Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Siuntų pristatymas į Angliją furgonu greitai ir saugiai: ką verta žinoti prieš pakraunant dėžes
Ei, jei sėdi čia ir galvoji, kaip pervežti tą sofą, dviratį ir penkias dėžes į Londoną ar Birmingemą, pakalbėkim atvirai. Aš jau dvidešimt trejus metus sukuosi tarptautinių perkraustymų reikaluose ir krovininių furgonų maršrutuose į Angliją. Siuntų pristatymas į Angliją furgonu greitai ir saugiai – skamba kaip reklaminis šūkis, o realybėje tai mūsų kasdienybė, kurioje svarbiausia ne sparta, o kad daiktai nukeliautų sveiki ir nepasiklystum tarp muitinės popierių. Kartais viskas slenka kaip sviestas, o kartais... na, būna ir bėdų. Bet jei žinai kelis dalykus iš anksto, sutaupysi nervų, laiko ir, ko gero, pinigų.
Kainos, terminai ir kaip čia viskas sukasi
Kiek kainuoja siuntų pristatymas į Angliją furgonu?
Oho, tiesiai į dešimtuką. Priklauso nuo to, kiek turi daiktų, iš kur ieškai vežėjo ir kur tiksliai reikia atvežti. Jei turi du kambarius baldų ir visą virtuvę iš Vilniaus į Londoną, gali žiūrėti į kokią 800–1200 eurų sumą. O jei tai tik kelios dėžės ir mažas furgoniukas iš Kauno į Mančesterį, tai gal ir 350–500 eurų. Žiemą kainos truputį smunka, vasarą prieš studentų persikėlimo bangas – šokteli. Ai, ir dar, jei reikia skubos, furgonas gali važiuoti tiesiai, tau vienam, bet tada moki už visą kelionės kaštą.
Kodėl vieni siūlo 300, o kiti 1500 eurų už tą patį reisą?
Čia tas pats, kaip su mechanikais. Yra vaikinai, kurie turi savo furgoną, važiuoja patys ir jiems nereikia mokėti ofiso Kauno centre. Tuomet kaina – mažesnė. Yra didelės įmonės, kurios turi draudimus, sekimo sistemas, buhalterę ir dar tris vadovus, tai natūraliai įkainoja brangiau. O yra ir tokių, kur pasiima avansą 200 eurų ir dingsta. Aš nekalbu konkrečiai apie ką nors, tiesiog matęs esu. Todėl jei kaina žemiau rinkos, paklausk savęs, ko atsisakyta. Kartais pigiau yra gerai, o kartais tiesiog nėra su kuo važiuoti.
Ar galiu gauti furgoną jau rytoj?
Hmm. Kartais taip, jei koks vežėjas jau rytoj turi maršrutą pro tavo miestą ir jam liko vietos. Bet jei kalbi apie pilną furgoną arba konkrečią datą – reikia žiūrėti savaitės ar dviejų bėgyje. Geriausia skambinti bent prieš 7–10 dienų. Aš žinau, kad visi nori visko dabar, bet furgonai į Angliją nėra kaip taksi – jie nesukioja po kiemus be reikalo. Jei labai skubu, kaina bus didesnė dvigubai, nes teks siųsti mažesnę mašiną tik tau vienam. O tos, kurios sako „taip, rytoj 8 valandą“ už 150 eurų per visą reisą – na, aš tik nusišypsosiu.
Kiek laiko furgonas važiuoja iki Londono?
Na, jei važiuoji iš Lietuvos, tai per Lenkiją, Vokietiją, Olandiją arba Belgiją ir per kanalą. Pats važiavimas trunka apie 28–32 valandas. Realiai, su privalomomis vairuotojo pertraukomis ir gal nukrypimais dėl srautų, dažniausiai furgonas Londone pasiekia per dvi paras. Būna, kad pasienyje nustumia eilėje, ypač Doverio kelyje, kai visi fermeriai veža agurkus... Tai taip, greitai ir saugiai – įmanoma, bet „per 12 valandų iš Vilniaus“ yra mitas, nebent skraidytume.
Kas telpa, kaip kraunama ir ko geriau nedaryti
Ar mano šaldytuvas išliks sveikas furgone?
