Perkraustymo planavimo vadovas į Angliją: kas turi žinoti 2024 metais

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtmetis, o po to, kai įvyko „Brexit“, visas tas perkraustymo planavimo vadovas į Angliją pasikeitė į nepripažįstamą veidą. Anksčiau tai buvo paprasta: užeik į sunkvežimį, važiuok, nuleisk daiktus. Dabar? Dabar reikia galvoti apie muitinę, deklaracijas, vairuotojų vizus ir dar šimtas smulmenų, kurie gali sukelti migreną. Rašau tai ne kaip kokios reklaminių tekstų agentūros žurnalistas, o kaip žmogus, kuris kasdien išgirsta „kur mano daiktai?“ ir tai paaiškina. Čia bus tiesiogiai, kartais šiok tokiok stilių, bet naudingiau nei nuspėjami Google atsakymai. Sėskite patogiau, nes perkraustymas į Jungtinę Karalystę dabar yra iššūkis.

Dokumentai ir muitinės niusansai (arba kodėl reikia nervų)

Kokie pagrindiniai dokumentai reikalingi perkraustant į Angliją?

Privalai turėti pasą, vairuotojo pažymėjimą (jei pats važiuoji) ir, svarbiausia, tą garsiąjį Transfer of Residence (ToR) numerį iš HMRC. Be šio numerio daiktus gali sustabdyti muitinėje ir pradės skaičiuoti PVM bei veryti mokesčius. Dar reikės detalaus inventoriaus sąrašo – ne tik „kėdės“, o „3 medinės kėdės, buvusios naudotos“. Vieni klientai bando rašyti „asmeniniai daiktai“, tai niekam netinka, muitininkai mėgsta tikslumą.

Kas tas Transfer of Residence (ToR01) ir kaip jį gauti?

Tai formuliaras, kurį užpildoš internetu angliškose muitinės svetainėse. Jis leidžia atvežti savo turto į JK be mokesčių, jei ten gyvensi ilgiau nei 12 mėnesių. Užpildyti gan paprasta, bet ten klauso apie tavo buveinę prieš persikraustant. Vienas klientas praėjusią savaitę užpildė klaidingai metus ir dabar laukia patvirtinimo jau antrą savaitę. Geriau tai padaryti iš karto, kai tik žinai, kad išvykstate, o ne tada, kai sunkvežimis stovi prie namų.

Ar turiu mokėti PVM ar importo mokesčius daiktams?

Jeigu gavai tą ToR numerį ir turi dokumentus, kad gyvenai Lietuvoje (ar kur kitur ES) ne mažiau 12 mėnesių, tu mokesčių nemoki. Taisyklė vadinama „Transfer of Residence“ reliefu. Bet jeigu turi, sakykim, naują mašiną, kurią nupirkai prieš 6 mėnesių, tai muitinė gaišti akis. Jiems atrodo įtartai, jeigu atveži visiškai naujus daiktus, todėl geriau turi kavos aparatą su dėmėmis, o ne dėžėje iš parduotuvės.

Kas nutinka, jeigu pamečiau inventoriaus sąrašą arba jis netikslus?

Tada gali būti problema. Muitinėje gali pradėti tikrinti kiekvieną dėžę kasos keliu, o tai užtrunka valandas. Esu matęs, kaip vairuotojas privalėjo iškrauti pusę sunkvežimio Dovere, nes sąraše buvo parašyta „buitinė technika“ viena eilute, o realiai buvo 5 televizoriai. Geriau leisk porą valandų ir parašyk viską aiškiai, anglų kalba, kadangi mūsų kalbos jie nesupranta (nors kartais ir sugebana susiorientuoti su rusiška/lenkiška, bet lietuviškai – ne).

Ar galiu vežti maistą (mėsą, sūrį) su savimi?

Tai gana delicatinis klausimas dėl taisyklių pokyčių. Bendrai sakant, mėsos ir pieno produktai iš ES be specialių leidimų yra draudžiami. Vos prieš metus viena šeima bandė įvežti dešimt kilogramų lietuviško sūrio ir jį konfiskavo pasienyje. Galima vežti sausą maistą, makaronus, kavą, bet su mėsa geriau nesirizikuoti, jeigu norite išvengti nep malonių pokalbių su muitininkais su šunimis.

