Perkraustymo logistika tarp Lietuvos ir UK patikimas partneris: kas vyksta po kapotu

Gyvename laikais, kai judėjimas yra neišvengiamas, o perkraustymo logistika tarp Lietuvos ir UK tampa realiu iššūkiu net patramsiamiausiems. Po to, kai įvyko „Brexitas“, viskas pasikeitė – anksčiau užtekdavo tik vairuotojo teisių ir geros nuotaikos, o dabar reikia susidoroti su muitinės procedūromis, kurių paskutinis kartas taip smarkiai neapkrovė nervų sistemos. Aš dirbu šioje srityje virš dvidešimties metų ir matau viską – nuo idealiai suregentuotu pianinų pervežimų iki tų situacijų, kai vairuotojas praranda telefoną prieš pat Tilburą. Jei ieškote patikimo partnerio, turite suprasti, kad tai ne tik kaina už kubinį metrą, bet ir tai, kas nutinka tarp Lietuvos ir Anglijos, kai neregite jūsų daiktų.

Kaip tai veikia praktiškai: laikai ir maršrutai

Kiek laiko užtrunka tas perkraustymas iš Lietuvos į UK?

Nesakyčiau, kad tai fiksuotas laikas, nes viskas priklauso nuo to, ką tiksliai reikia vežti. Pavieniui automobiliui gali užtekti trijų dienų, o pilnam konteineriui su baldais dažniausiai skiruome nuo penkių iki septynių darbo dienų. Svarbu prisiminti, kad keltas nebevažiuoja kiekvieną valandą kaip anksčiau, o muitinė Anglijoje gali užstringti. Ir dar tas Londonas... jeigu reikia važiuoti į pietus ar šiaurę, pridėkite dar dieną.

Ar vairuotojas gali atvežti daiktus tiesiai į mano butą?

Tai priklauso nuo to, kur jūsų butas yra ir kokiais mažais gatveliais ten važiuoja. Didelės „safos“ (tiek 40 pėdžių, tiek 7,5 tonos) negali važiuoti į centrus dėl apribojimų, ypač Londono zona. Tada tenka reikštis mažesnėms transporto priemonėms, kas vėl brangiau. Jeigu gyvenate name su liftu ir galima stovėti prie pat įėjimo – super, bet dažniausiai tenka nešti per 200 metrų, o tai pasirodo labai pavargina, kai turi kelis dešimtis dėžių.

Kokia tikimybė, kad vairuotojas pavėluos?

Sakyčiau tiesiai – 50/50. Ne kad jie tingi, bet čia dauguma priklauso nuo kelių situacijos Vokietijoje ar Olandijoje. Buvo atveju (tarkim, prieš metus), kai vairuotojas užstrigo ties A16 magistrale dėl avarijos ir pavėlavo dviem dienomis. Geras partneris visada informuoja iš anksto, o ne tylėja iki paskutinės akimirkos.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju?

Techniškai – ne. Visiškai nelegalu sėdėti kroviniame furoje, jeigu tai nėra specialiai pritaikyta būstoma transporto priemonė, kurių yra labai mažai. Draudimas nebegalioja, o muitinė neleidžia „keleivių“ be vizų (jeigu reikia) ir kitų dokumentų. Geriau skinkite lėktuvą ar traukinį, o daiktus palikite mums.

Kaip sekamas krovinys kelyje?

Dauguma suteikia GPS stebėjimą, bet kartais tas signalius dingia tuneliuose arba kai vairuotojas nusprendžia pamiegoti poilsio aikštelėje. Būtent tokios smulkmenos sukelia stresą, kai matai, kad fura stovi vietoje jau 5 valandas. Geriausia tiesiog skambinti dispatcheriui, jis žino tikrąją būklę.

Pinigai ir kainos: kodėl brangiau nei prieš metus?

Nuo ko priklauso kaina už perkraustymo logistiką tarp Lietuvos ir UK?