Galima, bet tikrai ne savaime. Reikia, kad daiktai būtų sutvirtinti diržais, tarp jų – antistatinė plėvelė arba antklodės. Aš mačiau, kaip vežėjas pamiršo pririšti spintą, ji nuvirto ir... na, šaldytukas liko su įduba. Daug kas priklauso nuo vairuotojo rankų ir nuo to, ar furgone nėra per daug skirtingų krovinių, kurie trinasi vieni į kitus. Jei pats krauni, pasiklausk pagalbos, nes 150 kg spinta yra ne juokas. Paprastai profesionalai žino, kaip sudėlioti sunkiasvorių daiktus apačioj.
Kaip supakuoti, kad viskas neišsibarstytų po furgoną?
Dėžės turi būti užklijuotos geru skotchu, o ne tuo, ką radai virtuvės stalčiuje. Aš visada sakau: jei viduje ką nors trapio, apvyniok burbuline plėvele tris kartus, o ne vieną. Kartais klientai sako „ten tik porą lėkštučių“, o atidarai – visas porceliano arsenalas. Jei vežate drėgnus drabužius, jie turi būti maišuose, dėžės – paženklintos. O jei jaučiate, kaip kažkas barška važiuojant, tai jau blogai, nes tada visi sprendžia, kas sudūš pirmiau. Geriausias skambesys furgone – tyla.
Ar furgone bus vietos ir kitam žmogui, ar važiuoju vienas su savo kroviniu?
Čia priklauso nuo užsakymo. Yra vadinamieji daliniai kroviniai, kai tavo siunta užima trečdalį vietos, o likusį plotą užima kito kliento daiktai. Tada mokai proporcingai. Jei nori pilno furgono, gauni jį sau vienam, bet moki už visą. Aišku, atsitinka, kad vežėjas pasiima du krovinius, nors pažadėjo tau vienvietį reisą. Būna, taip ekonominiais sumetimais. Aš prieš metus pamačiau, kaip vairuotojas dėlto vėlavo pristatymą Valensijoje (nors, tiesa, tai buvo Ispanijos maršrutas, bet principas toks pats).
Ar galiu vežti dviratį, spintą ir dešimt dėžių vienu metu?
Taip, kas yra gerai – furgonai būna įvairių dydžių: nuo standartinių, kurie ima apie 8–10 kubinių metrų, iki didžiulių. Dviratį reikia arba išardyti, arba pririšti prie sienos, kad nevažinėtų po saloną. Spinta, jei netelpa pro duris, kartais tenka išnešti be durų. Aš prisimenu, kaip viename Klaipėdos bute turėjom atsukti spintos kojas, nes koridorius buvo padarytas... na, tarpukario metų tankiniai. Laiptinėje be lifto – nepakenks pagalbininkas. Pasitark dėl to iš anksto.
Popieriai, muitinė ir post Brexit nesąmonės
Ar dabar dar reikia kažkokių popierių vežant siuntas į Angliją furgonu?
O čia jau... žinai, po Brexit viskas pasikeitė. Reikia muitinės deklaracijų, EORI numerio ir sąrašo su daiktų verte. Jei vežate asmeninius daiktus, reikia parodyti, kad jie naudoti, kad nereikėtų mokėti muito. Aš čia jau nebesu šimtu procentų tikras dėl visų smulkmenų, nes kas kelis mėnesius kas nors pasikeičia, bet vežėjas turėtų žinoti tiksliau. Svarbiausia – turėti detalų sąrašą lietuvių ir anglų kalba. Jei vežate alkoholį arba cigares, aš tau iš karto sakau: geriau ne. Muitinė gali atidaryti dėžę, patikrinti, ir jei randa butelį viskio – gali problemos.
Kas bus, jei muitininkai atidarys mano dėžę?
Tikimybė nedidelė, bet yra. Jei sąrašas sutampa su turiniu, paprastai tiesiog užtrunki valandą ilgiau. Bet kartais vyksta taip: atidaro, pamato neįtvirtintą elektrinį dviratį arba mėsos gaminių, kurių negalima vežti, ir tada prasideda. Daiktai gali būti konfiskuoti, o tu – nubaustas. Aš esu matęs, kaip klientas bandė prasmugiuoti šaldytus kopūstus... galvojau, kam to reikia Londone, bet žodžiu, teko stebėti, kaip jie atsidūrė konteineryje muitinėje. Tad sąžiningas sąrašas – tavo draugas.
