Perkraustymo paslaugos į Jungtinę Karalystę namams: kas užtikrina sėkmingą persikėlimą

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus, ir pasakyčiau, kad logistika, ypač kai kalbame apie gyventojų persikėlimus, niekada nebuvo tiesiog linijinė. Vieniems perkraustymo paslaugos į Jungtinę Karalystę namams atrodo kaip paprasta užduotis – užsakai, pakuojate, važiuojate. Tačiau realybėje dažniausiai susiduriame su Brexit priešraščiais, muitinės eilėmis, kurioms nėra galo, ir vairuotojais, kurie tiesiog pavargo. Esu matęs viską – nuo taip vadinamų „idealųjų“ krovinių iki tų, kurie buvo pristatyti pusantro mėnesio vėliau dėl techninių gedimų arba blogai užpildytų dokumentų. Čia ne apie tai, kad viskas nuostabiai taisyklinga, o apie tai, kaip išgyventi tą procesą, kai jau spėjote nusipirkti bilietus ir palikti senąjį butą. Reikia tikrai atsakingai rinktis partnerį, nebent norite praleisti savaitelę prie Doverio uosto.

Muitinė, dokumentai ir „angliški“ poteriai

Ar tikrai reikia deklaruoti visus daiktus, jei tai ne komercinė siunta?

Absoliučiai taip, tai yra pagrindinis dalykas, kurį žmonės dažniausiai pamiršta. Kai renkatės patikimas perkraustymo paslaugas į Jungtinę Karalystę namams, jums vis tiek teks susidurti su tuo, kad britai dabar yra užsienio šalis jų akimis. Net jei vežate tik savo senus baldus iš buto Vilniuje, turite užpildyti specialų Transfer of Residence (ToR) numerio prašymą. Be to, kiekviena dėžė turi būti inventorinė, kitaip muitininkai gali pradėti atidaryti viską po eilę. Buvau atvejų, kai klientai bandė savaime pridėti naujų daiktų, tokių kaip neviršta drabužių pakuotės, o tai sužlugdė visą procesą.

Kas tas ToR numeris ir kodėl visi jo gąsdina?

Tai toks paprastas dokumentas, patvirtinantis, kad persikeliate gyventi į JK ne trumpam, o ilgam. Be jo, mokesčiai gali būti didžiuliai, nes bus taikomi importo mokesčiai ir PVM, lyg būtumėte pirkę prekes iš parduotuvės. Viską reikia užpildyti anksčiau, bent prieš savaitę dvi iki išvykimo (ar bent jau tikiuosi, kad taip, terminai pasikeičia). Gavę šį numerį, jį būtina perduoti logistikos kompanijai, kad jie galėtų užpildyti išankstinę deklaraciją. Jei to nepadarysite, sunkvežimis gali būti sustabdytas sienoje, o tada prasideda piniginiai nuostoliai.

Ar galiu vežti maistą ar vaistus?

Su maistu dabar yra gana strict, turiu omenyje griežta. Mėsos ir pieno produktai iš ES be specialių licencijų praktiškai neįmanomi, juos tiesiog konfiskuos. Kai kurie klientai bando paslėpti dešrelės ar sūrio gabaliukus tarp drabužių, bet šunys uosto muitinėje mato viską. Vaistai dažniausiai praeina, jei turite gydytojo receptą, bet tikrai patariu turėti juos originalioje pakuotėje su jūsų vardu. Nesu tikras dėl vitaminų ar maisto papildų, juos kartais taip pat užklauso, geriau juos palikti čia, nereikia rizikuoti dėl keleto tablečių.

Kiek laiko užtrunka muitinės procedūra Doverio uoste?

Dabar tai kaip loterija. Kartais praeiti per valandą, kartais stovi dvylika. Esu matęs, kai vairuotojai praranda savo vietą eilėje, nes nespėjo užsiregistruoti sistemoje, kur vadinasi „Good Vehicle Enrolment“. Jeigu perkraustymo paslaugos į Jungtinę Karalystę namams organizuojamos neblogai, tada vairuotojas turi visus pasus ir dokumentus paruoštas, tačiau techniniai trikdžiai arba anglų muitinės streikai (kurie ten kažkaip dažnai būna) gali viską uždelsti. Planuokite savo atvykimą bent su dienos atsarga.

