Persikraustymas į Spixworth: kas gali nueiti ne taip ir kaip išvengti nervų griūties

Sveiki, draugai. Darbas su krovinių gabenimu jau beveik dvidešimt metų praeina pro mano rankas, ir galiu pasakyti vieną – tai niekada nevyksta pagal vadovėlį. Ypač kai kalbame apie persikraustymą į Spixworth. Žinoma, tai gražus kaimelis Norfolke, netoli Norvičo, ramu, tvarkinga, bet logistika... oh, logistika. Dažnai žmonės sako: „o čia tik valandėlės kelias nuo jūros“, bet realybėje susiduri su siaurais keliais, anglišku oru ir tuo, kad vairuotojas tiesiog negali užvažiuoti į kiemą, nes ten statomas augalas. Šiame straipsnyje (na, geriau sakant – šiame šnekosime) pasistengsiu papasakoti, kaip visa tai veikia iš vidaus, be jokių gražių paveikslėlių iš brošiūrų.

Bendra informacija ir kelionės specifika

Kaip ilgai trunka persikraustymas į Spixworth iš Lietuvos?

Tai labai priklauso nuo to, ką vairuotojas valgo kelionėje, ir ar yra eismo įvykių. Vidutiniškai tai trunka apie 3-4 dienas, jei viskas vyksta sklandžiai. Važiuojame pro Lenkiją, Vokietiją, Olandiją, tada keltas. O tas kelias Anglijoje iš Harwich ar Dover iki Spixworth gali būti dar viena diena, jei užstringa apie Londoną (kas nutinka dažnai). Geriau skaičiuokite penkias dienas, kad nenuviltumėte, kai iškviesite vairuotoją vidurnaktį, o jis sakis, kad dar vos perėjo Belgijos sieną.

Ar sudėtinga važiuoti į Spixworth su dideliu sunkvežimiu?

Galiu pasakyti – kartais tai siaubinga košmaras. Spixworth yra ganėtinai gausiai apgyvendinta vieta, ir kai kurios gatvės yra... na, tarkime, skirtos tik „Fiat“ 500. Esu patyręs situaciją, kai 7.5 tonų sunkvežimis įvažiavo į gatvelę, kurios gale buvo pasuktas kelias, o šalia stovėjo visi kaimo gyventojų automobiliai. Teko atgal važiuoti 500 metrų atbulai. Taigi, jei gyvenate tokiame užkeiktame名字 (o ne, vokiškai yra "Sackgasse"), reikės organizuoti perkrovimą į mažesnį automobilį, arba nešti daiktus peščiomis.

Kokiais maršrutais dažniausiai važiuojate?

Standartinis variantas yra pro Kaliningradą (tik jei reikia) arba tiesiog per Klaipėdą į Švediją arba per Lenkiją į Vokietiją. Bet į Angliją dažniau ėmame keltą iš Vokietijos (Hook of Holland) arba iš Belgijos/Olandijos į Dover. Tada žiedas aplink Londoną (M25) ir į šiaurę link Norvičo. Kartais vairuotojai bando naudotis vidiniais keliais, kad sutaupyti mokesčių (Ulez zono Londona), bet tada gali užstrigti kažkur pas ūkininkus laukuose.

Ar reikia rūpintis leidimais važiuoti į Spixworth?

Jei tai tik jūsų asmeniniai daiktai, tai ne, čia nėra jokių specialių leidimų, išskyrus tuos pačius vizus, jei vairuotojas ne ES pilietis. Bet čia reikėtų paminti apie „Transfer of Residence“ (ToR) formą Jungtinėje Karalystėje. Be jos, muitinė gali labai nepageidautinai nustatyti PVM ar net mokesčius už jūsų senus daiktus. Tai svarbu, nors dažnai klientai apie tai sužinoja tik tada, kai sunkvežimis stovi sienoje.

Kuo Spixworth skiriasi nuo kitų Norfolko kaimų pervežimo atžvilgiu?

Niekuo specialiu, jei kalbame apie kelią, bet ten yra gana daug naujų statybų ir privatūs namai. Problema tame, kad dauguma turi įvažiavimus, kurie nėra pritaikyti sunkvežimiui. Taip pat, oras ten toks pat drėgnas kaip ir visame Rytų Anglijoje, tai reikia, kad daiktai būtų labai gerai supakuoti į vandeniui atsparias dėžes. Nenorėtumėte, kad jūsų antklodės atkeliautų drėgnos.

Ar galima sekti krovinių vietą realiu laiku?

Dabar dauguma vairuotojų turi GPS trackerius, bet ne visada jie veikia tobulai. Kartais būna taip, kad vairuotojas užmiršta įjungti programėlę arba neturi ryšio Anglijos kaime (ten ryšys kartais prastas, net su „Three“ ar „EE“ SIM kortelėmis). Geriau tiesiog susiderkite su vairuotoju, kad jums paskambintų kai artėja. Nereikia kiekvieną valandą rašyti „kur jūs?“, tai juos nervina.

Kainos ir biurokratija

Kiek vidutiniškai kainuoja persikraustymas į Spixworth?

Žinoma, klausiate apie pinigus. Tai vargu ar kas sakys tiksliai be matmenų. Bet imkime tokią vidutį – jei turite 20 kubinių metrų (tai toks standartinis vieno buto kiekis), tai tai kainuos nuo 800 iki 1200 eurų. Jei daugiau, brangiau. Į kainą įeina kuras, keltas, vairuotojo darbas. Ir ne, negaliu pasakyti „tiksliai 950 eurų“, nes degalų kaina šiandien kitokia nei rytoj. Be to, į Spixworth važiuoti brangiau nei į Londoną, nes ten reikia daugiau laiko važiuoti pro Londoną.