Ar reikia kažką deklaruoti, jeigu turiu vaistus?

Taip, būtinai. Ypač jei tai receptiniai vaistai. Turi turėti gydytojo išrašą (angliškai arba su vertimu), kuriame parašyta, ką ir kiek vartoji. Vienas klientas turėjo stiprių migrenos vaistų be popieriaus, ir beveik juos prarado. Angliškose ligoninėse gydymas brangus, tad vaistus geriau pasiimti su savimi, bet viską tvarkingai užpildyti.

Kainos ir biudžeto planavimas (realios skaičiuoklės)

Kiek vidutiniškai kainuoja perkraustymas į Angliją?

Tai klausimas, į kurį neįmanoma atsakyti vienu sakiniu. Viskas priklauso nuo tūrio. Jeigu turi 20 kubinių metrų (tai tokia standartinė „dvibutis“), tai kaina svyruoja nuo 2000 iki 3500 eurų, priklausomai nuo to, kur į Angliją važiuojame – į Londoną brangiau, į šiaurę pigiau. Degalai dabar ne tokie jau pigūs, o keltų bilietai perbrango. Tarkime, perkraustymo planavimo vadovas į Angliją turi numatyti apie 10-15 proc. rezervą neplanuotiems išlaidoms.

Kaip tiksliai suskaičiuoti mano daiktų tūrį (m3)?

Gerai, taisykė tokia: standartinis vokiškas kėdės dėžė (ta „Movit“ dėžė) yra apie 0.1 kubo. Tada turi šaldytuvas – 0.8 kubo, sofa – 1.5 kubo. Dažniausiai žmonės susiskaičiuoja mažiau, nei yra iš tikrųjų. Atėjęs vadybininkas pažiūri akimi ir pasako: „Žinai, čia bus ne 15, o 22 kubai“. Geriau pasiskambinti ekspertui, kad jis atėjo įvertintų, nei vėliau stovėti su pripildytu sunkvežimiu ir negalėtai uždaryti durų.

Ar verta rinktis dalinį krovinią (shared load)?

Jei turi mažai daiktų, sakykim, iki 10 kubų, tai taip. Tu sumokai tik už užimtą vietą sunkvežimyje. Trūkumas tas, kad turi laukti, kol mes surinksim kitus klientus tame pačiame maršrute. Gali užtrukti savaitę-dvi. Bet jeigu skubi, gali tekti mokėti už pilną sunkvežimį, nors jis būtų pusiau tuščias – tai pinigai vėjui, bet laiškas.

Kokios yra papildomos išlaidos, apie kurias niekas nesako?

O, jų yra. Fiskalinis čekis (vairuotojo mokestis už važiavimą Anglijoje), keltų bilietų mokestis (jei neįskaičiuota), galbūt parkingas mieste, jeigu sunkvežimiui negalima stovėti nemokamai. Dar yra „London Low Emission Zone“ mokestis, jeigu įvažiuoji į centrą senesniu sunkvežimiu. Tas gali kainuoti šimtus svarų, jeigu iš anksto neužsiregistruosi.

Ar kainuoja daugiau, jeigu reikia išmontuoti baldus?

Paprastai į kainą įeina standartinis išmontavimas/montavimas (nuleisti stalą, išsukti kojas). Bet jeigu turi sudėtingą spintą, kurią reikia pjauti per pusę, kad tilptų laiptais (kaip buvo viename name Vilniuje, kur neįėjo sofa), tai tai papildoma darbo valanda. Geriau nuotraukas atsiųsti iš anksto, kad vairuotojai žinotų, ką jiems tenka daryti.

Ar galima kažkaip sutaupyti perkraustant?

Taip, jeigu pats išsirengi daiktus į dėžes. Mūsų darbo užduotis – tik užkelti ir nuvežti. Bet tada draudimas nebegalioja, jeigu pats blogai įpakuoji ir kažkas pasidaužo. Vienas klientas taip padarė, indus suvyniojo į laikraščius (be kelių sluoksnių), ir atvyko visi suskilę. Sutaupyti 100 eurų, bet prarasti pora tūkstančių vertės servizą? Neverta.

