Perkraustymo organizavimas į Londoną: kas pasikeitė po Brexito ir kur dažniausiai suklystame

Sveiki, draugai. Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus ir, turiu pripažinti, laikai keitėsi kaip niekada. Anksčiau perkraustymo organizavimas į Londoną buvo paprastas logistinis uždavinys – pakrauti, važiuoti, iškrauti. Dabar? Dabar tai yra tikras biurokratinis lenktynių takas, kur viena klaida dokumentuose gali priversti vairuotoją stovėti pasienyje dienomis. Dažnai klientai mane klausia, kodėl kainos pakilo ir kodėl reikia tiek daug popierių. Atsakymas paprastas: Jungtinė Karalystė nėra daugiau ES erdvėje, o Londonas turi savo unikalių taisyklių, kurios gali sugriauti geriausius planus. Šiame straipsnyje (jeigu taip galima pavadinti mano šaltakraujiškus užrašus) bandysiu paaiškinti, kaip visa tai veikia iš vidaus, be rūbų pūtimo ir marketingo šlamšto. Jeigu planuojate kelionę, geriausiai pasiruoškite kavai, nes informacijos bus daug.

Pradžiamokslis: kas laukia kelyje

Kiek laiko iš tikrųjų trunka tas pervežimas?

Labai dažnai žmonės galvoja, kad tai klausimas-parafrazė, atsakymas į kurią yra "du ar trys dienos". Realybėje viskas priklauso nuo to, ką ir kaip vežiate. Jei tai tik keli kėdžių ir dėžių rinkinys, tai gali užtrukti ir para. Tačiau jei kalbame apie pilną butą ar namų ūkio pervežimą, tada perkraustymo organizavimas į Londoną gali užtrukti nuo keturių iki septynių dienų. Viskas lemia ir perkrovimo taškus – jei reikia surenkti krovinį iš kelių Lietuvos miestų, tai pridedama dar viena diena prie amžiaus. Be to, negalima pamiršti, kad kelių eismo sąlygos yra neprognozuojamos, ypač vėlyvais rudenimis.

Ar tikrai verta pirkti naujas dėžes ar galima rasti senas?

Žinau, kūno dalis purtosi kai girdi kainas, bet tikiuosi, kad nuspręsite pirkti naujas dėžes. Kodėl? Nes senos, drėgnos dėžėtes iš parduotuvės, kurios laikė bananus, tiesiog neišlaikys 2000 kilometrų kelionės. Yra buvę atvejų, kai dėžės dugnas iškrenta tiesiog vairuotojui įkėlus krovinį į liftą. Naujos, storos sienelės kainuoja, bet suteikia ramybės. O jeigu norite sutaupyti, geriau taupykite ant kuro, o ne ant pakavimo medžiagų, nes suirutis dėl sulaužyto vazono kainuos daugiau nei visos dėžės kartu paėmus.

Ką daryti su baldais, kurie tikrai neperėjs pro duris?

Tai klasika. Vienas klientas pardavė didžiulę sofą, nes nebuvo įsivaizdavęs, kad Londono victorianiniuose namuose laiptai yra tokie siauri, kad net šuo praeitų su sunkumais. Prieš išvežant daiktus, tikrai reikia išmatuoti ne tik daiktus, bet ir tą vietą, kur jie bus įvežami. Dažnai tenka išmontuoti baldus, o kartais net ir perpjauti (žinoma, su kliento sutikimu). Geriau tai padaryti čia, Lietuvoje, negu ten stovėti prie namo ir galvoti, kur dėti tą minkštą kampą, kuris nebetelpa į kambarį.

Ar galima vežti maistą ir naminius gyvūnus?

Maistas – tai gili painava. Po Brexito JK labai griežtai žiūri į mėsos ir pieno produktus. Vežti dešrą ar sūrį į asmeniniam vartojimui galima tik labai mažais kiekiais, bet jei vairuotojas rastis pilną krepšį lietuviškų lašinių, viskas gali baigtis dideliu baudos sąskaita. Naminiai gyvūnai – kita istoria. Šunys ir katės gali važiuoti, bet reikia mikroschemos (čipas), pasų ir vakcinos nuo pasiutligės. Be to, turi būti laikoma tam tikra laika (papildomai 30 dienų po vakcinos) prieš išvykstant, kitaip gyvūną tiesiog neįleis į šalį. Niekada nepamirštu vienos damos, kuri atėjo į pasienį su katinu be paso – buvo liūdna.

Kaip paruošti techniką, kad ji nesužlugtų kelionės metu?

