Perkraustymo kaina į Jungtinę Karalystę – kas ją sudaro ir kodėl ji kyla?

Sveiki, ilgai laukiau šitos temos, nes kasdien susiduriu su tais pačiais klausimais. Daugelis klausia, kiek vidutiniškai kainuoja perkraustymas į JK, tačiau atsakymas niekada nėra vienareikšmis. Trumpai tariant: tai nebe tas pats, kas buvo prieš „Brexitą“. Tiesiog nukrauti daiktų ir važiuoti nebeužtenka, dabar reikia mokėti už dokumentus, muitinę ir dar daugybę smulkių dalykų, apie kuriuos net nesuvokiai. Kaina nėra pastovi, ji šokinėja kaip šuo ant peizažo, todėl reikia žinoti, iš ko ji susideda, kad nepasimestum tarp pasiūlymų. Štai trumpas ir nuoširdus vadovas, kas veikia tavo sąskaitą.

Pagrindiniai dalykai, kurie įtakoja kainą

Kiek vidutiniškai kainuoja perkraustymas į Angliją?

Viskas priklauso nuo tūrio, o ne tik nuo atstumo. Jei turi tik kelias dėžes asmeninių daiktų, gali tekti mokėti nuo 600–800 eurų už vietą bendrame krovininyje. Jei kalbame apie pilną namą su baldais, tai kaina šoka iki 2500–4000 eurų. Skaičiai labai apytiksliai, nes kuro kaina pastoviai keičiasi. Be to, labai svarbu, kur būtent Lietuvoje reikia pasiimti ir kur pristatyti. Atstumas į Londoną ar Glazgą skiriasi ne tik kilometrais, bet ir galimybėmis dideliame mieste.

Kodėl perkraustymo kaina į Jungtinę Karalystę brangesnė nei buvo?

Brexit. Viskas pasikeitė po to, kai JK paliko ES. Anksčiau buvo paprasta – važinėjome be sustojimų kaip savo šalyje. Dabar reikia deklaruoti kiekvieną siuntą muitinėje, o tai reiškia, kad reikia muitinės brokerio, o jis ne dirba už duoną. Be to, kuras brangesnis, o dokumentų tvarkymas užtrunka ilgiau. Kai kurios kompanijos užsidirba tik ant to, kad padeda „išsiaiškinti“ dokumentus, kuriuos pats klientas gali padaryti nemokamai, bet nežino kaip. Tai jų verslas, o mūsų – pervežti.

Ar kaina priklauso nuo to, kiek aš daiktų turiu?

Žinoma, tai pagrindinis faktorius. Mes dažniausiai skaičiuojame kubiniais metrais arba palečių vietomis. Jei saki, kad turi 5 kubus, o paskui paaiškėja, kad turi 8, tai reikš mažesnę mašiną arba antrą važiavimą. Vieną kartą klientas sako, kad tik „kelios dėžės“, o paskaičiuojame – išsitiesia 3 metrai ilgio siena. Tokių nustebimų vengiame, todėl prašome nuotraukų ar sąrašo. Tikslumas čia taip pat svarbus kaip kuro kaina.

Ar pigiau važiuoti su pilna mašyna ar daliniu krovininiu?

Jei turi mažai daiktų, dalinis krovinys (paskutiniai metrai) bus pigiau. Jei turi pilnam namui išsikraustyti, nuoma pilnos mašynos (pavėsinės) išeis pigiau už kubą, nei dalinis. Tačiau reikia prisiminti, kad pilna mašyna turi tą privalumą, kad ji važiuoja tiesiai pas tave, o ne sustoja pas dešimt kitų klientų kelyje. Laikas – taip pat pinigas.

Muitinė ir dokumentai (Baisiausia dalis)

Kas daryti su muitinės deklaracija?

Dabar be jos niekur nepraeisi. Jei daiktai naudoti ilgiau kaip 6 mėnesius, mokesčių (PVM ir muito) nėra, tačiau deklaracija privaloma. Muitinės brokeris už tai ims apie 100–150 eurų už krovinį. Tai nėra mokesčiai valstybei, tai mokestis už darbą. Žinai, kartais atsitinka, kad brokeris užmiega ir dokumentai patenka vėlai, tada vairuotojas laukia ir mums tenka mokėti už laukimą. Nerealu, bet tokia yra Britanijos realybė.