Ar galiu vežti savo automobilį?

Galima, bet tai atskira istorija. Jei automobilis yra jūsų nuosavybė daugiau nei 6 mėnesius, mokesčių gali nebūti, tačiau reikės įregistruoti JK transporto priemonę per 6 mėnesius. Turiu omenyje, kad ten viskas kitaip – draudimas, mokesčiai (road tax), numeriai. Dažniausiai patariu klientams parduoti čia ir nusipirkti ten, nebent tai kažkokia vintage brangenybė. Dokumentų reikės daugiau, nei įsivaizduojate, ir techninė apžiūra ten kitaip vadinama – MOT.

Kas daryti, jei neturiu ToR numerio, o jau reikia važiuoti?

Gerai... (tai nelabai gerai). Jeigu važiuojate be jo, tai turite būti pasiruošę sumokėti 20 % PVM ir importo mokesčius nuo vertės, kurią nustato muitinės pareigūnas. O jie dažnai nustato vertę pagal katalogines kainas, o ne pagal tai, kiek jums kainavo senas sofos. Prieš tai buvo lengviau, „paversti galva“, bet dabar sistemos yra kompiuterizuotos. Tikrai verta laukti to patvirtinimo, netgi jei reikės kelias dienas skambinti į HMRC.

Ar reikia mokėti už muitinės tarpininkavimą?

Dauguma kompanijų įtraukia tai į kainą, bet ne visos. Yra tokių, kurios atiduoda dokumentus pas jus rankomis sakydamas „pasirašyk čia“. Pasitikėkite, jei nemokate už tarpininką, tas mokestis gali būti didesnis nei pati krovinių gabenimo kaina. Muitinės agentai ten žino visus triukus ir angliškus terminus, kurių mes net nesuvokiam.

Kelionės mechanika: kaip viskas vyksta realybėje

Ar sunkvežimis atvažiuoja tiesiai į mano kiemą?

Priklauso nuo tų jūsų namų Londono ar kt. mieste. Anglijos miesteliai dažnai labai siauri, su viena kelio eisma. Jeigu gyvenate centre arba staigaus posūkio gatvėje, didelis „vilkas“ tiesiog negalės užvažiuoti – jis užkliuns už ženklo arba kaimyno tvoros. Tada reikia mažesnės mašinos (Luton tipo) arba netgi darbo su kranu. Buvau tokių situacijų, kai reikėjo perkrauti dėžės į mažesnę furgoną pusės kilometro atstumu.

Kiek užtrunka pati kelionė per Lamanšą?

Techniškai persikėlimas keltu arba po tuneliu trunka maždaug valandą, pusantros. Tačiau su įsileidimu, pasų patikra ir visais formalumais tai užima pusę dienos. Vairuotojai turi poilsio režimus, juos negalima laužyti. Taigi, jei išeina vakare, gali tekti laukti rytojaus, kadangi naktinis reisas ne visada įmanomas arba per brangus. Geriau neplanuoti, kad baldai atvyks lygiai po 24 valandų.

Kas nutinka, jei vairuotojas užstringa užsienyje?

Tai gana įprasta dėl techninių gedimų. Tada mes kaip organizatoriai turime rasti kitą vairuotoją, kuris paimtų krovinią, arba siųsti pagalbos mechaniką. Galiu pasakyti, kad tai atsitinka retai, bet kai atsitinka, tai yra galva skaudantis chaosas. Klientai bijo, kad jų dalybai dingsom, tačiau sunkvežimiai turi GPS sekimą, taigi mes žinome, kur jis stovi. Tikrai gaila, kai tokios problemos kyla dėl senų padangų (o kai kurios savininkai taip taupo).

Ar galima sekti krovinių vietą realiu laiku?

