Perkraustymo organizavimas iš Londono: praktiniai patarimai, kas išties padeda

Sveiki, taigi vėl čia. Dirbu su šita daikta jau beveik dvidešimt penkerius metus, per tą laiką mačiau viską – nuo krentančių pianinų iki dingusių dėžių (vieną kartą netgi irgi suradau, po dviejų mėnesių sandėlyje). Perkraustymo organizavimas iš Londono atrodo kaip paprasta logistika, tik įsivaizduokite: siauri gatvelės, ULEZ zonos, angliškas lietus ir dar tas stresas, kad viską reikia palikti. Dažnai klientai sako: „Oi, o aš turiu tik kelias krepšys“, o paskui paaiškėja, kad tas „kelios krepšys“ užpildo visą 3.5 tonų furgoną. Čia nebe tiesiog įkėlimas ir iškėlimas, čia tikras strateginis planavimas, kurį reikia pradėti gerokai anksčiau, nei nupirksi bilietus į Lietuvą. Tad nusiraminkite, gersk kavą ir pažiūrėkime, kaip tai padaryti be nervų išdegimo.

Londono „malonumai“ ir logistika

Kiek laiko užtrunka patį perkraustymą iš Londono?

Vakar kalbinausi viena kliente, ji man klausė, ar spėsime per valandą. Žinote, Londonas yra toks miestas, kur 10 mylių nuvažiuoti gali užeiti ir valandą, ir tris, priklausomai nuo to, kas nutiko M25 žiede. Perkraustymo organizavimas iš Londono reikalauja laiko rezervo, paprastai įsivaizduokite, kad patis įkėlimas užtrunka 2–4 valandas, o paskui dar kelionė iki Lietuvos tai 1–2 dienos, jei vairuotojas važiuoja be sustojimų. Geriau žiūrėti į dienas, ne į valandas, kad nepyktumėte į vairuotoją, kuris tiesiog stovi spūstyje.

Ką daryti su ULEZ zona, jeigu gyvenu centre?

Tai dabar didelė galvos skausmas, nes ULEZ zona plečiasi kaip maras. Jeigu jūsų furgonas neatitinka standartų, teks mokėti baudą kasdien, o tai papildomai brangina perkraustymą iš Londono. Patikrinkite vairuotojo mašinos numerį svetainėje, jeigu jis ne „Euro 6“, geriau ieškokite kito pervežėjo, arba susiderėkite dėl to papildomo mokesčio iš anksto. Nenoriu, kad paskui gaunate pranešimą paštu dviem savaitėms po to, kai jau jaučiatės ramiai Vilniuje.

Ar reikia gauti leidimą stovėti prie namo (parking permit)?

Absoliučiai taip, jeigu gyvenate tokioje vietoje, kur reikia mokėti už stovėjimą arba yra geltonos linijos. Londono savivaldybės labai greitai išrašo kvitus („parking tickets“), net jei vairuotojas išlenda tik pakrauti dėžių. Reikia kreiptis į savivaldybę (council) bent prieš 3–5 darbo dienas ir gauti leidimą, kitaip riskuojate sumokėti šimtus svarų už parkavimą. Nors kartais pavyksta „nulipti“ su vairuotoju ir paaiškinti padarę, bet ne visada policija supranta.

O jeigu aš gyvenu name be lifto, antrame aukšte?

Tai yra klasika. Vienas klientas man sakė: „viskas mažai“, o paskaičiuojame – 400 dėžių ir sofas, kuris neina pro duris. Be lifto kainos šokelėja, nes vyrui reikia fiziškai nešti per laiptus, o tai yra sunkus darbas. Perkraustymo organizavimas iš Londono be lifto reiškia, kad reikia dar vieno žmogaus pagalbos, kitaip vairuotojas išseks pirmąją valandą ir tiesiog atsisakys dirbti. Pasakykite iš karto apie laiptus, nes tai keičia visą kainą.

Ar gali atvykti sekmadienį ar šventę?

Galime, tačiau tai kainuos brangiau, bent jau anglų firmoms taip yra. Darbo dienomis Londono trafikas yra intensyvesnis, bet sekmadieniais viskas uždaryta – tarkim, parduotuvės, jeigu reikėtų nusipirkti papildomų juostų ar dėžių. Be to, kai kurie būstai turi taisykles, kad perkraustymai negali būti atliekami tam tikromis valandomis (pvz., ne po 18 valandos), tad patikrinkite savo nuomos sutartį.

