Pigiausias perkraustymas iš Anglijos: praktiniai patarimai be reklamų ir „vandenių“

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus, per tą laiką mačiau viską – nuo nuostabių, tvarkingų siuntų iki tokių siaubingų istorijų, kad net patikėt būtų. Dažniausiai žmonės susisiekia ir klausia to paties: kaip padaryti, kad kainuotų kuo mažiau? Sąžiningai sakant, pigiausias perkraustymas iš Anglijos tai ne visada tas, kurio kaina pažymėta mažiausiu skaičiumi skelbime. Anglija po „Brexit“ pasikeitė, kuros kainos šokinėja, o muitinės tikrai nebegėdija savo reikalavimų, tad reikia žinoti, kur galima taupyti, o kur tiesiog reikia būti atsargiam. Čia nebus jokių akademinių apibrėžimų, tiesiog papasakosiu, kaip viskas vyksta iš vidaus, kartais netvarkingai, bet tiesiai.

Kainos, pasiūlymai ir tai, kas slepiasi už skaičių

Kiek maždaug kainuoja perkraustymas iš Anglijos į Lietuvą?

Tai labai platus klausimas, nes viskas priklauso nuo to, kiek daiktų turite ir kur būnant Anglijoje reikia juos paimti. Jei kalbame apie mažą siuntą, pvz., 5–10 dėžių ar kelis baldus, tai kaina svyruoja nuo 150 iki 300 svarų, priklausomai nuo to, ar tai dalinis krovinys, ar atskiras reisas. Didelis butas ar namas su visais baldais kainuos nuo tūkstančio svarų ir daugiau. Žiūrėk, kuro kainos Londone ne tokios pat kaip Lietuvoj, tad vairuotojo darbas ir kelionės time – tai didžiausia išlaida.

Ar įmanoma rasti pigiausią perkraustymą iš Anglijos be jokių paslėptų mokesčių?

Sunku. Turbūt įmanoma, bet aš esu skeptiškas. Dažnai pasitaiko firmų, kurios skelbia „nuo 50 svarų“, o paskui atsiranda mokesčiai už kėlimą, už „ilgą nešiojimą“, už užstatą ir t.t. Pigiausias perkraustymas iš Anglijos tampa brangiausiu, kai pridedami visi priedai. Geriausia klausti tiesiogiai: „Ar ši kaina galutinė? Ar bus kokių nors papildomų mokesčių iškrovimo metu?“. Jei atsakytinėjai vengia arba sako „priklausys nuo situacijos“, geriau ieškoti kito.

Kodėl vieni prašo 300 svarų, o kiti 500 už tą patį daiktų kiekį?

Čia daug dalykų įeina. Vienos firmos turi senus mikroautobusus, kurios reikia remontuoti, kitos – naujus „Transit“ ar „Sprinter“ su visomis priemonėmis. Be to, didelės firmos turi apdraustus darbuotojus, moka mokesčius Lietuvoje ir Anglijoje, o „kūdikiai“ dirba iš rankos į ranką, be draudimo. Taip pat, jei tą 300 svarų prašantis vairuotojas važiuos pats ir nebus miegamos vietos, jis gali tiesiog nustoti važiuoti ir užstrigti. Skirtumas tame, kas tame kainoje įskaičiuota.

Kada geriausia planuoti perkraustymą, kad kainytų mažiau?

Stengkitės vengti švenčių ir vasaros atostogų. Birželį, liegą, rugpjūtį visi grįžta iš Anglijos, tuomet pakrauna kainos. Geriausiai – rugsėjo ar spalio mėnesį, arba pavasarį. Tada vairuotojų mažiau ir jie sutinka už mažesnę kainą paimti darbą, kad nebūtų tuščiai. Žiemos sezonas (nors ten oras toks pat lietingas) yra ramiausias.

O jeigu aš turiu tik kelias dėžes ar vieną kedę?

