Per kiek laiko pristatomas krovinys nuo durų iki durų? Atsakymas po dvidešimt ketverių metų kelių

Žinai, 90% žmonių, paskambinę pirmą kartą, paklausia būtent to: „Per kiek laiko pristatomas krovinys nuo durų iki durų?“ Ir aš jiems visada sakau – nuo trijų dienų iki trijų savaičių, bet tai toks platus intervalas, kad pats supranti, jog reikia gilintis. Dirbu šitame reikale jau dvidešimt ketverius metus, vežiojau baldus iš Vilniaus į Lisaboną, dėžes į Amsterdamą, kartais viskas eidavo kaip per sviestą, o kartais būdavo... na, būdavo. Rašau taip, lyg sėdėtumėm prie kavos, ir aš bandau tau paaiškinti, kaip tai vyksta be jokių brošiūrų šūkų.

Apie pačius skaičius ir ką jie reiškia realiai

Kiek maždaug užtrunka pristatyti krovinį iš Lietuvos į Vokietiją nuo durų iki durų?

Į Vokietiją, sakykim į Hamburgą ar Kolną, standartiškai skaičiuok penkias – septynias darbo dienas nuo pakrovimo. Jei mašina pilna ir važiuoja tiesiai, gali spėti ir per keturias, bet tai jau sėkmė. Buvęs atvejis, kai vežėm į Miuncheną – vilkikas sulūžo pasienyje, teko keisti, o tai visada valandų klausimas. Užtrukom devynias dienas. Tai vidurkis yra septynios, bet pasirašyk ant popieriaus tik tada, jei tau reikia datų. (Turiu omeny – realios, o ne optimistinės.)

Ar nuo durų iki durų reiškia, kad mašina sustos tiesiai po mano balkonu?

Ne visada taip, kaip žmonės įsivaizduoja. Nuo durų iki durų reiškia, kad atvažiuojam paimti daiktų iš tavęs ir nuvežam iki gavėjo adreso. Bet jei gyveni senamiesčio gatvelėje, kur neapsisuka vilkikas, teks nešti šimtą metrų. Buvo Vilniuje, Šv. Mikalojaus gatvėje – teko su vežimėliais varyti porą šimtų metrų. O jei turi nuosavą namą prie kelio – tada taip, bus tiesiai prie durų. Tai ne apie terminą, bet verta žinoti.

Ar skiriasi laikas, jei vežu daiktus į Prancūziją pietus, o ne į šiaurę?

Skiriasi, bet ne drastiškai. Iki Paryžiaus dažnai važiuojam per Lenkiją, Vokietiją – maždaug aštuonios – dešimt dienų. O jei reikia iki Marselio, prisideda porą dienų, nes kerti visą šalį. Nors, jei atvirai, kartais pietūs net greičiau, nes ten terminalai mažesni, mažiau eilių. Aš čia ne šimtu procentu tikras dėl eilių, bet taip atrodo pagal patirtį. Realiai Prancūzija visada truputį ilgiau nei Vokietija, nes jų keliai... na, ne autobanai.

Ar galiu tikėtis, kad daiktai bus per savaitę Londone, jei išsiunčiu juos pirmadienį?

Londonas populiarus maršrutas, bet pirmadienis nieko negarantuoja. Realiai – penkios – septynios dienos nuo durų Vilniuje iki durų Londone. Pilnas krovinys tikrai ne per savaitę, jei tik vakar pakrautas, nebūtinai spėsi iki sekančio pirmadienio. Dažniausiai reikia mažiausiai savaitės su puse, nes reikia pervaryti per keltą. O keltai turi savo grafiką, kartais bilieto nėra nuo ryto. Tai nebūk naivus dėl septynių dienų pažado.

Kas dedasi kelyje ir apie pačias mašinas

Ar pilnas krovinys važiuoja greičiau nei dalinis, kai kalba eina apie durų iki durų paslaugą?

