Persikraustymas į Lowestoft: Visas tiesas apie kainas, maršrutus ir „smulkius“ niusansus

Sveiki, draugai. Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimt metų ir mačiau viską – nuo tų, kuriems persikraustymas į Lowestoft atrodo kaip kelionė į Mėnulį, iki tokių, kurie tiesiog užsisako bilietaus ir sako „važiuok“. Žinoma, Lowestoft nėra伦敦as (Londonas), bet labiau rytu Anglijoje nieko nėra – tai pati rytinėšia šalies vieta. Dažnai žmonės klauso, kodėl reikia tokio ilgo pasiruošimo, jei tai tik Jungtinė Karalystė. Na, tiesa tokia, kad po Brexit viskas pasikeitė, o logistika... ji visada su savo niuansais. Šiandien pasakysiu jums tiesą be jokio lakštinio, kaip tai vyksta iš vidaus, be marketingo šlamšto.

Maršrutas ir laikas – kaip ten viskas pasiekia

Kiek laiko užtrunka nuvežti daiktus iki pat Lowestoft?

Čia ne taip paprasta kaip atrodo žemėlapyje. Paprastai vairuotojui reikia apie 3–4 dienas, jei viskas eina glotniai. Važiuojame per Lenkiją, Vokietiją, Olandiją, tą keltą (dažniausiai iš Huko į Harwichą) ir tada dar važiuojame per visą Angliją iki rytų pakrantės. Bet jei užstringa ant sienos arba yra eismo įvykis M25 žiede aplink Londoną – gali užtrukti ir ilgiau. Tas žiedas yra tikrasis košmaras, ypač pietryčių kryptimi, tad nereikėtų tikėtis, kad vairuotojas atvyks lyg pagal laikrodį.

Ar galima važiuoti kitaip, ne per Harwichą?

Teoriškai galima, bet praktiškai... galvojant apie persikraustymą į Lowestoft, logiškiausias yra būtent tas kelias per Olandiją. Yra ir variantas per Doverį, bet tada tenka važiuoti pro Londoną, kas su sunkvežimiu yra siaubingai sudėtinga. Manau, kad Harwichas geriau, nes čia artiau prie tikslo. Nors, kai kurie vairuotojai renkasi Kalkė (Calais), jei keltų tvarkaraščiai tinginiaja (t.y. jei paskutinė išvyksta ankstyviau). Beje, tenkas tikrai svarbu – angliškai valdžia nieko nesulaužys.

Ar vairuotojas gali mane paimti į savo sunkvežimį?

Techniškai – ne. Jei tai yra krovininis transportas (tiekiamoji mašina), keleivių vežti draudžiama įstatymais, nebent jis turi specifinę leidimą. Kai kurios kompanijos siūlo „palydovų“ vietą, bet tai retai ir dažniausiai kainuoja kaip naktis viešbutyje. Geriau nusipirkti bilietaus lėktuvui arba autobusui ir susitikti jau vietoje. Tikrai nenorite praleisti 3 dienų kabinoje be dušo (nors geresniuose sunkvežimiuje jis yra), kai vairuotojas dirbo.

Kas daro, jei kelyje sugenda mašina?

Tai baisiausias siaubas ir mano blogiausias košmaras per tuos 20 metų. Gerai, kai tai įvyksta Lietuvoje ar Vokietijoje, kur yra pagalbos tarnybos. Bet jei jūsų daiktai stovi šalia kurio nors kazino prie keliasdešimt mylių nuo Londono... O gi, ten viskas brangu. Mes visada turime draudimą „Cargo“, tad daiktai bus apsaugoti, bet laiko mes negrąžinsime. Vieną kartą mums teko laukti pakeitimo 12 valandų vėjyje – klientas buvo labai nusivylęs, kad nespėjo įdarbinti.

Ar tikrai reikia 3–4 dienos? Gal greičiau?

Jei būtų „Ferrari“ su dėžėmis ant stogo, būtų greičiau. Bet čia 7–8 tonų sunkvežimis, kuris važiuoja ne greičiau kaip 90 km/h (ir tai tik Vokietijoje). Be to, yra poilsio laikai – vairuotojas privalo sustoti ir miegoti. Jis negali važiuoti 24 valandas iš eilės, nors kai kurie tai ir bandė (negerai, negerai). Taigi, realiai trumpiau padaryti sunkve. Geriau planuokite savo atvykimą savaitę po to, kai išvežėme daiktus, kad turėtum laiko viską suremontuoti.