Tada tau tikrai nereikia mikroautobuso. Ieškok dalinių krovinių (part loads). Vairuotojas renka daiktus iš kelių klientų, užpildo mašiną ir važiuoja. Tau tai išeis pigiau, nes mokesčis bus tik už vietą krove. Būna, kad toks pigiausias perkraustymas iš Anglijos mažoms siuntoms kainuoja vos 80–100 svarų, jei atsitiktinai vairuotojas turi vietos.

Ar verta laukti „paskutinės minutės“ pasiūlymo?

Ne, nerekomenduočiau. Jei lauki iki paskutinės dienos, gali likti be vietos, o tada teks skubioti ir brangiai mokėti už ekspress reisą. Ypač jei turi specific datą, kada turi išsikraustyti iš namo Anglijoje. Geriau susitarti bent savaitę-dvi iki išvykimo.

Anglija, muitinė ir dokumentų šūkšlys

Ar dabar po „Brexit“ tikrai reikia taip daug rašinėti?

Taip, deja, taip yra. Anksčiau buvo paprasčiau – pakraunam ir važiuojam. Dabar reikia pildyti prekių deklaraciją (export declaration), jei daiktai ne asmeninio naudojimo (nors ir asmeniniai kartais keliauja problemų). Be to, reikia sąrašo su daiktų verte. Pigiausias perkraustymas iš Anglijos gali tapti košmaru, jei dokumentai bus neteisingi ir muitinė sulaikys siuntą.

Kas bus, jeigu aš nenurodysiu kažkurio brangaus daikto sąraše?

Muitinė turi savo metodų. Jei jie pamatys, kad veži visą butą, o sąraše parašyta „baldai – 50 svarų“, jie gali sustabdyti ir pradėti tikrinti. Tada baudos. Geriau parašyti daugiau ir realią vertę, kad neįtarinėtų. Vieną kartą mačiau, kaip klientas slėpė motociklą, sakydamas, tai senas metalo laužas – gavo baudą.

Ar galiu vežti maistą ir alkoholį?

Maistą – labai apribotai. Mėsos, pieno produktų geriau nevežti visai, nes gali konfiskuoti. Vaisiai, daržovės – tik jei mažai ir supakuota. Alkoholio ir cigaretės – tam yra very specific limitai. Jei veži daugiau, tai jau ne asmeninis naudojimas, o komercinis, ir mokesčiai bus dideli.

Ar reikia mokėti PVM ar muitus už savo senus daiktus?

Jei perkraustai gyvenamąją vietą (Transfer of Residence), tai gali gauti atleidimą nuo PVM ir muitų. Tam reikia užpildyti specialią formą (C104A) ir įrodyti, kad gyvenai Anglijoje ilgiau nei 12 mėnesių ir daiktus naudojai mažiausiai 6 mėnesius. Bet jei esi tik čia dirbęs ir grįžti, tai gali tekti mokėti.

Ką daryti, jeigu neturime jokių dokumentų, pirkinių čekių?

Nebūtina turėti kiekvieno čekio. Galima parašyti „Value declaration“ – t.y. savo žodžiu įvertinti daiktų vertę. Tiesa, jei veži labai brangius daiktus (pvz., brangią furą ar galeriją), be įrodymų gali būti problema, ir jie įvers pagal savo sąrašus, kuris dažnai būna aukštesnis.

Ar dažnai sustoja muitinėje Anglijoje ar Lietuvoje?

Anglijoje (UK Border Force) retai sustoja t.y. jei važiuoji į Lietuvą, jie dažniau tikrina kas išvažiuoja. Lietuvoje – dažniau tikrina kas atvyksta, ypač jei mašina atrodo pilna. Bet jei viskas tvarkingai deklaruota, tai tikrina greitai – pasižiūri, spaudžia mygtuką ir važiuoji toliau.

Rizikos, apgavystės ir kaip jų išvengti

Kaip atpažinti tą firmą, kuri vos ne apgavikė?

Pagrindinis signalas – jei jie kalba tik per „WhatsApp“ ar „Facebook“ ir neturi normalios svetainės, be adreso ir įmonės kodo. Jei jie prašo mokėti visą sumą iš karto į privažią sąskaitą (ne įmonės), nebežiūrėk į juos. Taip pat, jei atsakymai per trumpi ir be jokių detalių.

