Perkraustymo komanda į Londoną: patikimi ir greiti

Sunku įsivaizduoti, kaip anksčiau gyvendavome be šių visų technologijų, bet vienas dalykas liko tas pats – perkraustymas į užsienį visada yra didelis stresas. Ypač kai kalbame apie Jungtinę Karalystę. Dvidešimt metų šioje srityje praleidau, ir galiu pasakyti, kad maršrutas į Londoną nėra lengvas pasivaikšciojimas parku. Muitinė, Brexit, londynietiški spūstys... O jei dar pasirenkate blogą pervežėją? Tada tai tampa tikru košmaru. Todėl reikalinga tikrai patikima perkraustymo komanda į Londoną, kuri žino, ką daro, ir neprivers jus jaudintis dėl kiekvieno susidėvėjusio stalčiaus. Taigi, kaip tai iš tikrųjų veiksta ir ką turėtumėte žinoti?

Bendrai apie kainas, laiką ir pasiruosimą

Kiek laiko užtrunka kelionė iš Lietuvos?

Viskas priklauso nuo to, ką vairuotojas pasako, o jie dažnai sako, kad „vyksta be stabdžių“. Paprastai, jei tik važiuojame, tai iki Londono užtrunkame apie 30–36 valandas, jei kelyje nėra didelių avarijų arba neblogai slypi Olandijoje. Bet nepamirškite, tai yra gryvas važiavimo laikas be išsiuntimo ir iškrovimo. Reali situacija dažnai atrodo taip: išvykstame pirmadienį, o antradienio pavakarę jau būname vietovėje. Tačiau jei reikia surinkti krovinius iš keleto vietų Lietuvoje, pridėkite dar vieną dieną. Kartais tyčiojames, kad geriau važiuotumėme dviračiais, nei stovėtume ties Calais, kai ten kyla problemų.

Ar brangu kainuoja toks pervežimas?

Žinoma, kainos nėra tokios mažos, kaip buvo prieš dešimt metų, kuras nebe tas pats. Už standartinį vieno kėbulo pervežimą į Londoną reikėtų numatyti nuo 1200 iki 2000 eurų, priklausomai nuo to, kiek daugiau ne 0.8 kubo turite. Jei turite pilną namų ūkį, kaina šoktels iki 3–4 tūkstančių. Tiesa, pasitaiko „kišenių“ pervežėjų, kurie važiuoja be PVM mokėjimo, bet jų draudimas... na, geriau neaprašinėti. Perkraustymo komanda į Londoną turi būti ne tik pigi, bet ir saugi, o tai kainuoja. Nemanau, kad verta taupyti ant to, kas jums brangiausia.

Ką daryti, jei pasirodo, kad daiktų yra daugiau nei planavote?

Tai kasdieninė situacija. Klientas sako: „Tik dvi sofa ir kelios dėžės“, o atvažiavęs matome, kad reikia pusantro kėbulo. Geriausia būti sąžiningam iš pradžių, nes jei vietos nebus, teks palikti kažką pirmame reide. Nereikia bijoti klausti – mes visada galime pridėti priekabą arba paimti didesnę mašiną, jei anksčiau pranešate. Vieną kartą teko netgi dėžę su daiktais vežti vairuotojo gurdame (tikrai nedidžią), bet tai nėra standartinė praktika. Geriau tiesiog išmatuoti tą savo turtą bent apytiksliai.

Ar galima keliauti ir savaitgaliais?

Galima, bet kiekvienas myliuoja savo laiką. Jei jums reikia, kad atvyktume būtent šeštadienį ryte, tai kainuos brangiau, nes vairuotojai taip pat nori ilsėtis. Be to, Londono centre savaitgaliais gali būti sunkiau užsibrėžti vieta parkavimui dėl festivalių ar lenktynių. Geriausia derėtis dėl darbo dienų – pirmadieniais-penktadieniais yra ramiau ir greičiau pro muitinę praeina. Nors, jei esate desperatas, mes nenusisuksime, tik sužinoskite, kad tas papildomas mokestis už viršvalandžius įeis į sąskaitą.

Ar verta rūpintis draudimu?

Absoliučiai taip. Net jei jūsų brolis sako, kad „nieko nenutiks“, aš mačiau, kaip sunkvežimis pavažiavo į duobę Olandijoje, ir visa virtuvė nuskilo. Įprastas draudimas apima tik 3–5 eurų už kilogramą, kas tiks seniems drabužiams, bet nebrangioms technologijoms ar antikvariatui. Rekomenduoju pasidomėti „All risk“ draudimu. Taip, jis brangesnis, bet kai braižoma 2000 eurų vertės gitara, tuoj pat suprantate, kodėl to reikėjo. Gerai, kai perkraustymo komanda į Londoną pasiūlo platų draudimo pasirinkimą.

