Perkraustymo paslaugos iš Klaipėdos į Staplehurst: kas turi žinoti, kad nepamestų proto

Sąlyginai sakant, perkraustymas iš Lietuvos į Angliją visada buvo iššūkis, bet po „Brexit“ tai tapo dar sodresnis. Dauguma klientų mano, kad tai tiesiog užsakoma mašina, ji važiuoja ir atvyksta. Deja, realybė yra daug raupsnesnė, ypač kai kalbame apie specifinį maršrutą, kaip perkraustymo paslaugos iš Klaipėdos į Staplehurst. Aš šioje srityje esu jau virš dvidešimt metų ir mačiau viską – nuo pasilikusių pianinų Lenkijoje iki dingusių dokumentų Dovere. Čia ne tik apie krovinių gabenimą, tai apie nervų valdymą, dokumentaciją, kurią britai mėgsta sugadinti, ir logistiką, kurią suverčia aukštyn kojomis bet kokia bloga orų prognozė arba žvejybos protestai. Tiesiog noriu parodyti, kaip tai atrodo iš mano, pasenusio vairuotojo ir logistiko, pusės, be jokių gražių paveikslėlių.

Kiek tai viskas kainuoja ir kodėl brangsta?

Kiek kainuoja perkraustymo paslaugos iš Klaipėdos į Staplehurst?

Tai klausimas, kurį girdžiu kasdien. Žinote, kainos šiuo metu šokinėja kaip kišenėje be dugno. Viskas priklauso nuo to, kiek daiktų turite. Jei tai tik kelios dėžės ir viena lova, galima siekti dviejų tūkstančių eurų ribą, bet jei perkraustote pilnam namui su sofais ir garažu, skaičiai viršija penkis, o kartais ir septynis tūkstančius. Degalai kainuoja brangiai, keltų bilietai iš Klaipėdos į Karlshamną ar Kylą taip pat nebekainuoja penkių centų, o Britanijoje dabar mokame mokestį už vairuotojo vizą (ETA). (Tiesą sakant, vizos mokestį dažnai pamirštu paskaičiuoti iš karto). Taigi, reali kaina susideda iš kuro, keltų, muito deklaracijos ir darbo. Nėra fiksuotos kainos, nes nėra fiksuoto rinkos stabilumo.

Ar galima gauti fiksuotą kainą ir už ką moku papildomai?

Galima, bet tai turi savo „būkų“. Kai sutariame fiksuotą sumą, aš įtraukiu viską: kuro užtaisas, keltų, muitinės tarpininką. Tačiau, jeigu jūsų krovinys užims daugiau vietos, nei planavome, arba jūs nuspręsite įvežti dar du dviračius, kurių neįrašėte į sąrašą, kaina pakils. Dar vienas dalykas – jei reikės specialios technikos, pvz., keltuvo, kad iškeltumėte pianiną iš trečio aukšto namo Staplehurste, kur nėra lifto, tai papildomai. Fiksuota kaina dėl to fiksuota, kad sąlygos nesikeičia. O jos keičiasi dažnai.

Kodėl kainos skiriasi tarp skirtingų firmų?

Kodėl vienas duona kainuoja 1 eurą, o kita 1,5? Tas pats čia. Yra firmos, kurios siūlo „perkraustymo paslaugos iš Klaipėdos į Staplehurst“ už pusę kainos. Tiesą sakant, dažniausiai tai yra firmos be patirties arba su senais, technikai neprižiūrimais sunkvežimiais, kurie gali nulūžti prieš Anglijos pakrantę. Dar dažnai jie neįtraukia visų mokesčių, o paskaičiuoja tik važiavimą. Kai jau atvykstate į vietą, pradedami reikalauti pinigų už „iškrovimą“ arba „laukimą“. Aš visada sakau – pigu yra tik tada, kai nieko nevyksta. O kai sugenda keltė, pigiųjų vairuotojų telefonai išjungiami.

Ar turiu mokėti už perkraustymą iš karto?

Standartiškai imame apie 30–40 procentų avansą, kad užfiksuotume datą ir nupirktume bilietus į keltą. Likusią dalį reikia sumokėti, kai daiktai jau yra pakrauti arba kai atvykstame į paskirties vietą. Yra klientų, kurie nori mokėti tik atlikus darbą, bet po to, kai vienas klientas mums sumokėjo čekiu, kuris vėliau „nebuvo padengtas“, dabar esame griežtesni. (Čekiai dabar yra tik popierius, deja). Avansas užtikrina, kad mes rezervuojame vietą jums, o ne kam nors kitam.

Ar verta laukti akcijos?

Nekartau. Logistikoje akcijos būna tada, kai kam reikia greitai užpildyti mašiną, kad ji nevažiuotų tuščia. Tačiau maršrutuose į Angliją tuščios mašinos beveik nebūna, todėl tikrų nuolaidų retai pasitaiko. Jei kas siūlo 50 proc. nuolaidą, įtarkite, kad kažką pridings. Geriau sudaryti ilgalaikę sutartį nei laukti stebuklingų pasiūlymų, kurie paprastai baigiasi teismuose.

Dokumentai, muitinė ir tas „Brexit“

Kokius dokumentus reikia turėti kelionės metu?

Sąrašas ilgas. Pirma, jums reikės paso arba ID kortelės (nors su kortele į JK dabar gudbiai, bet vairuotojams dažniau reikia pasų). Antra, transporto sutartis. Trečia, ir svarbiausia – krovinio deklaracija (eksporto). Be to, jei vairuotojas ne iš ES, reikės vizos (ETA) ir jo vairuotojo pažymėjimo. Dar reikės draudimo poliso, galiojančio JK. (Kai pamiršti draudimą, tai prasideda pyktis ant sienos ties Doveriu). Be viso šio raktinio, jūsų daiktai tiesiog nebus įleisti į šalį.