Ar dažnai dingsta daiktai?

Su patikimomis firmomis – labai retai. Su „vandenis“ – pasitaiko. Yra tokių istorijų, kai vairuotojas pasako, kad mašina sugedo, o paskui išsijungia telefonas. Todėl visada reikia pasirašyti sutartį bent elektroniniu būdu. Pigiausias perkraustymas iš Anglijos negali būti be jokio raštiško įrodymo.

Kas daryti, jei atvyko su gera mašina, bet vairuotojas ne nori krauti?

Tai reali problema. Dažnai skelbimuose parašoma „su vairuotojo pagalba“, bet realybėje vairuotojas sako, „aš tik vairuoju“. Reikia aiškiai susitarti iš anksto: ar jis padės nešti į mašiną ir išsikrauti, ar tik užvežs iki durų. Paprastai vieno vairuotojo pagalba įeina į kainą, bet jei turi penkias aštuonias dėžes su knygomis, jis gali atsisakyti nešti nugaros dėl sveikatos.

Ar verta drausti siuntą?

Be abejo. Dauguma firmų turi standartinį draudimą, bet jis dažnai būna labai mažas, pvz., 10 svarų už kilogramą. Jei turi brangią techniką, reikia papildomai pasidrausti. Kainos – apie 2–3 proc. nuo daiktų vertės. Žinau, žmonės sako „o ko gali nutikti“, bet aš mačiau, kaip degė mašina arba vairuotojas užkliuvo į kitą automobilį.

O jeigu jie sako „mokėk grynais“ į rankas vairuotojui?

Niekada nedarykite to. Jei vairuotojas pasiims pinigus ir nukeliaus į nežinomą kryptį, jūs neturėsite jokių įrodymų, kad mokėjote. Mokėkite tik įmonės sąskaitą, kad būtų dokumentų pėdsakas. (Nors yra ir gerbižnybių vairuotojų, bet rizika per didelė).

Ar galima pasitikėti tais, kurie važiuoja su priekaba?

Priekaba (trailer) yra geras dalykas, jei ji uždara ir užrakinta. Jei atvira – ne. Lietuvoje lietus, Anglijoje rūkas. Drėgmė sugadina baldus. Be to, atviroje priekaboje daiktai gali būti pavogti stovyklavietėse.

Techninės smulkmenos ir pasiruošimas

Kaip tą dalinį krovinią suskaičiuoja?

Matuoja tūrį kubiniais metrais (m3). Pavyzdžiui, standartinis šaldytuvas tai apie 0.5 – 0.7 m3. Dėžė 50x40x40 tai 0.08 m3. Jeigu turi 10 dėžių tai jau beveik 1 kubas. Tad suskaičiuok viską iš anksto, kad nustebintum, kai tau sako, kad tai ne 2, o 4 kubai.

Ar turiu išmontuoti baldus?

Būtina visus didelius baldus (spintos, lovos, darbo stalai) išmontuoti. Priešingu atveju jie užims per daug vietos, o jei nebeilips pro duris, vairuotojas gali tiesiog palikti lauke. (Nebent tu turi namus su didžiuliais langais, bet tai retai).

Galiu įsivyti daiktų į mikroautobusą ir pats važiuoti?

Galima, jei turi „Cat B“ vairuotojo pažymėjimą (t.y. įprastą). Turi būti, kad bendras svoris neviršytų 3.5 tonų. Bet žiūrėk, jei tu pats veži daiktus, tai laikoma kaip prekių pervežimas, o ne asmeninis naudojimas, todėl draudimas gali neveikti, o muitinė gaišti daugiau dėmesio. Tiesa, dažnai praeina, jei saki, kad perkraustiesi.

Kas daryti su šaldytuvu, juk jis drėgnas?