Kiek kartų per savaitę važiuojate į tą vietą?

Nėra fiksuoto grafiko, kaip autobusai. Mes renkame krovinius grupėmis (partijomis). Kartais važiuojame kartą per savaitę, jei yra pakankamai užsakymų Rytų Anglijos regione (Norwich, Ipswich, Lowestoft). O kartais gali būti ir kartą per dvi savaites. Todėl svarbu nešokus su užsakymu paskutine minute – jei mums reikės laukti, kol sukrausime pilną mašiną, tai gali užtrukti. Nors, jei skubate, visada galima išsinuomoti atskirą mašiną (dedikuotą), bet tai kainuoja gerokai brangiau.

Kainos ir pinigai – kodėl gali būti brangu?

Nuo ko priklauso persikraustymo į Lowestoft kaina?

Pirma ir pagrindinė – tūris. Kiek kubinių metrų daiktų turite? Antra – atsivertė. Ar jūsų namai yra antrame aukšte be lifto? Tai kainuoja. Trečia – kuro kainos, kurios šokinėja kaip šuo ant uodegos. Ir žinoma, tas pats Brexitas – anglai dabar moka mokesčius už įvažiavimą į šalį (HMRC), o tai taip pat įeina į sąskaitą. Todėl negaliu pasakyti „kiek kainuoja“ be išmatavimų.

Ar galiu gauti fiksuotą kainą iš karto?

Galite, bet ji gali pasikeisti, jei nurodysite neteisingą tūrį. Jei sakykite, kad turite 15 kubų, o prieš pat išvykimą paaiškėja, kad yra 25, tai... problema. Mes darome vizualų arba nuotolinį patikrinimą. Tada užrašome viską į sutartį ir kaina nekrenta. Žiūrėkite, niekas nemėgsta staigmenų, nei jūs, nei mūsų vadybininkai, kurie tada gynėsi nuo kliento pykčio.

Kodėl kai kurios firmos siūlo pigiau?

O, tai klasika. Yra firmų, kurios tiesiog surenka „bananų“ (t.y. nelegaliai arba be draudimo). Jos siūlo žemo kuro sąnaudas, nes važiuoja senais sunkvežimiais, kurie teršia orą ir gali sugesti viduryje Autostrados. Arba jos imasi mokesčių už įkrovimą/iškrovimą, kai jau jūsų daiktai jau yra jų sandėlyje ir jums niekur nedingsi. Patartina ne rinktis pigiausio, o žiūrėti į reputaciją.

Ar reikia mokėti užsidėti iš karto?

Įprastai imame avansą (30–50 proc.), kad užfiksuotume datą ir padengtume išlaidas (depozitas uosto terminaluose nėra pigus). Likusią dalį mokate gavę daiktus arba prieš išvykstant iš Lietuvos – viskas priklauso nuo sutarties. Bet jei kas nors prašo mokėti 100 proc. iš karto per nežinomą sąskaitą – bėkite. Tai dažna apgaulės schema, ypač pasitaikanti „Facebook“ grupėse.

Kas vyksta, jei aš atšaukiu persikraustymą?

Jeigu atšaukiate prieš mėnesį, paprastai grąžiname avansą, atimant nedidelį administravimo mokestį. Bet jei paskambinate sekmadienį ir sakinėte „vykaukit rytoj“, o mes jau esame pasiruošę... tada tikėkitės baudų. Vairuotojas jau yra pasamdytas, keltas užsakytas. Mes negalime tiesiog pasakyti angliškam uostui „nieko, jo nereikia“. Visur yra pinigai.

Ar brangu vežti atskirą didelį daiktą, pvz., pianiną?

Pianinas tai ne sofa. Jis sveria toną, jį reikia uždėti ant specialios mechaninės priemonės („rėmėjo“) ir užjuosti. Taip pat reikia žiūrėti ar nereikia išimti langų. Taip, tai brangu. Kartais pigiau nusipirkti naują pianiną Anglijoje nei vežti tą, seną, kuris buvo senelio garbei. Žinoma, jei tai yra Steinway ir jis jums brangus kaip akis, tai klausimas kitas – mums vis vien teks jį vežti.

Ar kainuoja daugiau, jei reikia statyti daiktus į sandėlį?

