Skubus pervežimas į Birminghamą per 24-48 valandas

Darbas tarptautinių perkraustymų srityje jau virš dviejų dešimčių metų, ir galiu pasakyti, kad skambučiai dėl skubaus pervežimo į Birminghamą pasirodo dažniausiai penktadienio vakarais. Žmogus paskutinę akimirką gauna darbo pasiūlymą, nuomos sutartį arba tiesiog supranta, kad turi išsikraustyti per savaitgalį. Tuomet prasideda panika, o aš jau žinau, kad savaitgalis bus darbinis. Bet skubus pervežimas į Birminghamą per 24-48 valandas yra įmanomas – ne visada pigus, ne visada tobulas, bet realus, jei žinai, ką darai ir kam skambini. Paaiškinsiu viską paprastai, be jokių vadovėlinių frazių, nes mano galva ne tam.

Apie laiką – ką reiškia „per 24–48 valandas“?

Ar tikrai galima viską sukrauti ir nuvežti į Birminghamą per vieną parą?

Tikrai taip, jei daiktų nedaug ir jau esi ES pusėje. Vieną kartą vežėme du kambarius ir motociklą – išvažiavome vidurnaktį iš Varšuvos, o kitą vakarą jau buvome Solihulle. Bet tai buvo express tarnyba su dviem vairuotojais ir be muitinės vilkinimų. Jei turi visą namų apyvoką, 24 valandos yra fiziškai įmanomos tik tuo atveju, jei viskas paruošta ir tu pats padedi krautis. Kitaip tai arba misija neįmanoma, arba kainuoja kosminę sumą, kurią gali tekti mokėti pinigais arba miego trūkumu.

O kaip su muitinėm, ar per dvi dienas dar kas nors spėja įvežti?

Šitas klausimas mane visada pravirkdo šiek tiek. Po Brexit viskas pasikeitė, ypač jei per daug galvoji apie tai. Jei važiuoji į Birminghamą su naujais daiktais – oi, tada gali ilgai sėdėti. Bet su asmeniniais daiktais, jei deklaracija sutvarkyta iš anksto ir yra T1 dokumentas, dažnai praleki pro Doverį ar Eurotunelį be didelių stabdžių. Reikia EORI numerio, C88 forma, kartais TCP. Jei dokumentai tvarkingi, nuo Krokuvos iki Birminghamo galima nuvažiuoti per 36 valandas. Jei netvarkingi – sėdi pasienyje ir žiūri į jūrą penkias valandas be reikalo. Na, ne visada penkias, bet taip jaučiasi.

Valandos nuo skambučio, sutarties ar kai furgonas pajuda? Kaip čia skaičiuojama?

Paprastai skaičiuojame nuo to momento, kai transportas išrieda iš kiemo ir jūs pasirašote aktą. Bet pripažinsiu – daugelis klientų skambina ir klausia: „o galėsite per 24 valandas nuo dabar?“ Jei turime laisvą mašiną Kaune ar Vilniuje – kodėl gi ne. Kartais būna net taip, kad vairuotojas jau važiuoja kito kliento link, bet pamatęs, kad ta kryptis artima Birminghamui, perbėga pas jus. Bet tai ne taisyklė, o labiau stebuklas. Dažniausiai realus laikas yra 48 valandos nuo užsakymo patvirtinimo, ypač jei reikia tvarkyti eksporto deklaraciją ar muitines sutartis.

Ką daryt, jei rytoj išsikraustymas, o daiktai tebeguli ant grindų?

Tokių situacijų mano praktikoje buvo dešimtys. Būna, žmonės skambina vidurnaktį ir sako: „Mes nieko nesupakavę, o ryt išsikraustymas.“ Tada siūlau greitąjimą būdą: mes pasiimame daiktus kaip yra, įkeliame į furgoną, o jau kelyje arba vietoje supakuojame į antrines dėžes. Tai brangiau, bet realu. Kitas variantas – atvykstu pats arba siunčiu žmogų padėti. Kaina pakyla, nervai irgi. Bet taip jau būna, kai sprendžiami dalykai paskutinę minutę. Gyvenimas retai eina pagal planą, ypač jei tu dar neturi pakavimo juostos.

Koks pats trumpiausias laikas buvo, per kurį pristatėte daiktus į Birminghamą?

