Perkraustymo paslaugos į Klaipėdą iš Boroughbridge: pilnas gidas, kaip nenukristi nuo proto

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų ir mačiau viską – nuo tų, kurie perkraustymą planuoja metus iš anksto, iki tokių, kurie skambina sekmadienį vakare ir sako, kad rytoj jau turi būti Lietuvoje. Žinoma, pastarųjų dažniausiai išvis nepavyksta aptarnauti normaliai, bet gi esame žmonės, bandome padėti. Jei jūsų kelias prasideda toliame šiaurės Jorkšyre, mažame Boroughbridge miestelyje, baigiasi jūros uoste Klaipėdoje, tai čia tikrai nėra paprasta važiavimas pro šalį. Anglija jau nebe ta pati po „Brexit“ o, ir kainos šiuo metu... na, kalbėsime apie tai. Svarbiausia suprasti, kad perkraustymo paslaugos į Klaipėdą iš Boroughbridge reikalauja ne tik gerų vairuotojų, bet ir kantrybės, nes anglai mūsų tiesiog nemėgsta. Čia giliau pažvelgsime į tai, kaip tai vyksta be jokio „marketinginio glaistymo“.

Bendras chaosas ir planavimas

Kaip pradėti planavimą, jei esu Boroughbridge?

Viskas prasideda ne nuo dėžių, o nuo galvos. Dažniausiai žmonės susimąsto apie perkraustymo paslaugas į Klaipėdą iš Boroughbridge tik tada, kai jau pardavė namus ir turi išsikrauti per tris dienas. Tai blogiausias variantas. Geriausia būtų pradėti planuoti mažiausiai mėnesį iki tinkamo datos. Boroughbridge yra gan toli nuo pagrindinių uostų, tad reikia suderinti, kad vairuotojas nevažiuotų pro tuos miestus, kur yra didžiuliai apkrovimai (tarkim, Leeds arba Sheffield), nes ten gali užstringti valandoms. Reikia tiesiogiai pulti link Hull arba Immingham. Ir nepamirškite, jeigu ten neįsivažiuosite sunkvežimiu, reikės mažesnio transporto, kas viską brangina.

Kiek laiko užtruks visas procesas?

Tai klausimas, į kurį negaliu atsakyti tiksliai, nes kasdien vyksta kažkas naujo. Vidutiniškai, jei viskas vyktų idealiai, tai nuo iškrovimo Boroughbridge iki pakrovimo Klaipėdoje praeitų maždaug 5-7 dienos. Bet idealiai būna retai. Paskutiniu kartu vienas klientas laukė beveik dvi savaites, nes uoste sugedė kranas, o vėliau dar ir vairuotojas susirgo. Taigi, imkite įskaitytiną klaidą bent savaitei, o jei ruošiatės per šventes – tai dar daugiau. Geriau susitaikykite su mintimi, kad šiaip greitai nepavyks.

Ar verta rinktis didelę kompaniją ar mažą?

Didelės kompanijos dažnai būna brangios ir biurokratiškos – ten nebežinai, su kuo kalbi. O mažos? Jos gali būti greitesnės, bet kartais ir pavojingesnės. Yra keletas firmų, kurios specializuojasi būtent šiame maršrute ir žino Boroughbridge gatves. Aš asmeniškai visada pasakyčiau – raskite tą, kuris kalba paprastai ir nekelia begalinio klausimų apie dėžių kiekį vietoj to, kad klausinėtų apie jūsų rūpesčius. Tačiau patikrinkite ar jie turi licenciją, nes nesąžiningų vežėjų gana daug.

Kas daryti, jei turiu labai mažai krovinių?

Jei turite tik kelias dėžes ir kelis baldus, tai perkraustymo paslaugos į Klaipėdą iš Boroughbridge jums gali atsieiti per brangiai, jei samdysite pilną sunkvežimį. Tokiu atveju verta ieškoti dalinio krovinio (part load) variantų. Tai reiškia, kad jūsų daiktai važiuos kartu su kitų žmonių daiktais. Taip kainą padalinsite. Žinoma, tai užtrunka ilgiau, reikės laukti, kol vairuotojas surinks visus „keliautojus“ maršrute, bet piniginėje liks daugiau.

