Mikroautobusų paslaugos Anglija: greitas ir saugus atvežimas

Aš jau dvidešimt treji metai dirbu su tarptautiniais perkraustymais ir tiesiog žinau, kad mikroautobusų paslaugos Anglija kryptimi yra vienas populiariausių būdų, kai reikia pervežti buto baldus ar asmeninius daiktus. Žmonės skambina su skubiais klausimais, kartais net nespėję visko susidėti į dėžes, ir nori išgirsti aiškų atsakymą – ar spės, ar tilps, ar nebus brangu. Aš čia ne tam, kad pateikčiau sausą kainoraštį, o kad papasakočiau, kaip tai iš tikrųjų vyksta, nes per tiek metų esu matęs visko – ir idealių kelionių, ir tokių, kur norisi paprasčiausiai išlieti kavą ant kelių. Jei planuoji kraustytis į Londoną, Birmingemą ar Mančesterį, šitai turėtų padėti apsispręsti be streso.

Pradžia – kas neramina pirmiausia

Kiek maždaug kainuoja mikroautobusu pervežti daiktus iš Lietuvos į Londoną?

Ak, Londonas... ten visada brangiau. Iš esmės, jei kalbame apie standartinį krovinį – tarkim, dviejų kambarių buto baldai plius dėžės – kaina dažniausiai svyruoja nuo keturių šimtų iki septynių šimtų svarų sterlingų, priklausomai nuo to, ar mašina važiuoja pilna, ar konsoliduotai. Konsoliduotai reiškia, kad tavo daiktai dalinami mikroautobuse su kito kliento kroviniu. Tai pigiau, bet gali užtrukti diena-dvi ilgiau. Aš asmeniškai mėgstu pilnus užsakymus, nes mažiau galvos skausmo su derinimais, bet jei biudžetas ribotas – variantas yra. Šiuo metu kelių rinka kiek pasikeitusi po Brexit'o, todėl kainos šoktelėjo gal dešimčia procentų lyginant su 2019-aisiais.

Ar mano sofa tikrai tilps į tą mikroautobusą, ar vairuotojas paskui barsis?

Tai klasikinis klausimas. Atsakymas paprastas – jei sofa standartinė, dvivietė, maždaug du metri ilgio, tilps be problemų. Bet jei tai koks nors kampinis monstras iš IKEA, kurį sumontavote prieš penkerius metus ir dabar nebežinote, ar išardysite... tada problema. Mes dažnai prašome matmenų, bet žmonės pamiršta pasimatuoti gylį. Aš vieną kartą bandžiau sukti į laiptinę su tokiu kroviniu – nebesikartosiu. Mikroautobusai būna skirtingi. Paprastai naudojame long bazės Transit arba Sprinterius – ten aukštis apie du su puse metro. Geriau pasakyti matmenis iš karto, nes vairuotojas nėra stebukladarys.

Kiek iš anksto reikia rezervuoti, jei planuoju kraustymą į Birmingemą kitą mėnesį?

Na, Birmingemas neatsidaro staiga. Paprastai geriausia užsakyti bent savaitės ar dviejų pertrauka iki norimos datos. Žiemą, ypač prieš Kalėdas, mikroautobusų paslaugos Anglijos kryptimi pasidalija labai greitai, nes visi skuba vienu metu. Vasarą – tas pats, birželis ir rugpjūtis yra pamišę. Aš turėjęs atvejį, kai klientas skambino penktadienį ir norėjo išvažiuoti sekmadienį. Nuvežėm, bet kaina buvo gerokai aukštesnė, nes teko koreguoti jau sudėliotą maršrutą. Jei tau neskubu – aš sakyčiau, kad dvi savaitės yra tas saugus langas, kai gali rinktis ir datą, ir geriausią kainą.

Kas vyksta kelyje ir fūroje

Ar vairuotojas padės išnešti daiktus į penktą aukštą be lifto?

Čia toks atvejis, kurį reikia tartis IŠ ANKSTO. Standartiškai vairuotojas privalo užtikrinti, kad daiktai būtų saugiai nuvežti iki adreso ir iškrauti. Jei tai privatus namas su įėjimu – jokių problemų. Bet jei esi daugiabutyje be lifto ir ten penktas aukštas... na, vairuotojas nėra Samsonas. Aš buvau kartą su klientu Vilniuje, kuris gyveno senamiestyje, o ten laiptai siauri kaip švilpiko skylė. Mes atrakinome galvą ir nešėm, bet tai nebuvo malonu. Jei žinai, kad sąlygos sunkios – pasakyk. Kartais galima pasiimti antrą žmogų pagalbai, bet tada kaina kita. Nesitikėk, kad vairuotojas vienas išgabens šaldytuvą į paskutinį aukštą.