Televizoriai, kompiuteriai, washing machine – visa tai jautri. Geriausia, jeigu galite, paimkite brangiausią elektroniką su savimi lėktuvu arba traukiniu. Jei tenka vežti sunkvežimiu, būtina kruopščiai uždėti putų plastiką ir užfiksuoti, kad jis nejudėtų. Yra buvę, kad atvykus į Londoną, televizorius atrodo kaip po bokso mačo. Niekada nežinai, kokia yra kelyje banga, net tada, kai vairuotojas važiuoja ramiai. (Čia turiu omenyje, kad net ir geri keliai Vokietijoje turi savo "gumbų").

Anglijos (JK) specifika ir muitinės klausimai

Kas tas "Transfer of Residence" (ToR) ir kodėl visi apie jį kalba?

Tai, galima sakyti, šventasis Gralis, jeigu norite sutaupyti pinigų. ToR01 leidimas leidžia atvežti asmeninius daiktus į JK be PVM ir muito. Jeigu jo neturite, muitinė gali apskaičiuoti 20 proc. PVM nuo jūsų daiktų vertės. Užpildyti paraišką internete nėra sunku, bet tai trunka laiko – gali praeiti savaitė ar dvi, kol gausite patvirtinimą. Geriau tai padaryti iš anksto, kai tik pradėsite galvoti apie perkraustymo organizavimą į Londoną, o ne tada, kai sunkvežimis jau stovi prie sienos.

Kas nutinka, jei nebus inventoriaus sąrašo?

Bus blogai. Tikrai blogai. Muitininkai be sąrašo neleis jums nieko praeiti. Jie turi žinoti, kas yra dėžėse, ir tai turi būti parašyta aiškiai, ne "daiktai" ar "drabužiai". Būtina nurodyti vertę (bent apytikslę) ir svorį. Vieną kartą vairuotojas užsidirbo problemų, nes sąraše buvo parašyta "virtuvės reikmenys", o viduje buvo brangus sidabrinis servisas. Muitinė maniau, kad jis bando contrabandą. Detalus sąrašas – tai jūsų draugas ir apsauga.

Ar reikia deklaruoti kiekvieną smulkmeną?

Ne iki tokio laipsnio, kad skaičiuoti kiekvieną šlepetę, bet kuo tiksliau, tuo geriau. Jei turite brangų paveikslą ar antikvarinę laikrodį, būtina tai pažymėti atskirai. Bendras "baldai" įrašas gali sukelti papildomų klausimų. Muitinės pareigūnai tikrai nemėgia, kai juos bando "apšukt" arba kai informacija pernelyg bendra. Jie nori matyti, ką jie tiksliai apmokestina (arba neapmokestina).

Ar galima vežti alkoholį be muito?

Taip, bet ribotais kiekiais. Paprastai tai laikoma 18 litrų vyno ir 9 litrai stipraus alkoholio vienam asmeniui. Jei atvežsite daugiau, turėsite sumokėti mokesčius. Dar kartą – nereikėtų bandyti įvežti pusės sunkvežimio alaus, nors Lietuvoje jis pigesnis. Rizika neapsimoka, o baudos gali būti didesnės nei sutaupyta suma. Geriau nusipirkti ten, parduotuvėje, ir ramiai gerti.

Kiek laiko trunka muitinės patikra Doveriuje?

Esant geram scenarijui – valanda, dvi. Esant blogam – diena. Jei dokumentai tvarkingi ir ToR numeris nurodytas teisingai, viskas vyksta greitai. Bet jei trūksta k nors nors, mašina gali būti nukreipta į "Red lane" (raudoną juostą) ir ten laukti kol pareigūnai atliks patikrą. Ten eilės gali būti ilgos, ypač vasarą arba atostogų metu. Viskas priklauso nuo to, kiek tobulai atlikote savo namų darbus.

Ar reikia TIR knygos arba CMR?

Jeigu tai komercinis siuntimas, taip, bet jei asmeninis perkraustymo organizavimas į Londoną, dažniausiai užtenka CMR konosamento. TIR knyga reikalinga tais atvejais, kai krovinys eina muitinės sandėliu neperžiūrėtas, bet asmeniniams daiktams tai paprastai netaikoma. CMR dokumentas yra pagrindinis, jis patvirtina, kas veža, ką veža ir kur veža. Be šio lapo niekur nepraeisi.

Kas daryti, jei prarandate daiktą kelyje?