Ar reikia daryti sąrašą daiktų? (Inventory list)

Būtina. Be sąrašo jūsų daiktus gali nepraleisti per britų muitinę arba lietuvių. Yra buvę atvejų, kai žmonės sakydavo „o, ten keletas dėžių“ o pasirodydavo, kad turi pusės namo baldų. Muitininkai to nemėgsta. Užrašykite viską: nuo šakutės iki šaldytuvo. Kai sakau „viską“, turiu omenyje tikrai viską. Nenukelkite, jei nenorite problemų, o ypač jei kelyje pasitaikys tikrinimas.

Kainos ir pinigai (būtina skambėti realiai)

Kokios yra vidutinės šios paslaugos kainos?

Noriu būti tiesus – kainos šiuo metu šokinėja. Už pilną sunkvežimį (apie 20-30 kubinių metrų) nuo Boroughbridge iki Klaipėdos šiuo metu tektų mokėti nuo 2500 iki 4000 svarų sterlingų. Taip, žinoma, daug. Tai priklauso nuo degalų kainos ir to, kiek laisvų vietų yra keltuose. Jei kas klaustų prieš metus, būtų maždaug 500 svarų mažiau, bet... pasaule viskas brango. Taigi, perkraustymo paslaugos į Klaipėdą iš Boroughbridge nebeliko pigios pramogos.

Ką daro brangniausiai?

Brangiausiai kainuoja ne pats važiavimas, o laikas. Jei vairuotojas turi laukti jūsų dėl to, kad neįsivažiavote į aikštelę arba nebuvote namuose, tai valanda laukimo gali kainuoti 50-100 svarų. Taip pat labai brangiai kainuoja „kelto bilietai“, ypač jeigu jums reikia greito išvykimo. Ir dar, keletas firmų prideda „muitinės išskaidymo“ mokestį, kuris kartais būna tiesiog juokingas už kelis dokumentus.

Ar mokėti iš karto ar galima atidėti?

Dauguma firmų dabar reikalauja depozito – maždaug 20-30 proc. Likusią dalį reikia sumokėti arba prieš išvykdami iš Anglijos, arba tik atvykus į Klaipėdą. Aš visada patariau mokėti tada, kai jau matote savo daiktus saugiai sandėlyje arba namuose. Yra firmų, kurios iš karto reikalauja 100 proc. mokėjimo – mano asmeniška nuomonė, to reikėtų vengti. Kas nutinka, jei jie dingsta? (o tokių buvo).

Ar galima kažkaip sutaupyti?

Taip, galima. Pagrindinis būdas – būti lankstus su datomis. Jei galite laukti savaitę-dvi, kol jiems surinks pilną kroviniu (kitaip tariant „backload“), kaina gali kristi iki 40 proc. Taip pat, jeigu patys supakuosite dėžes (ne baldus, o smulkius daiktus), tai taip pat sumažins sąskaitą. Bet tada nebus jokios garantijos, jei sugręžtas taurės (pvz., jūsų klaida).

Kokios mokėjimo priemonės priimamos?

Daugiausia tai banko pervedimai. Kai kurios mažos firmos dar priima „grynuosius“, bet tik Anglijos pusėje. Lietuvoje sunkiau rasti vairuotoją, kuris norės grynųjų, ypač didelę sumą, nes tai draudžiama įstatymais. Vengkite mokėti nežinomiems asmenims per kriptovaliutas ar tą pan. – tai tiesiog kvestas būti apgautiems.

Kelias ir logistika (nuo Boroughbridge iki jūros)

Kokia geriausia maršruto strategija?

Iš Boroughbridge logiškiausia važiuoti link A1(M) ir tada pasukti į Hull. Tai artimas ir patogus uostas. Kartais naudojame Immingham (jis netoli), bet ten daugiau pramoninių krovinių. Vengiame važiuoti link Londono (Dover), nes tai nereikalingas apsisukimas ir papildomi 300 mylių. Taigi, maršrutas paprastas: Boroughbridge -> A1(M) -> M62 -> Hull.

Ar vairuotojai žino Boroughbridge vietą?

Dauguma ne. Tai mažas miestelis. Reikės nusiųsti tikslų „Google Maps“ tašką, o ne „Boroughbridge centre“, nes sunkvežimiui ten nebus kur pasukti. Jei gyvenate kažkur toliau nuo pagrindinio kelio (pvz., kaimuose), gali tekti susitarti artimiausioje stotelėje prie kelio A1(M). Ten vairuotojas lengviau įvažiuos ir išvažiuos.

