Persikraustymas iš Worksop: kaip išvengti chaoso ir perbraižyto automobilio

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimt metų ir, pasakyti tiesą, mažai kas mane gali nustebinti, tačiau žmonės visada randa būdą. Pastaruoju metu dažnai gaunu užklausas iš tų, kurie planuoja persikraustymą iš Worksop. Miestas patogus, netoli A1 ir M1, bet kas ten vyksta pačiame gyvenviečių labirinte? Kartą vėlavau valandą, nes vairuotojas užkliuvo už siaurojo kelio ties Kiltonu ir teko grįžti atgal – tai tikras košmaras su 40 pėdų sunkvežimiu. Čia nebežini, ar dėl blogo GPS, ar dėl to, kad kaimynas užstatė taką savo senais traktoriais (visai kaip viename filme, tik be muzikos).

Visgi, persikraustymas iš Worksop nebūtų toks sudėtingas, jei žinotum kelą tarp šiukšlių. Dažniausiai klientams būna svarbiau ne kaina, o ramybė, kad jų taurės nenukris ant asfalto. Yra dalykai, kuriuos geriau žinoti iš anksto, kadangi Anglijos kelių taisyklės ir pačių vairuotojų įpročiai gali nustebinti net patyrusius. Toliau rasite atsakymus į tai, kas kankina jus labiausiai, ir tai, kas paprastai lieka nepasakyta brangiuose brošiūrų tekstukuose.

Bendri klausimai ir organizaciniai chaosai

Kiek laiko užtrunka persikraustymas iš Worksop?

Viskas priklauso nuo to, kiek daiktų turite ir ar spėjate surinkti dėžes. Vidutiniškai, jei tai butas su dviejų kambarių, tai pavargome per 4–5 valandas, taisant lovas ir dėjant į mašiną. Bet jei turite namą su garažu, pilną „lankstinukų“ (tų, kuriuos niekas nenori vežti), tai gali užeiti ir visą dieną. Vieną kartą teko vežti vieną vyrą, kuris turėjo daugiau knygų nei biblioteka, ir kiekvieną dėžę reikėjo nešti atskirai, nes ji sverdavo kaip kubilas su cementu.

Ar reikia dėti viską į dėžes?

Geriau taip daryti, nors mes ir turime pledus, kuriais galima apvynioti baldus. Jei paliksite daiktus maišuose, tai prieš pat pakrovimą galite netyčia sutraiškyti kažką brangaus arba purvino. Esu matęs, kaip vazonai su gėlėm buvo tiesiog pastatyti ant grindų be jokios apsaugos – žinote, kas buvo po pirmu posūkiu? Žolė ir keramikos griužos. Taigi, dėžės – tai jūsų draugai (nors ir brangūs).

Ar galite atvykti savaitgalį?

Taip, galime, bet tada kainos gali šokti į viršų, kaip benzilinas degalinėje. Vairuotojai taip pat nori ilsėtis su šeimomis, todėl savaitgaliniai persikraustymai iš Worksop yra galimi, bet juos reikia planuoti geriau nei mėnesio atostogas. Kartais įvyksta bėdų – pavyzdžiui, prieš metus vienas vairuotojas užmigęs praleido ryto susitikimą, nes nuėjo į savo dukters vestuves prieš dieną (gerai, kad ne tos dienos).

Ką daryti su daiktais, kurių noriu atsikratyti?

Geriausia juos išmesti prieš mus atvykstant, arba susitarti dėl išvežimo į šiukšliadėžę. Mes ne esame „Didžiosios Britanijos šiukšlių tarnyba“, tad mums neįdomia vežti sulūžusius kėdes, kurios stovi kieme jau nuo 1990-ųjų. Kartais klientai mano, kad mes už tai ims mažiau, bet iš tiesų tai tik sustabdo procesą, nes reikia skaičiuoti papildomą svorį vietą.

Ar reikia gauti leidimą stovėti prie namo?

Tai tikrai klausimas, į kurį reikėtų atsakyti „taip“, jei gyvenate už miesto centro arba ant raudonųjų linijų. Worksop centre su sunkvežimiu sustoti yra beveik nerealu be baudos. Vieną kartą teko mokėti 70 svarų už tai, kad vairuotojas metė mašiną ant „griežto sustojimo“ zonos, kad tik padėtų močiutei įlipti. Patikrinkite savo vietos savivaldybės svetainę (arba paklauskite kaimynų, jei su jais kalbate), kitaip gali būti nemalonūs pokalbiai su pareigūnais.

Kaip suskaičiuoti, kiek mašinos reikia?

Tai lengviau padaryti, kai matau akimis. Per telefoną visada pasakysiu, kad maždaug 15–20 kubinių metrų, bet realybėje visada būna daugiau. Žmonės visada pamiršta apie tą dviratį rūsyje arba žiemos padangias garaže (nors ir čia dabra oras keistas, gali būti, kad sniego nebus ir po 10 metų). Geriau pasiimti šiek tiek didesnę mašiną, nei stumti viską į angą kaip sardines.

Pinigai ir kainos: persikraustymas iš Worksop į Lietuvą ar kitur

Kiek vidutiniškai kainuoja persikraustymas iš Worksop į Lietuvą?

Kainos svyruoja kaip oras – nuo 800 iki 2000 svarų, priklausomai nuo to, kiek daiktų ir koks yra galutinis taškas. Jei tikrai norite tikslaus skaičiaus, turiu būti jūsų namuose su matuokliu. Dar žiūrime, ar jums reikia įrenginio (keltuvo), jei namuose yra daug laiptų. Pavyzdžiui, jei gyvenate Gateford rajone, kur daug namų su staigiais įėjimais, tai gali brangti.

