Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Perkraustymo pagalba į Londoną greitai ir saugiai
Perkraustymas į Londoną niekada nėra tik „susidėjau daiktus ir važiavau“. Visada atsiranda smulkmenų: dokumentai, laikas, keltas, saugojimas, baldų išrinkimas, draudimas, adresas, parkavimas Londono rajone, kur be leidimo net sunkvežimis negali stovėti. Čia ir reikalinga perkraustymo pagalba į Londoną greitai ir saugiai – ne kaip graži reklama, o kaip normalus planas, kai žmogus nori persikelti be panikos. Per 20+ metų tarptautinių pervežimų mačiau visko: nuo tvarkingų butų iki situacijų, kai klientas pamiršta net raktus.
Kaip viskas vyksta, kai planuojama perkraustymo pagalba į Londoną greitai ir saugiai
Kiek laiko reikia rezervuoti perkraustymą į Londoną?
Normaliai geriausia rezervuoti bent prieš 2–4 savaites, ypač jei važiuojate penktadienį arba mėnesio pabaigoje. Londonas brangus, ten visi nori patogaus lango, o pervežėjai greitai užsipildo. Jei turite tik vieną savaitgalį, visada kažkas gali griūti: keltas vėluoja, liftas Londone neužsakytas, kaimynas paliko mašiną prie įvažiavimo. Aš visada sakau – rezervacija nėra tik „užsirašėm kalendoriuje“. Reikia turėti maršrutą, adresus, kontaktus ir atsarginį planą. Tada perkraustymo pagalba į Londoną greitai ir saugiai tampa reali, ne tik pažadas.
Ar galima persikraustyti į Londoną per 3 dienas?
Galima, bet aš neturėčiau meluoti – tai bus nervų pilna operacija. Jei daiktų nedaug, tarkime, 1–2 kambarių butas, dėžės jau supakuotos, baldai lengvai išrenkami, tada per 3 dienas įmanoma. Bet jei reikia viską dėlioti, fotografuoti, rūšiuoti, pakuoti stiklą, demontuoti lovą, spintą, virtuvę – jau sunkiau. Kartais klientas sako „tik kelios dėžės“, o realybėje dar yra dviratis, čiužinys, pianinas ir dėžė „nuo senų laikų“. Greitas perkraustymas į Londoną dirba tada, kai žmogus iš anksto sutvarko chaosą.
Ką reiškia greitai ir saugiai pervežant daiktus į Angliją?
Greitai nereiškia „važiuojam kaip išprotėjus“. Tai reiškia, kad maršrutas sudėliotas taip, jog mažiausiai gaištamas laikas: pakrovimas, dokumentai, kelto/brokų eilė, atvykimas į Londoną, iškrovimas. Saugiai reiškia kitą dalį: daiktai turi būti apsaugoti dėklais, juostomis, kampais, antklodėmis, orkaitė išjungta, vanduo nuleistas, kompiuteriai atskirai. Aš mačiau, kaip dėl vienos blogai pritvirtintos spintos buvo apdraskytas visas furgonas. Todėl perkraustymo pagalba į Londoną greitai ir saugiai visada turi turėti abu žodžius – greitai be saugumo yra rizika, o saugiai be plano yra vėlavimas.
Ar reikia vežti visus baldus iš Lietuvos?
Ne visada, ir čia žmonės dažnai persistengia. Jei turite seną sofos kampą, pigią lentyną iš IKEA arba stalą, kuris vos laikosi, kartais pigiau pirkti naują Londone nei mokėti už vietą, pakrovimą ir iškrovimą. Bet geri čiužiniai, kokybiški stalai, buitinė technika, vaikų baldai ar sentimentali spinta – dažniausiai verta vežti. Reikia suskaičiuoti ne tik pervežimo kainą, bet ir laiką, stovėjimą, pagalbininkus, galimą saugojimą. Kartais perkraustymo pagalba į Londoną greitai ir saugiai reiškia ne viską vežti, o protingai atrinkti.
Kiek vietos reikia furgone perkraustymui į Londoną?