Ar reikia mokėti už Muitinės brokerį?

Taip, nebent pats esi specialistas ir turi EORI kodą bei moki užpildyti intrastat deklaracijas. Paprastam žmogui tai kinų kalba. Brokeris užtikrina, kad tavo daiktai nebuvo sustabdyti sienoje. Be jo, perkraustymo kaina į Jungtinę Karalystę gali išaugti dėl baudų už neadekvatų deklaravimą. Geriau sumokėti specialistui ir miegoti ramiai.

Kas tas EORI kodas ir ar jis nemokamas?

Tai numeris, kuris reikalingas importuoti prekes į JK. Jis gaunamas nemokamai internetu per 10 minučių (arba dienų, jei sistema užstringa). Kai kurios pervežimo kompanijos gali padėti jį gauti, bet dažniausiai pasakys – „spręsk pats“. Aš asmeniškai rekomenduoju užregistruoti iš anksto, kitaip gali tekti mokėti „skubos“ mokestį agentui, kuris padarys tai vieną valandą. Paprastai tai nedidelė suma, bet kodėl mokėti už tai, kas yra nemokama?

Kas nutinka, jei dokumentuose padariau klaidą?

O, tai dažnas reikalas. Kartą klientas parašė, kad veža „naudotus drabužius“, o dėžėje buvo naujos batai iš prekybos centro su etiketėmis. Muitininkai tai iškrapštė. Buvo baisu. Teko mokėt baudą ir visą PVM. Jei padarei klaidą skiltyje ar svoryje, gali tekti perrašyti deklaraciją. Tai kainuoja. Geriau tiksliai užpildyti iškart, (nors aš pats kadažin perrašiau, nes vairuotojai blogai užrašinėja numerius).

Ar turiu mokėti PVM arba mokesčius už daiktus?

Jei perkrausti daiktus, kurie buvo naudojami ilgiau nei 6 mėnesius (transfer of residence), tai mokesčių nėra. Tai vienintelė gera naujiena. Jei veži naujus daiktus, techniką ar daugiau nei asmeniniam naudojimui skirtų prekių, tada privalai mokėti PVM (20%) ir galbūt muitą. Perkraustymo kaina į Jungtinę Karalystę tuomet išauga staiga. Geriau nerašyti „nauja“, jei nėra.

Kas yra „Transfer of Residence“ procedūra?

Tai formulė, kuri leidžia atvykti į JK su savo turtu be mokesčių. Tam reikia užpildyti specialią formą (ToR01) ir parodyti, kad gyvenai užsienyje daugiau nei 12 mėnesių. Jei to nepadarysi, muitinė apmokes ins už viską. Buvau atvejų, kai žmonės negalėjo įrodyti, kad ne gyveno Anglijoje, ir teko mokėti už senus baldus kaip už naujus.

Krovinio dydis ir specifika

Kaip skaičiuojate – pagal metrus ar tonas?

Paprastai pagal tūrį (kubinius metrus). Tai standartas šioje srityje. Jei turi labai sunkių daiktų (pvz., knygų, metalo ar akmenų), tai gali būti ir pagal svorį, bet retai. Daiktų pervežimas į JK dažniausiai yra „erdvės“ klausimas. Vairuotojų labai erzina, kai sako „20 kubų“, o paskui ten telpa 30, nes viskas sudėta neorganizuotai. Tada reikia didesnės mašinos.

Ar galiu vežti mašiną?

Galima, bet tai jau nebe paprastas perkraustymas. Mašina reikalauja atskiros deklaracijos, o kartais ir taršos mokesčio (jei sena ir neina į Londoną). Be to, reikia specialios rampos, kad ją įkelti. Tai brangiau. Paprastai mašinos pervežimas kainuoja nuo 800 eurų viena kryptimi, priklausomai nuo to, ar ji važiuoja, ar ne. Jei nevažiuoja, brangiau, reikia vietos krovininiame.

Ar galima veži dviračius ar motociklus?

