Kokia automobilių dalių gabenimo kaina į Angliją ir kodėl aiškaus atsakymo nėra

Jau gal dvidešimt metų vežioju siuntas iš Lietuvos į Angliją ir atgal, tai galiu pasakyt – automobilių dalių gabenimo kaina į Angliją nėra fiksuotas skaičius, kurį parašytum ant lentos. Viskas maišosi: svoris, matmenys, ar tai variklis, ar tiesiog veidrodėlis. Vieni klientai sako, kad sumokėjo 35 eurus, kiti – 120. Tai normalu. Čia pabandysiu atsakyti į klausimus, kuriuos man užduoda beveik kasdien. Niekas neidealus, ir kainos irgi.

Kainos – nuo ko prasideda ir kur sustoja

Kokia automobilių dalių gabenimo kaina į Angliją, jei vežu vieną žibintą iš Kauno į Londoną?

Tai žiūrėk, vieną žibintą, jei jis supakuotas į dėžę su burbuline plėvele, bus kokius 25–40 eurų per paprastą kurjerį. Aš esu matęs ir už 22, ir už 55, priklauso nuo to, ar tas kurjeris turi tuščią kampą mašinoje, ar siunčia oru – tada brangiau. Kartais žmonės paskambina ir klausia, kodėl brangiau nei laiškas. Na, nes tai nėra laiškas, ar ne? Reikia žmonių krauti, vežti, kuro kainos kasdien kinta. Šiaip geriausia siųsti kartu su kitais daiktais, tada kaina pasidalija.

O jei siunčiu visą variklį – ar kaina skiriasi labai nuo žibinto?

Skiriasi, sakyčiau, tikrai daug. Variklis – tai ne tas pats, kas žibintas, jis sveria gerokai, reikia ir techninės pagalbos, ir paletės, ir dažnai hidraulinio keltuvo. Realiai kalbant, automobilių dalių gabenimo kaina į Angliją tokiu atveju gali kopti iki 150–300 eurų. Buvo atvejis, kai klientas vežė V8 variklį be pavarų dėžės, ir mes radome variantą už 180, bet reikėjo palaukti savaitę, kol susidėliojo maršrutas. Jeigu skubu, gali kainuoti ir 450. Tai labai reliatyvu.

Kodėl vienas kurjeris sako 30€, o kitas 80€ už tą patį?

O čia jau marazmas, kuriam paaiškinti reikia pusdienio. Vežėjai turi skirtingus maršrutus, skirtingas užpildomas vietas mašinoje, skirtingą maržą. Vieni dirba su dideliais kroviniais, tai mažoms dalims užsideda antkainį, nes jiems neapsimoka. Kitas gal turi būtent tą vakarą mašiną važiuojančią pro Kauną į Birmingemą ir turi tuščią kampą. Dar yra tie, kurie skelbiasi „nuo 15 eurų“, o paskui prisideda kuras, muitas, popieriai. Aš asmeniškai tokių išvengiu, bet žmonės kimba. Kaina į Angliją kartais priklauso ir nuo to, kaip gerai pats vežėjas moka skaičiuoti.

Ar dabar po Brexit dar reikia mokėti muitus gabenant dalis?

Brexit... na, čia viskas apsiverst aukštyn kojom. Dabar jau nebe ES, tai muitai egzistuoja, bet ne visada. Jei dalys naujos ir tu turi tinkamą dokumentaciją, kartais išlenda be papildomų mokesčių. O jei naudotos – gali užkliūti. Aš ne muitininkas, bet mačiau situacijų, kai klientas gabeno du amortizatorius ir muitinė juos užlaikė trims dienoms, nes neaišku, ar tai atsarginės dalys, ar šiukšlės. Kaina į Angliją tada išauga ne tik pinigais, bet ir laiku. Ir nervais, kurie, tiesą sakant, nekainuoja, bet turėtų.

Ar verta drausti siuntą ir kiek tai kainuoja papildomai?

Aš visada sakau – jei dalis verta daugiau nei 200 eurų, drausk. Kitaip gali būti taip, kad atvažiuoji į sandėlį, o ten dėžė suknechinta, o vežėjas sako: „transporto bendrovė neatsako.“ Draudimas paprastai kainuoja 2–5 procentus nuo prekės vertės. Kartais žmonės sutaupo 10 eurų neapdraudę, o paskui praranda 400. Buvęs atvejis: vežėme priekinį stiklą, kuris atkeliavo sutrupėjęs kaip sausainis. Klientas buvo apdraudęs, tai bent jau pinigus atgavo, nors laiko nebe.

