Perkraustymo kainos baldams į Jungtinę Karalystę: Ką tikrai reikia žinoti

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus ir, turiu pasakyti, situacija lauke pasikeitė nepažįstamai. Vakar kalbėjau su kolega iš Kauno, sakė, kad kainos šoka kaip surusęs šuo, bet klientai vis dar nori „taip kaip buvo prieš penkerius metus“. Negaliu jų kaltinti, visi norime taupyti. Tačiau, kai kalbame apie perkraustymo kainas baldams į Jungtinę Karalystę, reikia aiškiai suprasti – pigu bus tik tada, kai aš su vairuotoju nuspręsime važiuoti tuščiais ir pasiimti jūsų dvidešimt dėžių be pelno. O to retai kas būna.

Pagrindinės perkraustymo kainos baldams į Jungtinę Karalystę sąlygos

Kiek vidutiniškai kainuoja perkraustymas į JK iš Lietuvos?

Čia nėra vieno atsakymo, bet stengsiuosi numesti realius skaičius. Jei turite butą ir reikia nuvežti apie 10–15 kubinių metrų baldų, turėtumėte numatyti biudžete maždaug nuo 1200 iki 1800 eurų. Viskas priklauso nuo to, kur būtent Lietuvoje esate ir kur į JK važiuojate. Jei reikia važiuoti gilyn į Škotiją ar Velsą, kainos didėja, nes vairuotojas praranda dieną grįžtant.

Ar kainuoja labai brangiai, jei turiu tik kelis baldus?

Taip, maži siuntiniai iš tiesų kainuoja brangiau vienetui. Vairuotojas turi eiti 1500 kilometrų viena kryptimi, degalai, keltai, jo užmokestis. Jei jis pasiima tik vieną sofą, jis negalės uždirbti tik iš jos. Todėl dažniausiai rekomenduoja laukti, kol susirenka „dalinis krovinys“ (part load), arba mokėti už visą vietą automobilyje, nors ji ir tuščia.

Kodėl kainos skiriasi tiek stipriai tarp firmų?

Pačios paprasčiausios priežastys – automobiliai ir draudimas. Viena firma gali siūlyti seną „Scania“ be jokio šaldymo ar stabdžių priežiūros, kita – naują „Volvo“ su visomis privalomomis licencijom�. Dar yra tos firmos, kurios tiesiog perka reklamuojasi pigiai, o paskui pakelia kainą jau kelyje (arba dingsta su daiktais). Geriausia perkraustymo kainos baldams į Jungtinę Karalystę pasiūlymai turi būti fiksuoti, be jokiu „gali būti papildomai“.

Kokia yra kuro įtaka kainai?

Dabar didžiausia problema. Kai aš pradėjau dirbti, degalai kainavo pusantro litro (na, tiksliau, euro). Dabar jie svyruoja, bet vis tiek tai didžiausia išlaida. Ir vairuotojai negali tiesiog taupyti kuro važiuodami 60 km/h greitkelyje, nes tada jie nebeatvyks laiku. Kuro kainos pokyčiai tiesiogiai įtakoja galutinę sumą, kurią mokate.

Ar galima kažkaip taupyti ant pakavimo?

Galima, bet rizikinga. Jei patys supakuosite į savo senas, minkštas dėžes, o vairuotojas jas užkraus, ir dėžė suirs – niekas jums to neatsakisins. Mūsų (tarkim, mane) patirtis rodo, jog pigiau nusipirkti geras dėžes iš mums už keletą dešimčių eurų, nei paskui keisti lūžusį veidrodį ar tėvų spintelę.

Dokumentai, muitai ir „angliški“ reikalai

Kas tas ToR01 numeris ir ar jis būtinas?

Tai svarbiausias dalykas dabar. ToR01 (Transfer of Residence) leidžia atvežti daiktus į JK be muito ir PVM. Be jo, gali tekti mokėti 20% mokestį nuo vertės. Be ToR01 perkraustymo kainos baldams į Jungtinę Karalystę išauga ne dėl transporto, o dėl biurokratinio „marazmo“. Gaukite šį numerį iš anksto, nes proceso trukmė gali užtrukti savaitę ir daugiau.

Ar sunku gauti ToR01?

Nebūtina sunku, bet erzinantis. Reikia užpildyti formą internete, įrodymus, kad gyvenote ne ES mažiau 12 mėnesių, ir pateikti sąrašą daiktų. Kartais juos klauso apie tai, kas parašyta sąraše – pvz., „kodėl atvežiate šiuos tris skuterius?“. Geriausiai viską parašyti tiesiai ir lietuviškai, arba angliškai jei mokate (tikriausia reikės vertėjo, nebent mokate gerai).