Kiek laiko užtrunka daiktų išsiėmimas?

Jeigu viskas yra paruošta – dėžės uždarytos, baldai išmontuoti – tai vieno buto išsiėmimas trunka apie 3–4 valandas. Bet jei dar reikia išsukinti stalą, kurį vartojate jau 20 metų, o varžtai sušuvę... tai gali užtrukti ir visą dieną. Patariu viską pasiruošti iš anksto, tai taupyti ne tik jūsų, bet ir mūsų laiką. Niekas nenori mokėti už tai, kad vairuotojas stovi lauke ir laiko jums šviesą, kol jūs ieškote raktų nuo palėpės.

Ar galima vežti maistą?

Galite, bet labai atsargiai. Muitinė UK yra griežta dėl mėsos ir pieno produktų iš ES. Jei atvešite dešrą, kuri yra su lapinio maršalo, ją tiesiog konfiskuos. Kai kuriems klientams nepavyko nusipirasti savo mėgstamo sūrio, nes jis nebuvo originalios pakuotės. Geriau suvalgyti viską geriausią kelyje, o į Londoną vežti tik džiovintus produktus arba tuos, kurie yra originaliai uždaryti ir su angliškais etiketėmis (nors ir tai ne garantija).

Dokumentai, muitinė ir biurokratinės kluptys

Kokius dokumentus reikia paruošti?

Sąrašas nėra milžiniškas, bet jei prarasti vieną, stoviems. Reikės asmens dokumento (pasas arba ID kortelės), vairuotojo teisės (jei važiuojate patys), o jei daiktai ne jūsų – rašytinis įgaliojimas. Taip pat būtina turėti krovinių sąrašą, kitaip tariant, „packing list“. Nereikia jį daryti itin detalaus, bet „baldai“ be konkretaus kiekio nepraės. Vieną kartą teko laukti valandą pasienyje, nes vairuotojas užmiršo pasiimti savo sutartį su mumis. Būkite protingesni.

Kas yra Transfer of Residence (ToR) relief?

Tai tas dalykas, kuris gali padėti jums nenusimokęs PVM ir muito, jei persikeliate gyventi į JK ilgam. ToR numeris gaunamas iš JK mokesčių tarnybos (HMRC) ir jis reikalingas muitinės deklaracijai. Be jo, gali tekti mokėti 20 proc. PVM už naujus daiktus, pvz., ką nusipirkote prieš metus. Procesas trunka kelias dienas, taigi, nedelskite iki paskutinės. Perkraustymo komanda į Londoną gali padėti su tuo, jei jos darbuotojai tikrai išmano tą sritį, o ne tik „važiuoja ir vezė“.

Ar sunku gauti ToR numerį?

Iš tiesų ne, jei turite prieigą prie interneto. Užpildote formą svetainėje, nurodote, kad persikeliate gyventi, ir laukiate atsakymo el. paštu. Kartais jie gali paprašyti papildomų įrodymų, pvz., darbo sutarties ar nuomos kontrakto Londone. Buvau atvejų, kai klientams atsisakė, nes jie nebuvo užsiregistravę JK adresu. Na, logiška – jie nori įsitikinti, kad tikrai persikeliate, o ne nešate prekes pardavimui.

Ar tikrinami pasai kiekvieną kartą?

žinoma, ypač po Brexito. Anksčiau buvo lengviau, dabar reikia parodyti pasą arba ID korteles kiekvienam asmeniui, kuris važiuoja sunkvežimiu (net ir jei tai tik keleivis). Jei vairuotojas yra trečiosios šalies pilietis (pavyzdžiui, ukrainietis ar baltarusis), reikės vizos arba leidimo gyventi JK. Tai gali sudėtingti situaciją, jei perkraustymo komanda į Londoną pasamdė pigią darbo jėgą iš užsienio. Geriau klausti iš anksto, kas vairuos.

Kas nutinka, jei pamiršau vieną dokumentą?

Tada prasideda smurtas. (Šipulys). Tiesiog prasideda ilgos paaiškinimai ir telefonai. Galima bandyti išsiųsti dokumentą elektroniniu būtu, jei turiite skenerį, bet ne visi muitininkai to priima. Kartais galima praeiti su bauda, jei trūksta nereikšmingo lapo, bet jei nėra ToR numerio arba asmens dokumento, gali tekti grįžti atgal arba palikti krovinį sandėlyje pasienyje. O tas sandėlis... kainos ten tokios, kad norėsi verkti.