Taip, pilnas krovinys be konkurencijos greitesnis. Mes atvažiuojam pas tave, užkraunam visą mašiną ir važiuojam tiesiai į galutinį adresą – čia greičiausias variantas. Su daliniu kroviniu tave paimam, bet paskui renkam dar iš kitų adresų, o tada į terminalą sujungti. Tai gali pridėt trijų – penkių dienų. Buvo atvejis iš Kauno į Barseloną – dalinis krovinys delsė, nes klientas Kijeve pamiršo pasiruošti dokumentus. Visi laukėm, o jis skambino lyg nieko.

Kodėl vienos įmonės sako tris dienas, o kitos dešimt – ir abi veža į tą patį Londoną?

Čia atsakymas, kurį sako ne visi, bet aš pasakysiu: tos, kurios žada tris dienas, dažnai skaičiuoja tik važiavimo laiką, be pakrovimo ir muitinės. Realiai į Londoną per keltą važiuojant – mažiausiai penkios – septynios dienos. Jei kas sako trys – tikriausiai neskaičiuoja terminalo laiko arba tiesiog nori parduoti. Nemėgstu žadėti per mažai, nes paskui žmonės skambina pikti. Geriau daugiau dienų pasakyti ir nustebinti, nei atvirkščiai.

Ar man reikia būti namuose visas dvi savaites, kol atvažiuoja?

Ne, tikrai ne. Mes skambinam prieš porą dienų, o kai artėjam prie miesto, vairuotojas dar kartą paskambina. Aišku, jei gyveni kaime prie Varšuvos ir reikia nuvažiuoti nuo magistralės, geriau, kad tave rastų. Bet nereikia varvinti prie durų ištisą savaitę. Kartais vairuotojas skambina ryte ir sako „esu po dviejų valandų“ – o tu darbe. Tada derinam vakarui. Lankstumas svarbiau pašto ženklo. Gyvenimas nesustoja dėl krovinio, kad ir kaip norėtum.

Ar vyksta kažkas, jei krovinys važiuoja per žiemą, pavyzdžiui, gruodį?

Ai, žiema. Vokietijoje ar Šiaurės Italijoje pasitaiko sniego, Alpių perėjos gali užsitrenkti. Kartais valanda stingti kamštyje prie Bazelio lygina visą vakarą. Gruodį prieš Kalėdas terminaluose būna labai didesnės eilės – darbuotojų trūksta, visi skuba. Kad ir kaip ten būtų, žiemą pridėk dieną-kitą ant viršaus. Savaitgaliai tarp Kalėdų ir Naujųjų – kai kurie terminalai išvis nedirba. Planuokis atsargiai.

Ar reikia planuoti apie kelionę per Alpes, kai kalbam apie Italiją?

Alpės – tai ne juokas. Mont Cenis arba Brennerio perėjos gali užstrigti. Jei žiema, sunkvežimiams taikomi apribojimai, tenka dėti grandines. Vasarą – turistų kamščiai. Iš Lietuvos į Turiną skaičiuok aštuonias – dešimt dienų. Jei stringa, prisideda diena. Galima tempti per Prancūziją, bet ten toliau. Mes dažnai renkamės Austriją, bet ten reikia atsižvelgti į ekologinius lipdukus, kurie gali užtraukti valandą. Keliai ten kitokie nei Vokietijoje.

Kiek laiko prideda, jei reikia nešti daiktus iš penkto aukšto be lifto?

Daug. Pakrauti mašiną iš penkto aukšto be lifto – valandos pusantros, o kartais trys. Jei ekipažas iš dviejų – greičiau. Jei vienas vežėjas nešioja – užtruks amžinybę. Pats pristatymo terminas nuo to nepasislinks, jei nepavėluosi pakrovimu, bet jei vėluoji – mašina nepalauks. Buvo Vilniuje, Senamiestyje, 88 laipteliai. Vyrai vos nenualpo. Ruošk daiktus ant laiko, tikrai sutaupysi sau streso ir galvos skausmo visai savaitei.