Paprastai 1 kambario butui užtenka mažesnio furgono, apie 10–15 m³, jei daiktai normaliai sudėlioti. 2–3 kambarių butui dažniausiai reikia 20–35 m³. Namui ar dideliam butui gali reikėti 40 m³ ar daugiau, kartais dviejų reisų. Bet čia ne matematika iš vadovėlio. Vienas žmogus sudeda kaip tetriso meistras, kitas palieka tuščias skylės, o po to trūksta vietos. Todėl prieš kelionę visada prašau nuotraukų ar vaizdo skambučio. Geriau prieš kelionę pasakyti „reikia didesnio auto“, negu stovėti Doverio uoste ir galvoti, kur dėti sofą.
Pakavimas, apsauga ir kas dažniausiai pamirštama
Kaip geriausiai pakuoti indus ir stiklą?
Indus reikėtų dėlioti į tvirtas dėžes, kiekvieną atskirai į popierių arba pakuotinę plėvelę. Lėkštes geriau statyti vertikaliai, ne krauti vieną ant kitos kaip kalną statybvietėj. Taurės – kakliuku į apačią, su apsauga aplinkui. Stiklo stalus, veidrodžius ir paveikslus reikia žymėti aiškiai: „stiklas“, „negriauti“, „laikyti vertikaliai“. Aš esu matęs, kaip indai atkeliauja sveiki, o veidrodis sutrenkėtas, nes kažkas padėjo ant jo sunkią dėžę. Perkraustymo pagalba į Londoną greitai ir saugiai be normalaus pakavimo yra tik transportas, ne paslauga.
Ar kompiuterį ir televizorių galima vežti bendroje mašinoje?
Galima, bet ne taip, kaip pirmą pasitaikiusią dėžę. Televizorius turi būti originalioje dėžėje arba specialiai apsaugotas, vežamas vertikaliai arba taip, kaip nurodo gamintojas. Kompiuterį geriau vežti atskirai, ypač jei tai stalinis su sunkia vaizdo plokšte – ją dažnai reikia išimti. Monitoriai, konsolės, laidai – viską geriau numeruoti ir fotografuoti. Kartais žmonės pamiršta, kad HDMI laidai ir maitinimo blokai dingsta lengviau nei baldai. Jei norite tikrai saugaus perkraustymo į Londoną, elektronika turi būti atskiras punktas, ne „kažkaip įkišim“.
Ką daryti su dokumentais ir vertingais daiktais?
Paso, banko kortelių, pinigų, sutarčių, darbų leidimų, sveikatos dokumentų nereikėtų dėti į bendras dėžes. Tai turėtų keliauti su jumis automobilyje, kuprinėje ar rankiniame bagaže. Vertingi papuošalai, brangūs įrankiai, senos nuotraukos ir panašūs daiktai taip pat neturėtų būti palikti furgono gale. Gali atrodyti dramatiška, bet pervežimuose būna visko: klaidingai atidaryta dėžė, netyčia paliktas daiktas, painiojamas adresas. Todėl perkraustymo pagalba į Londoną greitai ir saugiai visada turi turėti „raudoną dėžę“ su svarbiausiais daiktais.
Ar perkraustymo įmonė turi drausti daiktus?
Turi būti aišku, kokį draudimą siūlo įmonė, nes „drausta“ ir „atlyginsime viską“ nėra tas pats. Standartinė krovinio draudimo apsauga dažnai turi limitų, išimčių ir sąlygų. Jei vežate seną komodą, kurią močiutė perdavė per tris kartas, vertę įrodyti gali būti sunku. Prieš kelionę reikėtų turėti nuotraukas, sąrašą, vertės įvertinimą. Blogos įmonės kartais pasako „nieko nebus“, o popieriuje atsakomybė labai maža. Geriau prieš pasirašant paklausti, kas atsitiks, jei furgone kas nors sulūš.
Ar reikia fotografuoti daiktus prieš pakrovimą?
Taip, ir tai nėra paranoja. Prieš pakrovimą verta nufotografuoti baldus, elektroniką, dėžes, ypač jei daiktai jau turi įbrėžimų. Nuotraukos padeda ne tik dėl draudimo, bet ir dėl tvarkos iškraunant Londone. Galite numeruoti dėžes: virtuvė 1, miegamasis 3, vonia 1. Po 10 valandų kelionės visi būna pavargę, ir tada „kur dėjo kavos aparatą?“ skamba labai pažįstamai. Aš pats kartais galvoju, kad žmonės per mažai fotografuoja. Geriau 200 nuotraukų telefone, negu ginčas po savaitės.