Kas nutinka, jei pamiršiu paminėti kokį daiktą sąraše?

Esu matęs situaciją, kai vairuotojas prasibrauna į Anglijos uostą (Doverį arba Folkestone), o muitininkas aptinka neįrašytą dviračią. Tuomet gali būti bauda arba reikalavimas sumokėti mokestį nuo to dviračio vertės. Geriau sąraše parašyti „baldai ir asmeniniai daiktai“ apskritai, nei detaliai išvardinti kiekvieną knygą (knygų muitininkai beveik neklausia). Bet brangius dalykus geriau išvardinti.

Ar reikia deklaruoti viską iki paskutinio euro?

Ne iki paskutinio, bet sąžiningai. Muitininkai nėra kvaili, jie mato, kas yra „naudoti baldai“, o kas – naujas neperrištas televizorius. Jei atvežsite naujus kompiuterius, jie gali sakyti, kad tai ne asmeniniai daiktai, o prekyba. Tada ir gali būti problemų. Tarkim, jei atvežate 5 nešiojamus kompiuterius, tai jau neasmeninis daiktų kiekis.

Kas dėl alkoholio ir cigaretės?

Tai yra atskira istorija. Negalite pasakyti, kad „va, tai mano asmeniniai daiktai“. Alkoholis ir tabakas turi savo apribojimus, ir už juos reikia mokėti mokesčius (akcizus), jei viršijate limitą. Nenaudokite perkraustymo sunkvežimio kontrabandai, man pačiam teko girdėti, kai tokius vairuotojus tiesiog pasiunčia atgal su pilnu sunkvežimiu, o daiktus konfiskuoja.

Kelionės eiga ir vairuotojai

Kiek laiko trunka kelionė į JK?

Standartiškai, jei važiuojame tiesiai, tai 2–3 dienos. Bet realybėje (ypač dabar) gali užtrukti ir 4 dienas dėl eismo angliškose autostradose arba uosto uždelkimų. Vėlgi, kalbant apie perkraustymo kainas baldams į Jungtinę Karalystę, laikas taip pat yra pinigai – vairuotojų poilsio laikas yra griežtai reglamentuojamas, jie negali važiuoti 24 valandas.

Ką daryti, jei vairuotojas užstrigs uoste?

Tai nutinka dažniau, nei norėtum. Britų muitinė (HMRC) dabar yra labai griežta. Jei trūksta kokio nors lapelio, ji gali sulaikyti sunkvežimį. Tada klientas laukia. Mums dažnai tenka skambinti ir aiškinti situaciją. Geriausia turėti vairuotojo numerį ir sekti, kur jis yra, o ne tik laukti prie durų.

Ar vairuotojas padės iškrauti?

Taip, jei tai įtraukta į kainą. Bet nereikia tikėtis, kad jis neš didžiulę spintelę į penktą aukštą be liftas vienas. Jei tokios galimybės nėra, reikia tartis „rankų pagalbos“ vietiniame (JK) galu. Paprastai vairuotojas už krauną ir iškrauną prie pat sunkvežimio, o toliau – jūsų (arba mūsų partnerių) reikalas.

Ar saugu duoti raktus nuo namų vairuotojui?

Žinoma, jei tai patikima firma. Aš asmeniškai visada duodu savo vairuotojams instrukciją – nerodyti raktų niekam kitam, neužrakinti juos viduje (kaip tai nutiko vienam mano kolegai prieš metus... (tai yra, raktai liko viduje, o vairuotojas užsidarė lauke, gelbėjome su „gaisrininkais“)). Pasitikėjimas čia svarbiausia.

Ar galima sekti savo daiktus realiu laiku?

Dauguma šiuolaikinių firmų turi GPS stebėjimą. Aš pasakau klientams – rašykite man tiesiogiai „žinutę“, aš pažiūrėsiu, kur yra vairuotojas. Ten, kur nėra signalo (pvz., jūros dugne kelyje arba kažkur kalnuose Velse), gali būti tyla, bet tai normalu. Nevisada pavyksta atsakyti iš karto.

Rizikos, problemos ir nepatogios tiesos

Kas nutinka, jei kažkas sulūžta kelyje?

Turi būti draudimas. Pirkdami paslaugą, prašykite parodyti draudimo polisą. Jei jis neparodo, bėkite. Jei sulūžta, reikia susirašyti aktą vietą (su nuotraukomis) ir pateikti reikalavimą draudimo kompanijai. Be to, aš visada patariu nevežti labai brangų daiktų (kaip šeimos lobiai, tūkstančių eurų vertės paveikslai), jei jie nėra specialiai supakuoti.