Pirmiausia – neptiškoti. Antra – nedelsiant susisiekti su pervežėju. Visi daiktai turi būti apdrausti. Geriausios firmos tą draudimą įtraukia į kainą (bent dalį), bet reikia pasitikrinti. Jei vairuotojas patvirtina, kad pakrovė viską, o iškrauto mažiau – tai draudimo atvejis. Be to, būna, kad daiktai tiesiog nukelia į neteisingą dėžę, taigi viską reikia sistemingai persžiūrėti.

Kainos ir biudžeto planavimas

Kodėl kainos toks šuolis aukštyn palyginti su 2010 metais?

Degus, atlyginimai, ir tas pats Brexit. Dabar reikia mokėti už papildomus dokumentus, už pasienio kontrolę, o ir pats gyvenimas JK tapo brangesnis. Be to, svaro kursas svyruoja, o mes už darbą imame eurus. Taigi, perkraustymo organizavimas į Londoną brango ne tik dėl pono Džonso (premjerministro) politikos, bet ir dėl visuminės infliacijos. Anksčiau už 1000 eurų galima buvo nusipirkti pusę karališkosios armijos, dabar už tiek vos praeisi.

Kuo skiriasi kainos pagal kubą nuo plokščios kainos?

Kubinė kaina (kai mokate už kiekį) dažniausiai naudojama, kai užpildote beveik visą sunkvežimį arba dalį jo. Plokščia kaina – kai važiuojate mažesniu automobiliu (pvz., 3.5 tons vagonu). Jei turite tik keletą dėžių, geriau ieškoti dalinio krovinio (part load) galimybių. Tada sumokėsite tik už užimtą vietą. Tačiau laukti, kol surinksime kitus keleivius tame pačiame automobilyje, gali užtrukti savaitę-dvi.

Ar galima sutaupyti darydamas viską pats?

Taip, jeigu turite gerą draugų būrį, stipvias nugaras ir laisvą laiką. Bet tada ir draudimas neveikia taip, kaip turėtų. Jei nuleidžiate sofą laiptais ir ją laužote, niekas jums to neatgins. Pasamdyti profesionalus brangu, bet jie atsako už žalą. Taip pat reikia įvertinti, kad savo jėgomis vežant mašina, reikia sumokėti kuro, kelių mokesčių (Prancūzijoje, Belgijoje) ir galbūt viešbutį vairuotojui.

Kada reikia mokėti užstatą (avansą)?

Standartiškai – 30-50 proc. sutarties sumos. Tai užtikrina, kad jūsų užsakymas bus fiksuotas grafike. Niekada nemokėkite 100 proc. iš karto, nebent tai jums pažįstama firma. Esu girdėjęs istorijų, kai žmonės pavogė pinigus ir išnyko. Užstatas taip pat padengia išlaidas, jeigu klientas atšaukia kelionę paskutinę minutą – vairuotojas jau važiuoja tuščias atgal.

Kas įeiti į galutinę kainą, o kas yra "papildomai"?

Čia dažniausia kyla konfliktų. Bazinė kaina dažniausiai įeina: pakrovimas Lietuvoje, nuvažiavimas, iškrovimas Londono (arba šalies) ribose. Bet jeigu reikia naudotis liftu, o jis neveikia, arba reikia nešti daiktus 500 metrų nuo automobilio (kadangi negali stovėti prie namų) – tai papildomi mokesčiai už "manual work" (rankų darbą). Visada klauskite apie "exclusive use" (išskirtinės naudojimo) galimybę.

Ar verta įsigyti "viskas įskaičiuota" paketą?

Kartais taip, kartais ne. Jeigu esate užsiėmęs ir nenorite galvoti apie dėžes, pakavimą, demontavimą – tai geriausias pasirinkimas. Tačiau tada kaina gali būti 30-40 proc. didesnė. Jei turite laiko, pats supakuoti drabužius ir knygas gali sutaupyti nemažai. Brangiausia kainuoja pakuoti lūžtančius daiktus (stiklas, keramika), čia geriau palikti profesionalams.

Ar kainuoja brangiau vežti į Londono centrą nei į priemiesčius?

Žinoma, centras (Zone 1) yra košmaras vairuotojui. Ten reikia specialių leidimų (Congestion Charge, ULEZ), kurie kainuoja pinigų. Be to, ten labai sunkiau pristatyti dėžes – dažnai tenka nešti per visą miestą, nes sunkvežimis negali įvažiuoti į siauras gatves. Todėl pervežimas į, tarkime, Canary Wharf ar Soho kainuos brangiau nei į Ilford ar Barking.

Londono gyvenimas ir logistika: kas laukia atvykus

Ką daryti su mašina mieste, kur yra ULEZ?