Popieriai, muitinės ir kiti dalykai, kurie „užstringa“

Ar Europos Sąjungoje viskas vyksta greičiau nei į Šveicariją ar Norvegiją?

ES viduje – taip, greičiau. Nėra muitinės kontrolės kiekvienoje sienoje. Į Šveicariją daiktai eina per muitinę, nors ir yra Šengenas, bet ne ES. Norvegija irgi. Tai prideda pusdienį, dieną. Šveicarus mėgsta patikrinti, ar nėra cigarečių. Aš tiksliai nepamenu, ar Norvegijoje dabar reikia dar papildomos elektroninės ankėtos. Na, mūsų agentai tvarko, todėl klientams paprastai nieko nereikia galvot. Sėdi ramiai, mes lagarinamės, o rezultatas ateina pats, tik ne visada greitai.

Kiek laiko gali užtrukti muitinė, jei dokumentuose atsiranda klaida?

Vieną dieną, jei pasiseka, o kartais savaitę. Buvo atvejis – vežėm pianiną į Italiją, o siuntėjo adrese trūko vieno skaičiaus knygoje. Muitininkas tiesiog nepriėmė. Reikėjo leistis iš muitinės, pasirašyti popierius, atsiųsti taisymą. Viena mažytė klaida – ir stovi savo kailyje. Todėl mes visada tikrinam du kartus, bet klientai kartais patys sukuria sumaištį, pavyzdžiui, pamiršta pasakyti, kad daiktai pirkti ne ES. O tada – velniava.

Ar reikia kažkokio specialaus draudimo ir ar jis padeda greičiau gauti daiktus?

Draudimo reikia, bet jis neturi nieko bendro su greičiu. Jei tavo sofa subraižyta – draudimas padengs, bet pristatymas vis tiek bus tą dieną, kurią numatė vairuotojas. Žinau, kad kai kurios įmonės bando parduoti draudimą kaip „pagreitintą paslaugą“, bet tai nesąmonė. Greitį lemia maršrutas, eilės ir oras. Draudimas – tai ramybė tau, o ne schema vairuotojui. Nors jei jau prakalbam – rinkis CMR draudimą, ne tik vežėjo atsakomybę.

Ar tikrinami daiktai muitinėje, net jei tai tik baldai?

Taip, tikrinami, nors ir retai. Jei važiuoji ES viduje – paprastai ne. Bet jei kerta trečiąsias šalis – gali atidaryti. Vežėm į Norvegiją sukrautas dėžes, jie atidarė trisdešimt dėžių dėl šuns signalo. Ne dėl baldų, bet dėl principo. Praradom pusdienį. Tai jei turi ką slėpti – neslėpk. O jei neturi – vis tiek nepatogu, kai svetimi rankiojasi tavo patalynę. Dažniausiai tikrina retai, bet pasitaiko didelių netikėtumų.

Kas nutinka, jei vežėjas pameta mano važtaraštį?

Nebeduoda. Kartais. Ne, jei moderni įmonė – viskas skaitmenizuota. Būna senos mokyklos vairuotojų, kurie turi popierinį CMR. Yra buvę, kad vairuotojas pamestų CMR rastinėje. Tada reikia naujo popieriaus, antspaudų iš siuntėjo. Tai prideda pusdienį. Be CMR transportas negali patekti į terminalą. Rimtai, be popieriaus jie kaip be rankų. Todėl aš asmeniškai fotografuoju kiekvieną lapą. Dabar elektroniniai variantai, bet popierius dar gyvas kai kur.

Ar reikia man pačiam ką nors veikti su muitinės dokumentais?

Paprastai ne, jei darai tai, ką liepiu. Mes duodam sąrašą – ką drausti, ką deklaruoti. Tu užpildai, pasirašai. Visa kita – mūsų rūpestis. Muitinės agentai tvarko formalumus. Tu tiesiog turi būti pasiekiamas telefonu, jei staiga prireikia patikslinti gavėjo adresą arba prekės kilmę. Kartais klientai mano, kad turės sėdėti muitinėje. Ne, tu sėdi namie. O mes lagarinamės su popieriais. Tik duok tikslią informaciją pradžioje.

