Profesionalios logistikos paslaugos į ir iš Anglijos bet kam

Profesionalios logistikos paslaugos į ir iš Anglijos bet kam nėra tik „parvešim sunkvežimiu“. Tai viskas nuo pirmo klausimo – kiek paletių, kur adresas, ar yra dokai? – iki dokumentų, muitinės po Brexit, krovimo, draudimo ir tos nemalonios minutės, kai uoste kažkas sustoja. Per 20+ metų prie šių maršrutų mačiau visko: ir tvarkingų sandėlių, ir popierių, rašytų ant servetėlės. Dirbu su Vilnius–Londonas, Kaunas–Birmingham, Klaipėda–Southampton, grįžimais iš Manchesterio ar Leeds. Ir ne, ne visada būna gražu: vėlavimai, neteisingi svoriai, klientai pamiršta prekių aprašymus. Bet kai procesas sutvarkytas, viskas eina daug ramiau.

DUK

Profesionalios logistikos paslaugos į ir iš Anglijos bet kam – kaip viskas vyksta realybėje

Kam tinka profesionalios logistikos paslaugos į ir iš Anglijos bet kam?

Jei veži vieną dėžę draugui į Bristolį, tai gal ir nereikia didelio projekto. Bet kai yra paletės, komercinė siunta, grįžtantis krovinys iš Anglijos ar keli klientai vienoje reise, tada tvarka pradeda taupyti pinigus. Realybėje tai reiškia: paklausimas, maršruto planas, dokumentų patikra, pakrovimas, muitinė, išleidimas ir pristatymas. Kartais dar vairuotojas ieško vietos Londono centre, nes GPS siunčia į gatvę, kurioj stovėti negalima. Va taip.

Kaip viskas prasideda, kai reikia pervežti krovinius į Angliją?

Viskas prasideda labai žemiškai: parašai, kas, kiek, nuo kur iki kur, kada reikia. Geriausia iškart pasakyti, ar tai dėžės, ar paletės, ar mašina, ar technika. Aš visada klausiu svorio, matmenų, ar reikia liftelio, ar krovinys gali stovėti po kitu. Po to žiūriu, ar geriau jungti su kitais kroviniais, ar imti atskirą transportą. Jeigu pradžioj meluoji sau dėl matmenų, vėliau sąskaita nemeluoja.

Ar tikrai galima gabenti bet ką – nuo dėžės iki pilno sunkvežimio?

Beveik bet ką, bet tas „beveik“ yra svarbus. Drabužiai, maisto papildai, automobilių dalys, įrankiai, baldai, staklės – dažniausiai įmanoma. Pavojingi kroviniai, alkoholis, tabakas, vaistai, baterijos ar labai brangūs daiktai reikalauja papildomų dokumentų ir kartais specialaus leidimo. Jei kas nors sako „nieko nereikia, tik vežam“, aš jau įsitempiu. Nes po to muitinė klausia ne vairuotojo, o siuntėjo.

Kas yra LTL, FTL ir dalinis krovinys į Angliją?

LTL reiškia dalinį krovinį, kai tavo paletė keliauja kartu su kitų žmonių kroviniais. FTL yra pilnas krovinys, kai sunkvežimis imamas tau vienam. Dalinis gabenimas pigesnis, bet lėtesnis, nes reikia sustoti sandėliuose, perkrauti, sudėlioti. Pilnas krovinys brangesnis, tačiau paprastesnis ir dažniausiai saugesnis didelėms siuntoms. Yra dar grupinis krovinys, kai kelios paletės važiuoja vienu maršrutu, tik be viso sunkvežimio. Tai toks vidurys, kurį klientai mėgsta, kai nori kainos ir tvarkos.

Kodėl kartais geriau rinktis grupinį gabenimą, o ne atskirą mašiną?

