perskambinsime jums per 3 minutes
Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.
Artimiausi išvykimai
į Angliją:
Keleivius vežame į Angliją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)
Lietuva → Anglija kaina nuo 130€/130£
Anglija → Lietuva kaina nuo 130€/130£
Siuntas vežame į Angliją
Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinius vežame į Angliją
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Perkraustymo paslaugos į Angliją su visapusišku draudimu ir garantija klientams dažniausiai reiškia ne tik „nunešti dėžes į mašiną“, bet ramybę nuo durų iki durų. Per 20+ metų pervežimuose mačiau visko: gražiai supakuotą sofą, kuri vis tiek atkeliavo įbrėžta, ir paprastą stalą, kuris dėl gero pakavimo bei tinkamo draudimo atvažiavo kaip naujas. Anglija nėra arti, ypač jei važiuojate į Londoną, Mančesterį, Birmingamą, Liverpulį, Bristolį ar mažesnius miestelius. Čia svarbu ne vien kaina, o maršrutas, krovinio apsauga, dokumentai, pakrovimas, iškrovimas ir kas nutiks, jei kažkas nepavyks.
Perkraustymo paslaugos į Angliją su visapusišku draudimu ir garantija atrodo paprastos, kol nepradedate aiškintis, kas tikrai įeina į kainą. Vieni sako „garantija“, bet turi omeny tik atvykimo dieną. Kiti siūlo draudimą, tačiau neaišku, ar dengiamas pakavimas, baldų išmontavimas, sandėliavimas ar iškrovimas. Mano darbe esmė paprasta: klientas turi žinoti, kas nutiks su jo daiktais nuo Lietuvos buto iki Anglijos namų. Nes pervežimas nėra tik vilkikas, vairuotojas ir kelias. Tai žmonės, dėžės, dokumentai, laikas, kartais nervai ir, aišku, pinigai.
Tai reiškia, kad pervežėjas prisiima atsakomybę ne tik už krovinio atgabenimą, bet ir už jo apsaugą kelionės metu. Visapusiškas draudimas turėtų dengti gedimus, įbrėžimus, drėgmės žalą, netinkamą pakrovimą ar avarinį atvejį. Garantija paprastai susijusi su paslaugos kokybe: atvykimo laiku, darbuotojų pasirodymu, tinkamu pakrovimu ir sutartu maršrutu. Bet čia reikia skaityti sąlygas. Kartais „viskas drausta“ reiškia tik bazinę CMR atsakomybę, o ne pilną daiktų vertę. Todėl prieš pasirašant klauskite tiesiai: kas atsitiks, jei sulūš spinta?
Jeigu vežate seną kėdę, kurią ir taip norėjote keisti, galbūt ne. Bet jeigu vežate miegamojo komplektą, televizorių, kompiuterį, vaikų baldus ar brangesnę techniką, draudimas nėra kaprizas. Kelyje būna visko: staigus stabdymas, drėgmė, netikėtas vėlavimas, perkrovimas, blogas oras prie La Manšo. Aš mačiau klientų, kurie sakė „mums nereikia“, o po to skambino naktį, kai atvykus į sandėlį paaiškėjo, kad reikia laukti papildomos dienos. Draudimas ne visada sutvarko emocijas, bet bent sumažina nuostolį.
Paprastai nuo 3 iki 7 darbo dienų, bet tikrai ne visada taip gražiai. Jei važiuojama tiesiai į Londoną, Birmingamą ar Mančesterį, galima greičiau. Jei maršrutas jungtinis, su keliais klientais, sandėliavimu Doverio pusėje ar laukimu keltui, gali užtrukti ilgiau. Per šventes, blogą orą ar muitinės patikrinimų srautą laikas dar pasikeičia. Aš klientams visada sakau: planuokite ne pagal optimistišką scenarijų, o pagal realų. Geriau turėti vieną laisvą dieną, negu laukti baldų tuščiame bute.