Ar dažnai dingsta daiktai?

Sąžiningai? Smarkai sumažėjo dėl GPS ir kamerų, bet vis dar galima užkliūti į „gudrius“ tarpininkus, kurie surenka krovinius, o paskui parduoda juos kitai firmai ir dingsta. Todėl rinkitės tuos, kurie turi savo techniką ir žino, ką vežia. Perkraustymo kainos baldams į Jungtinę Karalystę pas tokių „niekonių“ gali būti pusantro karto mažesnės.

Ar galiu vežti maistą?

Gali, bet tik įdarbus arba supakuotą. Nėra problema su makaronais ar aliejumi, bet nebandykite vežti šviežios mėsos ar pieno produktų – muitinėjas už tai gali nuplauti visą sunkvežimį. Vieną kartą matėme, kaip klientui atėmė kelis dešimtis kilogramų šaltos mėsos, buvo labai liūdna.

Kas su augalais?

Čia tikrai griežta taisyklė. Britai labai bijo kenkėjų, todėl augalai su žeme (tiek namų, tiek sodų) paprastai neleidžiami įvežti. Galima tik kai kuriuos su sertifikatu, bet tai brangu. Geriau palikite seną geraną iš Lietuvos ir nusipirkite naują Londone, o bandant „prasnešti“ gali gauti baudą.

Ar verta vežti senus baldus?

Kai kuriems ne. Jei spintelė kainuoja 50 eurų, o jos gabenimas (su mūsų supakavimu) kainuos 100 eurų, logikos nėra. Tačiau jei tai brangios antikvarinės arba labai jums brangios širdžiai baldai, tai kita kalba. Dažnai klientams sakau – paskaičiuokite, kiek tai verta, palyginkite su kaina.

Papildomi klausimai ir patarimai

Kada geriausia užsakyti perkraustymą?

Kuo anksčiau, tuo geriau. Idealu – 2–4 savaites iki kelionės. Ypač jei norite važiuoti konkrečiu laiku (prieš šventes ar vasarą). Jei skambinate rytoj ir norite išvykti vakar, tikrai kaina bus „astronominė“, nes mes turimsime permokyti kitą vairuotoją, kad jis nukreiptų kelią.

Ar į kainą įeina keltų bilietai?

Įprastai taip, jei tai nenurodyta kitaip. Bet yra firmų, kurios rašo „kaina be keltų“, o paskaičiuojate – keltas kainuoja 300 eurų viena kryptimi! Būkite atidūs. Mūsų pasiūlymuose visada įskaičiuota visa keliavimo kaina, kad klientas nebūtų nustebęs prie uosto vartų.

Ką daryti su automobiliu? Ar galima jį įvežti?

Galima, bet tai nebe įprastas perkraustymas. Automobilis reikalauja atskiros vietos sunkvežimyje (arba priekaboje) ir specialios deklaracijos. Be to, jei automobilis neregistruotas JK, jo važiavimas ten gali būti apribotas (tik trumpam). Geriau pasitarti su agentu dėl auto importo taisyklių, jos keičiasi.

Ar galima susisiekti su vairuotoju tiesiogiai?

Kai kurie klientai prašo vairuotojo numerio. Aš juodu duodu, jei vairuotojas ne prieš. Bet nereikia siųsti jam žinučių vidury nakties klausti „kur jūs esat“. Jis turi poilsiui 9 valandas (kaip ir nurodo tachografas), poilsio metu jis neatsakinėja. Geriau rašykite dispeteriui (man).

Ar priimate grynus pinigus?

Galime, bet ne visada rekomenduoju. Sąskaitos-faktūros yra saugesnės ir abiem pusėms. Jei sumokėsite grynaisiais, o vėliau bus ginčas dėl sulūžusio daikto, įrodyti, kad mokėjote, bus sudėtinga (nors rašome kvitus). Banko pavedimas – visada geriau pasirinkimas.

Ar atvežate ir į mažus miestus (kaip Oxfordas, Cambridge)?

Atvežame bet kur. Bet žinokite, kad tokiuose miestuose yra daug siaurų gatvių, užeigimo draudimų ir „zone“. Kartais teko iškrauti daiktus toliau už miesto centrą ir vežti juos mažesniu automobiliu (paprastu furgonu), nes sunkvežimiui neįvažiuoja. Tai gali kainuoti papildomai.

Kas dėl LOA (Letter of Authority) dokumento?

Tai reikalingas dokumentas, jei perkraustymą užmoka ir organizuoja ne asmeniškai jūs, o pvz. jūsų darbdavys ar giminaitis. Be šio raštinio leidimo, muitinė gali neleisti išduoti daiktų, nes jiems neaišku, kas yra tikrasis savininkas.