Kainos, maršrutas ir realybė kelyje
Kiek kainuoja perkraustymas į Londoną iš Lietuvos?
Kaina labai priklauso nuo vietos, kiekio ir sezono. Mažam siuntimui ar kelioms dėžėms gali būti pigiau naudotis daliniu kroviniu, o pilnam butui – atskiru reisu. Orientaciniai skaičiai svyruoja nuo kelių šimtų eurų už nedidelį krovinį iki 1500–3500 eurų už pilną buto perkraustymą, kartais daugiau. Londonas pats savaime gali branginti darbą dėl congestion charge, parkavimo leidimų, laukimo laiko. Jei reikės saugojimo, pakavimo medžiagų ar papildomų žmonių, kaina keisis. Todėl perkraustymo pagalba į Londoną greitai ir saugiai turi būti skaičiuojama pagal realų darbą, ne pagal gražiausią skelbimą.
Kodėl kaina gali pasikeisti paskutinę dieną?
Nes realybė kartais trenkia per galvą. Klientas pasakė, kad turės 20 dėžių, o atsirado 60. Sakė, kad liftas veikia, o liftas sugedo. Sakė, kad Londono adrese bus leidimas furgonui, o kaimynas užstoja vietą. Tada reikia daugiau laiko, daugiau žmonių, kartais kitokio maršruto. Gera įmonė paaiškina, kodėl kaina keičiasi. Bloga tiesiog praneša sąskaitoje. Aišku, ne visada pokytis yra kliento kaltė – keltas gali vėluoti, kelyje gali būti avarija, orai gali sugadinti planą. Todėl sutartyje turi būti aišku, kas įeina į kainą.
Ar geriau važiuoti per Doverį ar Kalė?
Dauguma maršrutų į Angliją vis tiek sukasi per Doverį arba Kalė, nes tai praktiška. Doveris yra labai populiarus, bet eilės kartais būna ilgos, ypač savaitgaliais, šventėmis ar esant patikroms. Kalė taip pat ne visada lengvas, nors kartais maršrutas per jį išeina patogiau. Svarbiausia ne pats pavadinimas, o laikas, rezervacija, krovininio transporto taisyklės ir vairuotojo darbo grafikas. Aš nesakysiu, kad vienas kelias visada geresnis – kartais geresnis tas, kuris tą dieną mažiau stringa. Čia reikia gyvos logistikos, ne spėjimo iš kavos tirščių.
Ką daryti, jei Londono rajone negalima pastatyti furgono?
Tada pradedama tikroji britiškos logistikos linksmybė. Kai kuriuose Londono rajonuose reikia parking suspension, leidimų, o jei jų nėra, galite gauti baudą arba tiesiog stovėti ne ten, kur reikia. Kamdenas, Islingtonas, Westminsteris, Lambethas – kiekvienas rajonas turi savo niuansų. Kartais tenka iškrauti toliau ir nešti daiktus pėsčiomis, o tai kainuoja papildomai. Todėl prieš kelionę reikia tikslaus adreso, pašto kodo, nuotraukos iš gatvės ir kontakto žmogaus, kuris gali pasitikrinti vietoje. Perkraustymo pagalba į Londoną greitai ir saugiai be leidimų gali tapti labai lėta.
Ar galima derinti perkraustymą su sandėliavimu?
Taip, ir tai dažnai gelbsti. Kartais žmogus išsikrausto iš buto Vilniuje, bet Londono nuoma prasideda tik po savaitės. Tada dalis daiktų važiuoja į saugyklą Anglijoje arba Lietuvoje, o svarbiausi daiktai – tiesiai į naują adresą. Būna ir kita situacija: atvykstate į Londoną, bet dar nežinote, kur gyvensite. Tokiu atveju saugojimas yra ne prabanga, o būtinybė. Tik reikia aiškiai žinėti, kiek dienų ar savaičių daiktai bus saugomi ir kaip bus išduodami. Nes vėliau visi skuba, o sandėlio grafikas ne visada toks pats kaip jūsų.
Darbas Londone: iškrovimas, liftai ir kaimynai
Ar reikalingi pagalbininkai iškrovimui Londone?