Kiek laiko užtrunka surinkti visus daiktus dideliame bute?

Dideliame bute, tarkime, trijuose kambariuose, surinkimas gali užeiti visą dieną, jeigu nebuvote pasiruošę. Viskas priklauso nuo to, ar daiktai jau surinkti į krūvas arba stovi išsklaidyti visame bute. Geriausia, jeigu mažiausi daiktai jau būtų dėžėse, o lieka tik dideli baldai, taigi vairuotojai nedings laiko bandydami surinkti jūsų kolekciją senų laikraščių.

Ar galima statyti furgoną ant pėsčiųjų takelio?

Techniškai ne, ir jeigu pamatysite „pavement“ užrašą, geriau to nedarykite. Londoniečiai labai mėgsta skųstis dėl to, kad blokuojamas takelis, ypač jeigu provažiuoja vežimėliais su kūdikiams. Viskas turi būti legaliai, kitaip gali atvažiuoti „traffic warden“ ir viska sugadinti. Patikrinkite, ar yra kur padėti šviesos signalus (konusus), kad bent kažkiek apsaugotumėte save.

Ar reikia blokuoti gatvę?

Jei turite labai didelį furgoną (tarkim, 7.5 tonų arba 18 tonų sunkvežimį), tikriausiai reikės kreiptis į savivaldybę dėl laikino gatvės uždarymo. Tai atrodo per daug sudėtinga tiesiog perkraustymui iš Londono, bet jeigu gyvenate siaurame gatvelėje, didelė mašina tiesiog nepravažiuos ir blokuos visą eismą. Geriau tai išsiaiškinti anksčiau.

Pasiruošimas ir daiktai

Kada pradėti rinktis pervežėjo firmą?

Kuo anksčiau, tuo geriau, ypač jeigu planuojate važiuoti vasarą arba švenčių metu. Geros firmos turi užimtas datas savaitėmis į priekį. Perkraustymo organizavimas iš Londono reikalauja rezervacijos, nebelaukite, kol liks paskutinė savaitė, tada teks rasti kasdieniukus „Facebook“ grupėse, o su jais visada yra rizika. Aš asmeniškai siūlčiau susirasti firmą bent mėnesį prieš.

Ar verta pirkti naujas dėžes?

Nebūtinai naujas, bet būtinai stiprias. Naudojamos dėžės taip pat tinka, jeigu jos nesugedusios. Nenaudokite mažmeninės parduotuvės dėžių, jos dažnai būna per daug minkštos ir kai jas padės viena ant kitos, apatinė tiesiog sutrūksta. Tarkim, „banana box“ iš „Tesco“ yra legendinė, bet ji tinka tik knygoms, ne indams.

Ar jie (pervežėjai) patys pakuoja daiktus?

Dauguma firmų siūlo pakavimo paslaugas už papildomą mokestį. Tai brangu, bet sutaupo daug jūsų laiko. Jeigu norite sutaupyti, galite pakuoti patys, tada tik įsitikinkite, kad dėžės uždarytos (nepalikite atvirų, viskas iškris posūkiuose). Perkraustymo organizavimas iš Londono be pakavimo paslaugos yra pigiau, bet jūs praleisite savaitgalius su lipdukais.

Ką daryti su maistu?

Gerai, klauskite dėl maisto. Jeigu tai yra džiovinti produktai (makaronai, miltai), galima vežti, bet geriau viską uždaryti į hermetiškus indus, kad neužkristų pelėsių kelionės metu. Šaldytuve esantį maistą geriausia suvalgyti arba atiduoti kaimynams, nes furgone šalta nėra. Vieną kartą gavome maišą su pupelemis, kurios pradėjo dygti tranzitinėje zonoje... (nors turbūt jos buvo senos).

Ar reikia sudaryti daiktų sąrašą (inventorių)?