Kaina skiriasi dėl tūrio, svorio, miesto, pakavimo, krovėjų, draudimo vertės ir transporto užimtumo. Vienam klientui reikia tik 12 dėžių ir dviračio, kitam – visas namas su pianinu, seifu ir stiklo vitrina. Atstumas iki Anglijos miestelio taip pat svarbus: Londonas dažnai pigesnis dėl didelio рейсų kiekio, o mažesnis miestelis Škotijos pasienyje gali kainuoti daugiau. Dar vienas dalykas – ar mašina važiuos tik su jumis, ar bus jungtinis krovinys. Pigiau ne visada blogiau, bet reikia žinoti, ką pirkote.
Taip, ir aš labai rekomenduoju, jeigu turite daug baldų ar sunkių dėžių. Krovėjai ne tik neša, jie žino, kaip apsaugoti kampus, kaip sudėti baldus ant vežimėlio, kaip nenuvaryti grindų liftu. Geras krovėjas kartais sutaupo daugiau nei papildomas draudimas, nes daug žalos įvyksta ne kelyje, o bute. Bet čia irgi būna skirtumų. Vieni dirba greitai ir švariai, kiti tiesiog tempia, kur papuola. Todėl klauskite, kiek žmonių atvyks, ar turi įrankius, ar išmontuoja baldus, ar neša iš aukšto be lifto.
Garantija turėtų reikšti, kad paslauga bus įvykdyta taip, kaip sutarta: data, laikas, maršrutas, darbuotojų skaičius, pakavimo medžiagos ir draudimo sąlygos. Jei kompanija pažada atvykti 8:00, o atvyksta 14:00 be įspėjimo, čia jau ne „transporto realybė“, o organizacijos problema. Tačiau garantija nėra burtažodis. Ji negali sustabdyti audros, keltų atšaukimo ar muitinės patikrinimo. Gera garantija matosi tada, kai įmonė nebesislepia už frazių, o pasiūlo konkretų sprendimą.
Mažas siuntimas gali kainuoti nuo 300–600 eurų, vidutinis buto perkraustymas – nuo 900 iki 2500 eurų, o didesnis namo perkraustymas gali siekti 3000–6000 eurų ir daugiau. Kaina priklauso nuo tūrio kubiniais metrais, svorio, pakavimo, krovėjų, draudimo ir galutinio miesto Anglijoje. Londonas dažnai turi daugiau transporto pasiūlos, todėl kartais rasti рейсą lengviau. Bet jei reikia iškrauti centriniame Londone su parkavimo leidimu, gali atsirasti papildomų mokesčių. Patarimas paprastas: prašykite ne „mažiausios kainos“, o tikslios sąmatos.
Ne visada, bet dažnai ten, kur labai pigu, kažkas praleista. Gal nėra pilno pakavimo, gal draudimas tik simbolinis, gal krovėjai dirba be patirties, gal mašina važiuos su keliais sustojimais. Aš nesakau, kad brangu automatiškai reiškia gerai. Mačiau ir brangių pervežimų, kur organizacija buvo chaotiška. Bet jei kaina dvigubai mažesnė už rinkos vidurkį, klauskite, kas neįskaičiuota. Ypač dėl iškrovimo, pakilimo aukštyn, parkavimo, sandėliavimo ir draudimo franšizės.
Dažniausiai kainą didina papildomos dėžės, baldų išmontavimas, aukštas aukštas be lifto, sunkūs daiktai, trapi technika, ankštas parkavimas ir pageidavimas važiuoti konkrečią dieną. Dar vienas „tylus“ kainos didintojas – netikslus daiktų sąrašas. Klientas sako „porą baldų“, o realybėje yra kampinė sofa, dviguba lova, komoda, seifas ir trys dviračiai. Todėl prieš pasiūlymą geriau nusiųsti nuotraukas, vaizdo įrašą ar sąrašą. Tai nėra biurokratija, tai normali apsauga abiem pusėm.
Taip, galima, jei sąlygos aiškios. Fiksuota kaina reiškia, kad jei sąraše viskas sutampa, galutinė suma nesikeičia. Bet jei paaiškėja, kad reikia vežti daugiau nei buvo parodyta, arba bute nėra lifto, arba Anglijoje reikia laukti dėl prieigos, tada kaina gali keistis. Geras pervežėjas tai iš anksto pasakys. Blogas pasakys jau vietoje, kai daiktai ant šaligatvio. Todėl fiksuota kaina turi būti fiksuota kartu su fiksuotu daiktų aprašymu.