Dažniausiai taip, ypač jei butas ne pirmame aukšte. Vienas vairuotojas gali daug, bet ne viską – spinta, čiužinys, skalbimo mašina, virtuvės baldai, dėžės su knygomis. Knygos, beje, yra vienas tų daiktų, kurie atrodo mieli, kol reikia jas nešti laiptais. Jei Londone nėra lifto arba jis siauras, pagalbininkai labai pravartu. Geriau juos užsakyti iš anksto, nes paskutinę minutę rasti normalius žmones sunku. O rasti pigius – lengva, bet tada kokybė gali būti tokia, kad norėsis verkti.
Ką daryti, jei Londone neveikia liftas?
Pirma, niekam neklykti. Antra, skambinti valdytojui, agentui arba kaimynui ir tikslinti, kada jis bus sutvarkytas. Trečia, perskaičiuoti laiką ir kainą, nes nešimas laiptais keičia visą grafiką. Penktas aukštas be lifto su skalbimo mašina ir spinta nėra „mažas papildomas darbas“. Tai sunkus fizinis darbas, kartais reikia daugiau žmonių, diržų, apsaugos kampams. Aš esu matęs, kaip žmonės bando taupyti ir tada beveik susižeidžia. Saugumas svarbesnis už herojiškumą. Jei liftas neveikia, perkraustymo pagalba į Londoną greitai ir saugiai tampa lėtesnė, bet turi likti saugi.
Ar galima iš anksto paruošti Londono butą?
Būtų labai gerai. Prieš atvykstant reikia žinoti, ar durys atrakintos, ar yra liftas, ar veikia elektros šviesa, ar galima naudoti tualetą, ar yra kur palikti furgoną. Skamba paprastai, bet pervežimuose pusė problemų būna būtent tokios „kvailos“ smulkmenos. Kartais agentas pamiršta raktus, kartais durų kodas neveikia, kartais butas dar dažomas. Todėl dieną prieš atvykimą verta viską patvirtinti žinute. Ne formaliai, o normaliai: „Ar viskas paruošta? Ar tikrai galime įvažiuoti? Kur stovėsime?“
Ar galima prašyti surinkti baldus po iškrovimo?
Galima, bet tai reikia suderinti iš anksto. Baldų surinkimas nėra tas pats, kas juos atnešti į kambarį. Jei reikia sumontuoti lovą, stalą, spintą, lentyną ar virtuvės elementus, už tai dažniausiai mokama atskirai. Ir ne visada pervežėjai turi visus įrankius ar nori imtis sudėtingų konstrukcijų. Ypač jei baldai seni, trūkinėja, trūksta varžtų arba instrukcija seniai dingo. Tada prasideda improvizacija. Gerai, kai klientas iš anksto parašo, ko tiksliai reikia, o ne po iškrovimo sako: „O gal dar tą spintą galit?“
Kas nutinka, jei kliento nėra Londone atvykus?
Tai viena tų situacijų, kurios visus labai erzina, bet nutinka. Vairuotojas atvyksta, skambina, rašo, laukia, o kontakto nėra. Kartais telefonas išsijungęs, kartais žmogus įstrigęs darbe, kartais painiojamas adresas. Todėl reikia turėti bent du kontaktus: pagrindinį ir atsarginį. Jei nuomojatės per agentūrą, gerai turėti ir agentūros numerį. Be kontakto furgonas gali stovėti neleistinoje vietoje, o už tai gresia baudos. Čia jau nebe tik nepatogumas, o realūs pinigai. Todėl perkraustymo pagalba į Londoną greitai ir saugiai reikalauja normalaus ryšio.
Dažniausios klaidos ir nepatogūs klausimai
Kodėl žmonės vėluoja su perkraustymu į Londoną?
Nes visi mano, kad suspės. Taip, taip, visi. Pakavimas visada atrodo greitesnis nei yra, ypač kai namuose kaupiasi daiktai metų metus. Paskui atsiranda „dar reikia išmesti šitą“, „dar reikia paimti tą“, „o ką darysim su kilimu?“ Ir laikas dingsta. Kartais vėluojama ne dėl tingėjimo, o dėl darbo, vaikų, dokumentų, nuomos sutarčių. Bet logistikoje laikas yra pinigai. Jei pakrovimas vėluoja dvi valandas, tai gali paveikti keltą, vairuotojo grafiką ir Londono iškrovimą. Todėl geriau pradėti anksčiau, net jei atrodo per anksti.