Ar vairuotojas pats sutvarkys muitinės reikalus?
Normaliai – taip, jei siunta komercinė ir jis yra atsakingas. O jei tai tavo asmeniniai daiktai, dažniausiai tu turi pasirašyti įgaliojimą arba pats dalyvauti. Kai kurie vežėjai apsimeta, kad jie viską išmagijos, o paskui pasienyje palieka tave rašyti deklaracijų ranka ant kelmo. Būna ir taip. Todėl prieš paimdamas furgoną, paklausk aiškiai: kas atsakingas už muitinės dokumentus? Jei jis burba, kad „pats viską sutvarkys“, bet neturi EORI – spruk.
Kas vyksta kelyje ir ko tikėtis iš vairuotojo
Ar mano daiktai tikrai važiuos tiesiai, ar furgonas aplankys visą Europą?
Pastovus klausimas. Jei mokai už dalinį krovinį, furgonas gali paimti kelis užsakymus. Kartais važiuoja tiesiai, kartais užsuka į Berlyną ar Briuselį, kol surinks viską. Bet jei pasirašei dėl tiesioginio pervežimo, tai važiuoja be stojimų, tik vairuotojas turi pailsėti pagal tacho metrą. Būna, kad mašina sustoja Lenkijoje per naktį – tada tavo daiktai miega saugioje aikštelėje, užrakinti. Aišku, jei vežėjas sako, kad važiuoja tiesiai, o tu internete matai furgoną kavinėj Paryžiuje, tai gali kilti įtarimų.
Kas jei furgonas sulūš pakeliui – ar mano daiktai pasmerkti?
Ne, nors iš pradžių panikuosi. Būna, kad nudūža sankaba Vokietijoj ar kyla problemų su turbina. Tada vežėjas organizuoja kitą furgoną, perkrauna daiktus. Aš prieš trejus metus mačiau situaciją, kai furgonas su mūsų kroviniu sugedo netoli Augsburg, vairuotojas išsikvietė pagalbą, bet dalis siuntos buvo perkelta į kitą mašiną per 12 valandų. Taip, terminas pasislinko, bet daiktai atvyko. Tiesa, jei vežėjas neturi draustinio arba yra vienas pats be backup – gali užtrukti ir savaitę.
Ar vairuotojai tikrai nesodina kitų siuntų ant mano sofos?
Turėtų ne. Geri vežėjai žino, kad svoriai turi atitekti atskirai, o jei reikia dėti kažką ant sofos – deda antkločių sluoksnius. Bet aš nemeluosiu: mačiau ir tokių, kur furgono gale karaliavo chaosas. Kartais vairuotojai, ypač jei yra nepatyrę, krauna greitai, o ne protingai. Tavo teisė – prieš pakrovimą nufotografuoti, kaip sudėliota. Parašyti aktą. Jei pamatai, kad ant tavo baldo krauna cemento maišus, reiškia, su tuo vežėju kažkas ne taip.
Ar normalu, kad vairuotojas skambina tik prieš dešimt minučių?
Na, pasikalbėkim. Vairuotojai dažnai važiuoja be tikslių valandų dėl srautų, eilių keltuose ir vilkikų spūsčių. Jei sako, kad bus 14 val., o skambina 13:50 – tai netgi gerai, reiškia, jau artėja. Bet jei skambina iš viso be perspėjimo naktį – čia jau blogas organizavimas. Aš pats stengiuosi pranešti klientui dieną prieš ir dar ryte, bet būna dienų, kai GPS rodo, kad važiuoji už valandos, o paskui esi įstrigęs M25 greitkelyje aplink Londoną dvi valandas. Tuomet pats nežinai, kada būsi.
Draudimas, rizikos ir kaip nepasimesti
Ar furgone esantys daiktai yra apdrausti?
Teoriškai taip, bet būk atidus. Draudimas priklauso nuo vežėjo atsakomybės limito. Kai kurie turi CMR draudimą, kuris dengia tam tikrą sumą už kilogramą, bet jei tavo sofa yra sena ir be čekių, gali gauti neadekvačiai mažą kompensaciją. Kartais klientai galvoja, kad apdrausti viskas automatiškai, o realybėje draudimas turi būti aiškiai sutartas. Aš rekomenduoju papildomai apdrausti vertingus daiktus, ypač meno kūrinius ar antikvarinius baldus. Nes jei furgonas užsidegs – o taip, deja, būna – draudimas gali tapti tavo vieninteliu draugu.