Logistika: kaip viskas vyksta fiziškai

Kiek laiko užtrunka kelionė iš Lietuvos į Angliją?

Tiesioginis važiavimas (be laukimo) trunka apie 24–30 valandas, priklausomai nuo maršruto. Bet su parduotuvių stabdžiais, poilsio laiku (vairuotojai turi turėti 45 min poilsį kas 4.5 val) ir keltu, tai viskas užtrunka ilgiau. Paprastai išsiunčiame sunkvežimį pirmadienį, ir jis būna ten antradienį arba trečiadienį rytą. (Čia turiu omenyje standartinį atvejį, jei kas nors nesugenda kelyje).

Koks geriausias maršrutas: per Klarą ar per Briuselį/Zeibriugę?

Daug kas klausia. Per Klarą (Calais) yra trumpiausias jūros perėjimas, bet ten daugiau kamščių. Per Zeibriugę (Zeebrugge) arba Hulą (Hull) ilgiau plauki, bet vairuotojai gali geriau pailsėti kerte. Dabar, kai „Brexit“ sukūrė eiles prie Doverio, dažnai renkames alternatyvius maršutus, kad neiššvaistytų valandų stovėdami muitinėje. ( nors paskutiniu metu situacija pagerėjo, Doverio eilės jau nebe tokios siaubingos kaip 2021-aisiais).

Ar vairuotojas gali mane paimti į savo sunkvežimį?

Juridiškai – ne. Draudžiasi vežti keleivių be specialių licencijų, o mes turime tik krovinių licencijas. Taigi, jeigu nori važiuoti su savo daiktais, turi rasti savo būdą (lėktuvas, traukinys, autobusas). Vairuotojas turi važiuoti solo arba su keleiviu (jei tai yra antrasis vairuotojas), bet ne su klientu.

Kas nutinka, jeigu vairuotojas sugenda kelyje?

Tai reta, bet įvyksta. Tada mes skubiai ieškome pagalbos vietinio remonto. Vieną kartą mums sugedo sankaba Vokietijoje, ir vairuotojui teko praleisti naktė kabinoje. Klientai buvo nervingi, bet mes viską kompensavome. Turime draudimą, bet svarbu, kad klientas būtų informuotas. Niekada nesakykime „viskas gerai“, jei nėra – tiesumoje daugiau pasitikėjimo.

Ar reikia rūpintis apdanga (draudimu) kelyje?

Mūsų įmonė turi viską: CMR draudimą, atsakingo vairuotojo draudimą. Bet kyla klausimas dėl tavo daiktų vertės. Standartinė apdarga yra apie 10 eurų už kilogramą. Jeigu veži brangią paveikslų kolekciją arba grandininę, turi tai pasakyti iš anksto ir padidinti apdangą. Kitu atveju, jei užsidegs sunkvežimis (kas buvo vieną kartą Olandijoje), gausi tik bazinę sumą.

Kaip vežiami elektriniai paspirtukai arba akumuliatoriai?

Čia yra griežta taisyklė. Akumuliatoriai negali būti įkelti į normalų sunkvežimį be specialios pakuotės (UN pakuotės), nes jie gali užsidegti. Jeigu turi „Power Wall“ baterijas arba keletą paspirtukų, privalome tai žinoti. Vienas klientas paslėpė akumuliatorius tarp drabužių, ir muitinėje beveik neleido mums išvažiuoti. Griežtai draudžiama juos tiesiog taip padėti.

Gyvenimas Anglijoje: įranga ir smulkmenos

Ar sunku rasti būstą Anglijoje be „proof of address“?

Tai ciklinis problemumas. Nori nuomotis būstą – reikalauja adresą. Nori adreso – reikia būsto. Dažniausiai sprendžiamas taip, kad pradžioje išsinuomiama trumpalaikė būstas (pvz., „Airbnb“ arba pas draugus) jo ir nurodome kaip pristatymo adresą. Tada gali gauti banko sąskaitą ir t.t. Angliškai biurokracija yra gana standartiška.