Kiek realiai kainuoja gabenti kelias dalis – pavyzdžiui, du amortizatorius ir stabdžių diskus?

Žiūrėk, du amortizatoriai ir diskai – tai jau nebe vienetinė siunta. Svoris gal kokius 15–20 kilogramų. Eina per lengvąjį kurjerinį arba smulkius krovinius. Reali automobilių dalių gabenimo kaina į Angliją tokiam rinkiniui – nuo 40 iki 70 eurų. Jei siunti iš didesnio miesto, kaip Vilnius ar Kaunas, į Londoną, lengviau rasti vežėją. Iš kaimo – sunkiau. Vieną kartą vežėm iš Panevėžio į Mančestrą, tai vežėjas paėmė 65, bet tik todėl, kad turėjo važiuoti pro šalį. Nepamenu tiksliai, ar buvo 63, ar 65 (pataisymas: buvęs kolega sakė 68), bet maždaug tas intervalas.

Dokumentai ir taisyklės – čia visada painu

Ar reikia kažkokių popierių gabenant automobilių dalis į Angliją?

Reikia. Bent jau sąskaitos faktūros arba tokio lapo, kur aprašyta, kas yra viduje, kokia vertė. Jei naujos dalys, gerai turėti pirkimo dokumentus. Jeigu naudotos – kartais muitinė nori įrodymo, kad tai ne šlamštas. Aš pats vienu metu galvojau, kad pakaks tik adreso ir telofono (taip, telefono), bet pasirodo, kad muitininkai gali būti kaprizingi. Ypač po to Brexit. Geriau turėti per daug popierių nei per mažai. Kartais vežėjas gali viską sutvarkyti už tave, bet pigiai tai nekainuoja.

Kaip yra su tais muitais po Brexit, nes pasimesdavau visada?

Tiesiogiai pasakius – aš irgi pasimesdavau, ne tik tu. Dabar UK yra trečioji šalis, tai muitai yra. Bet jei siunčiamos dalys su tinkamu kodu – HMRC žino, kas yra automobilių dalys. Kartais muitas yra 0%, kartais 2–4%, priklauso nuo to, kokia dalis. Vairas, stabdžių diskas, variklis – viskas skirtingai. Na, o jeigu siunti kartu su kitais daiktais, gali būti painu atskirti. Buvęs atvejis: klientas siuntė žibintus ir dar rūbų. Muitininkai sukombinavo kažkokia keista kategoriją, ir jis sumokėjo daugiau nei planavo. Aš nebežinau tikslaus tarifo kiekvienai detalei (čia geriau muitininkų paklausti), bet žinau, kad popieriai turi būti tvarkingi.

Ar galiu siųsti naudotas dalis, ar vežėjai įsivaizduoja tik naujas?

Gali, daug kas veža ir naudotas. Iš tiesų, didžioji dalis klientų siunčia kaip tik antrines dalis, nes Anglijoje jos arba pigesnės, arba kitokios. Problema tik su – oj, beje, ne su vežėjais, o su muitais. Naudotos dalys gali sukelti įtarimą, kad tai komercinis krovinys. Jei siunti vieną starterį draugui – niekas nekreips dėmesio. O jei siunti dvidešimt radiatorių pardavimui – turi registruotis EORI ir žaisti pagal taisykles. Vežėjai bet kokiu atveju pasiima, bet jie neatsako, ar muitinė praleis. Tai čia tavo rizika.

Kas bus, jei muitinė užlaikys siuntą su dalimis?

Laikas. Nervai. Galimai papildomi mokesčiai. Muitinė gali paprašyti papildomų dokumentų – įrodyti vertę, paskirtį, ar tai tikrai tavo asmeninis daiktas. Kartais užtenka vieno skambučio ir viskas išsisprendžia per dieną. Kartais sėdi savaitę ir niekas neatsako. Turėjau klientą, kuris siuntė turbokompresorių. Muitinė suabejojo, ar tai atsarginė dalis, ar pramoninė įranga. Savaitė delsimo, o jis jau angare laukė. Galiausiai sumokėjo kažkokį simbolinį mokestį, bet savaitės nebeatgausi. Geriausia iš karto turėti aiškius popierius, kad nereikėtų aiškintis vėliau.