Labai rekomenduoju, bent jau apskaičiuoti kiek apytiksliai bus „kubų“ (m3). Tai leidžia firmai paskaičiuoti kainą. Be to, jeigu dingsta kažkas vertingo, turite įrodymų. Nors dauguma kasdieniukų to nereikalauja, jie tiesiog įmeta viską į krūvą. Profesionalus perkraustymas iš Londono į Lietuvą visada turi bent jau paprastą sąrašą.

Kas daryti su baldais, kurie neina pro duris?

Neišsigeskite, tai įvyksta dažnai. Reikia išmontuoti. Geriausia, jeigu tai padarysite patys prieš atvykstant vairuotojams, kad nereikėtų juos laukti. Jeigu negalite, praneškite iš anksto, kad mūsų komanda turėtų su savimi įrankius. Kartais reikia išimti net langus, kad prilaižtų sofos (o tai jau papildomas darbas).

Ar galiu vežti augalus?

Taip, galite, bet yra pavojus, kad jie apšals arba nudžiūva. Kelionė trunka ilgai, o furgonas nėra šiltnamis. Geriau juos supakuoti į dėžes, kad nelūžtų šakos, ir jeigu žiema – apvynioti. Taip pat patikrinkite muitinės reikalavimus, nes kai kurios augalų rūšys (pvz., kertainiai) gali būti draudžiamos.

Ar reikia išempti spintas?

Taip, būtinai. Ne tik dėl tūrio, bet ir dėl saugumo. Pilna spinta su drabužiais sveria labai daug, ir kai furgonas suksis posūkyje, ji gali sudužti arba sudaužyti kitus daiktus. Geriau viską sudėti į vakuominius maišus – taip taupo vietą ir apsaugo nuo drėgmės.

Kas daryti su pavojingais daiktais (dažai, benzinas)?

Tai neįleidžiama. Niekas neims vežti degalų ar aerozolių, nes tai griežtai draudžiama saugumo taisyklėse. Geriau atiduoti kaimynams arba nuvykti į specialią atlaidų vietą (recycling centre). Perkraustymo organizavimas iš Londono turi būti saugus, ir nenoriu, kad mūsų furgonas užsidegtų ant M11 greitkelio dėl jūsų senų dažų.

Ar verta dėti „Fragile“ lipdukus?

Žinoma, tai būtina. Bet tikėkitės, kad dėžės bus įmestos viena ant kitos, todėl pačios „trapiosios“ turėtų būti viršuje. Nenustebkite, jeigu pamatysite vairuotoją, kuris meta dėžes į furgoną – jie tampa nenusileidžiantys po dešimt valandų darbo, tad užtikrinkite, kad jūsų taurės būtų well wrapped (gerai apvyniotos).

Kainos ir sutartys (ir ką slėpia)

Kiek kainuoja perkraustymas iš Londono į Lietuvą?

Klausimas kaip „kiek kainuoja mašina?“. Viskas priklauso nuo tūrio. Jeigu turite 5 kubinius metrus, tai kainuos mažiau nei jeigu 20. Taip pat svarbu, ar tai yra išskirtinis krovinys (exclusive), kai furgonas važiuoja tik su jūsų daiktais, ar dalinis (part load), kai jūsų daiktai važiuoja su kitų klientų daiktais. Paprastai kaina svyruoja nuo kelių šimtų iki tūkstančio eurų.

Ar ima mokestį už laukimą?

Taip, jeigu jūsų butas nėra paruoštas laiku, laikas pradeda skaičiuotis. Vairuotojai turi grafikus, jeigu jie laukia valandą, tai praranda pinigus. Geriausia susitarti dėl fiksuotos kainos, kuri įtraukia ir laukimą, bet dažniausiai tai papildomai mokama. Perkraustymo organizavimas iš Londono yra brangus dalykas, nereikia didinti savo sąskaitos neveiklumu.

Ką daryti, jeigu pasiūlo labai pigią kainą?

Bėkite. Tikrai. Jeigu kaina atrodo per gera, kad būtų tiesa, tai greičiausiai tai yra žmogus be draudimo, be patirties, su pasiskolintu furgonu. Buvo atvejų, kai tokių „firmų“ mašinos užstrigsdavo pusiaukelėje arba dingdavo visi daiktai. Mokėkite už reputaciją, ne už pigumą.

Ar reikia mokėti depozitą?