Oficialiai – 18 valandų. Neoficialiai – gal ir greičiau, bet tada nebebuvau sveikatos. Tai buvo medicininės įrangos pervežimas slenkančiosios sienos metais. Važiavome be sustojimo, du vairuotojai, vienas iš jų miegojo sėdynėm (ne, atsiprašau – sėdynėmis, rašau per greitai). Šiaip asmeniniams daiktams Birminghamas iš Lietuvos yra maždaug 2100 kilometrų. Net jei važiuoji labai greitai, reikia degalinės, WC, o Antverpeno apylinkėse dar ir kamščiai. Realiai 24–30 valandų yra sveiko proto riba. Kas sako, kad spės per 12 valandų – meluoja arba mano apie teleportaciją.

Kainos, draudimas ir kodėl pigiausias variantas gali kainuoti dvigubai

Kiek maždaug kainuoja toks skubus reisas iš Lietuvos į Birminghamą?

Čia tas klausimas, po kurio visada tylu. Jei tai dedicated furgonas su dviem vairuotojais, pradinė kaina dažnai prasideda nuo 800–1200 eurų už mažesnį kiekį. Visas butas – gali kilti iki 2500 ar net 3500 eurų. Tai nėra plėšikavimas, tai yra tiesiog kaina už tai, kad tas furgonas važiuoja tik tavo daiktams, be persikrovimų terminale. Aš turėjau klientą, kuris nusprendė pasitikrinti rinką ir rado variantą už 400 eurų. Mašina neatvažiavo. Galop sumokėjo dvigubai ir dar prarado depozitą už butą Birminghamo centre, nes vėlavimo kaltininkas buvo jis pats.

Ar kaina daug mažesnė, jei vežu tik keturias dėžes, o ne visą butą?

Mažesnė tikrai, bet ne keturis kartus. Tu vis tiek užimi vietą furgone, vairuotojas turi skirti tam pačiam laikui, degalai sudega panašiai. Už mažą krovinį dažnai siūlau vadinamąją „dalinę apkrovą“, bet skubos atveju tai neveikia, nes tu nenori laukti, kol surinksime dar penkis klientus kelyje. Tada tik dedicated. Už vieną kambarį į Birminghamą per 48 valandas gali tikėtis 700–900 eurų. Jei labai skubi – pridėk dar porą šimtų. Degalai, žinok, Anglijos kryptimi niekada nebuvo pigūs, o dar po Brexit ir apynasris tik storesnis.

Ar būna tokių, kurie pasiima avansą ir dingsta? Kaip to išvengt?

Būna. Ir ne tik būna – aš mačiau tuos skelbimus Facebook grupėse „perkraustymai į UK“. Vaikinas su gražia nuotrauka, žemomis kainomis, prašo 50 procentų į priekį į Revolut sąskaitą. Paskui – juodas sąrašas ir ašaros. Tikri pervežėjai dirba su sąskaitomis-faktūromis, turi įmonės kodą, veiklą, draudimą ir nesislapsto po pseudonimais. Jei jis rašo tik Telegramu ir nepatenkina skambučio – pabėgkit. Aš žinau, kad skubiai norisi kuo greičiau, bet čia ta vieta, kur taupyti pavojinga. Geriau sumokėk daugiau, bet pamatyk veidą.

O kaip su draudimu – mano kompiuteris apdraustas furgone ar ne?

Taip, jei pervežėjas turi CMR draudimą arba krovinio draudimą. Bet būkite atsargūs – skubos reisuose kartais žmonės apdraudžia tik furgoną, o ne tavo sofą. Reikalaukite draudimo policijos kopijos. Kartais pasitaiko, kad draudimas galioja tik tam tikrai vertei, pvz., iki 20 000 eurų. Jei veši meno kūrinį arba seną fortepijoną – reikės atskiros draudimo sutarties. Aš asmeniškai visada sakau klientams: jei neparodžiau tau draudimo lapo – tu turi teisę neleisti man išvažiuoti su tavo daiktais. Tai elementari savisauga, kurios daugelis nepasinaudoja.

Kodėl vieni kainuoja 400 eurų, o kiti 3000? Kaip čia suprasti?

Nes jie arba neturi licencijos, arba vairuoja ką tik nusipirktą seną mikroautobusą be techninės apžiūros. Kartais tai žmogus, kuris tiesiog turi laisvą savaitgalį ir galvoja: „nu varysiu į Birminghamą, paimsiu krovinį, pasiemsiu pinigus“. Jis nemoka mokesčių, neturi draudimo, o jei kas nutiks – tu neturi kam skambinti. Aš esu matęs, kaip toks „pervežėjas“ tiesiog išmetė daiktus Paryžiaus priemiestyje, nes suprato, kad neužtenka vietos. Pigiausias dažnai būna brangiausias, o dar ir be moralinės kompensacijos.