Ar galima vežti vaistus?

Galima, bet tik su receptu ir originaliomis pakuotėmis. Jei turite didelį kiekį stipriųjų vaistų, būtinai pasilikite gydytojo išrašą. Muitinė labai susirūpinta narkotikų prekyba, todėl net vaistus nuo galvos skausmo gali patikrinti labai detaliai. Nederėtų bandyti vežti kažką įtarauso be recepto, tikrai neapsimoka. Geriau pasidaryti rezervą Londone, nors ir ten medicininė paslauga ne pigi.

Ar saugu vežti brangius elektroninius prietaisus?

Vežkite, bet nešykite juos pačiuose sunkvežimio kabinoje arba priešais vairuotoją, jei tai neįmanoma. Geriausia juos padėti į vidų, tarp tų dėžių su drabužiais, uždengti antklodežiu. Muitininkai mėgsta „užkabinti“ naujus nešiojamus kompiuterius ir telefonus, jei jie atrodo kaip prekybinis kiekis. Jei turite tris vienodus iPhone dėžes, gali tekti įrodinėti, kad jie ne skirti pardavimui. Asmeniniai daiktai paprastai nebekainuoja muito, tačiau įrodymai reikalingi.

Ar turiu deklaruoti visas detales?

Būtina deklaruoti viską, kas yra brangesnė nei tam tikra suma (paprastai tai apie 300-400 eurų). Nereikia rašyti kiekvieno šaukštelio, bet „virtuvės įranga, 500 kg“ bus per daipati. Geriau parašyti „indaplovė, viryklė, šaldytuvas“ su jų apytikrėmis vertėmis. Muitinė turi matyti, kad tai nėra prekybinė siunta. Kartais klientai bando nuslėpti brangiausius daiktus, bet tai tiesiog kviečia bėdų.

Kas dėl alkoholio rūšių?

Alkoholis – tai atskira tema. Jei atvešite porą butelių vyno sau, nieko blogo. Bet jei bandysite atvežti 20 butelių degtinės, jums gali uždaryti duris. Yra mokesčių limitai, kurių negalima viršyti asmeniniam naudojimui. Be to, alkoholis turi būti originalioje pakuotėje. Viena kartą teko matyti, kaip konfiskavo visą vyno kolekciją, nes klientas neįvedė jų į deklaraciją, manydamas, kad tai „dovana“. Tokių dovanų muitinė nemėgsta.

Ar tikrai reikalingas T1 dokumentas?

Na, čia aš šiek tiek pasiklydau (ar ne T2?). Pagalvokime... Jei keliaujate iš ES į JK ir norite taikyti ToR lengvatą, tai dažniausiai naudojame eksporto deklaraciją (EX1), o T1 naudojamas tranzito. Aš ne esu ekspertas muitinės koduose, bet mūsų logistas žino. Jums kaip klientui svarbu žinoti, kad mums reikia sąrašo, o mes jau susitvarkome su tuo popierizmu. Nebijokite klausti mūsų apie tai, mes čia ne pirmą kartą.

Kelionės subtilybės: kelyje, vandenyje ir Londone

Keliaujame keltu ar Eurotuneliu?

Abu variantai turi privalumų. Keltas yra lėtesnis, bet galima išeiti pasivaikštioti ir nupirkti pigesnių degalų (jei žinai kur). Tuneliu pervežimas greitesnis – tik 35 minutės ir esi Anglijoje. Tačiau jei vairuotojas bijo uždarų erdvių, keltas gali būti geriau. (Šiaip ar taip, tunelyje dažniau užstringa dėl techninių gedimų nei keltas). Mes dažniausiai renkames keltą dėl lankstumo, bet perkraustymo komanda į Londoną gali pasiūlyti ir kitą variantą priklausomai nuo grafiko.

Ar vairuotojai ilsisi poilsiautojų zonose?

Privalo, tai ne jų pasirinkimas, o įstatymas. Sunkvežimių vairuotojai turi griežtai reglamentuotas poilsio valandas. Jei matote, kad vairuotojas užtrunko ilgiau, nei planavote, greičiausiai jis tiesiog privalo išsimiegti. Negalima jo versti važiuoti be poilsio, tai pavojinga ir nelegalu. Geriau palaukti valandą ilgiau, nei turėti avariją kelyje dėl nuovargio. Mes stengiamės planuoti maršrutą taip, kad poilsiai būtų logiškai įterpti.

Kas nutinka, jei sugenda mašina kelyje?

