Persikraustymas iš Whitby: Praktiniai patarimai ir realybė, kurią niekas pasakyti nenori

Dirbu šioje srityje virš dvidešimt metų, maždaug tiek, kiek užtrunka išauginti vaiką, kuris tada tampa vairuotoju (o gal ir ne, kas žino). Per tą laiką mačiau viską – nuo puikių, sklandžių pervežimų iki tokių siaubingų istorijų, kad norėtųsi uždaryti verslą ir eiti gyventi į mišką. Tačiau štai aš čia, ir dalinuosi patirtimi. Žinoma, persikraustymas iš Whitby yra specifinis dalykas. Tai ne kažkoks didelis Londonas ar Mančesteris, kur keltis gali tiesiogiai priešais namą. Čia turime kalnus, siaurus gatvelės ir, žinoma, jūrą. Dažnai žmonės klauso „Google“ ir mano, kad viskas vyks taip, kaip animaciniame filme, bet realybė yra šiek tiek kitokia. Jei planuojate išvykti iš šio gražaus, bet logistiškai sudėtingo miesto, geriau sužinokite tiesą iš karto, o ne tada, kai sunkvežimis užstrigo gatvės gale.

Kainos ir biurokratija: su kuo reikės susidurti

Kiek tikrai kainuoja persikraustymas iš Whitby?

Tai, žinoma, pirmasis klausimas, kurį girdžiu. Ir, tiesą sakant, niekas negali atsakyti tiksliai, nežiūrėjęs į jūsų turtą. Kaina priklauso nuo tūrio, bet daugiausiai nuo to, kiek sunku bus pakrauti. Jei gyvenate tiesiog priešais uostą, lengviau, jei kalno viršuje – brangiau. Vidutiniškai, kalbant apie Standartinį vieno ašies sunkvežimį (apie 20 kubinių metrų), turėtumėte numatyti biudžetą nuo 800 iki 1500 svarų sterlingų vietiniam pervežimui Jungtinėje Karalystėje. Žinoma, jei kuriate į Lietuvą, tai skaičiai svyruoja labai stipriai, priklausomai nuo degalų kainos ir to, kiek daiktų turite (paprasčiau – kiek dėžių). Aš visada saku: pigiau yra tik nemokamai, o to pas mus nebūna.

Ar galima gauti fiksuotą kainą?

Galima, ir netgi rekomenduoju. Yra tokios firmos, kurios dirba pagal valandas, o yra tokių, kurios taiko „fixed rate“. Esu matęs situacijų, kai žmonės pasirinko mokėti už valandą, o vėliau gaudavo sąskaitas už dvigubai didesnį laiką, nei planavo. Kodėl? Nes vairuotojas praleido pusę valandos bandydamas išsiveržti iš ankštos gatvės Whitby centre arba laukė, kol išsities jūros potvynis (ne, šipuliokavau, potvynis čia nežaidia vaidmens, bet uždaros gatvės – taip). Fiksuota kaina apsaugo jus nuo tokių netikėtumų, tad jei galite, derėkitės dėl galutinės sumos iš karto.

Ar reikia mokėti užstatą (deposit)?

Dažniausiai – taip. Vos ne kiekvienas rimtas pervežėjas prašo užstato, kad užtikrintumėte rezervaciją. Tai nėra būtina įstatymiškai, bet rinkoje tokia praktika. Paprastai tai nuo 10 iki 25 procentų. Būkite atsargūs, jei kas klauso mokėti 100 procentų iš karto. Tai yra raudona vėliava (red flag). Esu girdėjęs istorijų (ne iš patirties, aš su savo žmonėmis dirbu gerai), kai žmonės sumokėjo pilnai ir daugiau nieko negirdėjo. Užstatas – tai normalu, pilnas išankstinis mokėjimas – ne.

Kokie mokesčiai gali iškilti netikėtai?

O čia prasideda juodasis humoras. Pavyzdžiui, jei gyvenate prie eskizo (Whitby pilna jų), ir reikia specialios leidimo padėti konteinerą ant tikslo (pavojinga vieta) arba uždraustoj zonoje. Tuomet gali tekti mokėti vietos savivaldybei už leidimą (permit). Dar vienas dalykas – laiptai. Jei turite daug daiktų, o liftas neveikia (arba jo nėra, kas Whitby senamiestyje nėra retumas), krovėjai gali paprašyti papildomo mokesčio už fizinį sunkų darbą. Verta apie tai pasikalbėti anksčiau.

