Perkraustymo paslaugos į Klaipėdą iš Freckleton / Warton: kas tikrai laukia kelyje

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų ir matavau viską – starting nuo tų pačių perkraustymo paslaugų į Klaipėdą iš Freckleton / Warton iki beždžionių teatro su muitinės pareigūnais Lenkijoje. Žmonės visada mano, kad tai yra tiesiog: užsako mašiną, pakrauna daiktus ir juos atgauna Lietuvoje po poros dienų. Vertybiniai popieriai? Taip, bet realybė yra šiek tiek kitokia. Ypač kai kalbame apie išvykimą iš tokių mažų, ramiai kvepiančių vietovių kaip Freckleton arba Warton, kur dar gyvuoja ta senoji Britanijos oda, o maršrutą dažnai nulemia ne gps, o opos Lancashire’o keliuose. Čia nebus apie sausą tuščią tekstą, tai yra tiesiog mūsų kasdienybė, su riebiais aliais ir įniršiais vairuotojais.

Kaip viskas prasideda ir ką reikia žinoti

Kiek laiko užtrunka tas kelias į Klaipėdą?

Viskas priklauso nuo to, ką suprasti po „užtrunka“. Jei tai tik važiavimas, tai mašina vaziuotų gal 24-30 valandų be sustojimų, bet mes nežudome vairuotojus. Realiai, kai surenkame krovinius iš Freckleton ir Warton (nes ten dažnai būna po keletą adresų vienam dienai), tai nuo ikrovos dienos iki iškrovos Klaipėdoje praeina maždaug 5-7 dienos. Reikia laikyti galvoje ir keltų grafikus – jei praleidžiate „Rufus“ iš Hull arba „Stena“ iš Harwich, tai galite laukti ir iki 48 valandų. O dar Lietuvoje dažnai užstringa pačiame prekybos centre, bet tai jau kita istorija.

Ar tikrai brangu? Kaip susiformuoja kaina?

Nesakyčiau, kad tai pigu, bet ir ne astronomiška suma, kai suprastate, kas tame įtraukta. Kainą lemia ne tik kilometrai, bet ir tūris kubiniais metrais. Jei turite tik 10 kubų, gali gautis brangiau už kubą, nei jei turite 30, nes maža mašina keliauja taip pat, kaip ir didelė. Dar pridedam degalus (O, štai ir ta smulki kalbos klaida - degalai dabar brangūs), keltų bilietus, ir dar vairuotojo algą. Paprastai toks maršrutas kainuoja nuo 1-2 tūkstančių eurų, priklausomai nuo to, kiek daugiau nei standartinį kiekį turite.

Ar pats galiu keliauti su savo daiktais?

Techniškai – taip, tai įmanoma, bet nerekomenduoju dėl dviejų priežasčių. Pirmiausia, tų perkraustymo paslaugų į Klaipėdą iš Freckleton / Warton specifika tame, kad vairuotojai dažnai važiuoja pagal griežtą grafiką ir jie turi poilsio režimą. Jei jums reikės nuolatos sustoti arba jūs įkelsite „kažkokį netvarką“, tai juos erzins. Antra, dėl „Brexit“ – jei keliaujate krovežyje, gali būti problemų su imigracija, jei neturite teisingų dokumentų, o dažnai šių dokumentų nėra. Geresnis variantas – susitikti Klaipėdoje prie mašinos su puodeliu kavos.

Ar reikia dėžių, ar galiu duoti maišus?

Galite duoti maišus, bet tada nepykite, jei sugadinsite drabužius. Vairuotojai nešioja daiktus ant pečių arba užtempia juos sunkvežimio kėbulu, o jei daiktas stovi maiše, jis gali paslysti arba sutrypti. Rekomenduoja dėžės – tai stabiliau. Kartais įdėjau į maišus tai, kas netilpo į dėžes, tai po atvykimo buvo nepažįstama masė. Taigi, jei noresite, kad jūsų perkraustymo paslaugos į Klaipėdą iš Freckleton / Warton būtų sėkmingos, rinkitės stiprias dėžes, ne tas iš „Poundland“.