Kas bus, jei fūra užsistovės Doverio uoste kelioms valandoms – daiktai nesušals?

Doveris... ach, Doveris. Ten eilės kartais atsiranda iš niekur, ypač jei muitinė nusprendžia patikrinti daugiau mašinų. Bet daiktai nedingsta, jei mikroautobusas pastovi pusdienį. Transportas, kuris važiuoja tarptautiniais maršrutais, paprastai hermetiškas, o asmeniniai daiktai niekur nedings. Šalčio baimė aktuali tik jei veža ką nors ypač jautraus – gėles, tam tikrą elektroniką. Kartą vairuotojas pasakojo, kad užstrigo uoste beveik šešias valandas dėl sugedusio kelto kitoje pusėje. Klientas nervinosi, bet daiktai buvo saugūs, tik vairuotojas vėliau atrodė lyg zombis. Realybė tokia – planuok dieną lankstesnę, nes uostai turi savo charakterį.

Ar mikroautobusas važiuoja tiesiai iš Kauno į Mančesterį, ar jis kartais suka pro Briuselį pakrauti dar kažką?

Tiesiogiai? Taip, jei užsakai pilną mikroautobusą – iš taško A į tašką B. Bet konsoliduotuose reisuose kartais būna tarpiniai sustojimai. Ne Briuselyje tiesiog dėl pramogos, bet ten gali pakrauti ar iškrauti dalį krovinio. Aš asmeniškai nenoriu gyventi ilgiau nei būtina kelyje, todėl planuojame logistiką taip, kad suktųsi racionaliai. Kartais klientas manęs klausia: o jei mano daiktai bus pakrauti paskutiniai – ar jie bus pirmi iškrauti? Atsakymas – nebūtinai. Tai priklauso nuo maršruto. Aišku, jei reikia skubiai – mes dedame pirmus. Bet jei nori šimtaprocentinės tiesioginės kelionės – mokėk šiek tiek daugiau ir gausi pilną mašiną. Paprasta.

Ar saugu vežti kompiuterį ir monitorių žiemą, kai lauke minus dvidešimt?

Dažniausiai – taip. Elektronika nebijo šalčio tokioje temperatūroje, jei ji neįjungta ir gerai supakuota. Problemos prasideda, jei temperatūra svyruoja žiauriai ir greitai. Aš turiu pasakyti, kad labai jautrią techniką reikia geriau suvynioti į termo medžiagas, o ne tik į antklodę, nors daug kas taip daro. Kartą vežėm biuro įrangą sausį – viskas praėjo sklandžiai, bet aš pats visada perspėju: jei tai nešiojamas kompiuteris, palaikyk kambario temperatūroje porą valandų prieš įjungiant. Dėl monitorių – jie kietesni, bet plazminiai ekranai gali reaguoti į šaltį. Šiaip, mikroautobusų paslaugos Anglijos link netransportuoja tik dėžes – reikia galvoti, kas viduje.

Apie pinigus, kurie visada svarbu

Kodėl viena įmonė prašo £350, o kita £750 už tą patį maršrutą Vilnius–Londonas?

Ne paslaptis – šioje rinkoje pilna visko. Pigus skelbimas dažnai reiškia, kad vairuotojas dirba vienas, be jokio draudimo, be licencijos tarptautiniams pervežimams ir galbūt su mikroautobusu, kurio stabdžiai keisti prieš penkerius metus. Aš nekalbu apie visus, bet realybė gniuždo. Kaina £350 gali būti tiesiog degalų ir kelionės kaina be jokių garantijų. O £750 dažnai apima pilną draudimą, licencijuotą transportą, du vairuotojus ilgesnėms distancijoms ir faktinę atsakomybę. Aš matęs atvejų, kai klientas sutaupė šimtą svarų, o paskui tris mėnesius ieškojo daiktų, nes vairuotojas tiesiog dingdavo. Skamba baisiai, bet taip yra.

Ar reikia mokėti už keltą atskirai, ar jis įskaičiuotas į man pateiktą sumą?

