Perkraustymo paslaugos į Angliją: ar verta rinktis pigiausią pasiūlymą?

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus ir, turiu pasakyti, rinka pasikeitė neįtikėtinai. Vakar kalbėjau su klientu, kuris norėjo perkelti tik dvi sofas į Londoną už pusę šimto svarų – tiesiog nupučia. Anksčiau, kai nebuvo jokių muitų tarp ES ir Anglijos, viskas buvo paprasčiau, pakrauti ir važiuoti, bet dabar? Dabar perkraustymo paslaugos į Angliją tai visa strategija. Žmonės visada ieško pigiausio, o tai yra didžiausias pavojus. Mažos kainos dažnai reiškia, kad jums krovinį veš koks nusivylęs vairuotojas be draudimo, arba dar blogiau – jūsų daiktai gulės kažkur prie Kelno atsiėmimo punkto savaitę. Gerai, kad bent laivas per Lamanšą dabar greitesnis (arba taip man atrodo). Kalbėsime tiesiai, be jokių gražių uždažų, kaip tikrai vyksta šis procesas, kur guli slaptos kainos ir kodėl racionalu kartais pasirinkti brangesnį, bet patikimesnį variantą.

Kainos ir pasirinkimo subtilybės

Kodėl kainos skiriasi tris kartus tuo pačiu maršrutu?

Tai vienas dažniausių klausimų. Vienas siūlo 300 eurų, kitas 900. O tas pigesnis? Jis tiesiog užrašęs „krovinys“ ir laukia, kol jam susikaups pilna mašina Kopenhagoje, o ne jūsų dėžės Vilniuje. Perkraustymo paslaugos į Angliją turi savo logikos kainą – degalai, keltų bilietai (brangiausia dalis!), vairuotojo darbo užmokestis ir Britain'o muitinės formalumai. Pigus variantas dažnai vadinamas „part cargo“, t.y., dalinis krovinys, kur gali važiuoti savaitėmis. Jei skubate, turite mokėti už greitąjį krovininį transportą, kuris važiuoja tiesiai iš jūsų kiemo.

Ar tikrai pigiau perkelti dalinį krovinį?

Kartais taip, kartais ne. Jei turite tik 5 kubinius metrus, o mašina talpina 90, tuomet dalinis krovinys tikrai pigesnis už visą sunkvežimį. Bet tada susiduriate su problema – jūsų daiktai gali būti iškraunami ir perkraunami tarpinėse sandėliuose, o vokiečių stakleriai niekada nežino, kas yra „delikatesnis“. Matęs esu, kaip buvo mėtoma sofa, nes buvo skubama. Taigi, perkraustymo paslaugos į Angliją dalinio krovinio variantu tinka tiems, kurie neturi brangių dalykų ir laiko nėra svarbiausio prioriteto.

Kas slepiasi už „nuo 1 eur“ skelbimų?

Tai paprasta: „nuo 1 euro“ reiškia, kad jie parduoda vietą, o ne garantuoja terminą. Aš pats kartą nusipirkau paslaugą taip (testavimui) ir laukiau tris savaites, kol jie rado kažką panašaus į mano maršrutą. Reali kaina susiformuoja tik tada, kai jie jau turi pakankamai krovinių. Tai marketingo triukas, patikęs tiems, kurie nežino, kaip veikia logistika.

Kiek kainuoja perkraustymas į Angliją mažam automobiliui?

Mažam automobiliui (pvz., „Ford Transit“) su daiktais, jei jūsų daiktai užima apie 10-15 kubinių, turėtumėte numatyti nuo 800 iki 1200 eurų priklausomai nuo to, kur į Angliją važiuojate – į Londoną brangiau dėl ULEZ zonos ir rūko mokesčio. į šiaurę, į Mančesterį ar Liverpulį, gali būti šiek tiek pigiau, bet atstumas didesnis.

Ar galima susitarti dėl kainos vairuotojui?

Kartais vairuotojai, ypač jei jie dirba savarankiškai ir grįžta tuščia atgal, gali nuleisti kainą. Bet didelėms firmoms (tokioms kaip kurjeriai) tai neįmanoma. Viskas priklauso nuo to, kokia diena. Jei jis penktadienį vakare stovi prie Kauno ir turi ketvirtadienį rytą būti Doveriuje, jis pasiūlys nuolaidą, kad bent kažkas užsidirbtų.

Dokumentai ir pasiruošimas

Kokius reikia dokumentus išvykstant?