Tai blogiausias scenarijus, bet mes turime draudimą „Casco“ ir pagalbos paslaugas kelyje. Jei įvyksta gedimas, mes kviečiame techninę pagalbą. Jei dėl to vėluojame, mes pranešame jums. Kartais teks perkrauti daiktus į kitą mašiną, tai užtrunka, bet užtikriname, kad krovinys pasieks tikslą. Vieną kartą mums užsidegė variklis Vokietijoje, bet dėl greito reagavimo spėjome pristatyti daiktus su dienos vėlavimu.

Ar galiu sekti, kur yra mano daiktai?

Dauguma šiuolaikinių sunkvežimių turi GPS sekimo sistemas. Galime suteikti jums nuorodą, kur matysite mašinos vietą realiu laiku. Tačiau nereikėtų skambinti vairuotojui kas valandą ir klausti „kur jūs“. Jis vairuoja, negali kalbėti telefonu. Geriau žiūrėti žemėlapį ir kantriai laukti. Jei matote, kad mašina stovi vietoje jau 5 valandas, tada galite pasidominti, gal jis miega arba yra techninis gedimas.

Kaip su parkavimu Londone? Čia tikrai baisu.

Taip, tai viena didžiausių bėdų. Londono centre vietos sunkiai randamos, o rezervuoti vietos reikia iš anksto. Reikėtų pasirūpinti „parking suspension“ leidimu savivaldybėje, jei norite užstoti prieš namą. Be to, yra didelės baudos už tai, jei užstojate „Red Route“. Mūsų vairuotojai žino, kur galima trumpam užsistoti, bet niekas negarantuoja, kad neatsiras „parking warden“ su baudos lapeliu. Jums reikės to suvokti ir, reikia, gali tekti mokėti tą baudą (arba mes susitarsime, kas tai padaro).

Ar reikia mokėti už įvažiavimą į miestą (Congestion Charge)?

Taip, jei važiuojame į centrą (North/South Circular ribose). Dabar jau turi būti ULEZ zona, kurioje taikomi mokesčiai už ne ekologiškus automobilius. Mūsų mašinos yra naujos, taigi tenka mokėti ULEZ mokestį, kurį įtraukiame į sąskaitą. Tai apie 12-15 svarų per dieną. Jei gyvensite už miesto ribų, to mokėti nereikės. Geriau iš anksto pasakyti adresą, kad galėtume suskaičiuoti galutinę kainą be staigmenų.

Kas dėl ULEZ zonos?

Jau minėjau, bet tai svarbu. Nuo 2023 metų zona išsiplėtė visai Londonui. Jei turite seną sunkvežimį, jis tiesiog negalės važiuoti į miestą be didelių baudų. Mūsų perkraustymo komanda į Londoną naudoja tik Euro 6 standarto mašinas, tai mums leidžiama važiuoti. Jei kas nors pasiūlys pigiau, su senu „šrotu“, tikrai gausite baudą, kuri bus didesnė nei už perkraustymą.

Ar išvešite daiktus tiesiai į butą antrame aukšte be lifto?

Galime, bet tai papildomas darbas. Jei nėra lifto, kiekvieną kilogramą reikia nešti laiptais. Tai užtruks ilgiau ir kainuos brangiau. Paprastai taip darome, jei yra bent du vairuotojai. Vienam vairuotojui nešti sofos laiptais yra per daug sunku ir pavojinga jo nugarai. Jei žinote, kad lifto nėra, pasakykite iš anksto, kad atsiųstume papildomą pagalbininką.

Kas daryti, jei naujieji šeimininkai neleidžia įsileisti?

Tai reta, bet įmanoma situacija. Jei dar neesate oficialiai atidavę raktų, gali kilti problemų. Geriausia, kad jūs būtumėte ten prieš atvykstant mums. Jei jūsų nėra, reikėtų turėti įgaliojimą arba gauti leidimą iš agento. Mes negalime priversti duris atidaryti, jei namų savininkas prieštarauja. Tokiu atveju teks laukti arba vežti daiktus į sandėlį (taip, papildomai).

Ar galite palikti daiktus sandėlyuke, jei dar nėra buto?

Taip, mes turime partnerių sandėliuose Londone ir jo apylinkėse. Galima sudaryti trumpalaikę sandėliavimo sutartį, kol surasite būstą. Tai gana populiari paslauga tiems, kurie atvyksta anksčiau nei jų nuoma prasideda. Kaina priklauso nuo tūrio ir laiko, bet paprastai tai nėra taip brangu, kaip viešbutyje gyventi su visais daiktais.

Apgyvendinimas ir buitis po atvykimo

Ar mano elektros prietaisai veiks Anglijoje?