Ar reikia mokėti PVM Anglijoje dar kartą, kai dalys jau su PVM nupirktos Lietuvoje?

Čia toks niuansas... Techniškai UK turi savą PVM – VAT. Jei siunti prekes verslui, gali taikytis atgal. Jei asmeniškai – greičiausiai sumokėsi importo PVM, kuris dažnai sutampa su tuo, kas jau sumokėta. Tai nėra dvigubas apmokestinimas, tiesiog skirtingos sistemos. Kartais vežėjas gali sutvarkyti, kad muitai būtų apmokėti gavėjo sąskaita, kartais – siuntėjo. Aš pats iki galo nesuprantu visų šitų apskaitos subtilybių (mano sritis – transportas, o ne buhalterija), bet žinau, kad žmonės dažnai nustemba, kai gauna sąskaitą iš muitinės. Pasidomėk iš anksto, žodžiu.

Pakuotė ir siuntimo būdai – iš savo klaidų mokausi

Kaip supakuoti žibintą, kad nesusidaužtų gabenant į Angliją?

Žibintas – subtilus daiktas. Plastikas, stiklas, elektros laidai. Aš einu paprastai: burbulinė plėvelė – penki sluoksniai minimum, tada kartoninė dėžė, tada dar viena dėžė su senais laikraščiais tarp jų. Kai kurie vežėjai paima tiesiog su plėvele, bet aš tokių atvejų nedrįstu siųsti. Buvo labai liūdnas atvejis – klientas pats supakavo žibintą į vieną plastikinį maišelį, ir jis atkeliavo kaip dėlionė. 90 eurų dalis į šiukšlyną. Geriau investuoti 5 eurus į pakuotę nei gailėtis paskui. Aš kartais pats nuvažiuoju ir apžiūriu, kaip supakuota.

O variklis – ar jį ant paletės dėti privaloma, ar gali tiesiog į kampą?

Ant paletės. Be diskusijų. Variklis sveria, teka alyva, turi spynas, už kurių galima nudegti. Jei dedi tiesiog ant grindų kažkurioj mašinoj, rizikuoji, kad jis pajudės ir sukals visą konteinerį. Be to, vežėjai atsakingi tik tada, kai krovinys tinkamai sudėtas. Aš esu matęs, kai variklis buvo be deklės, tik ant palėtės, ir jis visą kelią slystelinėjo. Atvažiavo su įbrėžimais. Klientas pyko ant vežėjo. O aš pykau ant to, kad blogai supakavo.

Ar galiu pats atvežti dalis į terminalą ir taip sutaupyti?

Galima, ir dažnai netgi reikia. Jeigu gyveni šalia didelio miesto, kur yra vežėjų bazė, atvežti gali kainuoti 10–15 eurų kombinuotu būdu. O jei teks vežti iš provincijos, užsakyk paėmimą iš namų – gali irgi kainuoti tą patį. Sutaupymas realus tik tada, kai turi savą transportą ir gyveni netoli. Kainą automobilių dalių gabenimo į Angliją galima truputį sumažinti, jei pats atneši į sandėlį Vilniuje ar Kaune. Kai kurios įmonės netgi duoda nuolaidą, bet kitos – ne, nes joms paėmimas irgi įskaičiuotas į kainą. Reikia klausti konkrečiai.

Kiek realiai keliauja siunta su dalimis iš Lietuvos į Angliją?

Jeigu kurjerinis variantas – 3–5 darbo dienos. Krovininis transportas, kuris renka iš kelių klientų – 5–10 dienų, priklauso nuo to, kiek tenka sukinėtis po Lietuvą renkant krovinius. Buvo ir taip, kad devintą dieną skambina piktas klientas, kodėl neužvažiavo į Angliją. O pasirodo, kad atsijungiamoji paslauga užtrunka. Iki šiol stebina, kaip žmonės mano, kad iš Kauno į Londoną kaip į Kauno pakraštį. Ne, čia daugiau nei 2000 kilometrų. Kanalas dar prisideda. Kanalas ir muitai – viskas laiko.

Ką daryti, jei dalis atkeliavo sulūžusi arba pažeista?