Kai veži vieną ar dvi paletes, atskiras sunkvežimis būtų kaip siųsti autobusą vienam keleiviui. Grupinis gabenimas leidžia pasidalinti kaštus su kitais kroviniais, todėl kaina švelnesnė. Minusas – terminas ilgesnis, nes terminalas turi viską surinkti ir išrūšiuoti. Bet smulkiam verslui, internetinei parduotuvei ar grįžtančiam kroviniui iš Anglijos tai dažnai pats sveikiausias variantas. Kartais, tiesą sakant, geriau laukti dvi dienas daugiau ir sutaupyti 300 eurų. Jei žiūri pervežimų paslaugų skiltį, ten matai bendrus maršrutus, bet konkretus pasiūlymas vis tiek gimsta iš krovinio duomenų.

Kainos ir terminai, kai reikalingos profesionalios logistikos paslaugos į ir iš Anglijos bet kam

Kiek kainuoja krovinių gabenimas į Angliją iš Lietuvos?

Jei kalbam apie mažą siuntą, orientuokis į 45–120 eurų, priklausomai nuo dydžio. Viena europinė paletė grupiniu būdu dažnai juda apie 120–350 eurų, o kelios paletės gali būti 300–800 eurų. Dalinis krovinys nuo 600 iki 1500 eurų, pilnas krovinys dažniausiai 1200–2500 eurų ir daugiau. Ekspresas gali šokti iki 2500–4000 eurų. Kainą daro ne tik kilometrai, bet ir muitinės formalumai, uosto mokestis, laukimas, draudimas, sezonas. Todėl klausimas „kiek kainuoja į Angliją“ be matmenų yra beveik nieko vertas.

Kodėl profesionalios logistikos paslaugos į ir iš Anglijos bet kam ne visada būna pigiausios?

Nes pigiausias pasiūlymas dažnai palieka lauke tai, kas vėliau atskrenda kaip papildomas mokestis. Pavyzdžiui, sandėliavimas uoste, neteisingas HS kodas, laukimas iškrovimui, lifto nebuvimas, grįžimas kitą dieną. Gera kaina turi būti aiški: kas įskaičiuota, kas ne, kiek dienų nemokamo laukimo, kas mokės muitinę. Aš nenoriu kliento raminti gražiais skaičiais, o po savaitės aiškintis, kodėl sąskaita didesnė. Kartais brangesnis variantas išeina ramiau, o ramybė logistikoje nėra prabanga.

Kiek trunka pervežimas iš Lietuvos į Angliją?

Paprastai iš Lietuvos į Angliją dalinis krovinys juda 5–8 darbo dienas. Pilnas krovinys gali pasiekti per 2–4 dienas, jei vairuotojas važiuoja tiesiai ir uoste nėra chaoso. Iš Anglijos atgal kartais būna panašiai, bet grįžtančių krovinių grafikas priklauso nuo užpildymo. Jei reikia konkrečiai antradienį, sakykite antradienį, o ne „kaip išeis“. Uostuose, ypač prieš šventes, galima prarasti dieną. O apie kavą Doverio terminaluose galėčiau parašyti atskirą traktatą.

Ar yra ekspresinis gabenimas į Angliją ir kada jis prasmingas?

Yra, tik jis turi prasmę tada, kai vėlavimas iš tikrųjų kainuoja. Pavyzdžiui, stotelė gamyboje, atsarginė detalė automobilių servisui, reklaminė medžiaga renginiui. Tada imamas atskiras transportas, kartais su dviem vairuotojais, ir maršrutas planuojamas be terminalų. Kaina nėra maža, bet prastova gamykloje gali būti dar didesnė. Jei veži porą dėžių, kurios gali palaukti, ekspresas dažniausiai yra emocija, ne ekonomika. Aš tai sakau tiesiai, nes ne visada reikia spausti raudoną mygtuką.

Kas gali staiga padidinti kainą?