Taip, sandėliavimas – tai papildoma paslauga. Mūsų sandėlis stovi, mokesčiai už jį taip pat nebesibaigia. Jei negalite iš karto įsikraustyti į naujus namus Lowestofte (pavyzdžiui, pabaigiate remontą), mes galime laikyti daiktus pas save. Kaina paprastai nustatoma už kubą ar už dėžę per savaitę. Už ilgesnį laiką galima derėtis.

Brexit ir dokumentai – be šio čia nepraeisi

Kokius dokumentus reikia tur�ti perkraustant daiktus į Angliją?

Pagrindinis dalykas dabar yra „Transfer of Residence“ (ToR) leidimas, išduodamas HMRC (britų mokesčių inspekcija). Jis leidžia atgabenti daiktus be muito ir PVM (be VAT). Be šio popieriaus jūsų daiktus gali tiesiog nepraleisti sienos arba priversti sumokėti didelius mokesčius. Taip pat reikalingas invентoriaus sąrašas (inventorius), pasas ir viza (jei reikia), bet tai jau jūsų reikalas.

Kas yra ToR01 ir kaip jį gauti?

Tai toks ilgas formuliaras internete, kurį reikia užpildyti angliškai. Jame rašote, kad gyvenate ne JK mažiau 12 mėnesių ir kad daiktus naudosite asmeniškai, ne prekybai. Procesas trunka apie savaitę (kartais ilgiau, jei užkimba sistemą). Jei padarysite klaidą, gali atsisakyti. Patartina padaryti šį dalyką iš karto, kai tik žinote persikraustymo datą. Nes be šio lapo važiuoti tiesiog beprasmiška.

Kas bus, jei aš neužpildysiu ToR?

Tada mums teks deklaruoti daiktus kaip prekę. Britai įskaitys PVM (20 proc.) ir galbūt verytinį mokestį (customs duty) nuo daiktų vertės. O jei daiktų vertė didelė (pvz., baldai, elektronika), tai gali išeiti tūkstančiais svarų. Tiesa, toks atvejis buvo tik vieną kartą per mano karjerą, kai klientas maniau, kad jis gali tiesiog „nuvažiuoti“, nes jis ES pilietis. Ne, taip nebeveikia.

Ar reikia deklaruoti kiekvieną dėžę?

Ne, ne kiekvieną dėžę atskirai. Reikia padaryti bendrą sąrašą (Packing List), kuriame būtų nurodyta, kas yra dėžėse (pvz., „Drabužiai“, „Indai“, „Knygos“). Tačiau turi būti išvardyti brangūs daiktai: kompiuteriai, taisykliniai instrumentai, meno kūriniai, antikvariatas. Jų vertę reikia nurodyti tiksliai. Jei bandysite paslėpti brangų „Rolex“ tarp senų marškinių, ir tai aptiks... tai bus bauda.

Ar galiu vežti maistą ir gėrimus?

Ribotai. Asmeniniam naudojimui galite vežti tam tikrą kiekį, bet mėsos ir pieno produktų iš ES negalima veži beveik jokio (dėl ligų). Alkoholio ir cigarečių normos yra griežtos. Jei mums bus rasta dešimt degtinių butelių, tai bus laikoma prekyba, ir mokesčiai bus milžiniški. Geriau išgerti čia, o ne rizikuoti sienoje.

Ar sunku su pasų kontrolės (immigration) patikra?

Jeigu esate ES pilietis ir turite vizą arba leidimą gyventi (Settled Status), tai paprasta. Jei tik važiuojate „apsilankyt“, gali būti problemų, jei sakydysite, kad vežate visus savo daiktus. Migracijos pareigūnai klausia, kodėl vežiate tiek daug daiktų, jei tik turistaujate. Geriau turėti paruoštą ToR leidimą ir paskirties vietą (adresą Lowestofte) paruoštą.

Ar reikia vertimo lietuviškų dokumentų?

Inventoriaus sąrašas geriausiai būtų angliškai. Mūsų vadybininkai tai padaro nemokamai (arba už nedidelį mokestį, priklausomai nuo apimties). Bet jei turite kokių nors medicininių ar teisinių dokumentų, juos gali prašyti suverti. Žinoma, jei dokumentas paprastas, pvz., vairuotojo pažymėjimas, jis tarptautinis, todėl vertimo nereikia.