Dauguma firmų prašo depozito (10–20%), kad užtikrintumėte rezervaciją. Tai normalu. Jeigu atšaukiate paskutinę minutę, depozitas gali būti neišmokamas, nes jie prarado galimybą uždirbti kitam klientui. Sutaupykite nervų ir skaitykite atšaukimo taisykles (cancellation policy).

Ar galima mokėti grynaisiais pinigais (cash)?

Anksčiau visi mokėjo grynaisiais, dabar daugiau bankiniu pavedimu. Kai kurios firmos vis dar imą grynaisius, bet tada nėra jokio įrodymo, kad mokėjote. Geriau turėti sąskaitą faktūrą (invoice), ypatingai jeigu perkraustymą apmoka jūsų įmonė (kad galėtumėte gražinti PVM arba išlaidas).

Kas daryti, jeigu daiktų atsiranda daugiau nei planavote?

Pasakykite iš karto. Jeigu furgono vietos neužtenka, teks skambinti pagalbai. Tai brangina. Geriausia išmesti nereikalingus daiktus dar Londone, nevežti šiukšlių į Lietuvą. (Nors aš žinau, kiekvienas turi tą vieną dėžę su senais laidais, kurių nepanaudos niekada).

Ar turi būti parašyta sutartis?

Būtinai. Nors su pažįstamu vairuotoju galima ir sutikti žodžiu, bet jeigu kas nors nutinka, be popieriaus nieko nepadarysite. Sutartyje turi būti nurodyta kaina, data, adresas ir atsakomybės. Perkraustymo organizavimas iš Londono be sutarties – tai lošimas.

Ar apdraudo mano daiktus?

Profesionalios firmos turi draudimą (cargo insurance), bet jis dažnai apima tik katastrofas (pvz., avarija), o ne tobulą smulkių daiktų drėgnę. Jeigu turite brangų paveikslą arba pirminį „iPhone“, geriau tai apdrausti papildomai arba vežti su savimi lėktuvu. Neklauskite, kodėl jie neatsako už jūsų sulaužytą vazą.

Kodėl kaina skiriasi priklausomai nuo adreso?

Jei gyvenate „Zone 1“ (centras), kaina bus aukštesnė dėl ULEZ, parking ir sunkumo įvažiuoti. Jeigu gyvenate „Zone 4“ ar toliau, lengviau privažiuoti. Taip pat, jeigu reikia važiuoti į gilų kaimelį Lietuvoje, kur vairuotojas teks suktis po 10 km žvyrkelių, tai taip pat brangiau.

Ar galima derėtis dėl kainos?

Visada galima pabandyti, bet nereikėtų peržengti ribos. Jeigu jūsų perkraustymas iš Londono yra mažas, tarkim, tik kelios dėžės, galima susiderėti dėl „backload“ – tai kai mašina grįžta tuščia ir užima daiktus pigiau. Užklauskite apie tai.

Kelionė, muitinė ir atvykimas

Kaip dabar veikia muitinė po „Brexit“?

Tai didžiausia painiava. Dabar reikia pildyti deklaracijas, net jeigu daiktai yra naudoti ir asmeniniai. Jeigu daiktų vertė viršija tam tikrą sumą (nors perkraustymui dažnai yra išimtys, jeigu gyvenote Anglijoje ilgiau nei 12 mėnesių), gali tekti mokėti muito ar PVM. Reikia turėti „Transfer of Residence“ dokumentą, kad išvengtumėte mokesčių.

Kiek trunka kelionė iki Lietuvos?

Maždaug 24–30 valandų važiavimo, jeigu vairuotojas važiuoja vienas ir keičiasi kas 4.5 valandos. Jeigu tai yra dalinis krovinys, gali užeiti ilgiau, nes mašina sustoja paimti arba išleisti kitus klientus. Būkite kantrūs, kelionės Londonas–Vilnius nėra trumpa.

Ar galiu sekti, kur yra mano daiktai?

Dauguma furgonų turi GPS sekimą. Paklauskite vadybininko, ar gali duoti nuorodą. Taip pat gerai, jeigu vairuotojas turi „WhatsApp“ – tuomet galite tiesiogiai rašyti ir klausti, kada jis bus. Nors vairuotojai dažnai neatsako, kai vairuoja (kaip ir turi būti).