Pagrindas yra kuro kaina, kuri šokuoja kaip lietuviškas oras. Tada pridėkime keltų bilietus – jie po „Brexito“ ir pandemijos pakilo gerokai. Dar svarbu, ar tai dalinis krovinys, kai reikia surasti partnerį, ar pilnas konteineris. Taip pat įeina darbo rankos Lietuvoje ir Anglijoje – čia tikrai pigu nėra.

Kiek vidutiniškai kainuoja vienas kubinis metras?

Noriu pasakyti 100 eurų, bet tai gali būti ir 200, jeigu reikia įžengti į trečią aukštą be lifto. Paprastai dalinio krovinio atveju svyruoja nuo 120 iki 180 eurų už m3. Tiesa, jeigu daugiau nei 15 m3, dažnai siūloma fura, kas gali išeiti pigiau vienetui. (Ai, turiu omenyje, kad pigiau apskritai galima susiderėti dėl visos furos).

Ar reikia mokėti užsidėjimą (deposit)?

Taip, beveik visada. Tai garantija, kad vairuotojas važiuos ne tuščias atgal, jeigu jūs nuspręsite atšaukti pačią paskutinę akimirką. Paprastai tai 20-30 proc. nuo galutinės sumos. Be to, mums reikia užsakyti keltus iš anksto, o pinigai ten grąžinami labai sunkiai.

Ar galima sumokėti gavęs daiktus?

Nerekomenduoju. Yra buvę atvejų, kai klientas pareiškia: „o, ši sofa buvo pasibrėžta“, ir atsisako mokėti. Tada mums tektų vežti tą sofą atgal į Lietuvą, kas tiesiog nuostolinga. Geriausia sutikti iš anksto, kad likutį mokate prieš iškraunant arba iškart po to.

Kokios yra paslėptos išlaidos?

Gyvenime nieko nėra nemokamo. Už lifto naudojimą Londone (jeigu reikia specialios leidimo) – tai gali kainuoti šimtus svarų. Už „trikampį“ (iškrovimas ir įkrovimas tais pačiais žmonėmis) irgi imamas mokestis. Taip pat, jeigu kelyje nutinka baisiai blogas oras ir reikia papildomai uždengti krovinią – tai papildomi darbai.

Dokumentai ir muitinė: baimės ir realybė

Kokius dokumentus reikia tur�ti išvykstant iš Lietuvos?

Pagrindinis daiktų sąrašas (inventorius). Jis turi būti detalus, ne tiesiog „baldai“, bet „sofa, 2 vnt., spinta, 1 vnt.“. Be to, reikia paso kopijos. Jeigu vežate transporto priemonę, tai visai kita istorija – ten reikia techninio paso ir draudimo. Be tvarkingo sąrašo, muitinė Anglijoje neįles.

Kas tas TOR01 numeris ir ar jis būtinas?

Tai pagrindas, jeigu persikeliate gyventi ir norite atsiskaityti su muitais ir PVM. Anglijos muitinė (HMRC) turi patvirtinti, kad jūsų daiktai yra asmeniniai, o ne parduodami. Be TOR01, gali tekti mokėti PVM (20 proc.) ir muitus, kas yra labai skaudu. Užpildyti tai galima internete, bet reikia angliškai rašyti.

Ar galiu vežti maisto produktų?

Ribotai. Labai griežtai. Mėsos, pieno produktų negalima išvis – juos tiesiog konfiskuos ir baudos didelės. Kai kurie klientai bando nešti dešras sūdytas ar kumpius, sakydami „o tai sausa“, bet muitininkas nelaukia paaiškinimų. Geriau suvalgykite čia, o ten nusipirkite naujų.

Kas nutinka, jeigu pamiršiu nurodyti daiktą sąraše?

Tai įdomu. Jeigu tai nedidelis dalykas, dažniausiai praeina, bet jeigu randa brangų kompiuterį ar paveikslą, kurio nėra sąraše, gali įtarti kontrabanda ar prekyba. Galiausiai gali tekti mokėti mokesčius už visą krovinią. Taip pat, geriau viską užrašyti, o ne vėliau aiškintis, kodėl „užmirštai“ tą televizorių.

