Perkraustymo kaina į Londoną: optimalūs pasiūlymai ir kas už juos slepiasi

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtmetis, o gal ir daugiau, ir kiekvienas kartas, kai klientas klausto „kiek kainuoja“, sukelia tą patį šypsenėlį. Viskas prasideda paprastai: skambinate, klaudote apie perkraustymo kainą į Londoną, ir girdite skaičius. Bet ar tie skaičiai atspindi realybę? Dažniausiai ne, nes čia ne tik kuro kaina (kur dabar, tiesa sakant, siaubinga), bet ir britų muitinės nervingumas, ir kelių būklės, ir tas pats Brexit, kuris vis dar suka mums galvas. Su jumis pasidalinsiu tai, ką paprastai parašo smulkiu šriftu sutartyse, ir tai, kaip iš tikrųjų susiformuoja galutinė suma. Nereikia būti ekspertu, kad suprastum – pigu būti negali, bet ir per mokėti nereikia, jei žinai, ką ieškoti. Žodžiu, važiuojame toliau.

Pinigai, kurie slepiasi ant popieriaus

Kiek vidutiniškai kainuoja perkraustymas į Londoną?

Tai labai dažnas klausimas, ir aš visai stengiuosi nekalbėti už visus rinką, bet perkraustymo kaina į Londoną paprastai svyruoja nuo 800 iki 3000 eurų. Viskas priklauso nuo to, kiek turite daiktų – ar tai tik kelių dėžių siunta studentui, ar pilnas namas su sofa ir dvigule lova. Jei turite mažai krovinių, geriau ieškoti dalinio krovinio (shared load), tada sumokėsite tik už užimtą vietą kėbule. Kuo daugiau daiktų, tuo brangiau, tačiau vieno kvadro metras kainuoja mažiau nei jei vežtumt tuščią mašiną.

Kaip apskaičiuojami tūrio kubai?

Tai dažniausiai būna taip: ateina vadybininkas (arba aš pats, jei turiu laiko) ir matuojame. Paimame metrą, matuojame aukštį, plotį, gylį. Dauguma žmonių sužino, kad jų daiktų yra daugiau, nei atrodė. Tarkime, spinta – ji atrodo maža, bet užima daugiausiai vietos. Jeigu nematuojame ir tik pagal akis įvertinsime, vėliau gali būti nepagarbų keiktuvės priešais namus Londono priemiesčiuose, kai netilps. Geriau būti tikriems, todėl aš visada įskaituoju 10 proc. rezervo ant viršaus net ir tuo atveju, kai klientas sako, kad daugiau dalykų tikrai nebus (bet jie visada atsiranda).

Kas daro įtaką galutinei kainai?

Sąrašas ilgas. Pirmiausia – kuras, jo kainos šokuoja kaip įprasta. Antra – Londono zonos. Jeigu reikia važiuoti į centrą (tą 1-ąją zoną), ten visiškas chaosas su mokesčiais už važiavimą (ULEZ, Congestion Charge). Tai viską brangina. Taip pat, jei daugiau nei du aukštai be lifto, darbininkai reikalauja papildomai, tai ne iš godumo, o todėl, kad nuleisti sofos per laiptus nėra jokia pramoga. Ir dar vienas dalykas – data. Jei norite važiuoti paskutinį liepos savaitgalį, laukite, kad perkraustymo kaina į Londoną šoktels į dangų, visiems norint išvykti tuo pačiu metu.

Ar į kainą įeina draudimas?

Dauguma mano kolegų pasako „taip“, bet reikia skaityti sąlygas. Yra pagrindinis draudimas, kuris padengia labai mažą sumą, pavyzdžiui, 10 eurų už kilogramą sugadintos krovinio. Jei nutūžys jūsų brangus televizorius, kuris sveria 10 kg, gausite tik 100 eurų. Tai, žinoma, beveik nieko. Todėl visada siūlau papildomą draudimą „visą riziką“ (all risk). Taip, tai padidina perkraustymo kainą į Londoną, tačiau kai vairuotojas užlipa ant šaligatvio ir sugriauna veidrodį, jums bus daug maloniau gauti realią sumą, o ne kompensaciją už du butelius alaus.

Ar tikrai pigiau rinktis dalinį krovinių pervežimą?

Tikrai taip, jeigu jums nereikia važiuoti konkrečia diena. Dalinis krovinys reiškia, kad mes surandame kitą klientą, kuris važiuoja tuo pačiu keliu, ir padalome išlaidas. Bet yra „bet“. Tokiais atvejais terminai gali šokti – vieną dieną sakau, bus po savaitės, o vėliau pasirodo, kad reikia laukti dar trijų dienų, kol surasime užpildą mašinai. Jei skubate, geriau mokėti už ekskliuzyvų reisą, nors tai ir brangiau. Pinigai prieš laiką – paprastas pasirinkimas.