Paprastai, kai pateikiu pasiūlymą, keltas yra įskaičiuotas. Aišku, ne visada – kartais pasitaiko tokių maršrutų, kur reikia važiuoti per Eurotunelį, o ne keltu, bet tai retai. Svarbu suprasti, kad Doveris–Kalis kainuoja fiksuotai mašinai, ne kiekvienai dėžei atskirai. Kartą klientas nervinosi, kad keltas brangus – aš nusprendžiau parodyti kvitą, kad įsitikintų. Jis įsitikino. Daugelis įmonių tiesiog įtraukia tai į bendrą sąmatą, nes paprasčiau. Jei kas nors prašo mokėti atskirai prie jūros – klausk kodėl. Gali būti, kad jie pirmą kartą veža ir nežino procedūrų, o gali būti, kad bando prasukti papildomą eilutę. Abiem atvejais – keista.

Kas jei atsiėmus daiktus randu skeltą stiklą – kas tada kaltas?

Oi, tai nemalonus momentas. Ir aš nemeluosiu – kartais taip nutinka. Jei daiktai buvo supakuoti tavo pačių, be mūsų vairuotojo dalyvavimo, ir stiklas buvo nepaženklintas kaip trapi prekė... atsakomybė yra nevisiškai aiški. Mes visada stengiamės, kad viskas būtų užfiksuota, bet žmonės kartais įmeta veidrodį tarp pagalvių ir sako: bus gerai. Nebus. Jei mūsų komanda pakuoja – mes atsakome. Jei pakuoji tu – atsakomybė dalijasi. Yra dar vienas niuansas – pasirašant priėimo-perdavimo aktą reikia tikrai apžiūrėti daiktus. Aš žinau, kad visi pavargę, nori greičiau baigti, bet ten pasirašai, kad viskas tvarkinga. Po to keisti nieko negalima. Būna nemalonu.

Ar reikia mokėti avansą ir kaip apsisaugoti, kad nebūčiau apgautas?

Avansas – standartinė praktika. Paprastai tai būna trisdešimt arba keturiasdešimt procentų nuo sumos. Aš to reikalauju ne todėl, kad nepasitikiu, o todėl, kad būna atvejų, kai klientas atšaukia kelionę paskutinę minutę, o mes jau atsisakėme kito užsakymo. Deja, šioje srityje yra apgavikų. Buvęs atvejis, kai klientas sumokėjo penkiasdešimt procentų kažkokiam pažįstamam pažįstamo, o tas dingo kaip į vandenį. Aš patariu visada pasirašyti sutartį, net jei tai atrodo biurokratiškai. Gerai atrodo? Ne. Bet apsaugo. Tikrų įmonių rekvizitai visada randami viešai. Jei reikia mokėti tik grynais į rankas – pabėk. Tai arba labai maža įmonė be sąskaitos, arba problemos.

Ar kaina skiriasi, jei daiktus reikia paimti ne iš Vilniaus, o iš mažesnio miesto?

Skiriasi, bet ne dramatiškai. Jeigu esi, tarkim, Marijampolėje arba Panevėžyje, mums reikės privažiuoti iki tavęs. Tai papildomi keliasdešimt kilometrų, degalai ir laikas. Paprastai į kainą įskaičiuojame maršrutą nuo mūsų bazės iki tavęs, o ne nuo Lietuvos centro. Nors kartais, jei užsakymas didelis, susimąstau – galima padaryti ir nuolaidą. Bet mažuose miestuose keliai ne visada idealūs (na, greitakalbe šnekant liežuvis nutruksta), o tai reiškia ilgesnį važiavimą. Kaina gali didėti keliasdešimt eurų. Geriausia suvesti viską į vieną vietą – susitarti dėl pristatymo pagrindinėje trasoje, jei yra galimybė atvežti daiktus iki didesnio miesto.

Popieriai, muitinės ir kiti biurokratiniai dalykai

Ar dabar, po Brexit, reikia kažkokių popierių vežant savo daiktus į Angliją?

Reikia. Nors tai asmeniniai daiktai, muitinė nori žinoti, kas vyksta. Tau reikės užpildyti C3 arba C4 formą, priklausomai nuo to, ar kraustaisi visam laikui, ar siunti daiktus pas save. Aš pats (ir čia prisipažinsiu) ne visada iš karto pamenu, kuri forma kuriuo atveju, nes taisyklės keitėsi kelis kartus nuo 2021-ųjų. Bet mes turime šablonų ir padedame užpildyti. Svarbiausia – sąrašas daiktų. Nebūtina rašyti "trys raudoni megztiniai", užtenka "drabužiai – 2 dėžės". Bet turi būti sąžiningas. Muitis kartais tikrina. Buvęs klientas bandė įkišti dviratį be dokumentų – atidūrė Londone tik po trijų dienų, nes sustojo patikrai. Taip neveikia.