Jūsų vairuotojas (ar jūs, jei važiuojate pats) turi žinoti, ar mašina atitinka Euro 6 standartą. Jei ne – mokesčiai už važiavimą zoną gali būti astronominiai (kasdien 100 svarų ar daugiau). Dabar ir didesnėje Londono dalyje viskas yra ULEZ zona. Geriausia pasirinkti pervežėją, kuris turi naują techniką, kad nebūtų nemalonumo netikėtų sąskaitų gavimo.

Ar reikia gauti leidimą stovėti (Parking Suspension)?

Tai būtina. Be to, tai ne taip paprasta – reikia kreiptis į vietinę savivaldybę (Council) prašant laikino stovėjimo draudimo kitiems vairuotojams. Tai trunka apie dvi savaites, taigi reikia planuoti iš anksto. Jei to nepadarysite, rizikuojate, kad sunkvežimis gaus baudą (PCN), o jūsų daiktai liks lauke, kol vairuotojas ras legalią vietą (kuri gali būti už 3 km nuo jūsų namų).

Ar sunkvežimis gali važiuoti per visą miestą?

Ne. Yra daug gatvių, kuriose ribojamas aukštis arba svoris. Londonas pilnas kamerų, kurios fiksuoos pažeidimus. Vairuotojas turi turėti gerą GPS navigatorių, skirtą sunkiasvoriams transportu, kuris vengia šių zonų. Vienas mano pažįstamas važiavo trumpesniu keliu per centrą ir prarado dalį stogo (nukrito į žemėlapių rodyklę), nes neįžiūrėjo aukščio ribojimo ženklo.

Kas daryti, jei gyvenu ant 4 aukšto be lifto?

Tai problema, kurią dažnai nematome iš pradžių. Jei butas be lifto, kaina tiesiog šuols aukštyn, nes reikia daugiau vyrų ir daugiau laiko. Kartais tenka naudotis specialiomis kėlėjomis pro langą (kurie taip pat kainuoja). Nenurodykite internete, kad butas "pirmame aukšte", jei jis yra "pirmame aukšte po zeme" – vairuotojai to nemėgsta (kaip ir klientai, kai sužino apie papildomą mokestį už laiptus).

Kaip elgtis su "victorian" namų siaurais laiptais?

Tenka nešti daiktus įstrižai. Buvo atvejis, kai negalėjome įvežti standartinės anglių lovų rinkinio, nes laipto sukas buvo per siauros. Teko išardyti lovą dalimis. Jeigu turite tokių baldų, apie kuriuos įtariate, kad neperės – pasakykite iš karto. Mes galime išmontuoti čia, o ten surinkti. Tai pigiau nei laukti, kol specialistas išvyks iš Londono į Lietuvą.

Ar reikia rūpintis vandens ir elektros prijungimu?

Kai atvykstate su nauju namų ūkiu, reikia įsijungti skaitiklius. Tačiau jei kalbame apie pačią atvykimo dieną – reikia, kad vandeną būtų kur nuleisti. Dažnai vairuotojai prašo šiek tiek vandens, kad nuplautų rankas po darbo. Tikrai įsitikinkite, kad namuose yra elektros, kitaip neveiks liftas (jei yra) arba neįsijungs šviestuvas, kai nešite dėžes tamsiuose koridoriuose.

Kur palikti sunkvežimį, jei neįmanoma priartėti prie namų?

Radome artimiausią vietą, kuri gali būti parduotuvės parkingas arba netoli esantis viešas parkavimas. Tada prasideda "maratonas" – nešimas su rankomis. Tokiu atveju reikia tikrai daugiau laiko. Jeigu gyvenate pietinės Londono dalyje (pvz., Croydon), ten dažniau yra vietos, bet Šiaurės Londone (pvz., Islington) – tikras chaosas.

Bėdos, iššūkiai ir patirties pasakojimai

Ar dažnai daiktai sulūžta kelyje?

Sąžiningai? Retai, jeigu pakruota gerai. Bet aš esu girdėjęs istorijų apie tai, kaip vairuotojas staiga stabdo, kad išvengtų elanio, o visa virtuvė nuskrenda į priekį. Vienintelė apsauga yra kokybiškas pakavimas. Nenaudokite senų laikraščių – jie sušlapsta ir purškia rašalą. Naudokite burbulių plėvelę. Ir dar viena dalyka – niekada neleiskite dėžėms judėti kelyje.

Kaip pasirinkti patikimą pervežėją ir nepermokėti?