Kada geriausia užsakyti perkraustymą?

Kuo anksčiau, tuo geriau. Idealus variantas – mėnesis ar du iki išvykimo. Tada tikrai užfiksuosite gerą perkraustymo kainą į Londoną ir laiką. Jei skambinate sekmadienį ir norite važiuoti trečiadienį... galiu pasakyti, kad tai įmanoma tik tuo atveju, jei turime tuščią mašiną, kurios grįžtant niekas nelaukia. Paprastai tokiu atveju reikia mokėti „skubos mokestį“, kuris būna apie 20–30 proc. didesnis. Aš asmeniškai nemėgtu tokio streso, todėl planuokitės.

Ar galima mokėti grynais pinigais?

Techniškai taip, bet visiems labai nerekomenduoju. Jei mokate didelę sumą grynaisiais (tarkime, virš 1000 eurų), vairuotojas gali būti įtarinėjamas muitinėje dėl pinigų plovimo ar nelegalių veiksmų. Geriausia banko pavedimas ar kortelė – taip yra saugu ir jums, ir mums. Be to, jei kažkas nueina ne taip, su kvitą lengviau reikalauti grąžinimo arba ieškoti teisingumo. Pinigai rankose – jie dingsta, o įrodymų nelieka (kažkas pasakyte, kažkas kitas paneigė).

Logistika: kaip viskas vyksta iš vidaus

Kiek laiko trunka kelionė į Londoną?

Standartiškai, jei nieko nekažia, tai trunka maždaug 3–4 dienas vienam krypčiui. Išvykstame pirmadienį, trečiadienį ar ketvirtadienį jau esame Londono rajonuose. Bet viskas gali užtrukti ilgiau. Prisimenu vieną atveją, kai tiltą (Eurotunelis) uždarė dėl migrantų, ir mes stovėjome 12 valandų. Tada perkraustymo kaina į Londoną išaugo dėl vairuotojų poilsio režimo pažeidimų ir baudų. Taigi, skaičiuokite 4 dienas, bet nustokite, jei gavote žinutę, kad vairuotojas miegoja kažkur netoli Brugge.

Ar galiu važiuoti toje pačioje mašinoje kartu su daiktais?

Dauguma firmų to nedaro dėl draudimo ir saugumo taisyklių, ypač kai tai didelės sunkvežimiai. Bet mažesnėmis transporto priemonėmis (iki 3.5 tonos) dažnai įmanoma. Tokiu atveju turite žinoti, kad jei įvyksta avarija ar daiktai dingsta, jūsų piniginės ar telefonas draudimas nedengia. Ir dar vienas dalykas – vairuotojas yra darbuotojas, jis turi sau poilsiui laiko, o jums teks sėdėti prie kavinės ir žiūrėti į sieną. Ne taip jau smagu kaip atrodo filme.

Kas vyksta su daiktais kelyje, jei tai dalinis krovinys?

Jūsų dėžės užkraunamos, padengiamos juosta (kad kas nepajudintų), ir važiuojame į sandėl (terminalą). Ten gali būti pervedami į kitą mašiną, arba laukti, kol surinksime kitą dalį krovinių. Čia svarbu užtikrinti, kad jūsų turtas būtų įsisegtas tinkamai. Kartais (nors retai, bet būna) įvyksta netyčiniai sužalojimai per perkrovimą. Todėl reikia pasidaryti nuotraukas prieš įkeliant į mašiną. Aš visada šokuoju prieš akis, kai klientas pasako: „Aš tikėjau, kad dėžės nenukrenta.“ Jos nenukrenta, jei užkabinamos.

Ar turite savo pakavimo medžiagas?

Taip, mes turime viską – nuo mažų dėžių iki specialių lodžių drabužiams ir „bubble wrap“. Kaina už tai nėra didelė, bet ji įeina į sąskaitą. Jei norite sutaupyti, galite rasti dėžių pats (pavyzdžiui, iš parduotuvės „Iki“), bet jų kokybė vargu ar tinkama knygoms. Kai dėžė sugrūsta apačioje, visa ją turinį reikia susieti su lipdukais. Aš asmeniškai visada patariu netaupyti ant dėžių, nes viena sugadinta brangių lėlių kolekcija atperka visas dėžes kartu kartą.

Kaip elgiatės su dideliais daiktais (klavirai, safai)?

Tokius daiktus reikia pranešti iš anksto. Įprastas liftas ar laiptai netelpa į stalą su biliardu. Prieš tai reikia siųsti matmenis ir nuotraukas. Kartais teka išardyti dalis baldų, kartais reikalingi specialūs keltuvai (kurie, tiesa sakant, labai brangūs Londono centre). Jeigu prisimenate tą istoriją su pianina pervežimu antrame aukšte be lifto... vis tiek šaltas šaltis nuneša. Apsaugoti grindys ir sienas būtina, nes tokie daiktai svaro daugiau nei mūsų vadybininkų ambicijos.