Jungtinėje Karalystėje yra 230V įtampa, kaip ir pas mus, taigi techninių problemų nebus. Bet kištukai yra kitokie (Type G). Reikės adapterių. Jei turite daug prietaisų, geriau nusipirkti keletą universal adapterių arba pakeisti kištukus ant didelių daiktų (šaldytuvas, skalbyklė) iš karto. Nesinaudoti adapteriais nuolat, ypač didelės galios prietaisuose, nėra saugu – gali perdegti kontaktas.

Ar verta vežti pianiną?

Pianinas yra jautrus daiktas. Jei tai tikrąją vertę turintis instrumentas, gali tekti specializuotems pervežėjams. Mes galime perkelti paprastą pianiną, bet jei tai „Steinway“, geriau ieškoti specialistų su specialia įranga. Be to, įsidėkite į galvą, kad jei butas antrame aukšte be lifto, kaina bus astronominė. Londono gyventojai dažnai nusiperka pianiną vietoje, kad išvengtų šio galvos skausmo.

Ar galiu vežti savo dviratį?

Žinoma, dviračiai Londone labai populiarūs. Geriausia jį išmontuoti (nuleisti ratus, nuimti vairą) ir supakuoti į dėžę, kad neišsiraižytų kitų daiktų. Jei ne, pakarsime jį ant specialios stovo viršaus. Tik patikrinkite, ar dviratis nėra per daug brangus, kad nepridėtumėte per daug vertės deklaracijoje (nors daiktai, naudoti ilgiau nei 6 mėn., paprastai be muito).

Ar padėsite išpakuoti daiktus?

Galime, tai papildoma paslauga. Vairuotojai gali išnešti dėžes į tas patalpas, kuriose reikia, ir atidaryti jas. Jei norite, kad mes surinktume baldus ir išmesime visą kartoną į šiukšliadėžę, tai kainos dar labiau šoks. Tačiau dauguma klientų nori tai padaryti patys, kad tiksliai žinotų, kur kas yra. Sakyčiau, tai klausimas pinigų, ne galimybių.

Kaip elgtis su smulkmenomis, pvz., šukomis ar kosmetika?

Geriau viską sudėti į dėžes arba krepšius. Neliudykite mašinos su atidarytomis dėžutėmis, viskas iškris ir pasimes. Ypač vaistų ar brangios kosmetikos – geriau turėti rankinį bagažą su svarbiausiais dalykais, kurį pasiimate su savimi į keleivinį automobilį ar lėktuvą. Nieko nepasakysiu, jei pavogsiems tuos tušinukus, bet jei dingsta vaistai ar brangiai apyrankės, tada būna liūdna.

Ar reikia mokėti už pirkinių išnešimą?

Jei kalbame apie tą patį perkraustymą, tai ne, tai įeina į kainą. Bet jei atvykstate ir sakykate: „Eikite į parduotuvę, nupirkite 5 čiužinius“, tai tai jau ne perkraustymas, o paslauga. Mūsų darbas yra pergabenti jūsų daiktus iš taško A į tašką B. Už papildomus užduotis reikia susitarti atskirai, ir mes už jas papildomai įkainojame, nes vairuotojo laikas – tai pinigai.

Kaip susitarti dėl mokėjimo?

Standartiškai reikalaujame 30 proc. avanso, kai sutariame, ir likusią dalį – kai krovinys pasiekia tikslą arba prieš išvykstant. Galima mokėti banko pavedimu arba grynaisiais (nerekomenduojama didelių sumų vežti su savimi). Nebijokite prašyti sąskaitos-faktūros, tai jūsų apsauga. Jei kas nors nori tik „grynųjų be dokumentų“, bėkite nuo jo toli.

Ar verta rūpintis draudžiamaisiais daiktais iš anksto?

Absoliučiai taip. Nereikėtų bandyti vežti ginklų (net šaškų), aerozolių, degiųjų medžiagų ar augalų. Augalų muitinė tikrina labai griežta dėl kenkėlių. Vieną kartą teko mesti visą kliento sodą, nes buvo žemės ant šaknų. Geriau palikite tą vazą Lietuvoje ir nusipirkite naują Londone, nes nervų išlaidos bus didesnės.

Kas liko pasakyti?

Viskas su tuo susiję yra apie planavimą ir pasitikėjimą. Nors aš jau 20 metų šioje srityje, vis dar stebiuosi, kaip žmonės pasitiki savo turtą atsitiktiniams vairuotojams be sutarties. Jei renkatės perkraustymo komanda į Londoną, skaitykite atsiliepimus, klauskite draudimo ir būkite sąžiningi apie savo daiktų kiekį. Londonas nuostabus miestas, o perkraustymas turi būti tik mažas techninis žingsnis link naujo gyvenimo, o ne bėda.