Galima, bet juos reikia gerai užfiksuoti, kad nesugriūtų. Motociklas turi būti be benzino (arba labai mažai), kitaip muitinė gali nuspresti, kad tai pavojingas krovinių. Vienas motociklas užima daug vietos. Kartais pigiau jį išsiųsti atskirai per kitą pervežėją, nei krauti į pilną mašiną su baldais, nes tada baldai gali nukentėti.

Ar vežate pianinus ar safus?

Taip, bet tai yra brangus malonumas. Pianinas reikalauja ne tik vietos, bet ir specialių priemonių (juostų, vežimėlių). Jei tai grandinis pianinas, gali tekti išmontuoti dalį. Safas yra paprasčiau, bet jis sveria toną. Tokiu atveju perkraustymo kaina į Jungtinę Karalystę apskaičiuojama individualiai, nes ne kiekviena mašina pakels tokią svorį vienoje vietoje.

Papildomos išlaidos ir „nepageidaujami“ dalykai

Kas ta „Londono mokesčis“ (Ulez) ir ar jis įskaičiuotas?

Tai baisus dalykas. Jeigu vairuotojas įvažiuoja į Londoną, jis turi mokėti už taršą. Seni sunkvežimiai ten tiesiog negali važiuoti. Naujiems mikroautobusams tai kainuoja apie 12-15 svarų per dieną, bet jeigu senesnis automobilis, gali būti ir 100 svarų (apie 120 eurų). Tai viską pridedu prie sąskaitos. Geriau pristatyti į Sandervicą ar netoliese, o tada patys išsivežti, jeigu norite taupyti.

Ar įskaičiuojate pakavimą?

Ne, kaina dažniausiai yra tik už transportą. Jei reikia, kad vairuotojas padėtų supakuoti, tai papildomai darbo valandos. Vienas vyras per valandą supakuos ne taip greitai, kaip speciali komanda. Geriau pasirūpink dėžėmis pats, arba nusipirk juos pas mus. Kartais klientai sako „o aš nusipirksiu parduotuvėje“, bet ten dėžės plonos ir suyra. Tada stovime, keičiame dėžę... laikas – pinigai.

Kas nutinka, jei vairuotojas negali privažiuoti prie namų?

Angliški kaimai... siauri takai. Kartais net 3,5 tonos sunkvežimis negali privažiuoti. Tada reikia perkrauti į mažesnę mašiną (vadinamą „paskutinę mylią“). Tai papildoma operacija. Ji gali kainuoti nuo 150 iki 300 eurų, priklausomai nuo to, kiek toli nuo pagrindinio kelio esi. Neklausk, kodėl jie ten tokius siaurus takus stato, tiesiog taip yra ir su tuo kovoti nebeverta.

Ar brangu, jeigu reikia iškrauti į sandėlį?

Jei turi kur pristatyti (namus), tai nieko. Jei reikia į sandėlį, tai ten taip pat mokestis už iškrovą ir sandėliavimą. Anglijoje sandėliai brangūs. Jeigu atvykšt penktadienį vakare ir niekas neatsiliepia, daiktai gali praeiti dieną sandėlyje, o tai jau 50-100 eurų mokestis. Reikia viską suplanuoti iš anksto.

Apdraudimas ir rizika

Ar mano daiktai apdrausti?

Pagal įstatymus yra bazinis draudimas, bet jis labai mažas, kažkokios 10 EUR už kilogramą. Jei turi brangų pianiną ar paveikslus, tai nieko negausi, jei jis nukris. Rekomenduoju papildomą draudimą (All Risk). Jis papildomai kainuoja apie 2-3% nuo krovinio vertės. Verta. Buvau atvejų, kai vairuotojas užkliuvo ant bėgių ir iškrito dėžė su servizu. Vartai sudaužyti. Be draudimo būtų teismai ir skausmas.

Kas nutinka, jei kažkas pasidaro kelyje?

Tada kviečiame draudimo įmonę. Jei avarija – mokės jie. Jei vairuotojo kaltė – taip pat jie. Jei tu blogai supakavai ir dėžė atsidaro – tu atsakingas. Negaliu užtikrinti, kad indai nesudužtų, kai vairuotojas važiuoja per duobę Anglijoje (ten keliai prastoki). Užpildyk klausimą apie brangius daiktus prieš važiuojant.