Ar išsikraunate vieną dieną?

Jei tai mažas krovinys, taip. Jei tai pilnas namo perkraustymas į Londoną, tai gali užtrukti dvi dienas. Pirmą dieną galime atvykti vėlai (dėl britų eismo), o antrą dieną ankstyvą rytą pradėti iškrovą. Ir dar vienas niuansas – jei iškrovos vietoje nėra leidimo stovėti dideliam sunkvežimiui, teks važiuoti į sandėlų zoną ir vežti mažesne mašina (pervarkymas). Tai papildomi laikas ir pinigai, tad patikrinkite vietą iš anksto (Google Street View yra mano geriausias draugas).

Kas daryti, jei vairuotojas pavėluoja?

Pirmiausia – nepykite. Jis dirba pagal tachografo taisykles. Jei jam reikėjo miegoti 11 valandų, jis negali važiuoti, nors jums ir skubu. Mes visada bandome informuoti apie vėlavimą. Jeigu vėlavimas yra mūsų kaltė (pvz., sugedo mašina), mes kompensuojame (tarkime, nemokamai iškrauname ar mažiname sąskaitą). Bet jei pavėluoja dėl eismo ar policijos patikros (kas dabar dažna dėl migrantų kontrolės), tai jau už mūsų kontroliuojamų ribų.

Londono specifika ir kas mus laukia ten

Ar sunku važiuoti į London centrą?

Labai sunku. Ten gatvės siauros, žmonės važiuoja agresyviau, o visiems šalia matuojami greičiai. Yra vietų, kur sunkvežimiui tiesiog įvažiuoti negalima (dauguma tiltų ir tunelių turi aukščio apribojimus). Prieš išvykdami mes tikriname maršrutą. Kartais vairuotojai tiesiog atsisako važiuoti į „City“ zoną, nes būna uždarytos gatvės dėl konstrukcijų. Tada perkraustymo kaina į Londoną gali padidėti dėl „CLOCS“ schemos registracijos ir didesnių mokesčių už saugumą.

Kas yra tie ULEZ ir LRN mokesčiai?

ULEZ – tai zonoje, kur už teršalus reikia mokėti už kiekvieną dieną (šiandien tai brangu). LRN (Low Emission Zone) – dar vienas dalykas sunkvežimiams. Jei jūsų mašina neatitinka euro 6 standarto, mokėsite daugiau už dieną nei už naktį viešbutyje. Mes į tai įskaičiuojame savo sąskaitas, bet kai kurios „pigios“ firmos to nedaro, tada vairuotojas paprašo pinigų iš jūsų vietoje. Pasidomėkite tuo iš anksto, kad nebūtumėte staigmenos.

Kur galima laikyti mašiną naktį?

Jei negalima iškrauti tą pačią dieną (pvz., būstas pasiruoštas tik kitą dieną), mašina su daiktais gali būti statoma į saugų sandėlį. Londono sandėliai yra neįtikėtinai brangų. Kartą mums teko mokėti už stovėjimą tiek, kiek kainavo sekmadienis pietų metu centre. Geriau derėtis su savininku, kad galėtume iškrauti tuščią mašiną ir ją išvežti toliau, o ne laikyti mieste (nors tai ne visada įmanoma dėl darbo laiko).

Ar reikia specialaus leidimo iš savivaldybės?

Kai kuriuos rajonuose (pvz., Westminster ar Kensington) reikia gauti leidimą stovėti ant „kelio“ (pavadinimą pamiršau, kaip jie ten vadina, bet tai kažkas panašaus į parking bay suspension). Be to, reikia įrenginių, kurie rodo, kad mašina stovi su leidimu. Mes dažnai padedame tai suorganizuoti, bet klientas tada susimoka už tą leidimą. Be jo, gausite baudą, kurią Londone pristato po dviejų savaičių, su dideliu nuolaidos (bet toliau padidėjusiu) mokesčiu.

Ar reikia apsaugoti grindis ir sienas?

Taip, tai privaloma. Londono butuose grindys dažnai būna parketo ar brangios medžiagos. Užlipus purvu batais ir pastumius spintą, galima palikti įbrėžimus, kurių išvalyti neįmanoma. Mes turime apsauginius kilimėlius ir dangčius. Jeigu to nepadarysime (o kartais vairuotojai būna pavargę ir pamiršta), atsakomybė tenka mums. Taigi, nė vienas normalus vadybininkas to neleidžia.

Kas su dideliais daiktais ir aukštais namais?