Didelės dalies perkraustymo paslaugos į Jungtinę Karalystę namams siūlo tokia funkciją, bet mažesnės kompanijos gali tik telefonu pranešti „esu Kaune“, „esu prie Kent“. Nepergyvenkite, jei atnaujinimas neateina kas valandą – vairuotojai vairuoja, o ne rašo tekstinius pranešimus. Svarbiausia, kad jie atvyktų sausai.

Kiek dėžių reikia apskritai?

Sunku pasakyti be apžiūros. Paprastai vienam butui reikia maždaug 30–40 dėžių, bet jei turite daug knygų (ir knygos yra labai sunkios), tai gali prireikti daugiau. Kartais žmonės bando sutaupyti dėžių ir užpildo dideles maišus, bet tais maišais sunku krauti ant palečių, jie suslysta. Geriau turėti kelią standartinę dėžę, nei vieną gigantišką, kurią nekelia niekas.

Ar galiu siųsti dalį daiktų paštu arba kurjeriu?

Galite, bet tai taps komercine siunta, ne perkraustymu, ir bus apmokestinta kitaip. Be to, paštas neturi tokios apsaugos, kaip profesionalus pervežimas. Buvau atvejo, kur klientas nusiuntė brangų monitorių kurjeriu, jis atėjo sulaužytas, o paštas atsisakė mokėti atlyginimą, nes buvo blogai supakuota (o jis buvo supakuota kaip tik buvo).

Ar atveža ir surenka baldus?

Įprasta praktika, jei tai nenurodyta kitip, yra ta, kad baldai atkeliauja surinkti. Tačiau jeigu turite seną, didelę spintą, kuri neįeina per duris, ją gali tekti išardyti čia, o ten surenti. Tarkime tiesiai, dalis vairuotojų yra tiesiog vairuotojai, baldų meistrai ne, todėl geriau tuo pasirūpinti anksčiau arba pasirinkti paslaugą, kurioje įeina surinkimas.

Kainos ir pinigai: kuriose vietose slypi pavojai

Nuo ko priklauso kaina?

Pagrindiniai dalykai – tūris (kubiniais metrais), atstumas, ir ar tai išskirtinė krovinio mašina (dedicated), ar dalinė (part load). Jeigu norite, kad važiuotų tik jūsų daiktai ir nieko kito, tai kainuos dvigubai arba trigubai brangiau. Taip pat įtakos turi pirmas ir paskutinis aukštas be lifto. Dar kainą įtakoja degalai – o jie, kaip žinote, šokinėja kaip nori.

Kas yra „part load“ ir ar verta rizikuoti?

Tai kai tą pačią mašiną dalinasi keli klientai. Pigiau, bet ilgiau, reikia laukti, kol surinks visą krovinią. Kartais gali atsitikti taip, kad jūsų dėžės stovi sandėlyje Vilniuje savaitę laukiant kito kliento į Londoną. Esu matęs, kai tokie siuntiniai nukeliauja per visą Europą prieš pasiekdami Britaniją, nes reikia užpildyti mašiną. Jeigu skubate, tai ne jūsų pasirinkimas.

Ar kas gali pakelti kainą važiuojant metams?

Taip, dažniausiai tai yra pristatymo mokestis už Londono žemąją emisijų zoną (ULEZ) arba už sunkvežimiui draudžiamą gatvę. Jei nežinote, kad gyvenate toje zonoje, vairuotojas gali atsisakyti važiuoti ir reikalauti papildomo mokesčio už furgoną. Taip pat, kai reikia naudotis keltu, kainos keičiasi priklausomai nuo sezono – vasarą brangiau.

Ar saugu mokėti iš anksto?

Nerekomenduoju mokėti 100 % iš anksto. Įprasta yra mokėti avansą (apie 30 %), o likutį – atlikus darbą. Žinau istorijų (ir nelinksmų), kai žmonės sumokėjo visą sumą mažai žinomai firmai iš „skelbimų“, o ta firma tiesiog išsijungė telefoną. Pasitikėkite, bet patikrinkite.