Pagrindas – asmens kodas arba pasas, be to, jei vežate daugiau nei asmeninius daiktus, reikalingas deklaracijos PIRAD formos užpildymas (Transfer of Residence). Dabar, po „Brexit“, tai būtina, jei norite išvengti PVM (kuriame Anglijoj jie labai griežti). Dar reikia turėti draudimo polisą, bet patikrinkite, ar jis galioja JK teritorijoje, kai kurie ES draudikai ten nedaro.

Kas daryti su inventoriaus sąrašu?

Nerašykite „daiktų dėžė“. Būtinai detaliai: „3 indai, 1 knyga, 4 drabužiai“. O jeigu ten bus televizorius, tai jį reikia nurodyti su serijiniu numeriu! Yra buvę atvejų, kai muitininkas atidarė dėžę, ten rado seną dviratį, kurio sąraše nebuvo, ir visą mašiną sulaikė kol nepagavo mokestį (nors dviratis buvo senas, supirkėjui vertas 10 svarų, o mokestis – 50). Detalus sąrašas išgelbėja nuo nervų.

Ar reikia deklaruoti naudotas daiktas?

Naudotų asmeninių daiktų ne, jei įrodote, kad jiems daugiau nei 6 mėnesiai (galite rodyti nuotraukas, čekių kopijas). Naujus daiktus – taip, tenka mokėti JK PVM ir muitus. Kartai klientai bando sakyti, kad sena sofa, bet ant jos etiketės dar stovi IKEA pirkimo data – praėjusi savaitė. Muitinės oficeriai turi akis kaip sakalai.

Kas jei pavogia daiktus?

Geriau nepaklausti. Ir rimtai, turi būti CMR draudimas, kuris apima krovinio praradimą. Bet jeigu jūsų vairuotojas palieka mašiną atidarytą prie degalinės, draudimo bendrovė gali atmesti išmoką, nes buvo pažeista saugumo taisyklė. Perkraustymo paslaugos į Angliją reikalauja pasitikėti, ne tik žiūrėti į kainą.

Ar turiu važiuoti su kroviniu?

nebūtina, dažniausiai klientai siunčia atstovą. Bet jei jums reikalingas „Transfer of Residence“ statusas (pervykimo iš gyvenamos vietos), kartais reikia asmeniškai atvykti ir patvirtinti dokumentus muitinėje, nors dabar dauguma šitą daryti gali elektroniniu būdu. Geriau pasiklausti brokerio, nes taisyklės pasikeitė praėjusiais metais.

Kelionės eiga ir kas vyksta kelyje

Kiek laiko užtrunka nuvežti daiktus į Londoną?

Idealiu atveju – 3-4 dienos. Bet jei tai dalinis krovinys, gali užtrukti ir dvi savaites. Vieną kartą turėjau atvejį, kai dėl blogo oro Lamanše laivas neplaukė 12 valandų, ir vairuotojas praleido terminą. Klientas buvo supykęs, bet kas gali padaryti su gamta? Taigi, planuokite atvykimą su savaitės atsarga.

Kodėl vairuotojas vėluoja?

Gali būti puse priežasčių: užstrigimas ties Vokietijos statybomis (kas ten dabar vyksta su keliais...), problemos su faramis, arba tiesiog jo skambučio nebesulaukia sandėlio vadovas Anglijoj. Kartais vairuotojai tiesiog užmiega po važiavimo (ką ir reikia daryti pagal taisykles), tad negali važiuoti 24 valandas.

Ar gali užeiti į Londono centrą?

Sunkvežimiai (daugiau nei 7.5 tonos) į Londono centrą (ULEZ zona) be ypatingo leidimo įvažiuoti negali. Jei ten gyvenate, reikės mažesnės mašinos (Luton‘as) arba perkrauti į mažesnį transportą už miesto ribų. Tai papildomos išlaidos, kurias dažnai užmiršta paminėti pigiausiems pasiūlymams.

Kas daryti jei sunkvežimis neužsilenkia į gatvę?

Tai Londono klasika. Vairuotojai iš Rytų Europos dažnai nežino, kad ten yra siaurų gatvių su „blind“ posūkiais. Jei nepasakote iš anksto, kad gatvė yra siaura, jis atvažiuos su 18 metrų ilgio sunkvežimiu ir užstrigs. Tada teks ieškoti vietinio perkrautojo, kuris už šią paslaugą nusimano labai gerai.

Ar atveža į duris?

Didelėmis mašinomis – ne, jei negali privažiuoti. Jie iškrauna artimiausioje vietoje, kur saugu (tai yra vairuotojo sprendimas, jis neįvažiuos į duobę). Mažesnėms mašinoms taip, dažniausiai įveža tiesiai į butą (jei nėra aukštų laiptų be liftų, bet tada reikia papildomų rankų).