Kas daryti, jei daiktų yra daugiau nei planavau?

Tai klasika. Kartą važiavome į Freckleton, klientas sakė „tiek pat, kai paskutinį kartą“, o ten buvo dar dviejų kambarių baldai iš žento. Geriau šiek tiek pagyventi apytikslę sumą už didesnį tūrį iš karto. Jei vairuotojas atvyks su 20 kubų mašina, o jums reikės 25, tai situacija. Teks ieškoti papildomos transporto priemonės vietiniame būde, o tai kainuos dvigubai. Naudokitės matavimo juosta, o ne akimis.

Ar atvykstate tikrai į patį Freckleton centrą?

Freckleton yra ganėtinai maža vietovė, ten yra siauros gatvelės. Didelis sunkvežimis gali tiesiog neprisivažiuoti prie namų, jei ten yra ašarų (ar ne, ašarų vadinami tiems „sleeping policemen“ – tais greitį mažinančiais kalneliais). Viskada iš anksto klausiu apie prieigos sąlygas. Jei negalima privažiuoti, reikės perkrauti į mažesnę mašiną, kas laiku kainuos, bet išgelbės jūsų sienas nuo sudūžimo.

O kaip su Warton – ar ten sunku privažiuoti?

Warton yra šalia, ten yra gana gan intensyvus judėjimas ir kai kurios vietos panašios į pramoninį zoną, ypač netoli aerodromo. Jei gyvenate ten, kur važinėja sunkvežimiai prie gamyklų, tai nėra problemų. Bet jei esate gilumoje, ten vėl tie pati istorija su siaurais keliais. Viskada privalu nusiųst nuotrauką namo priekio (pačios durys, vartai), kitaip vairuotojas gali atvykti ir pabjaurėti, kad ten reikia statyti sraigtasparnį.

Ar galite sujungti keletą klientų vienoje mašinoje?

Taip, tai darome dažnai, jei tūris mažas. Pvz., vienas klientas turi 5 kubus iš Warton, kitas 10 iš Freckleton – tada susideda į vieną 20 kubų mašiną. Taip sumažėja kiekvieno išlaidos. Bet būkite pasiruošę, kad gali tekti palaukti, kol vairuotojas apvažiuos po kitą adresą, arba jūsų daiktai bus pakrauti paskutiniai (pirmiausia iškraunami).

Kelionės ir muitinės nuotrupos

Ar tikrai reikia deklaruoti viską muitinėje?

Taip, dėl šito nerašykite nieko. Po „Brexit“ tai tapo baisiai užknisa. Kadangi dauguma jūsų keliauja iš Jungtinės Karalystės, kuri nebėra ES, jūsų daiktai yra „importuojami“. Nors jeigu tai jūsų asmeniniai naudojami daiktai (pervykstanti gyventam vietą), mokesčių gali nebūti, bet deklaracija T1 arba T2 (jeigu perkraunate tarpinėse šalyse) privaloma. Paslėpęs nors butelį viskio gali sukelti tokį karštį, kad mašina stovės sienoje dieną.

Ką daryti, jei neturiu inventoriaus sąrašo (packing list)?

Rašykite dabar. Nenaudinga važiuoti be jo. Inventoriaus sąrašas turi būti gana detalus – „kelnių krūva“ nenuėjs, reikia „3 dėžės su drabužiais“, „1 sofa“ ir t.t. Be šio dokumento muitinė Lietuvoje ar Lenkijoje tiesiog neišleis mašinos į šalį. Buvo atvejis, kai klientas rašė sąrašą telefoną atvažiavęs į Klaipėdą – ten stovėjome valandas.

Ar galiu vežti maistą?