Ar galima veži gyvūnus?

Įprastuose kroviniuose – ne. Gyvūnams reikalingos specialios sąlygos, temperatūra, ventilacija. Mes ne esame „Pet taxi“. Gyvūnus reikia vežti specialiuose transportuose arba lėktuvu. Neužkraukite šuns į pilną dėžių sunkvežimį – tai nelegalu ir žiauru.

Kaip elgtis, jei atvyksta ir sako, kad reikia daugiau pinigų?

Tai klasikinė afera. Jei mokėjote fiksuotą kainą, ir vairuotojas sako „ne, čia laiptai, tai +200 eurų“, skambinkite į biurą iš karto. Jei atsakymo nėra, skambinkite policijai (jei jau esate JK). Niekada nemokėkite papildomai be jūsų sutikimo (išskyrus atvejus, kai patys paprašėtė papildomų paslaugų, pvz., išnešti į 5 aukštą).

Ar galima užsakyti tik vieną kryptį?

Žinoma. Dauguma mūsų klientų važiuoja tik į JK ir ten lieka. Tada sunkvežimis grįžta tuščias (arba pasiima kitą krovinį iš JK į Lietuvą). Todėl vienos krypties perkraustymo kainos baldams į Jungtinę Karalystę gali būti šiek tiek didesnės nei abi kryptys, bet vis tiek įmanomos rasti gerus variantus.

Ką daryti su baldais, kurie netelpa į duris?

Tai reali problema. Vairuotojas gali padėti išmontuoti kojas nuo stalo arba nuplėšti duris (jei leidžiate), bet jis ne statybininkas. Jei žinote, kad sofa yra per didelė, geriau išmontuoti ją iš anksto Lietuvoje. Paskui surinkimas darbus užims.

Ar tikrai svarbu rinktis licencijuotą vežėją?

Be abejo. Be licencijos (angliškai „Operator Licence“) sunkvežimį gali sulaikyti britų policija net kelio patikrinimo metu, ir jūsų daiktai stovės kur užkietėjęs, kol ieškosite kitą transportą. Licencija rodo, kad firma laikosi standartų.

Kaip apmokėjimas vyksta įmonėms?

Įmonėms viskas aišku – sąskaita-faktūra, PVM numeris, terminai. Tik reikia įsitikinti, kad sąskaitoje nėra jokių paslėptų mokesčių. Mums dažnai atvyksta darbuotojų perkraustymai, ir viskas tvarkingai, kai yra kontaktinis asmuo, kuris priima siuntą.

Ar galima vežti vaikiškus lovas ir žaislus?

Žinoma, tai dažniausia dalis krovinio. Vaikiškos lovos dažnai būna sudėtingos surinkti, bet vairuotojai sugebė. Žaislus geriau sudėti į dėžes, kad neišsibarstytų po visą sunkvežimį (maži žaislai gali nukristi po paletes ir dingti).

Ką daryti, jei vėluojate su išsiregistravimu?

Tai vyksta. Tiesiog praneškite mums. Mes galime pristatyti daiktus į sandėlį JK trumpam laikui (už papildomą mokestį, žinoma), kol jūs susitvarkote su butu. Neleiskite vairuotojui laukti gatvėje valandas – laukimo mokestis gali būti didelis.

Kodėl taip brangu? Galima pigiau?

Klausimas, kurį girdžiu kasdien. Galima pigiau, jei rasite ką nors, kas važiuoja su „krokodilu“ (be draudimo) ir su savo sena „Man“ (mašina). Bet ar verta rizikuoti brangiais daiktais? Aš asmeniškai nebūčiau. Saugumas kainuoja.

Galutinis patarimas – ką žinoti prieš skambinant?

Turėkite sąrašę daiktų (bent apytikslį). Žinokite, ar reikia išnešti iš namų (ar jau laukia kieme). Ir klauskite apie „visa įskaičiuota“ kainą. Tuomet perkraustymo kainos baldams į Jungtinę Karalystę nebus jums staigmena.

Išvada

Galiausiai, viskas susitempia į vieną dalyką – pasitikėjimą. Perkraustymas į kitą šalį yra stresas, o su Britanija dar ir daugiau popieriaus. Jei pasirinksite patikimus žmones, susitarsite dėl kainos iš anksto ir paruošsite dokumentus (ypač ToR01), viskas nueis sklandžiai. Negailėkite pinigų už gerą pakavimą ir draudimą, tai investicija į jūsų ramybę. O jei dar abejojate – tiesiog paskambinkite man, išaiškinsim.