Ar Anglijos muitinė gali atidaryti mano dėžes patikrinti?

Gali. Ir daro tai dažniau, nei norėtųsi. Jei važiuoji su mikroautobusu, pilnu asmeninių daiktų, ir muitininkas turi įtarimą (arba tiesiog bloga diena), jie turi teisę atidaryti dėžes. Ne visada taip nutinka – dažniausiai paklausia, žvilgteli pro duris ir paleidžia. Bet realybė tokia, kad po Brexit sienos tapo griežtesnės. Aš turėjęs situaciją, kai atidarė tris dėžes iš dvidešimt. Klientas buvo piktas ant manęs, lyg aš tai būčiau suorganizavęs. Aš – ne muitinės viršininkas. Tiesiog reikia supakuoti taip, kad atidarymas nesugadintų, ir neturėti nieko draudžiamo – maisto produktų, augalų, didelių alkoholio kiekių. Tvarka turi būti.

Ar galiu vežti savo dviratį ir sodinukus be jokių leidimų?

Ne. Na, dviratį gali, bet jis turi būti deklaruotas kaip turtas. O sodinukai – stop. Tai neįmanoma be fitosanitarinio. Anglija yra sala ir jie labai saugosi savo ekosistemos. Aš pats kartą vežiau kliento vejapjovę – tiesiog metalinę, nieko gyvo – bet muitininkai kiekvieną kartą paklausia: ar yra žemės? Kartais net praktiškai naujoje žoliapjovėje būna dirvožemio likučių. Sodinukai – ne, tiesiog pamiršk. Dviratis ok, bet jį reikėtų nuvalyti. Ir dar vienas dalykas – jei turi gerą dviratį, nepamiršk jo užrakinti fūroje. Kartą klientas paliko du tūkstančius eurų kainavusį dviratį be priežiūros viduje – stebuklas, kad niekas nedingo, bet tai buvo mūsų pilname mikroautobuse. Konsoliduotai to nedaryk.

Kai reikia daugiau nei tik „nuvežti“

Ar galiu kartu važiuoti su savo katinu ir lagaminu?

Katinas... aš kačių nemegstu, bet suprantu, kad jie – šeima. Jei mikroautobusas vyksta tiesiogiai ir tu esi tas klientas, kuris užsakė pilną perkraustymą – taip, dažniausiai gali važiuoti kartu. Būna netgi maloniau, nes matai, kaip tavo daiktai keliauja. Bet jei tai konsoliduotas reisas, kur mašinoje vietos mažai – ne, ten nėra vietos papildomiems keleiviams. Katinai paprastai keliauja narvuose, o ne laisvai, nes kitaip jie išsigąsta ir bando pasislėpti po vairuotojo sėdyne. Buvęs atvejis, kai katinas išnarvo į kelių tarpą – vairuotojas beveik patyrė infarktą. Nuo to laiko narvai yra privalomi. Ir dar – gyvūnams reikia paso. Nepamiršk.

Ar jūs surenkate baldus prieš vežant, ar aš turiu viską išardyti pats?

Tai priklauso... na, aš sakau, kad priklauso, bet iš tikrųjų mes galime ir surinkti, ir išrinkti, tik tai reikalauja laiko, o laikas – pinigai. Jei nori sutaupyti – išardyk pats. Nebūtina būti inžinieriumi – dauguma IKEA baldų išardo rankomis ir plaukų segtuku, nors aš ir pats nesuorientoiasis... nesiorientuoju... (taip, nesiorientuoju, gerai, aš ir IKEA bijau). Realybėje mūsų komanda gali atvažiuoti anksčiau ir viską tvarkingai išrinkti. Bet jei baldas yra senovinis, medinis, su klaidžiomis detalėmis – geriau kreiptis į baldų meistrą. Vežti surinktą spintą – rizikinga, ji gali sulūžti. Išardyta – saugiau.

Ar mano mama gali įdėti į dėžę šaldytą sriubą ir šaldytuvą kartu siųsti?