Kas dėl tos garsiosios muitinės dabar?

Po „Brexit“ tai yra pagrindinė bėda. Anksčiau važiuodavome per „žaliąją juostą“, dabar viskas turi būti deklaruojama. Jums, kaip asmeniui, perkraustantis į JK, reikia pateikti „Transfer of Residence“ (ToR) numerį. Tai leidžia atvežti asmeninius daiktus be muito ir PVM. Jei ToR nėra, britai gali apmokestinti viską, ką atvežate, netgi senus baldus. Vieną kartą klientas neįsirašė ToR, ir teko mokėti mokestį už seną dviratį, kurio nusipirko už 50 eurų, o mokestis buvo didesnis už dviratį. Absurdas, bet tai realybė.

Kaip gauti ToR numerį ir kiek tai trunka?

Tai padaryti ganėtinai paprasta, reikia užpildyti formą JK mokesčių inspekcijos (HMRC) svetainėje. Užtrunka maždaug savaitę, kartais ilgiau, jei jie užklausia papildomų dokumentų, pvz., nuomos sutarties arba darbo sutarties Anglijoje. Geriau tai padaryti savaites dvi iki kelionės. Aš vieną kartą padariau klaidą (ne aš, o klientas, bet aš nepatikrinau) ir užpildėme formą paskutinę dieną. Dėl to mašina stovėjo pasienyje tris dienas, kol gavome numerį. Nerekomenduoju vilkti katės uodega.

Ar jūsų firma užtikrina muitinės deklaraciją?

Taip, mes dirbame su tarpininkais, kurie tai daro. Kainos įskaitomas eksporto deklaravimas iš Lietuvos ir importo deklaravimas Anglijoje. Tai ne jūsų reikalas eiti į muitinę ir mėginti kalbėti su užsieniečiais. Mes pasirašome sandorį, ir jie paima ant savęs atsakomybę. Žinoma, jei jūs bandysite įvežti kažką draudžiamo, tada atsakomybė jūsų, bet įprasti baldai ir drabužiai yra geri.

Kas vyksta, jei dokumentuose yra klaida?

Tada laukėtės vėlavimo. Jei deklaracijoje parašyta „sofos“ vietoj „sofa“, gali būti problemų, bet ne kritiškų. Jei klaida svoriuje arba prekių koduose (HS kodai), tai gali baigtis bauda arba iškrovimu patikrai. Esu matęs, kaip viena firma parašė „naudoti drabužiai“, o viduje buvo prekės su etiketės. Po to jie nebegavo važiuoti į JK metus. Dokumentai turi būti tikslūs, net jei mums patiems tai atrodo per dauk suktu.

Kelionės eiga: kelyje, jūroje ir atvykimas

Kiek laiko trunka kelionė iš Klaipėdos iki Staplehurst?

Idealiu atveju – 3–4 dienos. Paprastai važiuojame į Karlshamną arba Kylą, keltis plaukia naktį, ryte esame Švedijoje arba Vokietijoje, ir važiuojame per Belgiją, Prancūziją į Doverį. Tada perėjimas į Angliją ir važiavimas iki Staplehurst (Kentas). Tačiau jei yra eismo įvykių A2 greitkelyje arba ilgos eilės prie Doverio (kas dabar yra beveik kasdien), gali užtrukti ir penkias, ir šešias dienas. Geriau niekam nieko nepažadėti.

Kiek dažnai važiuojate šiuo maršrutu?

Mes važiuojame reguliariai, maždaug kartą per savaitę arba kas dvi savaites, turiems užsakymams. Šiaurės Kentas, kur yra Staplehurst, yra ganėtinai populiarus vietas lietuviams. Taigi, maršrutas „perkraustymo paslaugos iš Klaipėdos į Staplehurst“ mums nėra svetimas. Žinome kur sustoti pietauti, kur yra geriausios degalinės ir kur slėpti mašiną, jei reikia pernakvoti prieš keltį.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju?

Techniškai taip, bet legaliai tai sudėtinga. Po „Brexit“ krovininiai sunkvežimiai turi apribojimų dėl keleivių. Jei tai yra didelis 18 tonų sunkvežimis, keleivių negali būti (išskyrus tam tikrus išimtinius atvejus su licencijomis). Jei naudojame didelį „jurginą“ (3,5 tonos sunkvežimį su dėže), tai galima, bet vairuotojui tai nepatogiu. Jis nori ramiai nueiti miegoti, o ne kalbėti visą kelionę. Be to, jei įvykia pasienio patikra, o jūs neteisėtai sėdite gale, gali būti nemalonumų.

Kaip elgiamasi su keliu Anglijoje, kai važiuojame į Staplehurst?

Keliai Anglijoje, ypač Kentas, yra siauri ir judrūs. Staplehurst yra kaimiška vietovė, ten gatvės nepritaikytos dideliems sunkvežimiams. Mes dažnai tenka naudoti mažesnę transporto priemonę arba iškrauti ant „pabaldu“ netoli pagrindinės gatvės. Būna, kad vietiniai gyventojai nepatenkinti, kai didelė mašina užstoja važiuojamąją dalį. (Vieną kartą moteris išėjo su šluota mušti į priekabą... šiaip sau). Reikia žinoti vietovę, kad nekelti panikos.

Kas daro, jei keltis nebevažiuoja dėl audros?

Tai nutinka dažniau, nei norėtume. Jei audra Šiaurės jūroje, keltis gali stovėti dieną-dvi. Tada mes stovime uoste laukdami. Klientai skamba ir pyksta, bet aš negaliu valdyti vėjo.