Žiūrėkite ne į kainą, o į atsiliepimus. Jei kaina per maža – tai įtaringa. Gali būti, kad jie bus reikalaujami papildomų pinigų kelionės metu. Užsirašykite sutartį. Patikrinkite, ar jie turi realų adresą ne tik virtualiu biure. Dirbu šioje srityje 20 metų ir matau, kaip vienos firmos iškyla, kitos dingsta. Patikimas partneris – tai pusė sėkmės.

Kas nutinka, jei vairuotojas susirga ar užstringa?

Tai vargo variantas. Tada reikia siųsti kitą vairuotoją, kas gali užtrukti dieną ar dvi. Gerose firmose yra rezerviniai vairuotojai, bet mažose – ne. Čia perkraustymo organizavimas į Londoną tampa stresu, nes jūsų jau laukiate naujame bute be lovos. Turite kantrybės. Mes stengiamės padėti, bet mes tik žmonės, o ne robotai.

Ar tikrai reikia drausti siuntą?

Be abejo. Niekada nežinai, kas gali atsitikti. Gaisras uoste, avarija autostradoje, ar tiesiog vagystė (nors reta). Draudimas kainuoja nedaug, palyginti su turtu, kurį vežate. Neklauskite, ar "galima nedrausti" – ne, negalima. Mes neimame atsakomybės už nedraustus siuntimus, jeigu įvyksta nepageidaujamas įvykis. Tai yra jūsų rizika.

Ar verta vežti seną automobilį ar geriau jį parduoti?

Klausimas rūpestingas. Jei automobilis yra retro arba labai brangus jums dėl atminčių – vežkite. Jei tai paprastas "Opel Astra" su 300 tūkst. kilometrų – geriau parduokite čia. JK kairieji vairai (jei tai ne importas), o techninė apžiūra (MOT) ten griežtesnė. Be to, automobilio registravimas ten gali trukti mėnesį ir kainuoti pinigų. Skaityčiau, kad neapsimoka.

Ką daryti, jei randama pažeidimų iškrovimo metu?

Nedelsiant susirašinėkite su vairuotoju. Fikuokite pažeidimus nuotraukomis. Nepasirašykite pristatymo akto, kol viską nepatikrinote. Vienas klientas pasirašė dokumentus, o tada vėliau skambino, kad trūksta kojos nuo stalo. Negalėjome nieko padaryti, nes dokumentuose buvo parašyta "gauta be pastabų". Būkite atsargūs toje vietoje.

Ar dažnai pasitaiko kalbos barjerų su vietiniais?

Vairuotojai dažniausiai moka angliškai bent truputį, bet su muitinės pareigūnais arba su "Council" darbuotojais kalbos gali būti sunkios. Tačiau logistikoje kalbame tarptautine kalba – dokumentais. Jei dokumentai tvarkingi, kalbos nereikia. Bet jei reikia paaiškinti, kodėl stovite ant žaliuosios juostos – geriau turėti gugelį vertėją pasiruošęs.

Ką daryti su atliekomis (pakavimo medžiagomis) po visko?

Dėžės dažniausiai paliekamos jums. Jas galima išardyti ir išmesti, jeigu neturite kur saugoti. Kai kurios firmos gali pasiimti tuščias dėžes atgal už nedidelį mokestį (jei turi vietos), bet dažniausia jos tiesiog lieka jums. Galite jas pasidalinti su kaimynais arba parduoti "Facebook" grupėse – ten visada kas nors ieško dėžių.

Ar galima sekti savo krovinį realiu laiku?

Dauguma šiuolaikinių sunkvežimių turi GPS sekimą. Mes galime siųsti nuorodą, kur matote, kur mašina yra. Tačiau nereikėtų skambinti vairuotojui kas valandą ir klausti "kur jūs". Jis vairuoja ir negali kalbėti. Pasitikėkite procesu. Jei pasikeičia planai, mes jums pranešime.

Išvada

Na, štai ir viskas pagrindai, kuriuos norėjau pasakyti. Perkraustymo organizavimas į Londoną nėra paprasta, bet jeigu pasiruošiate iš anksto ir gerai planuojate, viskas gali būti net sklandu. Svarbiausia – neskubėkite su dokumentais ir būkite sąžiningi su pervežėju apie tai, ką turite. Niekada nežinokite 100 proc., kas gali nutikti kelyje, bet gerai paruoštas planas sumažina stresą. Sėkmės Jums naujuose namuose Londone, ir tikiuosi, kad jūsų kelia bus mažiau duobių nei mūsų keliuose.