Ar turiu būti fiziškai muitinėje?

Nebūtina. Viską gali padaryti vairuotojas arba brokeris. Bet yra vienas niuansas – jeigu jums reikia imti savo mašiną (jeigu vežama atskirai), jums teks atvykti į uostą paimti „importo leidimą“. Dažnai klientai mano, kad vairuotojas viską išspręs, bet su mašinomis Anglijoje dabar tikrai daug problemų be asmeninio dalyvavimo.

Daiktų saugumas ir rūpesčiai kelyje

Kaip užtikrinamas, kad mano daiktai nebus pavogti?

Sunku užtikrinti 100%, nes mes nežinome, kas nutinka tamsioje aikštelėje Olandijoje. Bet visi patikimi pervežėjai turi draudimą CMR, kuris dengia krovinius. Be to, vairuotojai užrakina sunkvežimius ir slepia paskutines valandas stovėjimo vietų. Vis dėlto, nereikėtų į dėžes dėti pinigų ar labai brangiausių juvelyrinių dirbinių.

Ar reikia rinkti pačiam dėžes?

Galite rinkti, bet dauguma suteikia dėžes papildomai arba įskaičiuoja į kainą. Rekomenduoju naudoti standartines dėžes, o ne senas iš parduotuvės – jos gali neišlaikyti svorio. Vienas klientas bandė vežti knygas popierinėje maišelyje... važiuodamas fura visa tai virto makulatura. Nenorite to patirti.

Kaip vežti pianiną ar tūrį?

Tai jau ypatingas reikalas. Pianinai reikalauja ne tiesiug furos, o specialios įrangos – keltų ir juostų. Paprastai tai daro atskira komanda, ne tas pats vairuotojas, kuris veža sofas. Už tai imamas papildomas mokestis, nes rizika didelė – vienas paslydimas ir tūris gali būti nulūžęs.

Kas daryti, jeigu daiktai atkeliauja su drėgmės?

Nedidelė drėgmė – normalu, ypač žiemą per keltą arba plaukiant per kanalą. Bet jeigu dėžės būna mokros, tai blogai. Geriausia užtikrinti, kad vairuotojas uždengtų krovinią audeklu ir patikrintų sandariklius. Jeigu matote vandens žymes, tūdžiu reikia pranešti ir fotografuoti, kad draudimas neatsisakytų mokėti.

Ar galima vežti važiuoklę (motociklą, keturračį)?

Taip, bet tai jau nebe „baldų“ kategorija. Ten reikia specialių priemonių užtvirtinimui, o dar reikia galvoti apie registraciją Anglijoje (DVLA). Dauguma klientų tai pamiršta ir vėliau gauna baudas už nepriregistruotą transportą. Perkraustymo logistika tarp Lietuvos ir UK šiuo atveju susieta su griežtais techniniais reikalavimais.

Realios situacijos ir patarimai iš vidaus

Ar visada vairuotojai kalbą angliškai ar lietuviškai?

Ne visada. Čia esantis didelis nukrypimas nuo idealo. Dauguma vairuotojai yra iš Rytų Europos ir kalba tik rusiškai ar lenkiškai. Jeigu jums reikia kažką paaiškinti vietoje (pvz., kur statyti dėžę), gali kilti komunikacijos problemų. Geriausia visus nurodymus rašyti žinute kurjeriui arba brokeriui, kuris tada perduoda vairuotojui.

Kokios dažniausiosios problemos su klientais?

Klientai dažnai apsiskaičiuoja tūrį akimis. Sako: „aš turiu mažai daiktų“, o atvyksta reikia 20 kubų. Tai sukuria chaosą, nes fura jau supraktyvinta kitaems klientams. Kitas dalykas – klientai bando sakyti, kad daiktai seni ir nereikalingi, kadangi negeria mokesčių (nors asmeniniai daiktai mokesčių neturi). Muitinė tai mato ir tikrina istoriją.