Viskas, kas keičia laiką arba darbą. Krovinys neatvyko laiku į sandėlį, dokumentai neišsiųsti, iškrovimo adresas uždarytas penktadienio vakarą, reikia lifto, kurio nebuvo užsakyme. Dar vienas nemalonus dalykas – sandėliavimo mokestis, kuris prasideda po nemokamo laikotarpio ir kaupiasi kaip sniegas. Kartais klientas pamiršta pasakyti, kad prekės yra su baterijomis, o tada prasideda kita daina. Todėl klausimai iš logisto nėra smalsumas. Tai bandymas neužmušti sąskaitos.

Dokumentai, muitinė ir realūs nesklandumai po Brexit

Kokius dokumentus reikia ruošti siuntai į Angliją?

Po Brexit dokumentai nėra formalumas, o durų raktas. Reikia commercial invoice arba proforma invoice, packing list, CMR, eksportinės ir importo deklaracijos, HS kodų, vertės, kilmės, kartais licencijų. Jei prekės keliauja EXW, DAP ar DDP sąlygomis, atsakomybė pasiskirsto skirtingai. Todėl profesionalios logistikos paslaugos į ir iš Anglijos bet kam prasideda ne nuo rato, o nuo popieriaus. (Tiksliau – nuo duomenų, popierius jau nebūtinai popierinis.) Be tvarkingų duomenų sunkvežimis gali stovėti, nors fizinis krovinys visiškai legalus.

Kas yra EORI, CMR ir commercial invoice?

EORI yra įmonės identifikatorius muitinėje, be jo sunkiau daryti deklaracijas. CMR yra tarptautinis važtaraštis, toks krovinio paso pusbrolis, tik su adresais, svoriu ir pastabomis. Commercial invoice yra sąskaita faktūra anglų kalba, kurioje muitinė mato, kas vežama, kiek verta ir kam. Jei ten parašyta tik „parts“, aš jau matau problemą. Reikia konkretaus aprašymo: stabdžių diskai, hidrauliniai cilindrai, mediniai baldai. Kuo aiškiau, tuo mažiau klausimų uoste.

Ar klientas pats turi pildyti muitinės deklaracijas?

Gali, jei žino, ką daro. Bet dažnai klientas pats pildo, o logistas paskui taiso, ir tada visi pavargsta. Geriau duomenis pateikti vieną kartą tvarkingai: pardavėjas, pirkėjas, prekės kodai, vertė, kiekis, svoris, Incoterms. Jei įmonė neturi EORI arba nesupranta skirtumo tarp DAP ir DDP, reikės pagalbos. Mes galime sujungti su brokeriu, bet brokeris negali išgalvoti trūkstamų faktų. Tai būtų jau ne muitinė, o fantazijos vakaras.

Kas nutinka, jei dokumentuose klaida?

Maža klaida gali sustabdyti visą grandinę. Neteisingas HS kodas, neatitikęs svoris, kitoks prekių kiekis nei sąskaitoje – ir deklaracija grįžta taisymui. Kartais krovinys palaukia terminalo zonoje, kartais reikia naujo dokumento iš siuntėjo. Jei klaida rimta, gali būti bauda arba papildomas muitas. Todėl aš visada prašau neskubėti paskutinę minutę. Geriau dokumentus tikrinti dieną anksčiau, net jei atrodo, kad „čia tik viena paletė“.

Kodėl DDP, DAP, EXW terminai gali sugadinti visą pervežimą?

Šitie terminai nusako, kas atsako už kainą, riziką ir muitinę. EXW dažnai reiškia, kad pirkėjas turi pasiimti krovinį nuo pardavėjo durų ir pats tvarkyti eksportą. DAP – pristatome iki vietos, bet muitas dažniausiai pirkėjo reikalas. DDP – pardavėjas nori viską įtraukti, tik tada reikia labai tiksliai žinoti mokesčius. Problema prasideda, kai sąlyga pasirenkama „nes taip visi daro“. Po to ginčijamasi, kas mokės 180 eurų už deklaraciją, nors krovinys jau stovi.