Laikas ir terminai

Kiek laiko trunka kelionė?

Anksčiau važiuodavome 2-3 dienas. Dabar? Gal 3-4 dienas, jeigu viskas gerai su dokumentais. Jeigu pasitaiko eilė prie tiltų arba muitinėje tikrina, gali užtrukti ir savaitę. Negaliu garantuoti tikslios datos, nes aš ne valdau orus ar muitininkus. Paprastai sakau klientams – planuokite savaitę. Taip saugiau nervams.

Ar galite atvyti savaitgalį?

Galime, bet tai „nepageidaujamas“ darbas. Vairuotojai taip pat nori ilsėtis. Jei reikia pristatyti sekmadienį ryte, tai bus papildomas mokestis, gal 50-100 eurų. Be to, Anglijoje parduotuvės ir sandėliai dažnai uždaryta, tad jei reikia iškrauti į sandėlį, savaitgalis neveiks. Geriau sekmadienį atvykti ir pabūti iki pirmadienio ryto.

Kodėl truksta pristatymas?

Kartais dėl eilių „Eurotunelyje“ arba jūrų uoste. Jeigu vėjas stiprus, keltai neplaukia. Tada laukimas. Tai nėra mūsų kaltė, bet tai įtakoja, kada galime atvykti pas tave. Perkraustymo kaina į Jungtinę Karalystę nekeičiasi dėl to, bet laikas – taip. Būk kantrus, su JK niekas nebevyksta taip greitai kaip anksčiau.

Pinigai ir apmokėjimas

Kada reikia sumokėti?

Dažniausiai imame 30% avansą, kad užfiksuotume datą ir padarytume rezervacijas bilietams. Likutį – gavus daiktus arba prieš išvykstant iš Lietuvos. Negalima važiuoti „garantuotu žodžiu“, nes kuras nebebegalioja. Kai kurie moka viską iš karto, tada galima daryti nuolaidą, nes nereikia galvoti apie pinigų gavimą kelionės metu.

Kokia dabar degus kaina?

O, tai kasdien keičiasi. Dabar maždaug 1,7-1,8 Eur už litrą Vokietijoje, Lietuvoje - 1,6. Tai viską įtakoja. Jei kuras pakils 10 centų, turiu kelti kainas. Negaliu važiuoti nuostolingai. Kai kurie klientais stebisi, kad kaina pasikeitė per savaitę, bet aš nebežinau, kiek bus rytoj. Taip tai veikia.

Ar galima atsiskaityti grynais?

Senuosiuose laikuose – taip. Dabar? Sunkiau. Vairuotojams nerekomenduojama tiestį didelių sumų grynaisiais, ypaš sienos kirtimo metu. Muitinė klausia „kur pinigai?“. Geriau pavedimu. Jei tikrai nori grynais, tai tik išankstiniam mokėjimui arba mažoms sumoms (arbatpinigiams vairuotojui).

Buitiniai ir specifiniai daiktai

Ar galima veži alkoholį?

Galima, bet ribotą kiekį. Asmeniniam naudojimui – kažkiek butelių. Jei matau, kad krauni 50 dėžių alaus, tai jau ne perkraustymas, o verslas. Muitinė to nepalieka nieko nemokamai. Reikės mokėti akcizus ir PVM. Geriau nerašyti „vynas“ deklaracijoje, o tiesiog „maisto produktai“, jei tai nedidelis kiekis, bet jei daug – geriau deklaruoti teisingai. (Nesu aš tavo advokatas, bet galiu patarti).

Kaip su augalais?

Čia griežta. Po Brexit augalų įvežimas labai apribotas. Turi būti specialus sertifikatas, kad jie nėra ligoti. Be to, turi būti šaknys su žeme nuplautos. Paprastai sakau – nekelkite jų. Nėra verta galvos skausmo dėl vieno fikuso, kur gali būti sunaikintas sienoje. Palik kaimynams, jems patiks.

Ar galima veži maistą?

Dėžės su maistu – taip, bet ne mėsą ir ne pieno produktus (jei nėra specialių sertifikatų). Miltai, makaronai, konservai – gerai. Bet jei turi dešrelių, jas gali konfiskuoti. Anglijoja griežta gyvūnų produktų kontrolė. Geriau suvalgyk viską čia, o ten nusipirk naujo. Ten maistas ir geresnis, bet brangesnis.