Kokia situacija su keltais?

Keltai šiuo metu yra didelė bėda. „P&O“ ir „DFDS“ keltų vietos užpildomos savaitėmis iš anksto. Jeigu jums reikia perkraustymo paslaugų į Klaipėdą iš Boroughbridge, ir jūs norite važiuoti tiesioginiu keltu iš JK į Europą, reikia gerai tikrinti grafiką. Kartais tenka važiuoti per Belgiją ar Olandiją (Zeebrugge/Rotterdam), o iš ten vėl vaziuoti autobusu ar traukiniu (jei tai keleiviams) arba su sunkvežimiu link Vokietijos.

Ar dažnai įvyksta avarijos ar gedimai?

Mechanika būna mechanika. Sunkvežimiai gedą dažniau nei lengvieji automobiliai, juos nešioja šimtus tūkstančių mylių. Paskutinis atvejis, prisimenu, vairuotojui sugedo pavarų dėžė netoli Doncaster. Dėl to krovinys pavėlavo tris dienas. Tai realus gyvenimas. Tiesa, gerų firmų vairuotojai turi techninę pagalbą ir pakeitimą organizuoja greitai, bet blogiausiems atvejams – gali tekti laukti.

Kaip elgiamasi su oru?

Anglijoje oras gali būti chaotiškas. Jei Boroughbridge lietus? Nieko tokio, dėžės gali drėgti, jei neapželdintos. Svarbiausia, kad vairuotojas naudotų apsauginius audinius (tarpas) viduje. Žiema keliais gali būti slidu, ypač Skafto perėjoje (jei važiuojate per šiaurę), bet maršrute į Hull paprastai palaikoma gerai. Visgi, dėl oro uždelstimas yra įprastas dalykas, negyvenamasis.

Dokumentai ir breksitas (viskas, ko nekenčiate)

Kokius dokumentus reikia turėti?

Pagrindinis tai „T1“ dokumentas arba Exports Accompanying Document. Be šito jūsų daiktai neišvažiuos iš JK muitinės. Taip pat reikia sandėliavimo sutartį (jei turite), pajamų deklaraciją, kad įrodytumėte, jog tai asmeniniai daiktai (ne prekybinių), ir pasą. Be paso niekur neįeisite dabar. Visa tai siunčiate brokeriui, ir jis už viską atsako. Neskubėkite su dokumentais, bet kiekviena diena delsas pridės rūpesčių.

Ar reikalingas muitinis brokeris?

Beveik visada taip. Nors teisingai, galima padaryti patys, bet sistema tokia sudėtinga, kad be praktikos prarastumite dienas ir nervingas. Brokeris žino kodus (pvz., koks kodas būtinas sofos ar dviračio). Perkraustymo paslaugos į Klaipėdą iš Boroughbridge dažnai įtraukia brokerio paslaugas į kainą, bet visada patikrinkite – kartais jie tai pridėja kaip „papildomą“ užklausimą.

Kaip „Brexit“ paveikė šį procesą?

Paverčia viską kasdieniniu košmaru. Anksčiau užtekdavo pajėgti į keltą ir važiuoti. Dabar – deklaracijos, pasų patikros, dažni tikrinimai. Anglai dabar labai griežtai tikrina, ar nevežate nelegalų mėsą ar vaisius. Turiu omeny, vieną kartą klientui atėmė visus šaldytus produktus tiesiog ant kelto. Taigi, nevežkite maisto, išskyrus džiovintus (ir tai tikrai patikrinkite sąrašą).

Kas daryti, jei neturiu visų dokumentų?

Tuomet viskas sustoja. Jokių išimčių. Jei trūksta kokių nors verifikacijos dokumentų, daiktai sėds muitinėje (tokiuose atvejuose kaip „Bonded Warehouse“), kas kainuoja pinigus už kiekvieną dieną. Geriau iškarto pasakykite savo vežėjui, ko trūksta, jie galbūt galės padėti išsireguliuoti kažką iš anksto.

Ar galima vežti elektrinius prietaisus (220V vs 110V)?

Galima, bet žiūrėkite.