Ar furgonai važiuoja žiemą saugiai?
Žiūrėk, šiaip vairuotojai profesionalai. Jie žino, kad per sniegą Vokietijoje reikia grandinių, o Anglijoje kartais užtenka geros protektoriaus. Bet važiuojant į Angliją furgonu žiemą, gali sutikti plikledį ties Ardenų miškais. Aš ne kartą girdėjau, kaip klientai prašo važiuoti greičiau, bet aš sakau – vairuotojas žino, kada sustoti. Kartais saugiau pavėluoti pusdienį, nei atsidurti griovyje su visais daiktais. Velenas, beje, nuo druskos gali koroduoti, bet čia jau mūsų rūpestis, ne tavo.
Ko tikėtis pristatymo dieną Londone?
Londone viskas vyksta lėčiau, nei norėtųsi. Gatvelės siauros, parkingo nėra, o jei dar laiptinė be lifto ir ketvirtas aukštas – pasiruošk. Vairuotojas atvažiuos, atidarys, parodys sąrašą. Tu tikrini, ar daiktai sveiki. Kartais būna netikėtumų: grindys per ankštos, sofa netelpa pro duris ir reikia ją nešti per balkoną. Aš pats prieš metus Londone stebėjau, kaip du vaikinai spintą kėlė per langą su virvėmis. Atrodė kaip komedija, bet pavyko. Svarbu – turėti kantrybės ir nepamiršti patikrinti kiekvienos dėžės.
Kaip nepasimesti tarp pasiūlymų ir pinigų
Kaip atskirti rimtą vežėją nuo pažibėjusio tarpininko?
Skambink ir klausk, kur stovi furgonas šią savaitę. Jei jis purtaujasi ir sako „mes viską sutvarkysim“, bet negali pasakyti mašinos numerio ar vairuotojo vardo – galimas tarpininkas. Rimti vežėjai turi faktinius kontaktus, realius maršrutus, o ne tik gražų puslapį. Aišku, ne visi tarpininkai blogi, bet yra tokių, kur pasiima tavo užsakymą už 700 eurų ir parduoda kitam už 400, o tada tas kitas dingo. Būk tiesiog atsargus ir nepasitikėk vien žalia spalva logotipe.
Kodėl kai kurios įmonės atsisako vežti mažas siuntas į Angliją furgonu?
Nes tai jiems neapsimoka. Maža siunta – dvi dėžės – užima vietą, bet neužpildo furgono. Jiems geriau paimti du kambarius arba pilną butą. Yra specializuotų įmonių, kurios surenka mažas siuntas į vieną krovinį, bet jei skambini paprastam perkraustytojui, jis gali pasakyti „ne“. Aš irgi kartais atsisakau, jei furgonas pilnas ir maršrutas ne pro tavo miestą. Ne pyktis, o matematika. Dėlto kartais vertiau pasinaudoti paštu arba kurjerine tarnyba, jei neturi didelių daiktų. O furgonas skirtas tiems, kam reikia gabenti baldus, tekstilę, buitinę techniką.
Ar apsimoka vežti daiktus atgal iš Anglijos į Lietuvą tuščiu furgonu?
Žinai, būna tokių „atgalio“ reisų. Furgonas atvežė krovinį į Londoną, o atgal važiuoja tuščias arba pusiau tuščias. Tada gali gauti gerą kainą, jei sutampa data. Bet čia loterija. Kartais vežėjas meluoja, kad furgonas būtent tuščias grįžta, o realybėje jis jau turi kitą krovinį ir tik bando prisikabinti tavo daiktus pigiau. Aš ne visada turiu tokį maršrutą, bet jei turiu – pasidalinu su klientais. Sekmadieniais furgonai dažniausiai stovi, nes... na, ką sekmadienį veši, niekas nenori priimti daiktų į namus poilsio dieną.
Ar aš galiu sekti, kur yra furgonas?