Realūs dalykai, kuriuos pamatai tik dirbdamas dvidešimt metų

Kodėl kartais vairuotojai pristato vėlai, nors žadėjo rytą?

Oi, čia mano skaudulys. Įvykiai kelyje – avarijos, kamščiai, sugedęs vilkikas. Kartais vairuotojas pavargsta ir privalo pailsėti pagal tachografą, nors jis vos per šimtą kilometrų nuo tavęs. Tiesa sakant, dalis vairuotojų painioja darbo ir poilsio valandas Belgijoje bei Prancūzijoje. Nelabai skiriasi, bet aš kartais painioju atostogų tarifus. Tad jei sako rytoj ryte, o gaunasi pavakary – tiesiog susitaikyk, kad kelias turi savo valią ir jos nepakeisi.

Ką daryti, jei mano krovinys sustoja pasienyje?

Skambini mums. Tu pats prie pasienio vartų nieko nepadarysi, nebent esi Supermanas. Dažniausiai problema – popieriai. Mes skambinam muitinės agentui, jis sutvarko per kelias valandas arba per dieną. Jei krovinys tikrinamas fiziškai – ilgiau. Buvo, kad pareigūnai atidarė konteinerį, nes šuo užuodė kažką. Reagavo į seną odinį fotelį – teko viską iškraustyti. Kelios dienos kapsėjo. Sėdėk ramiai, mes tvarkom, bet žinok, kad taip būna.

Ar galima kaip nors pagreitinti pristatymą, jei labai skubu?

Galima. Vadinasi ekspresinis pervežimas be perkrovimų. Sumoki daugiau, užsakai visą mašiną, vairuotojas važiuoja be sustojimų. Buvęs atvejis, kai reikėjo medicininės įrangos į kliniką Berlyne – samdėm du vairuotojus, važiavo pamainomis. Kainavo dvigubai, bet pasiekė per 48 valandas. Jeigu nori sutaupyti – lauki, kaip ir visi. Skubumas visada brangiau, nes tas pats vilkikas negali tempti dviejų skirtingų užsakymų vienu metu, nebent jie vienon pusėn.

Koks realiausias terminas, kai viskas eina visiškai ne pagal planą?

Tris savaitės. Kartais net ilgiau, jei stringa muitinė arba jei pasirinkai įmonę, kuri pirmą kartą veža krovinius. Matau dažnai blogų tarpininkų, kurie priima užsakymus, bet neturi savo parko – perparduoda. Tada krovinys šokinėja tarsi pinpongo kamuoliukas. Jei jie neaiškiai atsakinėja, kur tavo daiktai – bėk šalin. Rimtas patarimas. Buvęs atvejis, kai klientas laukė mėnesį, nes kas nors pamiršo perkrauti konteinerį terminale. O žmogus visą tą laiką galvojo, kad laivas plaukia.

Kodėl kai kurios įmonės nenurodo tikslios dienos, o tik savaitę?

Nes jos protingesnės už tas, kurios žada valandą. Tarptautiniuose pervežimuose per daug kintamųjų – oras, eilės, vairuotojų poilsis, muitinės. Jei aš tau sakau „pristatysim rugsėjo 12-ą, 14 val.“ – didžioji tikimybė, kad netikslinsiu. O jei sakau „trečią rugsėjo savaitę“ – turi realistinę lūkestį. Kai kurios įmonės, matyt, nepatyrusios, duoda datas ant popieriaus kaip pažadą. Paskui skambini pykdamas. Aš duodu plius minus dvi dienas. Žmonės supranta.

Patarimai, kurie tikrai keičia situaciją

Kiek kainuoja skubus pristatymas nuo durų iki durų, palyginti su standartiniu?