Ar paima kreditinę kortelę?

Dauguma mažų pervežėjų mėgsta grynusius pinigus arba pavedimą, kadangi terminalų mokesčiai juos kankina. Didesnės, patikimos perkraustymo paslaugos į Jungtinę Karalystę namums (tai rašau su klaida, turi būti namams) priima korteles, bet gali būti taikomas papildomas mokestis. Geriau pasidomėti iš anksto.

Ką daryti, jei atvykęs pareikalauja daugiau pinigų?

Klausykite kodėl. Jei tai buvo numatyta sutartyje (pvz., laukimas ilgiau nei valandą), tai teisinga. Jei jis tiesiog taip nusprendė, skambinkite mums. Nereikėtų ginčytis su vairuotoju gatvėje, jis gali tiesiog išvažiuoti su jūsų daiktais. Dokumentai ir sutartys yra svarbiausia gynyba.

Ar draudimas įeina į kainą?

Įprastai įeina bazinis draudimas, bet jis dažnai būna labai mažas, tarkime, 10 eurų už kilogramą. Jei vežate brangius paveikslus ar elektroniką, verta įsigyti papildomą draudimą. Skaitykite drobes, nes ten daug būna išimčių – dėl to, kad nėra supakuota originalioje pakuotėje arba dėl „nepakankamo įpakavimo“.

Smulkmenos, kurios visada pamirštamos

Ar reikia išimti turėklus ar sienines lentynas?

Taip, būtinai. Viskas, kas pritvirtinta prie sienos, turi būti nuimta. Vairuotojams neleidžiama arba tiesiog neįmanoma išgręžti sienų svetimame name. Palikę sieninę lentyną rizikuojate ją palaužti bandydami nuplėšti. Tas pats galioja ir šviestuvams – jie turi būti nuimti ir supakuoti į dėžes.

Ar galiu vežti sodą arba augalus?

Sodą ir žemę ne, tai griežtai draudžiama dėl ligų ir vabzdžių. Augalus vazonuose daugiausia galima, bet jie turi būti švarios šaknys (žemė nuplauta). Esu matęs, kaip muitinėje išmeta visą kolekciją kaktusų, nes rado vieną mažą vabalą lapuose. Geriau tokias dovanas palikti draugams Lietuvoje.

Kas daryti su vaistais, kurių nėra JK?

Jei tai receptiniai vaistai, kurie yra kontroliuojami, reikia specialaus leidimo. Geriausia pasikalbėti su gydytoju, kad jums išrašytų receptą, kurį galima užpildyti JK vaistinėse (NHS). Nelegaliai vežti nėra verta, baudos ten didelės, o atmosfera uostuose šiuo metu labai įtampa.

Ar reikia tušti šaldytuvą?

Būtinai ne tik išimti maistą, bet ir išjungti šaldytuvą bent parą iki išvykimo. Kondensatas gali subraižyti grindis arba nutekėti ant kitų dėžių. Kartais žmonės bandys uždaryti lipdukais, bet vanden vis tieka randa kelią.

Kaip supakuoti lėkštes ir stiklinius?

Geriausia vertikaliai, tarpus užpildant popieriumi. Neįmeskite vien ant kito horizontaliai – apatinės tiesiog lūžta po svorio. Tarkime, stiklinės yra vienas dažniausiai laužiamų daiktų, todėl naudokite specialias dėžes su skyreliais. Netaupykite popieriaus, jis pigesnis už naujus stiklus.

Ar atveža ir išneša dėžes į kambarius?

Standartinė paslauga yra „iki pirmo durų“, tai yra, jie atveža į butą ir palieka grindyse. Jei norite, kad dėžės būtų neštos į konkrečius kambarius ir išpakuotos, tai kainuoja papildomai. Dažniausiai klientai nusprendžia tai padaryti patys, kadangi taip geriau žino, kur kas dedamas.

Ką daryti su daiktais, kurių noriu atsikratyti?