Pirmiausia – fotografuoti. Viską. Dėžę, lipduką, vidų. Po to rašyti vežėjui per 24 valandas, geriau – iš karto. Jei esi apdraudęs, procesas eina lengviau. Jei ne – prasideda barniai. Aš mačiau atvejų, kai vežėjas sako: „o jūs patys blogai supakavote“, o klientas – „jūs numetėte“. Tiesa dažnai yra kažkur per vidurį. Kartais pralaimi, kartais laimi. Svarbu turėti įrodymų. O jei dalyje trūksta varžtų ar ji ne ta, kurią užsisakei – čia jau ne vežėjo kaltė, o pardavėjo. Tai ne siuntimo brokas, nors klientas galvoja kitaip.

Kur geriau siųsti – per kurjerį, krovininį transportą ar oru?

Oro būdas dalims? Tai turėtų būti labai skubus ir labai brangus daiktas. Standartinis automobilių dalių gabenimas į Angliją vyksta per kelių transportą. Kurjeriai – mažoms dėžėms. Krovininis – didelei krūvai arba sunkiems daiktams. Kartais žmonės klausia, ar variklis gali skristi lėktuvu. Gali, bet kainuos tūkstantį ar daugiau. Nebent tai Formulės 1 dalis ir vyksta lenktynės. Trumpai tariant, 95% atvejų – kelių transportas. Jei turi laiko – dalinį krovinį. Jei labai skubu – eksperinis pervežimas, bet kaina yra didesnės nei... oi, didesnė nei keturi šimtai. Tas pats.

O jei pardavėjas Anglijoje laukia skubiai ir grasina atšaukti sandorį?

Tada reikia eksperto, ir kaina auga. Yra toks dalykas – express siunta per Olandiją. Susirenka per 1–2 dienas, važiuoja tiesiai. Kainuoja dvigubai ar trigubai, bet greitai. Aš asmeniškai stengiuosi niekam nežadėti konkrečios datos, nes pasieny gali stovėti eilė, o gal blogas oras. Bet jei pardavėjas sutrinka, reikia veikti. Kartais padedu klientams susirasti vietinį vežėją Anglijoje, kuris gali paimti iš pardavėjo anksčiau. Tai ne visada tiesiogiai iš Lietuvos, bet rezultatas tas pats – dalis pasiekia paskirtį. Tokiais atvejais tenka improvizuoti.

Blogos istorijos ir kainų pinklės

Ar buvote apgauti, kai kaina paskui paaugo trigubai?

Ne aš asmeniškai, bet klientai atbėgdavo pasakoti. Scenarijus toks: internete skelbimas „gabenimas į Angliją nuo 20 eurų“, paskambini, sutari. Po trijų dienų skambutis: oj, pasirodo, jūsų dalis sunkesnė, reikia papildomos dėžės, dar kuras pabrango. Ir staiga 20 tampa 90. Aš vadinu tai klasikine spąstų taktika. Normalūs vežėjai iš karto klausia svorio, matmenų, adresų ir duoda galutinę kainą. Jei kažkas sako „maždaug“ – tai dažnai reiškia „brangs“. Yra tokių žaidėjų rinkoje, deja. Geriau mokėti 50 iš pradžių nei gauti sąskaitą už 80 paskui.

Ką daryti, jei siunta su daliomis dingo kaip į vandenį?

Labai blogas jausmas. Pirma – reikia siuntimo numerio, sutarties, bet jei vežei per neoficialius kanalus, gali nieko neturėti. Buvęs atvejis: vyrukas siuntė važiuoklės dalis per „pažystamą“, kuris žino, kuris nuveš, ir tas pažįstamas dingo du mėnesiams. Tai nesiuntimas, tai loterija. Jeigu naudoji normalią įmonę, jie turi sekimo kodą, draudimą, atsakomybę. O jei dingo – teisiniai žingsniai, bet dažniausiai draudimas padengia. Beje, dėl to automobilių dalių gabenimo kaina į Angliją per rimtas firmas ir neatrodo kaip pasiūlymas iš parduotuvės – nes jos turi ką prarasti, jei ką nors pameta.

Kodėl kai kurios įmonės nenori vežti naudotų dalių?

Nes baiminasi muitų ir atsakomybės. Naudotos dalys – tai ne naujos, jos gali būti nešvarios, alyvuotos, gali kvapėti degutu. Kai kurios transporto rūšys, pavyzdžiui, grupinis oro krovinys, to iš vis nepriima. O ir vairuotojai nenori, kad jų mašina užsismaržintų. Yra toks niuansas su naudotomis pavarų dėžėmis – jos linkusios tekėti, jei blogai pastatytos. Tai papildoma rizika vežėjui. Personališkai aš priimu, bet visada perspėju: nuvalyk, sulygink alyvą, supakuok hermetiškai. Ne visi klientai tai supranta, o paskui pykstasi, kad kažkas kvepia mašina.