Dokumentai, muitai ir ta keista jausena po Brexit

Ar po Brexit iš viso įmanoma taip greitai persikraustyti į Angliją?

Įmanomas, tik nebe toks lengvas kaip anksčiau. Prisimenu 2019-uosius – tada tiesiog uždarydavai furgoną ir važiuodavai. Dabar reikia eksporto deklaracijos, muitinės tarpininko, o kartais ir importo deklaracijos JK pusėje. Skubiu atveju visa tai sprendžiama per kelias valandas, jei turi gerą logistikos partnerį. Jei ne – 48 valandos gali ištįsti iki savaitės. Birminghamas nepasislinko arčiau, bet biurokratija aplink jį sutirštėjo kaip lietuviškas šaltibarščių sultinys. Nors gal ta ir ne gera metafora. Bet esmė ta, kad be popierių šiandien niekur nenuvažiuosi.

Kokie popieriai reikalingi, kad muitinė nenuvarytų proto kelyje į Birminghamą?

Pagrindinis – EORI numeris, be jo dabar JK niekas rimto nepraleis. Tada reikia muitinės deklaracijos, prekių sąrašo vertės dokumentu ir T1 arba T2 tranzito dokumento. Jei pervežate asmeninius daiktus, reikia Užsieniečio deklaracijos kopijos arba darbo sutarties Birminghamo pusėje. Aš dažnai bendradarbiauju su muitinės agentu Klaipėdoje ir jis tvarko viską absoliučiai. Bet turėkite omeny – net jei pas mus viskas idealu, pasieniečiai kartais tiesiog tingi dirbti ir užlaiko be priežasties. Būna ir tokių dienų, kai jie žiūri į tave kaip į įtariamąjį, nors nieko blogo nėra.

O jei muitinė sulaiko daiktus – aš tada lieku be baldų centre?

Deja, taip. Ypač jei trūksta kokios nors deklaracijos ar pasieniečiams nepatinka sofos apmušalo audinys – absoliučios nesąmonės pasitaiko. Kartą kliento lagaminą laikė vien dėl to, kad jame buvo medinė skulptūra, kuri pasieniečiui priminė ką nors įtartino. Teko siųsti papildomus popierius iš Lietuvos. Birminghamas turi palaukti. Skubaus pervežimo prasmė dingsta. Todėl mes visada darome perteklinį pasiruošimą – geriau turėti per daug dokumentų nei per mažai. Kitaip gali nemiegoti viešbutyje Wolverhampton 48 valandas.

Ar daiktai tikrai bus apmuitinti, jei vežu juos sau į Birminghamą?

Jei daiktai naudoti, asmeniniai ir ne naujesni nei pusės metų – paprastai ne. Bet turi įrodyti, kad persikraustai, o ne prekiauji. Muitinei tai kartais vis tiek įtartina. Yra dar vienas dalykas – jei daiktų vertė viršija tam tikrą ribą, jie gali paskaičiuoti PDV. Čia aš jau nekenčiu visų šių skaičiavimų, nes kasmet kazus keičiasi. Tiksliai sakyti negaliu, kad 100 procentų žinau kiekvieną naujausią įstatymą, nes JK parlamentas juda savo ritmu. Pasitarkite su tarpininku, aš vairuoju furgoną geriau nei aiškinu mokesčius. O jei mane versi – galiu suklysti.

Kas gali nepasisekti kelyje – realybė, ne reklama

Ar pervežėjas padės supakuoti, jei aš viską palikau paskutinei minutei?

Dažnai padeda, bet turi už tai sumokėti. Mes, kolegos, vadiname tai „gelbėjimo operacija“. Kartą Birminghamo reisui teko į kelionę pasiimti net pakavimo popierių ir dėžes, nes klientas, studentas, galvojo, kad „suvyniosiu į pledus“. Pledai neapsaugo kompiuterio. Supakavome sparčiai per dvi valandas, bet kaina už darbą augo tiesiogiai proporcingai mano inkstų spaudimui. Jei žinai, kad nepasiėmei laiko – geriau prisipažink tai iš karto ir nesitikėk, kad viskas bus už dyką. Mes irgi turime miegoti.

Ką daryti, jei furgonas vėluoja, o aš stoviu Birminghamo gatvėje su raktais?