Ar imate užstatą?

Taip, įprasta praktika yra imti mažą užstatą (apie 10–20%), kad užtikrintume, kad laukiate. Kartais žmonės pasirodo su kita data arba tiesiog išnyksta (kaip dūmai), o mes jau atsisukę mašiną iš Londono. Užstatas apsaugo mus nuo laiko švaistymo, nors aš asmeniškai nemėgstu šių formalumų ir stengiuosi pasitikėti žodžiu.

Kaip mokama už paslaugą?

Geriausia banko pavedimu, nors kai kurie vairuotojai priima ir grynusius pinigus (bet reikia būti tikriems dėl kvitų). Jei mokate kreditine kortele mums biure, tai gali būti papildomas mokestis (tos bankinės paslaugos, žinote). Vieną kartą klientas mums mokėjo sidabriniais monetomis – ne, aš juokaujuosi, bet buvo toks, kuris bandė atsiskaityti su senais telefonais.

Ar kainuoja daugiau, jei reikia nešti daiktus aukštyn?

Taip, kiekvienas laiptas yra mūsų nugaros priešas. Jei butas yra penktame aukšte be lifto, tai prie kainos pridedamas „laupto mokestis“ arba tiesiog darbo valandos. Nėra nieko blogiau nei nešti sofos penktu aukštu karštą vasaros dieną – vairuotojai tai suvokia, todėl jų laukiamasis atlyginimas gali būti šiek tiek didesnis. Tačiau jei mes susitariame iš anksto, nėra problemų.

Ar yra slaptų mokesčių?

Mums ne, bet kitiems – gali būti. Visada klauskite apie „kuro priemoką“ arba „mokestį už užstatą“, jei jūsų vietovėje yra sunku privažiuoti. Aš stengiuosi viską įrašyti į sutartį, kad vėliau nebūtų nepykčio. Kartais nutinka, kad vairuotojui reikia papildomo asmens pagalbos, o tai taip pat kainuoja (nors jei aš pats užeinu padėti, tai nemoku sau).

Ką daryti, jei turiu labai mažai daiktų?

Jeigu tiktai kelios dėžės ir kelios kėdės, tau gali neapsimokėti kreiptis į didelę firmą. Geriau ieškoti dalinio krovinio (part load), kai mes pasiimame tave kelyje su kitu klientu. Tai bus pigiau, bet gali šiek tiek ilgiau trukti, nes reikės aplankyti kitus adresus (pavyzdžiui, Sheffield arba Leeds). Tai kaip autobusas – sustoje kiekviename kampe.

Buitinė technika ir keistas turtas

Kaip reikia paruošti šaldytuvą?

Jį turi išjungti iš anksto, bent per 24 valandas, ir išlydyti ledo (jei to daro). Jei pastatysite šlapų šaldytuvą į mašiną, vėliau viskas kvepės pelėsiu ir tamsomis. Dar vienas dalykas – užsidėkite juostą ant durų, kad jos atsitiktinai neatsidarytų kelyje (nors aš ir taip viską užklijuoju, bet geriau užtikrinti). Buvo atvejis, kai šaldytuve buvo likęs pusės keptos vištos – nusipirkau kvepalų į mašiną po to.

Ar reikia išmontuoti skalbimo mašiną?

Būtina. Ypač jei turi tuos specialius transporterius (sraigtus) gale. Jei juos paliksi, gali susprogti per važiavimą arba sudaužyti mašinos grindis. Aš asmeniškai visada nusegu vamzdžius ir užsegajuos, kad nebešluostų vandens po visame krove. Vieni klientai bandė mums duoti skalbimo mašiną pilną vandens – ne, aš juokaujuosi, bet beveik taip buvo.

Ką daryti su televizoriumi?

Geraiiau jį įpakavoti į originalią dėžę, jei dar turite. Jei ne, mes apgaubime jį storu putų plastiku ir stendu prie sienos. Negalima jo pastatyti horizontaliai – tai yra pirmasis būdas sugadinti ekraną. Esu matęs, kaip 50 colių televizorius skrido grindimis, nes vairuotojas staigiai stabdė (taip, ir vairuotojas buvo kaltas, ir dėžės nebuvo).

Ar galima vežti augalus?

Galima, bet tik jei oras ne per šaltas ar per karštas. Žiemos metu galiu užšalti, o vasarą – išdžiūti be vandens. Mes juos stengiamės padėti prie langų (jei mašinoje yra vietos), bet negarantuojame, kad jie išgyvens 1000 kilometrų kelionės. Vieną kartą vežiau didelę palmę, kuri užėmė beveik visą vairuotojo vietą – teko važiuoti su galva už lango (negerai).

Ar saugu vežti brangius daiktus?

Brangiausius daiktus (žiedus, pinigus, dokumentus) geriau pasilikti pas save. Mes ne draudžiame vežti kompiuterius ar paveikslus, bet jei tai kažkas vertinamo tūkstančiais, geriau apdrausti arba vežti asmeniškai. Turiu istoriją, kai vienas klientas uždėjo auksinius lankus į seną dėžę su šlamuštu – ir mes beveik ją išmetėme į šiukšles (jaučiau, kaip širdį plakęs).

Kaip su baldais, kurie neina per duris?

Tai mūsų kasdienybė. Mes arba išmontuojame juos (nulepiamos kojos, nuimami stalviršiai), arba (jei įmanoma) įleidžiame per langą arba balkoną. Kartais tenka būti kūrybiškam – pavyzdžiui, viena sofa buvo įleista pro trečio aukšto langą, nes laiptai buvo per siauri.