Draudimo suma turėtų atspindėti daiktų vertę, ne transporto kainą. Jei baldai, technika ir asmeniniai daiktai verti 12 000 eurų, draudimas 1000 eurų nieko rimto neišspręs. Kita vertus, neverta deklaruoti kosminių sumų be čekiu, nuotraukų ar vertinimo, nes vėliau gali būti ginčas. Geriausia susirašyti sąrašą: televizorius, skalbimo mašina, sofa, stalai, dėžės, instrumentai. Po to pasakyti pervežėjui realią vertę. Tada ir įmoka bus aiškesnė.
Ne visi daiktai paprastai dengiami vienodai. Pinigai, dokumentai, juvelyriniai dirbiniai, vaistai, labai trapi keramika, augalai, alkoholis dideliais kiekiais dažnai turi apribojimus arba visai nedraudžiami. Kai kurie pervežėjai nedraudžia senų daiktų pilna verte, jei nėra įrodymų. Todėl svarbiausius dokumentus, brangenybes ir vaistus geriau vežtis patiems. Tai gali skambėti nepatogiai, bet taip ramiau. Pervežimas nėra seifas ant ratų, nors kartais klientai tikisi būtent to.
Jei vežate tik drabužius ir knygas, nebūtinai. Bet jei yra stiklas, televizorius, porcelianas, paveikslai, kompiuteriai ar brangesni baldai, profesionalus pakavimas labai padeda. Gerai supakuotas daiktas ne tik mažiau daužosi, jis ir greičiau kraunasi. Krovėjai žino, kaip apsaugoti kampus, kaip naudoti plėvelę, kartoną, kampuočius ir dėžes. Blogas pakavimas atrodo kaip taupymas, kol neateina laikas iškrauti. Aš esu matęs dėžių, kurios „pakankamai gerai“ atrodė, bet kelyje tiesiog išsibarstė.
Čia jau reikia žiūrėti, kas pakavo. Jei pakavo pervežėjas, atsakomybė dažniausiai krenta jam, nebent buvo nurodyta, kad klientas pats ruošė trapius daiktus. Jei pakavote patys, pervežėjas gali sakyti, kad žala kilo dėl netinkamos apsaugos. Todėl prieš pasirašant svarbu pažymėti, kas ką darė. Turiu omeny ne formalumą, o realų dalyką. Jei dėžę su indais pakavote pats, nufotografuokite, kaip ji atrodė. Vėliau tai gali sutaupyti daug nervų.
Dauguma profesionalių komandų išmontuoja įprastus baldus: lovas, spintas, stalus, kai kurias komodas. Bet sudėtingesni baldai, senos spintos, įmontuota technika ar antikvariniai daiktai gali reikalauti papildomo įvertinimo. Kartais geriau nešti spintą sveiką, negu išsukti senus varžtus ir tada jos nebesurinkti. (Pataisau: ne visada geriau, bet reikia žiūrėti į baldą.) Geras krovėjas turi įrankius, atsargines detales, maišelius varžtams ir etiketes. Jei to nėra, kažkas ten ne taip.
Baldai dažniausiai saugomi plėvele, antklodėmis, kampuočiais, dėžėmis ir tvirtinimo diržais. Svarbiausia ne tik apvynioti, bet ir pritvirtinti, kad neklibėtų. Vilkiko krovininėje dalyje turi būti tvarkingas išdėstymas: sunkūs daiktai apačioje, lengvesni viršuje, trapios dėžės atskirai. Jei matau, kad daiktai kraunami „kaip įeina“, man jau nesmagu. Anglijos kelias nėra trumpas, o kelio vibracija daro savo. Net gera sofa gali būti subraižyta, jei šalia juda metalinis rėmas.
Taip, galima, bet reikia pasiruošti. Skalbimo mašiną būtina pritvirtinti transportiniais varžtais, šaldytuvą išjungti prieš kelionę, orkaitę ir indaplovę gerai išdžiovinti. Jei prietaisas senas, verta pagalvoti, ar verta jį vežti. Kartais perkraustymo kaina, rizika ir naujo prietaiso kaina Anglijoje nesuderinamos. Bet jei prietaisas geras, vertingas ar jums svarbus, jį galima vežti. Tikrai nereikia slėpti nuo pervežėjo, kad skalbimo mašina neturi transportinių varžtų. Tai gali baigtis blogai.