Ar yra kokių nors juodųjų sąrašų blogų vežėjų?

Yra forumuose, grupėse, bet ten irgi reikia filtruoti. Kartais piktas klientas apipila purvais gerą įmonę, o kartais sukčius giriamas. Aš labiau pasitikiu rekomendacijomis iš žmonių, kurie jau vežėsi. Jei kaina automobilių dalių gabenimo į Angliją atrodo per gera, kad būtų tiesa – tikėtina, taip ir yra. Internete pilna gražių svetainių, bet realybėje – vienas vairuotojas su sena mašina ir svajonėmis. Juodųjų sąrašų idėja gera, bet praktikoj aš einu pagal nuojautą. Buvo atvejų, kai oficialiai neegzistuojanti įmonė padarė viską tobulai, o įmonė su 10 metų istorija sublizgėjo tik dėl vienos siuntos.

Ką daryti jei vežėjas atsiuntė sąskaitą su paslėptais mokesčiais?

Laikykis savo. Jei sutarei fiksuotą kainą, o jis dabar pridėjo „kuro priemoką“ ar „kelių mokestį Prancūzijoje“ – neprivalai mokėti, jei to nebuvo sutarty. Aš dažnai matau, kaip žmonės iš baimės sumoka, kad tik baigtųsi. Ne. Verslas yra verslas, bet pigus šantažas yra pigus šantažas. Geriau turėti SMS ar el. laišką, kur parašyta kaina. Buvęs atvejis: klientui grasino palikti dalis Belgijoje, jei neperves 50 eurų antkainio. Skambino man. Aš pasiūliau kreiptis į policiją. Galu gale vežėjas atvežė, nes žinojo, kad neturi teisės. Nemaloni situacija, bet būna.

Klausimai, kurių kai kam gėda paklausti

Ar galiu apmokėti siuntimą gavęs sąskaitą, o ne prieš vežimą?

Priklauso nuo vežėjo. Daugelis nori avanso, ypač jei nepažįsta tavęs. Kartais su nuolatiniais klientais veikia atidėjimas. Bet jei esi naujas klientas ir prašai vežti pirmia, o mokėti paskui – tai rizika vežėjui. Pagal mane, normalu mokėti pusę prieš, pusę atvežus, ypač jei dalys brangios. Aš taip dirbu su nepažįstamais. Buvo jaunimas, norėjęs vežti sportinį vairą į Bristolių (ar kaip ten jį, Bristolis gal), pasiūlė sumokėti po savaitės. Sutikau, nes atrodė sąžiningai, bet daugiau taip nedarau. Ne visi gražūs žodžiai sutampa su gražiais darbais.

Ar vežėjas gali pasiimti dalis tiesiai iš autolaužyno ar pardavėjo garaže?

Gali, jei sutari su pardavėju. Tai netgi patogu, nes nereikia pačiam lėkti per visą miestą. Turi tiksliai nurodyti adresą, kontaktinį asmenį ir valandas, kada galima paimti. Autolaužynai kartais keičia vietas, yra didelės teritorijos. Buvo, kad vairuotojas važiavo po Kėdainius ieškodamas kažkokio kiemo, kurio neberado. Prarado pusdienį, o kainą vistiek skaičiavo. Tai jei siunti tiesiai iš pardavėjo – patikrink, ar jis ten bus, ar žino, kad veš. Ir nepamiršk, kad automobilių dalių gabenimo kaina į Angliją gali padidėt, jei pateiksi neteisingą adresą ir reikės važiuoti iš naujo. Čia jau tavo kaltė.

Išvada

Tai va, jei uždavėte klausimą „kokia automobilių dalių gabenimo kaina į Angliją“, tikiuosi supratote, kad vienos kainos nėra. Viskas priklauso nuo svorio, gabaritų, skubos, popierių ir to, su kuo vežate. Aš per dvidešimt metų mačiau visko – ir pigių stebuklų, ir brangių katastrofų. Svarbiausia nesigriebti pirmo pasiūlymo, kuris atrodo per pigus, ir visada klausti, ar kaina galutinė. Nes jei ne – paskui gali tekti aiškintis, kodėl suma paaugo trigubai. O tai jau nebe malonu.