Jį būtinai reikia išjungti mažiausiai 48 valandos prieš kelionę, išlašyti vandenį ir išdžiūvinti. Jei padėsi drėgną, jis sugels, pūs, o visi kiti daiktai įgis bjaurų kvapą. Vieną kartą taip įvyko, klientas skundėsi, kad visa jo drabužiai smirda pelėsiu.

Ar reikia padėti ant paletės?

Nebūtina, bet labai rekomenduojama, jei daiktai keliauja sandėliuose arba perkeliami kelis kartus. Ant paletės lengviau krauti su sunkvežimio „šakėmis“. Jeigu turi tik kelias dėžes, gali tiesiog padėti ant grindų, jei turi pilną butą – geriau ant paletės arba suvynioti į stretch plėvelę.

O jeigu aš nežinau tikslaus adreso iš karto Lietuvoje?

Nesvarbu, svarbu, kad žinotum miestą. Adresą gali pranešti vairuotojai, kai jis jau bus Lietuvoje, arba kai jis išvažiuos iš Anglijos. Bet geriau turėti bent apytikslį, kad jis galėtų suplanuoti maršrutą.

Finaliniai klausimai ir abejones

Ar galima susitarti dėl atidėto mokėjimo?

Retai kas sutinka. Dažniausiai reikalauja 50–100 proc. iš anksto. Ypač jei tai naujas klientas. Vairuotojui reikia pinigų keliui ir kurai. Gali būti, kad sutiks imti 50 proc. iš anksto, o likusią pusę – atidavus daiktus.

Kodėl jie neatsako į telefoną sekmadienį?

Nes vairuotojai taip pat turi poilsį. Logistika – tai sunkus darbas, 10–12 valandų per dieną prie vairo. Sekmadieniais dauguma firmų nedirba, nebent tai didelės korporacijos. Rašykite žinutę, atsakys pirmadienį ryte.

Ar galima veži vaikišką kėdutę be sertifikato?

Įprastai taip, jei tai ne nauja kėdutė su etiketėmis, kurią tu nupirkai ir parduodi. Jei sena, naudota – dažniausiai niekas neklausia. Bet jei veži 5 naujas kėdutes – tai jau prekyba.

O jeigu aš noriu vežti motociklą?

Motociklą reikia labai tvirtai pririšti. Geriausia jį padėti į specialią dėžę (crate) arba bent jį apkrauti tarp baldų, kad nenukristų. Negali tiesiog pastatyti ant ratų, nes pirmasis posūkis jį numes.

Kas daryti, jeigu vairuotojas atvyksta pavėluotai?

Nebijokite skambinti firmai. Kartais įvyksta avarijos, užstrigimas ties tuneliais (Dover), arba tiesiog klientai prieš tai vėluoja krauti. Geriausia turėti vairuotojo tiesioginį numerį. Jei pavėluoja daugiau kaip parą – tuomet jau galima kalbėti apie atlyginimą.

Ar galima veži augalus?

Ne, nevežkite augalų. Muitinė ir fitosanitarinė kontrolė Lietuvoje labai griežta. Jei turi kaktusą ar kažką panašaus – geriau dovanok kaimynui Anglijoje. Rizika, kad visą siuntą sulaikys dėl vieno puodelio su gėle, yra didelė.

Ar turiu būti pristatyme vienas?

Nebebūtina, bet pageidautina. Jeigu negali būti, pranešk, kas galės priimti siuntą (tėvai, žmona, draugas). Vairuotojas neduoda daiktų gatvėje be prižiūrėtojo.

Kaip elgtis su dėžėmis, kurios nebetelpa?

Tai dažna problema. Klientas sako „aš turiu 10 dėžių“, o paskui pasirodo, kad dar turi 5 maišus su drabužiais ir dviratį. Reikia aiškiai pasakyti iš anksto apie viską, kas turi nukeliauti. Papildomi daiktai = papildoma kaina ir galbūt papildoma kelionė.

O jeigu aš noriu, kad jie mane paimtų iš Londono centro?