Kaip mokėti: grynaisiais ar pervedimu?

Dabar, po visų tų pandemijų, dauguma kas nori pervedimu. Tai saugiau ir dokumentuotiau. Greti pinigus vairuotojui yra senas madas, nors kai kurie tai dar priima. Asmeniškai aš visada rekomenduoju bankinį pervedimą, nes turiite kvitą. Jei kažkas negerai, galite kreiptis į banką. (Nors, tiesą sakant, su tarpininkų bankais dažnai būna daugiau galvos skausmo nei naudos, bet tai jau kita tema). Svarbiausia – gaukite sąskaitą-faktūrą (invoice), o ne tiesiog žodinį sutikimą.

Ar kainuoja brangiau, jei persikraustome savaitgalį?

Taip, tiesiogiai. Darbo dienomis (pirmadienis–penktadienis) kainos yra žemesnės. Savaitgaliais ir šventinėmis dienomis vairuotojai dirba už papildomus mokesčius. Jei galite planuoti persikraustymą iš Whitby darbo dieną, padarysite taip. Taupykite pinigus, juos reikės naujame namelyje baldams arba, žinau, geram alui pietums. Tačiau jei darbate ir tik savaitgalis tinka, tiesiog būkite pasiruošę sumokėti maždaug 15–20 proc. daugiau.

Ar verta imti draudimą?

Klausimas, ant kurio aš visada stumiu: įsigykite. Taip, tai kainuoja papildomai, paprastai apie 50–100 svarų, priklausomai nuo vertės. Bet ar verti rizikuoti tūkstančiais? Esu matęs, kaip vairuotojas, bandydamas manevruoti siaurame Whitby gatvės kampe, palietė sieną ir nulūžo vitrina (ne kliento, bet kaimyno). Be draudimo šie pinigai tekėtų iš jūsų kišenoj. Draudimas yra ramybės garantas.

Ar galima atsisakyti ir gauti pinigus atgal?

Tai priklauso nuo tų pačių taisyklių, kurias pasirašėte. Paprastai, jei atšaukiate 2–4 savaites iki įvykio, grąžinamas įnašas (arba bent dalis jo). Jei atšaukiate prieš pat dieną? Tada greičiausiai prarasite užstatą. Mes esame žmonės, turime šeimas, o jei jūs atšaukiate paskutinę minutę, mes prarandame galimybį uždirbti. Vyksta tokia verslo logika. Skaitykite sutartį, ten viskas parašyta mažu šriftu (kaip ir visur, kas jums nepatinka).

Specifika Whitby: kodėl čia viskas kitaip?

Ar sunku patekti dideliu sunkvežimiu į Whitby centrą?

Labai sunku. Whitby senamiestis – tai siauros gatvės, aukšti šlaitai ir daug pėsčiųjų. Didelis sunkvežimis (pvz., 40 pėdų ilgio) tiesiog negalės važiuoti pro Kaišio (Whalebone) priėjimą ar pro Sandgate. Dažnai tenka statyti mažesnį sunkvežimį (7.5 tonos) arba net naudoti „shuttle“ sistemą, kai daiktai perkeliami iš didelio sunkvežimio į mažesnį miesto pakraštyje. Tai – papildomas laikas ir papildomi pinigai, apie kuriuos klientas dažnai net nebesigaudo.

Kur geriausia palikti sunkvežimį?

Nėra vienos idealios vietos. Jei gyvenate prie uosto, kartais pavyksta statyti prie pat rūbų (Fish Pier), bet ten griežtai reglamentuota. Dažniausiai mums tenka naudotis viešaisiais automobilių stovėjimo aikštelėmis, toli nuo pakrovimo vietos, ir vežti daiktus „rankomis“ (arba vežimėliais). Vienas kartą teko statyti sunkvežimį prie supermarketo, o klientas gyveno toliau kalne, beveik prie vienuolyno. Vos nespūdėme su sraigtinėmis (screwdrivers), ne, su sraigtiniais lėktuvais (šipuliokau, su ratais tiesiog), tiesiog su įranga. Buvo naktis.