Ar verta rasti pigiausią variantą skelbimuose?

Nenurodyčiau. Jeigu kas siūlo vežti už pusę kainos, tai tikriausiai jis nebus pasirūpinęs draudimu arba veš tuščia fura ir ieško kažką papildomai užsidirbti. Yra buvę atveju, kai tokių „pigiausių“ pervežėjų tiesiog pagrobdavo krovinius ir reikalavo papildomo mokesčio prieš pat iškraunant. Nusipirkti ramybės brangiau, bet verta.

Kaip elgtis su pažeistais daiktais?

Pirmiausia – nufotografuokite dar prieš vairuotojo akis nepamainant padėties. Jeigu vairuotojas pasirašo „be nuomonės“ (clean sheet), vėliau gynybos nėra. Draudimo bylos trunka ilgiau nei norite, kartais net pusę metų. Todėl geriausia stebėti iškrovimą aktyviai, nors ir pavargęs.

Ar galima pasitikėti didžiausiomis pervežimo firmomis?

Didelės firmos turi gerą vardą, bet jos dažnai yra nepersonalus. Jūs būsite tik numeris jų sistemoje. Smulkesnės, bet patyrusios firmos, kurios specializuojasi būtent šiame maršrute, gali pasiūlyti dėmesį ir lankstumą. Jeigu reikia išskubus pervežimas, didelės korporacijos gali neturėti laisvo vietos grafike.

O kas su ta dabar populiaria „daline“ siunta?

Tai puikus variantas mažiems kroviniams, bet reikia kantrybės. Jūsų daiktai gali stovėti sandėlyje Vilniuje ar Kaune savaitę, laukdami, kol susirinks pilna fura. Tada dar kelios dienos kelionės. Jeigu skubiate, mokėkite už ekskliuzyvų pervežimą, kitu atveju tiesiog būkite kantrūs.

Galutiniai nusparymai ir rekomendacijos

Ką daryti, jeigu fura sugenda kelyje?

Tai retas atvejis, bet jis įvyksta. Tada tikimybė, kad jūsų daiktai atkeliaus laiku, lyg nulis. Geriausias partneris turi kontaktus su vietinėmis pagalbos komandomis visame kelyje – Lenkijoje, Vokietijoje, Belgijoje. Jie greitai surenka kitą fura ir perkelia krovinius (tai vadinama perkraunimu). Tai brangu, bet tai draudžio apimtis.

Ar galima veži gėrimus?

Kiekvienas asmuo gali vežti tam tikrą kiekį alkoholio be mokesčių (pvz., 90 litrų vyno, bet tikrai ne degtinės statinės). Jeigu daugiau – tai bus prekė, reikės mokėti akcizus. Nebandykite slėti tarp drabužių, šunys muitinėje uostoja geriau nei koks chemikas.

Kaip sudaryti tvarkingą daiktų sąrašą?

Nesirašykite „dėžė su suvenyrais“. Rašykite: „dėžė Nr. 5 – virtuvės reikmenys, indai, 10 vnt.“. Tai greičiau praeins muitinėje. Dar gera praktika – uždėti numerius ant kiekvienos dėžės ir tas pačias numerius įrašyti sąraše. Taip greitai patikrinsite, ar viskas atvyko.

Kodėl reikia gero brokerio?

Nors vairuotojas gali mokėti angliškai, brokeris žina taisykles. Jeigu kilns klausimas dėl dokumentų, brokeris gali jį išspręsti distanciniu būdu. Be jo, vairuotojas gali tiesiog atsisukti ir važiuoti atgal, palikdamas jūsų daiktus uoste. Tai labai reali scenarijų be profesionalios pagalbos.

Ar UK pirkinių mokestis (VAT) įtakoja perkraustymą?

Jei pervežate naujus daiktus, kuriuos nupirkote Anglijoje ir norite atvežti į Lietuvą, taip, galios PVM. Bet jeigu tai jūsų seni baldai, išsivežti iš Lietuvos į Angliją (Transfer of Residence), PVM netaikomas. Svarbiausia parodyti pirkimus ar įrodymus, kad daiktai ne nauji.