Ar reikia pranešti apie savo atvykimą kitiems tarnyboms?

Ne tik. Reikia užsiregistruoti gyventojui (jeigu planuoji ilgiau), gauti National Insurance Number (NIN) – be jo nedirbsi oficialiai. Dar reikia susitvarkyti su GP (gydytoju) registracija. Tai nėra susiję su perkraustymo procesu tiesiogiai, bet perkraustymo planavimo vadovas į Angliją visada primena, kad šiuos dalykus reikia daryti iškart, kai tik nusileisi žemyn.

Kaip su jumis susisiekti, jeigu aš dar neatsiskyręs iš Lietuvos?

Mes naudojame „Whatsapp“ arba tiesiog skambinam. Svarbu, kad klientas būtų pasiekiamas. Kartais vyksta taip: atvažiuojame prie namų Anglijoje, o raktų nėra, nes klientas dar traukinyje. Geriau keisti pristatymo laiką realiu laiku, nei stovėti gatvėje.

Ar galite padėti su išmetamųjų atliekų išvežimu, jeigu daiktų per daug?

Taip, galime užsakyti papildomą sunkvežimį arba vagoną, bet tai papildomai kainuoja. Anglijoje atliekų išvežimas labai brangus, ten reikia rūšiuoti. Jeigu turi senus baldus, kuriuos nori išmesti, geriau juos palikti Lietuvoje arba parduoti „Facebook“ grupėse, nei mokėti už išvežimą Didžiojoje Britanijoje.

Ką daryti su automobiliu – ar verta jį vežti?

Jei automobilis senas (virš 10 metų), gali būti, kad mokesčiai už jį bus didesni nei auto vertė. Be to, ten reikia perregistruoti į britiškas numeris per 6 mėnesius. Vienas mano klientas vėlavo su dokumentais ir gavo baudą. Skaityčiau taisykles „GOV.UK“ svetainėje, ten visai aiškiai parašyta apie mokesčius (Import Duty) ir PVM (VAT).

Ar reikia keisti lietuviškus elektros prietaisus į britiškus?

Anglijoje 230 voltai, kaip ir pas mus, taigi įtampa ta pati. Bet kištukai skiriasi (Type G). Turi dvi opcijas: pirkti adapterius kiekvienam prietaisui (brangiau ir bjauru) arba pakeisti lizdus ant sienų (geriau, jeigu įsileidži į namus). Patarčiau pakeisti lizdus, taip bus saugiau ir ilgiau tarnaus.

Problemų sprendimas ir „blogos“ patirties pavyzdžiai

Kas daryti, jei atvykęs randu sugedusį daiktą?

Reikia užpildyti pažeidimo aktą (protokolą) tiesiogiai prie vairuotojo. Nenušok nuo vietos, nepasakyk „vėliau parašysiu“. Vairuotojas gali pasirašyti, kad viskas gerai, ir vėliau teismas nebeveiks. Jeigu matyti, kad spinta sulūžusi, tai užrašyk. Taip pat nufotografuok.

Ar gali būti, kad mano daiktai sumaišomi su kitų klientų?

Nereikėtų, jeigu įmonė gerai dirba. Mes naudojame skyrius (juostas, tarpus). Bet buvo atvejų (ne pas mus, o pas konkurentus), kai vienos šeimos indus atvežė kitai šeimai Liverpulyje. Tai buvo didelis skandalas. Todėl visada dėžės turi būti paženklintos tavo pavardės ir telefono numeriu.

Kaip elgtis, jeigu įmonė atidėlioja pristatymą?

Geriausiai skambinti tiesiai dispečeriui, ne vairuotojui. Vairuotojas važiuoja ir negali nieko padaryti. Jeigu atidėliojimas ilgesnis nei 3 dienos be pagrindo, gali reikalauti kompensacijos, jeigu tai numatyta sutartyje. Žinai, kartai oras sukelia chaosas – vėjai ant jūros, tada keltai nebevažiuoja. Tai jėga maje.

Ar yra rizika, kad mano daiktai bus parduoti arba pavogti?