Maršrutai, uostai ir vietos Anglijoje

Kur dažniausiai važiuoja kroviniai į Angliją?

Dažniausiai važiuojama į Londono zoną, Birmingham, Manchester, Leeds, Nottingham, Luton, Milton Keynes, Bristol ir Southampton. Iš Lietuvos dažnai startuoja Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys. Grįžtant iš Anglijos imami kroviniai iš pramoninių zonų, sandėlių, gamyklų, kartais net iš mažesnių miestelių. Maršrutas atrodo paprastas žemėlapyje, bet realybėje jį sudaro langai, vairuotojų grafikai, keltai ar tunelis, poilsio laikai. Jei adresas yra pramoninis parkas už miesto, lengviau. Jei tai Londono centras, jau prasideda šachmatai.

Kuris maršrutas į Angliją greitesnis – per Olandiją, Belgiją ar Prancūziją?

Ne visada 100% žinau iš anksto, kuris variantas bus geriausias tą konkrečią dieną. Per Olandiją ir Belgiją dažnai gaunasi stabilu, per Prancūziją į Calais/Doverį kartais greičiau, per Zeebrugge ar Rotterdamą patogiau didesniems kroviniams. Viskas keičiasi nuo eismo, oro, streikų, uosto eilių. Kartais gražiausias maršrutas žemėlapyje tampa blogiausias praktiškai. Todėl logistas turi ne tik žiūrėti į atstumą, bet ir jausti dieną. (Pataisau – ne jausti, o tikrinti duomenis, bet patirtis irgi padeda.)

Kodėl Londonas kartais yra sunkesnis nei Birmingham ar Leeds?

Londonas atrodo akivaizdus, bet pristatymui jis nėra lengvas. Mokesčiai, spūstys, ribotas stovėjimas, siauros gatvės, kliento langai po dvi valandas. Kartais sunkvežimis atvažiuoja, bet negali išsikrauti, nes nėra vietos arba sandėlis dirba tik nuo 9 iki 10 ryto. Birmingham ar Leeds dažnai yra draugiškesni logistiškai, ypač pramoniniuose rajonuose. Tai nereiškia, kad Londono neįmanoma, tiesiog ten reikia daugiau rezervų. Ir šiek tiek kantrybės vairuotojui, kuris ten jau trečią kartą sukasi ratą.

Ar galima gabenti iš Anglijos į Lietuvą grįžtančiais sunkvežimiais?

Taip, ir tai vienas geriausių būdų mažinti kainą. Kai sunkvežimis parveža krovinius iš Anglijos į Lietuvą, jis nekyla tuščias, o tu gauni geresnį tarifą. Tik reikia laiko, nes grįžtantys kroviniai turi tilpti į jau planuojamą grafiką. Jei reikia būtent penktadienį, gali nepataikyti. Jei galima laukti porą dienų, dažnai randame gerą variantą. Bloga žinia: pigiausias grįžtantis transportas ne visada turi vietos tada, kai tau labiausiai reikia.

Kas vyksta uoste ir kodėl ten viskas stringa?

Uoste vyksta daug nematomų dalykų. Sunkvežimis registruojamas, laukia kelto ar tunelio, tikrinami dokumentai, kartais muitinė prašo papildomų duomenų. Viskas gali užtrukti dvi valandas arba visą dieną. Jei dokumentai tvarkingi, vairuotojas tiesiog stovi eilėje. Jei ne, prasideda skambučiai, taisymai, nervai. Todėl prieš uostą aš noriu matyti viską: sąskaitą, pakuočių lapą, adresus, EORI, prekių aprašymus. Ne todėl, kad mėgstu popierizmą, o todėl, kad uostas nemėgsta improvizacijos.

Pasiruošimas, rizikos ir kaip nekliūti ant blogos įmonės

Kaip paruošti krovinius, kad pervežimas iš Anglijos į Lietuvą nepradėtų nuo galvos skausmo?