Kiekvieną kartą kai klausiate, aš nuleidžiu galvą. Galite vežti džiovintus makaronus, konservus, bet jokiu būdu ne mėsą, pieno produktus ar vaisius. Muitinė išmes arba privers sunaikinti, o tuos dėžes su keptu mėsu iš „Iceland“ jie mato iš toli. Geriau suvalgykite tai kelyje. Dar svarbu – alkoholis. Jei daugiau kaip 90 litrų (ne, jau vistiek eurais skaičiuojame... 90 litrų tai senovė), tai tai bus jau ne asmeninis poreikis, o komercinis, ir tai užkerta kelią be mokesčių.

Ką daryti su elektriniais prietaisais?

Jungtinėje Karalystėje įtampa 230V, Lietuvoje 220V (paprastai, techninis standartas yra panašus, bet kištukai skiriasi). Nenaudokite adapterių ant didelių prietaisų, pvz., šaldytuvų ar skalbyklių – tai gali sudegti, arba jiems reikės perjungti įkaitimo elementus. Maži daiktai (telefonų krautuvai) su adapteriais puikiai veikia. Jei neesate tikras, palikite tuos didelius Anglijoje, pigiau nusipirkti naujus Lietuvoje.

Ar saugu vežti brangius daiktus (žiedus, pinigus)?

Nerekomenduoju. Krovežiai turi draudimą, bet jis dažnai neapima grynojo pinigų ar brangių juvelyrinių dirbinių, jei jie nebuvo specialiai uždrausti. Geriau turtą pasiimti su savimi į lėktuvo rankinį bagažą. Jei neina, tuomet turi būti tikslus inventorius ir deklaruojama verte, o drudimą gali padidinti. Neapsigaukite – pinigus sunkvežimyje laikyti yra kvaila.

Ar reikia mokėti PVM ar mokesčius už importą?

Jei daiktai buvo naudojami ilgiau kaip 6 mėnesius ir jūs persikeliate gyventi į ES, mokesčių (PVM ir muito) nėra. Tai vadinama „perkėlimo nuostata“. Reikės pateikti dokumentus, kad tikrai gyvenote Anglijoje (pvz., Mokesčių tarnybos pažyma ar sutartis). Jei daiktai nauji (pirkta prieš savaitę), tai gali būti įvardyta kaip paprastas importas ir teks mokėti PVM (21 proc.) ir muitą (priklausomai nuo prekės).

Kaip su šunimis ir katėmis?

Jei su jais važiuojate patiems – tai lengviau, jeigu dėl sužeidimų (ne, sužeidimų čia nėra... dėl ligų) turite pasas ir čipą. Jei norite, kad juos vežtų vairuotojas sunkvežimyje – tai daug sudėtingiau. Mažos gyvūnų gaudyklės gali eiti kabine, bet dideli šunys? Sunkvežimio kelyje negyvena šunys. Daugiau neaiškuu, ar leidžia vežti gyvūnus krovežio sekcijoje, daugelis firmų tiesiog atsisako dėl higienos ir streso. Geriau juos pasiimti su savimi.

Kas nutinka, jei sužeidžiate kažką įkeliant?

Tai būna. Vėl tą kartą važiavome pro Prestoną, klientas padėjo savo seną pasidarytą vitriną. Vairuotojas spėjo pasakyti „tai laikysitės ant vėjo“, ir staiga skambėjo „štrak“. Mes, žinoma, atsimokiname, jeigu mes naudojome savo vairuotojus (t.y., ne tik nuomavote mašiną, o paslauga buvo „su krovėju“). Jei jūs pats patraiškojo vitriną prie vairuotojo akivaizdos, tai jau ne mūsų problemos.

Ar galima sekti mašiną GPS?

Taip, jeigu mašinoje yra toks įrenginys. Mes pastaruoju metu įrenginėjame gps trackerius, kad žinotume, kur yra krovinių perkraustymo paslaugos į Klaipėdą iš Freckleton / Warton mašinos. Bet tikėkitės, kad signalas gali dingti tarp kalnų Vokietijoje arba tuneliuose.