Šaldytas maistas... na, techniškai ne, bet žmonės taip daro. Aš nesu muitinės inspektorius, bet žinau, kad švieži ir šaldyti maisto produktai kertasi su taisyklėmis. Jei tai asmeninis naudojimas mažais kiekiais – dešimt pakuotų šaldytų cepelinų – muitinė gali užmerkti akis. Bet jei tu veši šaldytuvą pilną mėsos... tada rizikuoji. Aš buvau šokiruotas, kai viena ponia bandė įsitikinti, kad jos sriubos neatšals. Paaiškėjo, kad ji pripakavo ledo maišelius. Ledas išsilydė, daiktai šlapi. Neefektyvu. Siūlau apsiriboti sausu maistu – džiovinta duona, sūriai, konservai. Ir dar – šaldytuvą reikia išleisti, nuplauti ir išdžiovyti. Transportuoti pilną buitinį šaldytuvą – ne tik draudžiama, bet ir kvaila, nes durelės gali atsidaryti kelyje.

Ką daryti, jei pristatymo dieną aš pats negaliu būti Anglijoje?

Tai dažna problema. Tu gali įgalioti kitą asmenį – draugą, kaimyną, nekilnojamojo turto agentą. Svarbu, kad tas žmogus žinotų, kas atvežama, ir turėtų raktus. Aš visada prašau kliento atsiųsti įgalioto asmens duomenis iš anksto, nes vairuotojas negali tiesiog palikti daiktų lauke. Buvęs atvejis, kai turėjome pristatyti į Redingą, o klientas buvo darbe. Jis paliko raktus po kilimėliu. Vairuotojas rado kilimėlį, bet raktų nebuvo – pasirodo, kaimynas. Sustojo klientas, aišku, nusiminęs (ir aš irgi šiek tiek), bet paskambinom, sutarėm, problemos nebuvo.

Kai taip nenueina kaip žadėta

Ar normalu, jei vairuotojas vėluoja dieną, nes sugedo mašina Vokietijoje?

Normalu? Ne. Pasitaiko? Taip. Mikroautobusai, kaip ir bet kuri technika, kartais sugenda. Aš turėjęs situaciją, kai mūsų vairuotojas užstrigo Vokietijoje dėl turbo gedimo. Klientas turėjo gauti daiktus penktadienį – gavo sekmadienį. Mes organizavome pakaitinį mikroautobusą, persikrovėm daiktus viduryje autostrados – košmaras. Bet klientas bent jau viską gavo. Dabar mes turime papildomą sutarties punktą apie techninius gedimus. Gerai elgtis tai nėra, bet aš renkuosi sąžiningumą: jei žinau, kad vėluosim, skambinu nedelsiant, o nesėdi tyliai kaip kai kurie konkurentai. Blogiausia, kai įmonė žada vakarą, o tada dingsta. Aš to nedarysiu, bet gedimai – realybė. Atsitinka.

Kodėl internete skelbimuose rašo "per 24 valandas", o realybėje tai neįmanoma?

Oho, čia jautri tema. Aš žinau tuos skelbimus. "Per 24 valandas iš Vilniaus į Londoną". Tai grynas marketinginis melas arba rašo žmonės, kurie niekada nebuvo užmezgę batus, juo labiau vairavę mikroautobusą. Net jei važiuoji be sustojimo, tai mažiausiai dvidešimt valandų gryno vairavimo. Plius krovimas. Plius muitinė. Plius poilsis. Tai fiziškai neįmanoma vienu vairuotoju, o jei du – kainuoja brangiai. Blogiausias dalykas, kad klientai tuo tiki, tada paskui pyksta ant visų. Aš asmeniškai niekuomet nežadu to, ko negaliu įvykdyti. Geriau pasakyti trys dienos ir nustebinti per dvi, nei atvirkščiai. Deja, rinka pilna tuščių pažadų. Aš vadinu tai "kopiju rašytojų sindromu" – sėdi toli nuo kelių ir fantazuoja. Neveskis.

Kas jei atvykus paaiškėja, kad reikia pervežti dar tris stiklines spinteles, kurių nebuvau užsiminęs?

Na, štai... aš visada klausiu: "Ar tikrai viskas?" Ir tu visada sakai: "Taip, tikrai." O paskui atvažiuoja vairuotojas ir pamato, kad yra dar trys stiklinės spintelės, dviejų metrų augalas ir lagaminas, kuriame, beje, gyvena papūga. Atsiprašau, bet mikroautobusas nėra TARDIS – jis neturi daugiau vietos viduje, nei matosi išorėje. Jei yra laisvos vietos – galima priimti už papildomą mokestį.