Trapius daiktus reikia atskirti nuo bendro krovinio. Indai, stiklinės, paveikslai, televizoriai ir kompiuteriai turi būti supakuoti atskirai, paženklinti ir kraunami taip, kad nebūtų spaudžiami. Geriausia dėžes su užrašu „TRAPU“ dėti viršuje arba atskiroje vietoje. Bet žmogus visada žmogus: jei vairuotojas skuba, o iškrovimas vyksta vakare, kažkas gali pasisukti. Todėl trapiems daiktams nenaudokite senų, permirkusių dėžių. Tai smulkmena, bet smulkmenos pervežime dažnai kainuoja brangiai.
Taip, po Brexit Anglija nėra ES muitų zonoje, todėl dokumentai svarbūs. Asmeniniams daiktams dažnai taikomas perkėlimo principas, bet reikia parodyti, kad daiktai naudoti, o ne naujai parduodama prekė. Gali prireikti paso, adreso įrodymo, inventoriaus sąrašo, kartais darbo sutarties ar registracijos Anglijoje. Aš nesu muitinės pareigūnas, todėl čia negaliu pažadėti 100% už kiekvieną atvejį. Taisyklės keičiasi, o kiekvienas krovinys skirtingas. Geriausia visada pasitikrinti su pervežėju arba muitinės specialistu.
Inventoriaus sąrašas turėtų būti paprastas, bet aiškus: dėžių skaičius, baldai, technika, dviračiai, instrumentai, ypač vertingi daiktai. Nereikia rašyti kiekvienos šakutės, nebent vežate didelį namo inventorijų. Bet jei sąraše parašyta „įvairūs daiktai“, tai niekam nepadeda. Geriau: 20 dėžių drabužių, 8 dėžės knygų, 1 sofa, 1 stalas, 4 kėdės, 1 televizorius. Toks sąrašas padeda ir draudimui, ir muitinei. Be to, iškraunant lengviau patikrinti, ar viskas atvyko.
Asmeniniam naudojimui galima tam tikrus kiekius, bet ribos ir taisyklės keičiasi. Maisto produktai, ypač gyvūninės kilmės, gali turėti apribojimų. Alkoholis ir cigaretės taip pat turi leistinus kiekius, o viršijus gali būti mokesčiai ar konfiskavimas. Aš visada sakau: nekiškite į perkraustymą didelio kiekio maisto ar alkoholio, jei nesate tikri. Tai gali sustabdyti visą krovinį. Vienas klientas kartą vežėsi „tik kelias dešimtį stiklainių“, ir tai sukėlė daugiau klausimų nei visi baldai kartu.
Dažniausiai taip, bent jau turėti adresą arba laikiną vietą, kur bus iškraunama. Pervežėjui reikia žinoti, kur atvykti, ar yra privažiavimas, ar reikia parkavimo leidimo, ar galima palikti mašiną. Jei dar neturite galutinio adreso, reikės sandėliavimo arba lankstesnio maršruto. Londono atveju tai ypač svarbu, nes siauros gatvės, Controlled Parking Zones ir iškrovimo langai gali sugadinti planą. Todėl net jei adresas laikinas, jis turi būti tikslus.
Tada reikia planuoti sandėliavimą. Daiktus galima atvežti į sandėlį Anglijoje arba laikyti tarpiniame sandėlyje, kol rasite namus. Tai kainuoja papildomai, bet dažnai gelbsti situaciją. Svarbu žinoti, ar sandėliavimas trumpalaikis, ar ilgalaikis, ar daiktai bus saugomi tame pačiame konteineryje, ar perkraunami. Perkrovimas visada didina riziką. Aš klientams sakau: jei būsto dar neturite, nesakykite „kažkaip bus“. Būtent tas „kažkaip“ pervežimuose dažniausiai brangiausiai kainuoja.