Londonas – košmaras vairuotojams. Užtenkstančios zonos (ULEZ), mokesčiai už važiavimą į centrą (Congestion Charge). Jei gyveni centre, tikėkis papildomo mokestio, nes vairuotojui gali tekti statyti mašiną užmokestis parkei, kol krauna.

Ar galima veži malkas ar krosneles?

Krosnes galima, bet jos turi būti švarios, be pelenų, kad neužterštų kitų daiktų. Malkas – ne, nes tai mediena, gali būti kenksmingų vabzdžių.

Kaip susitarti dėl viršyto svorio?

Jeigu turi labai sunkius daiktus (pvz., pianinas, akmuo), tai turi būti pasakyta iš anksto. Standartinis kilogramas (iki 500–700 kg į mašiną) yra įtrauktas, bet jei daugiau – kaina gali augti.

Kas daryti, jei mašina sugedus kelyje?

Tai būna. Geriausios firmos turi techninę pagalbą arba gali išsiųsti kitą mašiną. Blogiausia, kai vairuotojas sako „pabandykite gauti kitą“ ir lieka su daiktais prie kelio. Todel rinkitės firmas su draudimu.

Ar galima veži vaistus?

Tik su receptais ir asmeniniam naudojimui. Jei turi dideles dėžes vaistų be dokumentų – tai laikoma kontrabanda.

Ar reikia duoti pinigų arbatpinigių vairuotojui?

Tai nebūtina, bet jei vairuotojas padėjo nešti sunkius daiktus trečiajame aukšte be lifto, smulkus arbatpinigiai (10–20 svarų) visada malonu. Taip jis bus labiau rūpestingas su tavo daiktais.

Kuria kryptimi dažniausiai važiuoja?

Dažniausiai per Dunkerque (Prancūzija) arba Calais. Rečiau per Olandiją, nes ten kuras brangesnis ir keliai ilgesni. Bet kai kurios firmos renkasi šiaurę, kad išvengtų liūtų.

Ar galima veži paveikslus ar veidrodžius?

Būtinai reikia gerai supakuoti – burbuliukų plėvele, kartonu, ir pažymėti „trapus“. Vairuotojas juos pastatys atskirai, kad niekas ne užgriūtų.

Kaip tiksliai apmokėti?

Banko pavedimas yra saugiausias. Kai kurios firmos priima „Revolut“ ar „PayPal“, bet žiūrėkite, kad mokėtumėte į verslo paskyrą, o ne asmeninę.

Ar yra kokių nors slaptų paslaugų?

(Štai čia aš galiu kažką pridurti). Kartais, jei labai skubate, galima susitarti dėl „ekspreso“ – vairuotojas važiuoja be sustojimų, be kitų krovinių. Tai brangu, bet greita.

O jeigu aš nusprendžiau likti Anglijoje ir siuntimą atšaukiu?

Jeigu jau pasirašei sutartį ir vairuotojas išvažiavo, turi mokėti bent už kelionę iki tavo vietos (neatvykimo mokestį). Jeigu atšauki prieš išvykstant – turi būti grąžinta suma.

Kokia pagrindinė tavo patirtis po šių metų?

Kad taupyti ant kokybės neapsimoka. Pigiausias perkraustymas iš Anglijos yra tas, kuris ramus, saugus ir be jokių nervų. Geriausia duoti šimtą svarų daugiau, bet gauti savo daiktus sveikus ir laiku, nei ieškoti pigiausio varianto ir galvoti, kur jie dabar.

Išvada

Na, trumpai tariant, perkraustymas – tai ne tik kaina svetainėje. Tai pasitikėjimas, dokumentai ir pasiruošimas. Jeigu ieškote pigiausio perkraustymo iš Anglijos, žiūrėkite ne tik į skaičius, bet ir į tai, kas jau sėkmingai veža daug metų. Naudokitės protu, skaitykitės atsiliepimus (tik ne tuos, kurie parašyti prieš dieną vienas po kito) ir būkite sąžiningi su savo daiktų sąrašu. Tada viskas praeis lygiai, o jūsų baldai Lietuvoje atsiras sausai ir saugiai.