Jei be lifto ir penktas aukštas... tai tragedija. Kartais galima užsakyti kraną, kuris per langą įleidžia sofas (taip, Londone tai yra įprasta dalyka). Bet tai kainuoja šimtus svarų. Aš stengiuosi įspėti klientus: pirkite baldus, kurie yra dalijami, arba tikrinkite, ar jie per laiptus įlenda. Ne kartą teko palikti naują sofas lauke, nes ji neperėjo pro duris (žinoma, po ilgos diskusijos su klientu).

Muitinės, dokumentai ir realijos po „Brexit“

Kas pasikeitė po „Brexit“ dėl perkraustymo?

Ankstiau buvo paprasta: įvažiavom, išvažiavom. Dabar reikia deklaruoti viską per „Safety and Security“ deklaracijas. Be to, jeigu jūsų daiktai yra naudoti (Transfer of Residence), jūs galite atsiskaityti be PVM ir muito. Bet jeigu tai prekės, kurios yra naujos (nors ir dovanojamos), gali tekti mokėti mokesčius. Tai daro perkraustymo kainą į Londoną neaiškia, nes niekas negali garantuoti, kad kontrolierius nebus piktnaudžiavęsis.

Ar dažnai tiria muitinėje?

Statistiškai retai, bet kai patenka – tai būna ilgai. Dažniausiai tikrinami kroviniai, kurie atrodo įtartai (pvz., daug dėžių be etikečių ar didelės siuntos į vieną adresą be asmens dokumentų). Jei turite paprastus asmeninius daiktus (drabužius, knygas), nieko nenustatys. Bet jei būsite bandęs įvežti 200 degtukų dėžučių ar alkoholio virš limito, tada turėsite problemų.

Kokie dokumentai reikalingi sėkmingam pervežimui?

Reikalingas jūsų asmens dokumentas (pasas ar ID kortelė), krovinio sąrašas (packing list) – jis turi būti detalus, o ne „dėžė su dalykais“. Ir dar jei tai Transfer of Residence – dokumentai, kad gyvenote Lietuvoje ne mažiau 12 mėnesių ir einate gyventi į JK bent 12 mėnesių. Be šių popierių gali būti, kad mašina neįleis į šalį (arba leis su sąlyga, kad mokėsite garantiją).

Ar galima vežti maistą ir gėrimus?

Ribotai. Mėsos ir pieno produktų iš ES į JK nebegalima vežti be specialių licencijų (o fiziniam asmeniui tai beveik neįmanoma). Galite vežti keletą dalykų sau, bet jei kontrolierius ras dešrelių rinkinį visai šeimai, viską konfiskuos. Alkoholis ir tabakas – yra limitai (pavyzdžiui, 42 litrai alaus, 18 litrų vyno). Viršijus – mokesčiai. Geriau neišbandyti likimo, britų muitininkai labai atsargūs dėl ligų.

Kas daryti, jei privalau mokėti mokesčius?

Jei kontrolierius nusprendžia, kad daiktai nėra asmeniniai arba per daug naujoviški, jis paskaičiuoja mokesčius (PVM ir muitą). Juos reikia apmokėti prieš išleidžiant krovinį. Mes galime padėti padengti tą sumą, bet tada susiskaičiuojame su jumis su papildoma komisija. Todėl geriau užpildyti dokumentus teisingai ir nebandyti vežti prekių, skirtų pardavimui (pvz., 50 vienodų batų porų).

Į ką tikrintis pasirašant sutartį?

Atidžiai pažiūrėkite į punkta apie draudimą ir atsakomybę. Ar yra nurodytas terminas (Data)? Ar yra nurodyta galutinė kaina ar tik įvertinimas? Yra firmų, kurios rašo „nuo 500 eurų“, o pabaigoje paims 1500. Taip pat patikrinkite, ar įrašyta, kas daro iškrovą – ar jūsų rankos, ar mūsų vairuotojas (kadangi Londone darbas yra brangus).

Kodėl kai kuriems „ekspertams“ tokios pigios kainos?

Kadangi aš čia jau 20 metų, ačiu, tai daug ką mačiau. Pigi kaina dažnai reiškia, kad tai nėra įmonė, o tik „vairuotojas su viberiu“. Jis neturi draudimo, neturi sandėlio, o kai sužino, kad jums reikia iškrovėjo trečiajame aukšte, tiesiog išsijungia telefoną. Geros perkraustymo kainos į Londoną negali būti pusės rinkos kainos, jei norite saugumo. Neklauskite tik akcijų, klauskite apie patirtį.

Išvados

Žodžiu, perkraustymo kaina į Londoną nėra fiksuotas skaičius, o sudėtinga lygtis iš kuro, darbo, mokesčių ir jūsų ramybės. Aš stengiuosi būti kuo skylesnes, bet būkite atsargūs – pasitikėkite patirtimi, o ne gražiais puslapiais internete. Gerai pasiruošę ir supratę procesą, išvengsite nepykinimo ir staigmenų. Sėkmės naujuose namuose!