Taip, galite, ir dažnai tai net padeda. Jūs geriau žinote, kurios dėžės svarbios, kur yra dokumentai, kuris stalčius turi būti nešamas atsargiai. Bet geriau nekliudyti krovėjams. Kai šeima stovi kiekviename kampe ir aiškina penkiomis versijomis, darbas lėtėja. Geriausia turėti vieną atsakingą žmogų, kuris rodo ir atsako. Jei vaikai bėgioja tarp dėžių, o šuo guli ant laiptų, tada jau kita istorija. Saugumas pirmiausia.
Pirmiausia reikalaukite informacijos, ne tik „bus greitai“. Geras pervežėjas pasakys, kur mašina, kiek vėluojama, ar tai paveiks iškrovimą. Vėlavimas gali kilti dėl oro, keltų, eismo, ankstesnio kliento problemų ar muitinės. Bet jei niekas neatsako į skambučius, tai blogas ženklas. Per 20 metų mačiau, kad sąžiningas vėlavimas dar nėra katastrofa. Katastrofa yra melas. Todėl turėkite telefono numerius, sutartį, vairuotojo kontaktą, jei įmanoma, ir alternatyvų planą iškrovimui.
Tai viena nemaloniausių situacijų. Mašina atvyksta, o vietoje nėra leidimo parkuoti, liftas neveikia, durininkas neleidžia, gatvė užstatyta. Tada gali tekti laukti, keisti grafiką arba mokėti papildomai. Londono centre tai nutinka dažniau, nei norėtųsi. Todėl prieš dieną patikrinkite CPZ, leidimus, lifto rezervaciją ir kaimynų automobilius. Jei gyvenate name su siauru privažiavimu, pasakykite pervežėjui iš anksto. Maža detalė, pavyzdžiui, 2 metrų vartai, gali lemti, ar įvažiuos krovininė mašina.
Galima, bet ne visada paprasta. Jei adresas keičiasi tame pačiame regione, dažniausiai pavyksta. Jei iš Londono staiga reikia važiuoti į Edinburgą, kaina ir laikas pasikeis. Reikia atsižvelgti į vairuotojo darbo laiką, kuro sąnaudas, maršrutą ir galimus muitinės dokumentus. Geriausia adresą keisti kuo anksčiau. Jei pakeitimas įvyksta tą pačią dieną, būkite pasiruošę papildomam mokesčiui. Ne todėl, kad kas nors nori „uždirbti ant streso“, o todėl, kad logistika iš tikrųjų pasikeičia.
Nesiginčykite aikštelėje pusvalandį, o fiksuokite. Nufotografuokite žala, pakuotę, bendrą iškrovimo situaciją, surašykite pastabą pristatymo dokumente. Jei įmanoma, tegul vairuotojas arba krovėjai patvirtina. Tada nedelsiant kreipkitės į pervežėją ir draudimo kontaktą. Ne po dviejų savaičių, kai jau viskas išpakuota ir dėžės išmestos. Žinau, kad iškart po perkraustymo visi pavargę, bet būtent tada reikia susitvarkyti popierius. Be įrodymų reikalavimas tampa daug sunkesnis.
Jei turite nedidelį arba vidutinį krovinį, jungtinis perkraustymas dažnai yra protingas kainos pasirinkimas. Jūsų daiktai keliauja kartu su kitų klientų kroviniais, todėl kaina dalijama. Minusas – laikas gali būti ilgesnis, nes mašina sustoja pas kelis klientus. Taip pat didėja rankinių pervežimų skaičius, nors gerai organizuojant tai nėra problema. Jei skubate ar vežate labai vertingus daiktus, galima rinktis individualų рейсą. Bet individualus рейсas kainuoja daugiau, ir tai reikia pripažinti.
Gera įmonė klausia detalių, ne tik sako „taip, galim“. Ji domisi aukštais, liftu, parkavimu, trapiomis dėžėmis, dokumentais, draudimo verte. Ji pateikia sąmatą raštu, paaiškina, kas įeina ir kas ne. Ji nebijо pasakyti, kad kažko negali pažadėti. Blogos įmonės dažnai spaudžia „greitai sumokėkite, kitaip kainos nebus“. Tai man visada kelia raudoną vėliavą. Patikimumas pervežimuose matosi ne reklamoje, o pokalbyje apie detales.