Kas daryti, jeigu atvyksta naktį?

Jeigu planuojate atvykti naktį, įsitikinkite, kad kas gali priimti daiktus. Vairuotojai nenori laukti rytoj, kol jūs pabundate. Geriausia, jeigu atvykimas yra dienos metu, kad matytumėte, kas įkeliama. Naktiniai perkraustymai iš Londono yra pavojingi ir brangūs.

Ar galiu vežti alkoholį ir cigaretes?

Galima, bet yra limitai. Jeigu vežate daugiau nei leidžiama (tarkim, 800 cigaretų ir keletas dešimčių litrų vyno), tai bus laikoma prekyba ir reikės mokėti didelius mokesčius. Muitininkai labai gerai apie tai žino ir tikrina, ypač jeigu mašina atrodo pilna.

O jeigu pas mane yra naminis gyvūnas?

Pervežėjai paprastai neima gyvūnų į krovinius furgonus, ten per šalta ir per triukšminga. Gyvūnus reikia vežti atskirai, specialiomis firmomis (pet transport) arba su savimi lėktuve. Nenustebkite, jeigu jūsų šuo bus atmestas.

Ar paima automobilius?

Taip, tai dažna paslauga – automobilio pervežimas priekaboje (trailer). Jeigu planuojate vežti ir mašiną, ir baldus, reikia didesnio furgono su keliomis ašimis. Papildomai reikia MOK (Movement Operation Certificate) dokumentų automobiliui, kadangi tai jau nebe asmens daiktas, o transporto priemonė. (Aš visada pamirštu tą numerį, bet vadybininkai žino).

Kas daryti, jeigu furgonas sugedo?

Tai blogiausias scenarijus, bet jis nutinka. Geros firmos turi pagalbos paslaugą (roadside assistance). Jeigu tai „vyras su furgonu“, gali tekti laukti dieną šalia kelio. Tikriname, ar mašina yra techninėje tvarkoje prieš išvykstant.

Ar palieka dėžes arba juos pasiima?

Įprasta, kad jeigu pasirinkote pakavimo paslaugą, jie gali pasiimti tuščias dėžes už papildomą mokestį arba nemokamai, jeigu tai nenumatyta. Jeigu pakavote patys, dėžės lieka jums. Galite jas parduoti kaimynams arba išmesti.

Kaip patikrinti firmos patikimumą?

Paieškokite „Google Reviews“ (atsiliepimus). Jeigu visi atsiliepimai yra 5 žvaigždutės ir parašyti viena diena, tai greičiausiai falsifikatai. Ieškokite realių, ilgesnių komentarų, kur kalbama apie vėlavimus ar sulaužytus daiktus. Patikrinkite, ar jie turi tinklapį ir adresą Anglijoje („Companies House“ duomenys).

Ar reikia keisti adresą pašte?

Taip, būtinai pasilikite „Royal Mail“ pašto peradresavimą (mail redirection), bent jau mėnesiui, kad negaištumėte svarbių laiškų, kurie gali ateiti po jūsų išvykimo. Tai nesusiję su perkraustymu, bet svarbu.

Kas nutinka, jeigu prieš išvykstant randu pavojingą daiktą?

Pavyzdžiui, seną dujų balioną. Geriausia jį palikti ir pranešti. Neneškite to į furgoną. Vienas klientas bandė vežti senus kerosino šildytuvus, mes juos tiesiog palikome gatvėje (ne, tiesiog atidavėme recykliavimui). Saugumas pirmiausia.

Apibendrinant

Na važiuojate, tiesa? Svarbiausia – nepanikuoti. Perkraustymo organizavimas iš Londono yra procesas, kuris prasideda ne tada, kai atvažiuoja furgonas, o kai pirmą kartą susirenkate dėžę. Būkite atviri su savo pervežėju, pasakykite apie sunkius daiktus, apie laiptus, apie tai, kad gatvės siauros. Gerai, kad skaitote šiuos patarimus, dauguma žmonių tiesiog skambina ir klausia „kiek kainuoja?“, ir tada stebisi, kai atsiranda problemų. Sekmės kelionėje, ir tikiuosi, kad jūsų taurės nenusilaužo (bent ne visos).