Kas daro įtaką galutinei kainai?

Pagrindiniai dalykai – tai kiekis (kubatura), kelias (kur reikia važiuoti) ir aukštis (ar reikia nešti į trečią aukštą be lifto). Dar vienas dalykas – pasiekiamumas. Jei reikia statyti keltuvas („HIAB“) per tvorą, nes sunkvežimis nepriartės, tai papildomai kainuos apie 150-200 svarų vietiniam freelanceriui. O ir mūsų laikas – laukimas brangiausia.

Ar imamas avansas?

Taip, be jokio abejo. Imame apie 30 proc. avansą, kad užfiksuotume datą ir padengtume pradinius išlaidas (kuras, keltų bilietai). Negalima tiesiog atvykti ir sakyti „aš sumokėsiu kai atvešite“. Pasitaiko, kad žmonės atsisako paskutinę minutę, o mes jau nupirkti bilietai. Tada ką daryti? Avansas išspręstų problemą.

Kokios mokėjimo sąlygos?

Lengviausia pervesti į sąskaitą. Dabar galima ir kortele mokėti, bet tada bankas ims papildomą komisinį mokestį, o klientas visada nustemba, kodėl jo 1000 eurų virto 1015. Pinigus reikia apmokėti iki išvykimo arba tada, kai krovinys pasiekia paskirties vietą, bet prieš iškrovą. Vairuotojas neleis iškrauti, kol sąskaita nebus apmokėta – tai standartinė praktika, kadangi mes ne bankas.

Ar į kainą įeina draudimas?

Įprastai į kainą įeina pagrindinis draudimas, bet jis labai mažas – kažkas tipo 10 eurų už kilogramą. Jei vežate brangų pianiną ar prabangų paveikslą, reikia susitarti dėl papildomo draudimo. Dažnai klientai sako „o, man nieko nenutiks“, bet kai sunkvežimis stačiai suka vairą, o viduje skrieja sofa, tuomet pradeda raudoti. Geriau užtikrinti iš anksto.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių?

Mums ne. Bet yra mokesčių, kuriuos nurodo ne mes. Pavyzdžiui, jei vairuotojas užstringa Anglijoje dėl techninių problemų ir reikia statyti automobilį stovėjimo aikštelėje, tai tai kainuoja pinigų. Arba jei jūsų daiktai turią kokią nors taišką, kurią muitinė nusprendžia patikrinti (retai, bet nutinka). Tada laukimo mokestis tenka mokėti klientui.

Ar galima gauti nuolaidą?

Jei turite „lankstų“ datų, t.y. galite laukti, kai mes surinksime kitą krovinį į tą patį rajoną, taip, galiu pigiau padaryti. Tai vadinama „daliniu krovininiu“. Bet jei jums reikia važiuoti rytoj – tai bus brangiau, nes teks siųsti automobilį tuščiąmis atgal (kažkiek tai padengia jūsų kaina).

Daiktų paruošimas ir pakavimas

Ką daryti su šaldytuvu?

Būtina jį išjungti prieš mažiausiai 24 valandas (o geriau 48) ir išleisti visą vandenį. Esu matęs, kaip vairuotojas atidaro sunkvežimio dureles, o ten teka vanduo iš šaldytuvo, kaip upė. Visa krosnė paslapto (pavojinga dėl elektros). Ir užrakinkite duris, kad jos neatidarytų važiuojant, nes kitaip nulūžtys rankenos.

Ar reikia išmontuoti baldus?

Didžiąją dalį – taip. Lovos, spintos, didžiuliai stalai – viskas turi būti arba išmontuota, arba labai gerai užfiksuota, kad neišsiskirtų. Jei paliksite spintą surinktą, o ji nepraeis pro duris (o Spixworth namuose durys kartais siauros), vairuotojas nešios ją pro langą arba išmontuos jį su pykčiu. Ir tai gali užtrukti valandą.

Kokias dėžes naudoti?

Geriausios yra standartinės judvės dėžės – jos turi būti storos. Nenaudokite picos dėžių, prašau. Jų nepadėsime viena ant kitos, nes viskas sugruvos. Taip pat, pasirašykite ant kiekvienos dėžės, kas joje yra („Virtuvė“, „Miegamasis“). Nenuvilkite vairuotojui, kad jis spėtų atnešti dėžę į kambarį ir tada sužinotų, kad ten buvo knygos, o ne indai.

Ar galima vežti augalus?

Į Angliją dabara, po „Brexit“, vežti augalus su žeme yra labai sunku ir beveik neįmanoma legaliai be sertifikatų. Jei turite kaktusą ar kažką mažo be žemės, galbūt praeis. Bet jei bandysite įvežti didelį fikusą su vazonu, muitinė jį konfiskuos ir sudegins. Negerai, bet taip yra. Geriau juos atiduoti kaimynams.

Kaip supakuoti lūpdažius ar smulkius daiktus?

Smulkius daiktus reikia dėti į mažas dėžutes arba šukas, kad jie neišsibarstytų tarp didelių daiktų. Kartais atidarome dėžę, o ten pilna smėlio iš sugriuvusių indų. Naudokite rankšluosčius, drabužius kaip užpildą (tai taip pat sutaupo vietos), o ne laikraščius, kurie dažniausiai tik purvina.

Ar reikia ištuštinti stalčius?

Taip, tikrai. Net jei ten yra tik kojinės.