Būna, kad furgonas stringa kamščiuose ties Antverpenu, vėluoja keltą ar sulūžta kažkas rampoje. Jei vėluojame – skambiname ir sakome tiesą. Nebereikia slėptis po akmeniu. Geriausias sprendimas – suderinti rakto atsiėmimo laiką su kiek įmanoma daugiau maržos. Jei galima įeiti į butą kitą dieną – idealu. Jei ne, kartais pavyksta derėtis su agentu, kad palauktų. Buvęs raktų savininkas ne visada yra piktas drakonas. Tačiau jei jis piktas – turi turėti planą B motelyje netoli New Street stoties. Ir nepamiršk, kad Anglijoje sekmadieniais agentūros dirba trumpai.

Ar gali kartu važiuoti katė ar šuo skubiai vežamame furgone?

Gyvūnai krovininiu transportu be priežiūros nėra geriausias variantas. Jei gyvūnas mažas ir keliauja narve keleivinėje dalyje su vairuotoju – dar galima. Bet didelis šuo furgono buityje per 30 valandų bus nelaimingas. Jei labai skubu, geriau gyvūną siųsti specializuota gyvūnų transporto tarnyba arba vežtis lėktuvu. Aš prisimenu vieną katę, kuri rami sėdėjo vežime visą kelią iki Birminghamo, bet tai buvo išimtis, tiesiog tokia ramybė būna kartą gyvenime. Dauguma kačių tokiu tempu apsivemia, ir tuomet dvokia ne tik narvas, bet ir visas furgonas. Geriau jau nesekite mano ribotų patarimų šioje temoje.

Kaip iškrauti daiktus, jei centre nėra kur net sustot?

Čia mano nemėgstamiausia dalis. Birminghamo centras, ypač aplink Bullring, yra suktas. Kartą mus nutempė už netinkamą stovėjimą, nors mes kraustėme senolę ir turėjome leidimą. Buvau piktas tą dieną, mokesčiai už stovėjimą yra beprotiški. Sprendimas – užsisakyti laikiną iškrovimo leidimą iš savivaldybės arba pasirinkti laiką, kai mažiau eismo, pvz., anksti ryte. Jei gyveni triaukštyje be lifto – gali tekti samdyti porą porininkų. Ir taip, jie kainuoja, nes nešti šaldytuvą laiptais ketvirtame aukšte – ne pokštas.

Ar galiu važiuoti pats su daiktais keleiviu iki pat Birminghamo?

Taip, daugumoje furgonų yra viena ar dvi keleivinės vietos. Bet būk pasiruošęs – kelionė ilga, nepatogi, ir vairuotojas gali nenorėti pokalbio apie politišką klimatą 4 valandų naktį. Aš asmeniškai leidžiu klientams sėstis, jei yra vieta, bet perspėju: oro kondicionierius ne visada veikia idealiai, o tualeto sustojimai tik kas keturias valandas. Jeigu turi mažą vaiką – aš net nesiūlyčiau. Suaugęs žmogus ištvers. Kainos tai nepakeičia, nebent tu padedi vairuoti, ko mes žinoma nerekomenduojame dėl teisių ir vizualaus aiškumo kelyje.

Ką reiškia dedicated transportas ir kodėl visi apie jį kalba?

Taip, visi dabar dedica... na, naudoja tą žodį. Dedicated transportas reiškia, kad visas furgonas skirtas tik tavo kroviniui. Nekrauname kitų klientų sofų tavo sofai ant viršaus. Važiuoji tiesiai iš taško A į tašką B. Skubiu atveju tai yra vienintelis logiškas pasirinkimas, nes tavo daiktai neatvažiuoja per Daniją pirmiau. Kaina didesnė, bet kontroliuosi laiką. Aš rekomenduoju dedicated, kai reikia pristatymo per 48 valandas į Birminghamą. Jei turi laiko – gali sutaupyti daline apkrova, bet ten tavo dalykai keliauja pašto balandžio greičiu.

Daiktai, kuriuos verta vežti, ir tos šlykščios staigmenos

Ar verta tempti seną šaldytuvą ir skalbimo mašiną skubos tvarka į Birminghamą?

Dažniausiai neverta. Šaldytuvas yra sunkus, jo gabaritai dideli, o jei yra senas – JK elektros tinklai taip pat 220V, bet kištukai kitokie. Gali nusivežti daiktą, už kurį sumokėsi daugiau nei nusipirksi naują Aldi ar Asda. Aš sakau klientams: vežk tai, kas turi sentimentalią vertę arba ką sunkiai rasi. Skubus pervežimas į Birminghamą brangus, tai nėra metas tempti trečios kategorijos dulkių siurblį. Palik skalbimo mašiną draugui, o šaldytuvo šaldiklį prieš tai atitirpink. Jei kas paklaus, pasakyk, kad aip patariau.

Ką daryti, jei pervežimo metu sudūžta televizorius ar kompiuteris?