Viską pažymėkite aiškiai: etiketės, kiekis, svoris, adresai, kontaktai. Jei yra paletės, jos turi būti stabiliai plėve, be kyšančių kampų, kitaip kitas krovinys kenčia. Prie dokumentų pridėkite kontaktinį asmenį Anglijoje ir Lietuvoje, nes kai vairuotojas stovi aikštelėje, reikia greitai paskambinti. Jei krovinys grįžta iš Anglijos, patikrinkite, ar nėra medinių pakuočių reikalavimų ar specifinių importo niuansų. Skamba nuobodu, bet tai ta nuobodulio dalis, kuri taupo pinigus.

Kada reikia lifto, krautuvo ar specialaus pakrovimo?

Liftas reikia, kai iškrovimo vietoje nėra krautuvo arba šakinių. Tai dažna smulkių parduotuvių, statybinių aikštelių ir senesnių sandėlių problema. Jei krovinys sunkus, ilgas ar reikalauja šoninio iškrovimo, reikia sakyti iš anksto. Vairuotojas negali atvykti su standartine mašina ir staiga iškrauti 900 kg paletės viduryje miesto. Kartais reikia sutarti dėl hidromanipuliatoriaus arba organizuoti krautuvą vietoje. Čia geriau perpasakoti nei paskui aiškinti, kodėl mašina neišsikrovė.

Kaip atpažinti blogą logistikos tiekėją?

Jei pasiūlymas labai pigus, o atsakymai migloti, jau dega lemputė. Blogos įmonės mėgsta sakyti „viskas bus“, bet nepasako, kas mokės už muitinę, laukimą ar deklaraciją. Patikimas tiekėjas klausia nepatogių klausimų: svorio, vertės, kilmės, terminų, iškrovimo sąlygų. Jis nebijos pasakyti, kad kažko negarantuoja. Logistikoje garantuoti orą, uostą ir kliento pasiruošimą būtų melas. Aš geriau tiesiai pasakysiu riziką nei parduosiu pasaką.

Ką daryti, jei krovinys vėluoja?

Pirmiausia – ne isterija, nors suprantu, kad kai krovinys stovi, kraujospūdis kyla. Reikia žinoti, kur jis yra: terminalas, uostas, kelias, sandėlis. Tada žiūrime, kas stringa: dokumentai, vairuotojo laikas, iškrovimo langas, muitinė. Profesionalios logistikos paslaugos į ir iš Anglijos bet kam tuo ir skiriasi nuo „kažkas kažkur važiuoja“, kad yra atsakomybė ir planas B. Kartais sprendimas – pakeisti dokumentą, kartais – perkelti pristatymą rytoj. Svarbiausia greitai gauti teisingą informaciją, ne gražią.

Ar verta derėtis dėl kainos?

Verta, tik protingai. Derėtis dėl kainos galima, kai aiškūs kroviniai, terminai ir sąlygos. Bet jei deramasi iki minimumo, kažkas vis tiek bus nukirsta: rezervai, draudimas, komunikacija, normalus terminas. Esu matęs klientų, kurie norėją taupyti ant dokumentų, o po to mokėjo dvigubai už taisymus. Jei tiekėjas paaiškina, kodėl kaina tokia, dažniausiai tai geras ženklas. Pigiausia paslauga be aiškumo kartais kainuoja brangiausiai.

Išvada

Jei reikia vežti į Angliją ar iš jos, žiūrėkite ne vien į kainą. Profesionalios logistikos paslaugos į ir iš Anglijos bet kam reiškia aiškų planą, dokumentus, maršrutą ir žmogų, kuris neperkelia problemų ant kliento pečių. Pasakykite, kas vežama, kiek tai sveria, kada reikia, kas atsako už muitinę. Tada galime sudėlioti variantą, kuris ne tik atvyks, bet ir neprivirks papildomų sąskaitų.