Statistiškai tai labai reta, bet įmanoma. Todėl rinkis įmonę su draudimu. Pasitaiko istorijų, kai žmonės pasikrauna į „gumą“ (pvz., „BlaBlaCar“ krovinių versija) ir daugiau nieko nemato. Jei kaina per maža, tai įtartina. Realus perkraustymo planavimas į Angliją kainuoja pinigus.

Ką daryti, jeigu vairuotojas yra neprofesionalus arba agresyvus?

Tai nepriimtina. Skambink mums iš karto. Mums yra svarbus mūsų vardas, ir mes keičiame vairuotojus, jeigu jie elgiasi netinkamai. Vieną kartą gavau skambutį, kad vairuotojas bando įkalbėti klientą dėl papildomo mokesčio už „aukštą aukštą“. Tai apgaulė, mes to nepriimame.

Ar saugu vežti pinigus ar brangias vertybes?

Kategoriškai ne. Sunkvežimyje gali būti įsilaužta (nors retai), o draudimas nedengia grynieji pinigai, juvelyriniai dirbiniai, dokumentai. Tai turi nešti prie savęs. Vienas klientas padėjo 10 tūkst. svarų grynųjų ir auksą į vieną dėžę tarp drabužių... labai laimingas, kad viskas atvyko, bet jis žaidė ruletę.

Pabaigos ir išvados

Kada geriausia pradėti planuoti perkraustymą?

Kuo anksčiau, tuo geriau. Idealus variantas – 1–2 mėnesiai iki išvykimo. Tada spėsi gauti ToR numerį, susitvarkyti dokumentus ir užsibrėžti datą. Rudenį ir vasarą yra „peak“ sezonai, tada vietos užimamos geriau mėnesį iš anksto. Nespėjusiems lieka brangios skubios paslaugos.

Kaip atroba idealus perkraustymo procesas?

Idealus neegzistuoja, yra tik „gerai pakęstas“. Bet idealus atvejis: turi ToR, dėžės surūšiuotos, vairuotojas atvyksta laiku, nėra eilių prie Doverio, ir ryte jau gerai kavą Anglijoje. Realiame gyvenime – truputį stresesnis, bet su geria planavimu viskas išeina.

Kodėl verta rinktis patikimą pervežėją, o ne pigiausią?

Nes pigiausiai dažnai reiškia „kaip nors“. Jie gali atvežti daiktus sumaitotus, vėluoti, arba išvis dingti. Patikimas pervežėjas atsako už savo darbą, turi ryšius, ir jeigu kažkas nutinka, jis tai išspręš. Tavo ramybė verta daugiau nei 50 eurų skirtumo.

Ar verta viską daryti paties arba pasikviesti specialistus?

Jei turi nemažai baldų, verta pasikviesti. Jeigu tik kelios lagaminos – važiuok pats. Perkraustymas tarp šalių nėra tik krovimas, tai ir dokumentai, ir muitinė. Klaida ten kainuoja brangiau nei įmonės paslaugos. (nors turiu pažįstamą, kuris viską nunešė lagaminais ir džiaugiasi, bet jis turi daug kantrybės).

Ar po viso šio „šou“ dar norėtum grįžti?

Po „Brexit“ sunkvežimiai važiuoja tuščia viena kryptimi, todėl kainos auga. Bet gyvenimas Anglijoje traukia daugumą. Tiesiog būk atsargus su planavimu. Sėkmės naujajame namuose!

Ar galiu pasitikėti šiuo vadovu?

Tikiuosi taip. Aš jau čia dirbu ilgai ir mūsų įmonė pervežė šimtus šeimų. Nėra tobulų sistemų, yra žmonės, kurie gali suklysti, bet mes stengiamės juos taisyti. Svarbiausia – nedaryk sprendimų paskutinę minutę.

Trumpai tariant, sėkmingas perkraustymo planavimas į Angliją priklauso nuo tavo dėmesio smulkmenoms ir pasirinktos partnerio kompetencijos. Nuo dokumentų iki dėžių etikečių – visos detalės susideda į vieną paveiksllėlį. Nors sistema pasidarė sudėtingesnė, su kantrybe ir gerais patarimais viskas įmanoma. Sėkmės kelyje ir tegul turtas atvyksta saugiai!