Ar galima derėtis dėl kainos?

Visada galima pabandyti. Jeigu jums nereikia daiktų iškrovimo į vidų (paliekate prieš namus arba sandėlyje), kaina gali kristi. Taip pat, jeigu lankstumos su datomis – leidžiate vairuotojui atvykti tarp savaitės ir ne šeštadienį – tai taip pat sutaupo pinigų. Logistika – tai lankstumas.

Kas daryti, jeigu dėžės atkeliauja su įbrėžimais?

Tai rodo, kad krovinių vienoje furoje buvo per daug arba blogai užtvirtinta. Jeigu viduje dalykas nenukentėjo, gerai, bet jeigu lūžo koja nuo stalų – rašykite pretenziją. Nenuvertinkite to, kad vairuotojas gali būti pavargęs, bet tai neleistinas atleidimas.

Ar reikia bijoti tirti (inspekcijos) uoste?

Taip, tai nervu dalykas. Bet jeigu jūsų dokumentai tvarkingi, o daiktai asmeniniai, inspekcija trunka valandą. Tikrai nereikėtų būti ten su nelegaliomis vaistais ar ginklais. Anglijos saugumas dabar labai griežtas, netgi dėl mažų dalykų.

Kaip apmokėti pervežimą?

Banko pavedimas yra standartas. Niekada nesiųskite pinigų į asmeninę sąskaitą vairuotojo. Mokėkite įmonės, su kuria turite sutartį, sąskaitą. Tai vienintelis įrodymas teisme, jeigu kas nors negerai.

Ką daryti su nešiojamuoju kompiuteriu?

Gerai, kad paklausėte. Nešiojamus kompiuterius, telefonus, brangius laikrodžius geriausia vežti su savimi rankiniame lagamine. Jeigu paliksite furoje ir ji bus apgrobtas (nors retai, bet nutinka), draudimas gali neįvertinti duomenų praradimo ar emocinės vertės.

Ar galima veži augalus?

Galima, bet tik su šaknimis be žemės. Anglija labai bijo kenkėlių, todėl žemė turi būti nuplauta. Jeigu randa šiek tiek žemės, visas augalas gali būti sunaikintas vietoje. Geriau palikti senus kaktusus kaimynams ir nusipirkti naujų Londone.

Ką daryti, jeigu vairuotojas bando prašyti pinigų „vadybai“?

Nemokėkite nieko daugiau, nei buvo sutarta sutartyje. Tai apgaulė. Viskas turi būti įrašyta. Jeigu jis sako, kad reikia „priekabos mokestį“, kurio nebuvo, skambinkite mums arba policijai. Tai nepriimtina elgsena.

Ar verta pirkti papildomą draudimą?

Standartinis CMR draudimas dengia apie 10-12 eurų už kilogramą. Jeigu vežate brangius meno kūrinius ar vintage drabužius, tai gali neužtekti. Tada verta pasidomėti „all risk“ draudimu. Nors tai kainuoja, bet ramybės nepervoki.

Kaip pasiruošti išsikraunant?

Palikite aikštelę laisvą. Jeigu sniegas ar ledas, apšluokite. Vairuotojai nemėgsta važinėti su dėžėmis ant ledo. Ir dar vienas dalykas – pasirūpinkite rakinamais durimis, kad niekas neišneštų daiktų iš koridoriaus, kol vairuotojas neša kitą dėžę.

Ar tiesiog perkraustymo logistika tarp Lietuvos ir UK yra tokia sudėtinga? Gali būti, kad ir ne, jeigu pasirinksite tuos, kurie jau ne vieną sykį nukeliavo tą kelią. Svarbiausia – neapsisemti pigumu ir būti sąžiningas dokumentuose. Tada viskas praeisi glotniai, o jūsų baldai atsiras naujuose namuose sausai ir sveiki.