Taip, ypač jei vežate daug daiktų. Dėžės būna skirtingo dydžio, tvirtos, patogios krauti ir pažymėti. Senos dėžės iš parduotuvės gali būti silpnos, nešvarios ar drėgnos. Knygoms reikia mažų dėžių, drabužiams – didesnių, indams – specialių dėžių su pertvaromis. Jei pervežėjas siūlo dėžes, pasidomėkite kaina. Kartais pigiau nusipirkti pačiam, kartais patogiau imti iš pervežėjo. Bet nenaudokite maišų sunkiems daiktams. Jie plyšta, o krovėjai jų nemėgsta.
Pažymėkite ne tik kambarį, bet ir turinį apytiksliai. Pavyzdžiui: „Virtuvė – indai, trapi“, „Miegamasis – patalynė“, „Biuras – dokumentai, kompiuterio priedai“. Tai atrodo smulkmena, bet iškraunant sutaupo labai daug laiko. Dar geriau naudoti numeraciją: 1/35, 2/35 ir t. t. Tada galite greitai patikrinti, ar visos dėžės atvyko. Jei kažkur dingsta 17/35, tai matyti iškart. Be numerių ieškote adatos šiaudų krūvoje.
Aš rekomenduoju bent trumpai nufilmuoti brangesnius baldus, techniką ir bendrą pakrovimo vaizdą. Tai nereiškia nepasitikėjimo, tai normali apsauga. Vėliau, jei atsiranda žala, lengviau suprasti, ar ji buvo sena, ar įvyko pervežimo metu. Filmuokite be teatro, be emocinių komentarų. Tiesiog ramiai: baldas prieš pakavimą, po pakavimo, dėžės numeris, bendras krovinys. Tai užtrunka kelias minutes, bet gali padėti draudimo procese.
Likus savaitei, patikrinkite viską: dėžes, etiketes, dokumentus, adresą, parkavimą, kontaktus. Sudėkite atskirai būtiniausius daiktus pirmajai nakčiai: drabužius, higienos reikmenis, vaistus, dokumentus, pakrovėjus, telefonų kroviklius. Nepakukite jų į gilumą. Paruoškite arbatinuką, virdulį, keletą lėkščių. Po perkraustymo visi būna pavargę, todėl pirmoji diena Anglijoje neturi tapti paieškų maratonu. Ir svarbu: nepalikite pinigų ar paso dėžėje su knygomis. Tikrai.
Dažniausiai ne, ypač krovininėse mašinose ar vilkikuose. Tai draudžiama dėl draudimo, saugumo ir darbo laiko taisyklių. Kai kurie pervežėjai gali pasiūlyti lengvąjį automobilį atskirai, bet tai jau kita paslauga. Nereikia prašyti vairuotojo „tik iki kito miesto“, nes tai gali jam sukelti problemų. Jei norite vykti kartu, geriau planuoti atskirą kelionę lėktuvu, keltu ar automobiliu. Taip ramiau ir jums, ir pervežėjui.
Geriausia užsisakyti bent prieš 3–6 savaites, o vasaros sezonu ar mėnesio pabaigoje dar anksčiau. Daug žmonių kraustosi savaitgalius, mėnesio galus ir prieš mokslo metus. Tada transportas greitai užsipildo. Jei data lanksti, galima rasti geresnę kainą. Jei data griežta, reikia rezervuoti anksti. Kartais klientai skambina prieš dvi dienas ir klausia, ar galima į Angliją. Kartais pavyksta, bet dažniau tai būna brangu arba su kompromisais.
Perkraustymo paslaugos į Angliją su visapusišku draudimu ir garantija vertos dėmesio tada, kai norite ne tik pigaus рейса, bet aiškios atsakomybės. Svarbiausia – tiksliai žinoti, kas įeina į pasiūlymą, kokia draudimo suma, kaip ruošiami dokumentai ir kas atsitiks problemos atveju. Anglija, ypač Londonas, Mančesteris, Birmingamas ar Bristolis, reikalauja gero planavimo. Perkraustymas niekada nebūna visiškai be netikėtumų, bet su patikimu pervežėju jie tampa sprendžiami.