Nesivežite šiukšlių. Atsikratymo mokestis JK yra labai aukštas, o nelegali išmetimas gali baigtis dideliu baudos raštu. Paverskite dovanomis, parduokite arba išmeskite čia. Angliški taisyklių sergėtojai (council) labai stebi šiukšlių konteinerius.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju?

Dauguma kompanijų neleidžia dėl draudimo. Taip pat vairuotojui reikia poilsiui, o jūs būtumėt šokę ant jo nervų. Geriau skristi lėktuvu ir susitikti ten. (Be to, sėdėti 20 valandų sunkvežimyje nėra labai jau malonu).

Ar tikrai verta rinktis brangesnę kompaniją?

Mano atsakymas – taip. Pigūs pervežėjai dažnai taiko „kelionės kainą“ (fuel surcharge), kurią pakelia po to. Patikima perkraustymo paslaugos į Jungtinę Karalystę namums suteiks ramybę, kad jei kažkas nutiks, jie atsakys. O jei pasirinksite ką nors už pusę kainos iš laukraščio, gali tekti ieškoti jūsų baldų kuriame nors neteisėtame sandėlyje Mančesterio pakraštyje.

Ar reikia atsiskaityti su vairuotoju grynais?

Jei sutartyje nėra parašyta kitaip, geriau ne. Vairuotojai gali nebeturės menkybės gražinimo. Pervedimas į sąskaitą yra saugesnis ir abiem pusėms patogesnis įrodymas, kad paslauga apmokėta.

Kaip elgtis su daiktais, jei vėluoju atvykti į JK?

Jeigu jūs skubate, o daiktai jau važiuoja, gali tekti juos laikinai sandėliuoti. Sandėliavimas Londono pakraščiuose nėra pigus. Geriau derėtis su vairuotoju, kad jis lauktų porą valandų (už papildomą mokestį), nei mokėti už savaitę sandėlyje.

Ar reikia tikrinti dėžių būklę prieš išvykstant?

Būtina. Užfiksuokite bet kokias įbrėžimas ar dėmes mobiliuoju telefonu. Kai atvyksite, gali būti sunku įrodyti, kad spinta buvo įbrėžta jau čia, o ne per kelionę. Tai apsaugo ir jus, ir vairuotoją nuo nesąmoningų kaltinimų.

Kas nutinka, jei pajuodu?

Tada sustojame. Vairuotojas turi teisę nevežti sergančiojo keleivio dėl saugumo. Geriau atidėti kelionę negu rizikuoti sveikata toli nuo namų. (Ir geriau sergant nenaudoti tų pačių indų, kuriuos vėliau reikės supakuoti).

Paskutiniai patarimai prieš išvykstant

Ar verta imti daiktų draudimą?

Jei turite ką nors brangaus, tikrai taip. Pasidarykite nuotraukas vertingiausių daiktų prieš išvykstant. Tai padės, jei reikės įrodyti vertę draudimo kompanijai. Nemanau, kad jums prireiks, bet logistikoje – viskas įmanoma.

Ką daryti su raktais?

Jūsų seni buto raktus palikite sandėlyje arba perduokite brokeriui, neneškite juos į JK su savimi, tik užsiminsite sau. Naujus raktus JK dažniausiai reikia pasidaryti patys, netrukus po atvykimo. (Ir žinoma, nepamirškite pasiimti vairuotojo telefono, jei reikia susisiekti kelionės metu).

Ar galiu užsakyti išpakavimą?

Galite, bet tai paslauga, už kurią reikia mokėti. Dauguma žmonių renka išpakuoti patys, kadangi taip galima dėžes iškart išmesti ir susitvarkyti savo ritmu. Be to, tada tikrai žinosite, kur dėti tuos visus mažus daiktus.

Renkantis perkraustymo paslaugas, svarbiausia ne kaina, o ramybė. Dirbti su žmonėmis, kurie žino, ką daro, yra vertingiau nei sutaupyti penkiasdešimt eurų. Anglija yra specifika, reikia žinoti taisykles, kitaip bus didelis stresas. Sekmės persikeliant!