejonių, tiesiog rašykite, aš nesu robotas ir visada galiu padėti (arba bent nukreipti į teisingą kelią). Sėkmės Anglijoje, ten gražu, tik lietus lija dažnai.