Jei vežėjas turi GPS sekiklį – taip. Bet aš mačiau ir tokių, kurie tiesiog atsiunčia žinutę „važiuojam“ ir tada dingsta 30 valandų. Jei tau nervai ne geležiniai, rinkis įmonę, kuri siūlo sekimo nuorodą. Nepasiklysi, žinosi, ar jau perėjo sieną. Nors, pripažinsiu, kartais pats pametu telefoną tarp daiktų ir negaliu atsakyti – tai vairuotojai irgi žmonės. Bet modernus furgonas turėtų turėti bent jau bendravimą per WhatsApp kas kelias valandas, kad žinotum, kiek liko.
Ar reikia mokėti viską iš anksto, ar galiu atsiskaityti gavęs daiktus?
Standartas – 20–30 proc. avansas, likutis pristatymo metu. Jei vežėjas prašo 100 proc. iš karto, ir dar į sąskaitą, kurios nežinai – susimastyk. Būna, kad priima pinigus, o tada „pamiršta“ maršrutą. Aš pats dirbu su daliniu apmokėjimu – dalis prieš, dalis gavus. Bet buvo atvejų, kai klientas pažadėjo sumokėti Londone, o ten nėra šalia bankomato ir vairuotojas stovi lyjant. Todėl reikia pasiruošti grynaisiais arba pavedimu iš anksto sutartu laiku. Sutarimas svarbiau nei draugystė.
Ar aš galiu važiuoti kartu su furgonu kaip keleivis?
Teoriškai kai kurie leidžia, bet praktiškai furgone vietos keleiviui nebūna, nes sėdynės dažnai užimtos daiktų arba vežėjas tiesiog nenori atsakomybės. Be to, vairuotojas turi teisę atsisakyti, ypač jei maršrutas ilgas ir jis tau neturi draudimo keleiviui. Aš nevežioju keleivių, nes mano furgone gali būti tiek siuntų, kad nebelieka oro. O jei kas leidžia – paklausk, ar bus draudimas ir kur sustos pavalgyti. Kartais tos kelionės būna... įdomios, ypač jei vairuotojas mėgsta kalbėti politika.
Ar reikia vairuotojui duoti arbatpinigių?
Neprivaloma, bet jei matei, kad nešė daiktus pro lietų, pro sandėlį, pro keturis aukštus ir dar nusisypsojo – kodėl gi ne. Arbatpinigiai nėra įskaičiuoti į kainą. Bet žinai, aš nesu didelis gerbėjas tos kultūros, kai klientas mano, kad vairuotojas privalo padėti nemokamai nešioti, jei tai nėra sutarta. Jei reikia pagalbininko – mokėk už jį. O jei vairuotojas pats pasiūlė padėti ir tu matai, kad neprisikvailina – iki 20–30 svarų arba keliolika eurų bus maloni pabaiga ir pagerins nuotaiką abiem pusėm.
Ką daryti, jei atvežus radau sulūžusią lentyną?
Iš pradžių – nerasi. Nes jei viskas tvarkinga, daiktai atvyksta sveiki. Bet jei rasi – fiksuok iš karto. Nufotografuok, surašyk aktą, neleisk vairuotojui išvažiuoti be parašo. Būna, kad žmonės paskambina po savaitės, o tada jau neįmanoma įrodyti, kad tai ne tu pats numetei namie. Aš žinau, kad skamba šiurkščiai, bet taip yra. Geriau sugaišti 10 minučių tikrinant, nei po mėnesio rašinėti skundus. Kartą teko klientui, kuris atidarė dėžę tik po mėnesio – nu, ką čia ir bepridursi. Aš jo net nebegalėjau padėti.
Išvada
Taigi, jei galvojai apie siuntų pristatymą į Angliją furgonu greitai ir saugiai, atmink: ne šūkiai ir ne pigiausias skelbimas yra svarbiausia. Svarbu rasti vežėją, kuris ne tik moka vairuoti, bet ir supranta, kad už krovinį atsako. Paklausk apie draudimą, pakavimą ir muitinę. Pasiruošk, kad kelias į Londoną trunka dvi paras, o ne pusdienį. Ir dar vienas dalykas – jei kaina atrodo per gera, kad būtų tiesa, greičiausiai taip ir yra. Sėkmingo kelio tavo daiktams.