Brangiai. Jei ekspresas su pilnu vilkiku – dvigubai, trigubai. Standartinis dalinis krovinys į Vokietiją gali kainuoti keturis šimtus eurų už kubą, o pilnas skubus vežimas šokteli kur kas aukščiau. Kainos keičiasi kas savaitę dėl dyzelio. Bet realiai – skubumas visada kainuoja. Aš pats retai siūlau skubą, nebent tikrai reikia. Geriau savaitė laiko ir sutaupymai, nei antradienio vakaras su dideliu antkainiu. Pinigai nėra viskas, bet sutaupyti visada smagu, ypač kraustantis.

Ar galima derėtis dėl konkrečios pristatymo valandos?

Vairuotojai nemėgsta valandų. Jie turi maršrutą, tachografą, poilsį. Bet galima tartis dėl dienos. Pristatymo valanda – tai ne pica į namus. Nebus taip, kad sakai „atvežkit 17:30“. Tartis galima tarp 8 ir 18 valandos, bet vairuotojas paskambins prieš porą valandų. Jei nebusi – derės kitai dienai. Kartais provincijoje jie atvažiuoja tik priešpiet, nes paskui važiuoja kitur. Ne taip lankstu, kaip galvoji, bet ir ne kariuomenė. Skambink, kalbėkimės.

Ar lemia kažką tai, ar mano adresas yra kaime, ar miesto centre?

Lemia. Miesto centre – mašinos didelės, statymai brangūs, reikia leidimų. Kaime – reikia nuvažiuoti nuo magistralės, kartais žvyrkelis. Abiem atvejais prisideda laiko. Londone zonos be leidimo – bauda. Tai vairuotojas stovi už kampo, tu neši daiktus du šimtus metrų. Kaime – lėčiau dėl kelio. Bet nuo durų iki durų galioja visur, tik atsargiai – ne visur privažiuosim su aštuoniolikos tonų mašina. Kartais pasitelkiam mažesnį auti.

Ar galiu stebėti, kur yra mano krovinys, ir ar tai ką nors pakeičia laike?

Stebėti gali, jei yra GPS. Bet atvirai – tai nieko nepakeičia. Mašina nepradės važiuoti greičiau, nes tu žiūri į ekraną. Tai suteikia ramybę, bet jei matai, kad vilkikas stovi jau šešias valandas pasienyje, tik nervinsiesi. Aš asmeniškai siūlau trackinti tik jei esi toks tipas, kitaip – atsiųsiu žinutę, kai jau artėjam. Realiai GPS retai duoda tikslias minutes, daugelis sistemų atsinaujina kas kelias valandas. Žinutė ramiau, o ir man nereikia atsakinėti kas pusvalandį.

Kokia pati geriausia praktika, kad viskas vyktų be didesnių vėlavimų?

Ruoškis anksti, sakyk visą tiesą apie daiktus, turėk pasirašytus popierius dar prieš vakarą. Jei vėluoji su savo daiktų surinkimu, vėluoja viskas. Pameni, sakiau, kad penktas aukštas be lifto – rizika. Paruošk daiktus prie durų. Duok tikslų telefoną gavėjui. Ir dar vienas dalykas – rinkis įmonę, kuri atvirai sako „nežinau tiksliai“, o ne tą, kuri žada stebuklus. Pasitikrink CMR ir draudimą. Tada terminai mažiau gąsdina.

Vietoj pabaigos – tiesiog faktas

Žodžiu, per kiek laiko pristatomas krovinys nuo durų iki durų – atsakymas priklauso nuo maršruto, krovinio dydžio ir to, ar tavo gyvenime tą savaitę viskas normaliai. Skaičiuok penkias – dešimt dienų standartiniam Europos maršrutui, o jei stringa – gali temptis ir visa mėnesį. Svarbiausia – rask normalius vežėjus, kurie nebijo pasakyti „nežinau tiksliai, bet bandysim“. Jie paprastai ir būna tiksliausi. Sėkmės kraustantis.