Ar reikia leidimo stovėjimui (parking permit)?

Jei statote sunkvežimį ant geltonųjų linijų arba „resident only“ zonoje, be abejo. Vietos taryba (North Yorkshire Council) gali išrašyti baudą, kuri, pasakykime tiesiai, nėra maloni. Kartais galima gauti trumpalaikį leidimą (waiver) vienai dienai, bet tai reikalauja biurokratijos. Aš visada saku: jei negalite statyti legaliai, geriau pasirūpinkite vieta iš anksto, pavyzdžiui, užblokuokite kaimynų vietas (sutikus su jais), arba pasirinkite dieną, kai eismas mažesnis.

Kaip elgtis su vienšalių gatvių problema?

Whitby centre daug vienšalių gatvių (one way streets). GPS kartais suveda į tas gatves, iš kurių neįmanoma išvažiuoti su dideliu kėbulu. Vairuotojas, kuris nežino miesto, gali lengvai užstrigti. Todėl svarbu, kad pervežėjas turėtų vietinio žinojimo. Aš vieną kartą mačiau, kaip lenkiškų numerių sunkvežimis bandė važiuoti pro Skinner Street ir tekvėjo atšaukti visą eismą. Buvo šypsnys, bet ir liūdnas, matyt, vairuotojas buvo beveik verksmas.

Ar paveikia potvyniai (tides)?

Tiesiogiai ne, nebent gyvenate pačiame krante, kur vanduo kyla labai aukštai (pvz., prie upės Esk). Tuomet reikia planuoti pakrovimą taip, kad sunkvežimis nebūtų užlietas arba užblokuotas vandens kėlimo metu. Yra vietų, kur potvynio metu kyla vanduo ant gatvės. Tiesiog patikrinkite grafiką, jei gyvenate prie pat vandens. (Nors, vėlgi, retai kada tai būna problema pačiam persikraustymui, daugiau automobiliams, bet verta žinoti).

Ką daryti, jei gyvenu ant kalno (Whitby West Cliff)?

Čia problema ne su višta, o su nuolydžiu. Sunkvežimiai su pilnu kroviniu gali labai sunkiai įvažiuoti stačiu atviru (kai kurios gatvės yra labai stačios). Kartais reikia mažesnės pavaros arba netgi papildomo traukiamo transporto (retai, bet įvyksta). Be to, ten daugiau vietos stovėti, tad West Cliff gyventojams dažniau būna lengviau su logistika, nei senamiesčio gyventojams. Tačiau vėjas ten stipresnis – reikia saugoti daiktus, kad nenupūstų.

Ar dažnai pasitaiko problemų su „Whitby Goth Weekend“?

O taip! Jei jūsų persikraustymas iš Whitby sutampa su šiuo festivaliu, galite pamiršti ramią važiavimą. Miestas užsipildo automobilių, viešbučiai užpildyti, eismas stovi. Geriau nenumatyti pervežimo šiomis dienomis, jei nenorite praleisti pusės dienos stovėdami eilėje prie miesto ribų. Aš asmeniškai vengiu šių datų kaip degulas. Chaosas.

Paruošiamieji darbai: kaip sutaupyti nervus

Kada pradėti ruoštis?

Nepalikite visko paskutiniam vakarui. Idealus laikas – 4–6 savaitės iki. Ypač jei planuojate tarptautinį pervežimą (į Lietuvą, pvz.). Reikia susitvarkyti dokumentus, galbūt muitinę (jei keliaujate už EB ribų, nors Lietuva EB, tačiau vis tiek reikia deklaracijų). Jei vietinis – 2 savaitės užtektų, bet kuo anksčiau, tuo geriau. Ramiau miegas.

Kiek dėžių reikės?

Nesu tikras, ar yra toks matematinis metodas, bet praktika rodo: vidutinis dviejų kambarių butas užima apie 30–50 dėžių. Namai su 3 kambariais – 60–80. Naudokite standartines dėžes, ne parduotuvių kriaukles (jos suyra). Aš visada siūlau pirkti dėžes iš pervežėjų jos yra stipresnės. (Žinoma, galite eiti į parduotuvę ir klausti „ar turit dėžių?“, bet jos dažnai būna drėgnos arba netinkamos).