Ar pigiausias pasiūlymas visada blogas?
Ne visada, bet labai dažnai reikia žiūrėti, kas už tos kainos slepiasi. Pigiausias pasiūlymas gali reikšti mažesnį automobilį, be pagalbininkų, be draudimo, be pakavimo medžiagų arba be aiškios atsakomybės. Kartais tai tiesiog žmogus su furgonu, kuris dirba sąžiningai, tik neturi gražios svetainės. O kartais tai įmonė, kuri pasiūlo mažą kainą, o vėliau pradeda rinkti papildomus mokesčius. Aš nenoriu gąsdinti, bet rinkoje yra visokių. Geriausia klausti konkrečiai: kas įeina, kas ne, kas nutiks, jei vėluosime, ar yra sąskaita.
Ar reikia pasirašyti sutartį?
Taip. Net jei atrodo, kad viskas „normaliai susitarėm žodžiu“. Sutartis arba bent rašytinis užsakymas padeda suprasti kainą, datą, adresus, atsakomybę, draudimą, laukimo laiką. Pervežimai į Londoną nėra tas dalykas, kur verta pasikliauti vien „broliškai“. Žmonės pavargsta, keičiasi planai, atsiranda nesusipratimų. Rašytinis susitarimas nėra nepasitikėjimas, tai tiesiog tvarka. Aišku, sutartis irgi gali būti parašyta miglotai, todėl ją reikia perskaityti. Jei ten parašyta „pagal poreikį“, verta klausti, kokio poreikio.
Ką daryti, jei daiktas atvyko sugadintas?
Pirma, nefotografuoti tik sugadintos vietos, o visą situaciją: daiktą, pakuotę, furgoną, etiketę, aplinką. Tada nedelsiant pranešti pervežėjui, geriausia raštu. Nereikėtų išmesti pakuočių, kol nėra aiškumo dėl pretenzijos. Draudimas dažnai prašo nuotraukų, sąrašo, pirkimo dokumentų ar vertės įrodymų. Aš žinau, kad tai erzina, ypač kai tik norisi atsigerti arbatos po kelionės. Bet jei norite realiai spręsti klausimą, reikia elgtis tvarkingai. Emocijos nepadės, dokumentai padeda.
Ar galima vežti gyvūną kartu su daiktų furgonu?
Gyvūno geriau nevežti krovininiame furgone su daiktų kalnu, nebent tai specialiai aptarta ir saugu. Katė, šuo ar kitas augintinis turėtų keliauti su šeima, tinkamoje pernešimo dėžėje, su vandeniu ir dokumentais, jei reikia. Furgone gali būti per šalta, per karšta, per triukšminga, o daiktai kelionės metu juda. Be to, Anglijoje gyvūnų įvežimo taisyklės gali keistis, todėl prieš kelionę reikėtų pasitikrinti oficialią informaciją. Aš nesu veterinarijos specialistas, tai čia geriau ne spėlioti. Perkraustymo pagalba į Londoną greitai ir saugiai turi galvoti ir apie gyvus keleivius.
Kokių daiktų negalima vežti į Londoną?
Negalima arba labai rizikinga vežti degių skysčių, dujų balionų, dažų, chemikalų, pavojingų medžiagų, kai kurių baterijų, ginklų, narkotikų, greitai gendančių produktų. Dar būna daiktų, kuriuos galima vežti, bet reikia specialaus pasiruošimo, pavyzdžiui, buitinė technika turi būti išdžiovinta, šaldytuvas paruoštas. Kartais žmonės nori vežti žoliapjovę su benzino likučiais arba grillį su anglimis – čia jau gali kilti problemų. Jei kyla abejonė, geriau klausti prieš pakrovimą, ne pasienyje. Ten niekas nenorės klausytis ilgo pasakojimo, kodėl „tik mažai tepalo“.
Kaip pasiruošti be streso
Ką susidėti į pirmos dienos dėžę?