Pirma, fiksuok viską nuotraukomis prieš pakrovimą. Antra – skaityk sutartį. Jei pervežėjas turi draudimą, dažniausiai atlygina žalą pagal CMR konvenciją, bet čia yra kabliukas. Elektronika turi būti supakuota specialioje dėžėje su putplosčiu. Jei tu padavei man televizorių be dėžės ir vilkau jį į furgoną – draudimas nekompensuos. Buvęs klientas taip prarado 55 colių LG. Verkė. Aš irgi verkiau, nes turėjau klausytis. Packuok kaip žmogus, o ne kaip barbaras, tada galėsi reikalauti.

Ar skubiai galima vežti sodo techniką ar benzininį pjūklą į JK?

Benzininiai įrankiai yra rizikingi. Tušti bakai ir kuro surinkimo talpos privalo būti visiškai ištuštinti. UK muitinė labai nepalankiai žiūri į neaiškų kurą. Aš vežiau kartą sodo traktoriuką – tvarkingai išvalytą, bet pasienietis penkias minutes žiūrėjo į mane taip, lyg būčiau nusikaltėlis. Pjūklas – galimas, bet turi būti profesionaliai supakuotas. Jei skubi, geriau palik tai arba siųsk atskiru siuntų servisu. Furgone benzino kvapas gali pradėti erzinti vairuotoją per ilgas distancijas. O blogas kvapas mašinoje reiškia blogą nuotaiką visam reisui.

Koks keisčiausias daiktas buvo vežamas skubiai į Birminghamą?

200 litrų šviežio medaus. Nejuokauju. ūkininkas persikėlė į Herefordshire artimetą ir nenorėjo palikti bičių produkto. Važiavome atskiru mažu furgonu, nes medus turi savo valstybes, o temperatūra furgone turi būti stabili. Buvo rugpjūtis, kelionė per Lenkiją ir Belgiją – aš nuo to karščio beveik svajojau apie šlapias šluotas ant kaktos. Medus laimingai pasiekė Birminghamą per 36 valandas, o aš gavau du stiklainius atsidėkojimą. Daugiau to nedaryčiau, nors medus buvo neblogas. Skubus pervežimas turi savo kainą ir aromatą.

Paskutiniai klausimai, kuriuos verta užduoti pats sau

Koks brangiausias kliento pamišimas, kurį matėte per 24 valandų pervežimuose?

Klientas, kuris nusprendė, kad 24 valandų pervežimas į Birminghamą yra puiki proga atsikratyti šiukšlių. Jis sukrovė į furgoną ne tik daiktus, bet ir tris maišus atliekų, sugedusį dviratį be ratų ir seną vonią. Aš pakraunant supratau, kad šito neprašysiu mokėti papildomai – tiesiog atsisakiau vežti. Jis supyko grąžino raktus? Ne, raktų negrąžino, o tiesiog... paliko viską garaže. Brangiausias pamišimas yra manymas, kad skubus pervežimas tampa asmenine šiukšliadėže. Tai labai atšaldė mūsų abiejų santykius.

Ar yra kokia nors auksinė taisyklė, kurią pamirštate pasakyti klientams?

Pamirštu pasakyti, kad reikia pasitikrinti, ar Birminghamo bute laukia pakratoma lova, o ne tik grindys. Rimtai. Kartais skambinate man, klausi apie kainą, laiką, degalus, o paskui paaiškėja, kad naujoje vietoje durų aukštis per mažas sofai. Aš neinterjero dizaineris. Ir dar vienas dalykas – neišjunk telefono. Skubiuose pervežimuose informacija keičiasi kas dvi valandas. Jei nedega tavo ekranas, man gali kilti panika, kad tu pasišalinęs. Ir tada aš pradedu galvoti blogiausius scenarijus. O man to nereikia.

Išvada

Skubus pervežimas į Birminghamą per 24-48 valandas nėra stebuklas, bet ir ne utopija. Reikia pinigų, pasitikimo ir bent trupučio logistikos supratimo. Nepasitikėkite vien skelbimais internete – paklauskite kolegų, draugų ar tiesiog pasižiūrėkite atsiliepimus Google. Po dvidešimt ketverių metų galiu pasakyti: geriausi pervežimai būna tada, kai abiejose pusėse lieki žmogus. Sėkmės kraustantis, o jei ką – rašykite. Nors tikriausiai jūs ir taip jau skubate, nes kitaip nebūtumėte čia atsidūręs. Aš irgi skubu, nes lauke stovi furgonas, kuriam reikia mano parašo ant popierių.