Rizikos, dingę daiktai ir draudimas

Kas nutinka jei sudužo šaldytuvas?

Jei jis buvo nekokybiškai užfiksuotas (neprifixuotas) viduje ir nukrito, draudimas nemokės. Vairuotojas atsakingas už tvirtinimą, bet jeigu jūsų dėžės viduje buvo laisvos, dėžės subyrėjo – tai jūsų kaltė. Būtinas geras įpakavimas (o ne laikraščiai, kaip daromas senosese filmuose).

Kiek apdraudžia turtas?

Standartiškai CMR draudumas yra apie 8-33 SDR ( Special Drawing Rights ) už kilogramą. Tai nėra daug, jei vežate brangų pianiną. Siūlau papildomai apsisaugoti (All Risk draudimas), bet jis kainuoja brangiau. Dauguma pigių firmų jo neturi.

Kas daryti su prastai užsegtomis dėžėmis?

Vairuotojas gali atsisakyti juos vežti, nes gali pavojingai subyrėti kelyje. Jei jis jau pasiėmė, o dėžė atsidarė – gaila. Tai viena iš tų situacijų, kur nereikėtų taupyti lipdukų ir stambiųjų dėžių.

Ar daiktai drėksta?

Jei mašina sena, o lietus lija per angas – taip. Yra buvę atvejų, kuj žiurės prasiskverbia į kabiną (ir į krovinią), jei mašina stovi ilgam laikui. Patikrinkite, ar mašina tvirta. Geri, patikimi vežėjai keičia priekabas kas 5-7 metus, pigieji – važinėja iki kol neišlūžta.

Kas jei vairuotojas nupliko?

Tada skambinate polisui. O jeigu poliso nėra? Tuomet ieškote advokato. Beje, ne visos firmos turi licenziją (pavyzdžiui, Lenkijos lietuviškos firmos kartais dirba be pilnos licenzijos, naudodamos kieno nors kitą). Patikrinkite numerį ant mašinos (EUR numeris) – jis turi būti.

Brexit ir muitinės procedūros

Kas pasikeitė po Brexit?

Viskas. Dabar mes esame „trečioji šalis“. Reikia eiti per išvykimo muitinę Lietuvoje (arba paskutinėje ES šalyje) ir atvykimo muitinę Anglijoj. Be to, reikia deklaruoti kiekvieną prekinį daiktą. Naudotiems asmeniniams – lengvata, bet dokumentų daugėjo.

Ar reikia muitinės brokero?

Beveik visada. Nors Transfer of Residence gali atlikti pats vairuotojas (jei jis protingas), bet komplikuotais atvejais geriau turėti tarpininką. Brokeris parengia dokumentus iš anksto. Jeigu vairuotojas padarys klaidą (o jis dažnai būna pavargęs), mokestis gali būti didelis.

Kas yra „Transit“ režimas?

Tai kai krovinys važiuoja per Angliją į Airiją (arba atvirkščiai), bet ne lieka Anglijoje. Tačiau dabar dėl procedūrų tai labai sudėtinga, dauguma vairuotojų tiesiog vengia šitų reisų, jei nėra garantijų, kad dokumentai tvarki.

Kodėl mane sustabdė sienoje?

Jūsų nedavojs sustabdys (jei esate keleivis), bet jūsų daiktus – gali. Jei deklaracijoje parašyta „sofa“, o viduje yra 20 dėžių su alkoholiu – tai konfiskata. Taip pat, jei vairuotojas neturi teisingo „Entry Summary Declaration“.

Ar galiu vežti maistą?

Ribotai. Mėsą, pieno produktus, kiaušinius iš ES į JK be specialaus leidimo neleisti vežti (asmeninis naudojimas taip pat ribojamas). Galite vežti kavą, sausus makaronus, bet ne dešrelę sūrio. Muitinės šunys labai gerai ieško šitų dalykų.

Išvada

Na, trumpai tariant – perkraustymo paslaugos į Angliją nėra vieta, kur galima taupyti ant svarbiausio. Pigiausias pasiūlyms dažnai baigiasi dideliais nuostoliais, prarastais daiktais arba nervų išsekimu. Geriau pasirinkti patikimą vežėją su draudimu (ir blogu humoru, bet tai jau atskira tema). Nenorėčiau, kad jūsų sofa keliautų po visą Europą, kol bus rastas „geriausias“ maršrutas. Gerai susiplanuokite dokumentus, pasakykite tiesą apie krovinių kiekį (nepadauginkite kubinių metrų, vairuotojai pamato akimi) ir tada viskas vyks glotniai.