Pirmos dienos dėžėje turėtų būti tai, ko reikės iškart: tualetinis popierius, muilas, rankšluosčiai, keli drabužiai, įkrovikliai, vaistai, arbatos/kavos, puodeliai, užkandžiai, įrankiai, šiukšlių maišai. Dar verta įdėti dokumentus, raktus, pinigų, keitiklį, šlapių servetėlių. Skamba kaip smulkmenos, bet po 12–15 valandų kelionės iš Lietuvos į Londoną norisi ne ieškoti dantų šepetuko, o tiesiog nusiprausti ir miegoti. Šią dėžę reikia vežti su savimi, ne palikti furgono gale. Ji yra tas dalykas, kuris gelbsti pirmą vakarą.
Ar verta samdyti pakavimo paslaugą?
Jei turite daug indų, knygų, elektronikos, meno kūrinių ar trapių daiktų – taip, verta. Pakavimas atrodo paprastas, kol nepradedi dėlioti 40 lėkščių, 12 rėmų ir šeimos nuotraukų. Profesionalai turi dėžes, plėveles, kampučius, žymeklius, sistemą. Tai sutaupo laiko ir sumažina riziką. Aišku, už tai reikia mokėti, ir ne visi nori. Bet jei perkraustymas į Londoną vyksta greitai, o namuose dar pilna dėžių, pakavimo pagalba gali būti geresnis sprendimas nei naktinis chaosas. Kartais žmonės taupo 100 eurų, o po to keikia daiktą už 700.
Kaip pažymėti dėžes, kad Londone būtų lengviau?
Žymėti reikia ne tik „virtuvė“, bet ir konkrečiau: „virtuvė – indai“, „miegamasis – patalynė“, „vonios – rankšluosčiai“. Gerai veikiantis metodas – numeriai ir spalvos. Pavyzdžiui, raudonas lipdukas – virtuvė, mėlynas – vonia, geltonas – miegamasis. Ant kiekvienos dėžės užrašykite numerį ir trumpą turinį. Tai atrodo kaip smulkmena, bet Londone, kai visi pavargę, ši smulkmena sutaupo valandą. Aš esu matęs dėžes su užrašu „viskas“, ir niekas nežino, kas ten. Geriau rašyti aiškiai, nors ranka ir dreba nuo kavos.
Ar galima keisti iškrovimo adresą Londone?
Galima, bet tik jei vairuotojas dar turi laiko ir tai nepažeidžia grafiko. Londonas nėra mažas miestelis, kur pasuksi už kampo. Iš vieno rajono į kitą galima važiuoti ilgai, ypač piko metu. Jei adresas keičiasi, reikia nedelsiant pranešti, pateikti naują pašto kodą ir patikrinti parkavimo sąlygas. Kartais naujas adresas turi blogą prieigą, siaurą gatvę arba draudimus. Todėl geriau viską patvirtinti prieš išvykstant. Vėliau keisti adresą įmanoma, bet tai nebebus tas pats lengvas planas.
Ką reiškia geras perkraustymas į Londoną?
Geras perkraustymas nėra tas, kur viskas idealu. Idealų būna retai. Geras perkraustymas yra tas, kai problemos išspręstos be panikos: vėluoja keltas – yra planas, neveikia liftas – yra žmonių, trūksta vietos – yra sprendimas, dingsta dėžė – ji susirandama pagal numerį. Tai nėra magija, tai organizacija. Per 20 metų supratau, kad klientai labiausiai vertina ne gražius pažadus, o ramų balsą, kai viskas griūva. Todėl perkraustymo pagalba į Londoną greitai ir saugiai turi būti suprantama kaip darbas su realybe, ne kaip reklaminė frazė.
Trumpa išvada
Perkraustymo pagalba į Londoną greitai ir saugiai veikia tada, kai yra planas, realus daiktų įvertinimas, tvarkingas pakavimas, aiški kaina ir atsarginiai sprendimai. Londonas mėgsta netikėtumus, bet geri pervežėjai moka su jais susitvarkyti. Jei ruošiatės patys, pradėkite nuo sąrašo, nuotraukų, dokumentų, leidimų ir pirmos dienos dėžės. O jei samdot pagalbą, klauskite ne tik „kiek kainuoja“, bet ir „kas tiksliai įeina“. Tuomet kelionė iš Lietuvos į Londoną bus ne košmaras, o normalus etapas naujame gyvenime.