Pabaigos smulkmenos

Kas atsitinka, jei aš negaliu pristatyti tuo laiku?

Vairuotojas laukia. Pirmą valandą gal nemokamai (arba mažai), bet toliau – mokamas laukimas. Valanda gali kainuoti 30-50 eurų. Jis negali tiesiog važiuoti toliau, jis turi kitus užsakymus. Laikas – pinigai. Pranešk iš anksto, jei vėluoji. Mes nėra taksi, kuris būna laisvas.

Ar paimate grįžtančius keleivius?

Kartais, jeigu tinka vietos ir turi vizą. Bet neleisk sau viltis, kad tai bus nemokamai. Mes ne autobusų stotis. Jeigu turi keleivį, reikia užtikrinti, kad jis turi draudimą, mes ne tikriname to. O jei jis sėdi ant daiktų tai saugumo sumetimais negalima. Vairuotojui gali skirti baudą.

Kodėl kainos skiriasi tarp kompanijų?

Kai kas dirba „pilnuoju šviesuliu“ (mokesčius nemoka). Kai kas dirba su senais sunkvežimiais, kurie nepraeina taršos testų. O kai kas, kaip mes, moka visus mokesčius, turi draudimą ir gerus vairuotojus. Jei perkraustymo kaina į Jungtinę Karalystę per žema, pagalvokk, kas blogai. Gali būti, kad užsakymas bus perduotas kitiems, arba daiktai dingsta kelyje.

Ar reikia iš anksto užsakyti?

Žinoma, ypač vasarą ar švenčių metu. Geriau mėnesį anksčiau. Jei skambini rytoj ir saki „reikia važiuoti“, gali būti, kad vietų nėra. Mes turime grafikus. Negalima tiesiog „paleisti“ sunkvežimio be plano. Rezervuok laiką, kai tik sužinojai datą.

Ką daryti su šiukšlėmis?

Išsivežk savo. Vairuotojas ne šiukšliavežys. Anglijoje šiukšlių išvežimas brangus dalykas, reikia specialių bilietų. Jei paliksi dėžes ir plėves pas vairuotoją, jis jas išmes, bet tai papildoma mokestis, nes jam reikia rasti konteinerį. Geriau susitvarkyk pats.

Ar tikrai reikia inventorius?

Ne, bet be to daiktai susibruž. Vairuotojas turi virves, grandines, o dėžės turi tu. Jei neturi dėžių, gali nupirkti pas mus. Tai pigiau negu pirkti naujus baldus Anglijoje. (Ten viskas brangiau, net duona).

Kas yra „paskutinė mylia“?

Jau minėjau, bet kartais žmonės nesupranta. Tai perkrovimas į mažesnę mašiną, kai didelis negali privažiuoti. Tai standartinė praktika Anglijoje. Neklyskime, senosios miesto dalys nebuvo suprojektuotos 7,5 tonos sunkvežimiams. Tai privaloma išlaida, jei gyveni centre. Neišvengsi.

Ar galite padėti su baldų surinkimu?

Taip, jei sutariame iš anksto. Bet vairuotojas ne meistras. Jis gali atsukti, bet jeigu turi sudėtingą sisteminę spintą, geriau pasamdyti meistrą abiejuose galuose. Vairuotojui reikia važiuoti toliau, jis negali praleisti dienos surinkinant spintą. Tai papildomas darbas, už kurį reikia mokėti.

Ar saugu?

Saugu, kol keliaujame. Bet ką daro tu savo namuose – ne mano reikalas. Buvau atvejų, kai klientai sako „trūko auskarų“. Vairuotojas auskarų neėda. Reikia vertingus daiktus paslėpti arba pasiimti su savimi į keleivių saloną (jei leidžiama). Drąsiai pasakyk apie tai vairuotojui. Mes ne vagys.

Išvada

Kaip matote, perkraustymo kaina į Jungtinę Karalystę nėra tik vienas skaičius sąskaitos gale. Tai sumą visų rizikų, kuro, dokumentų, anglų muitinės kaprizų ir fizinio darbo. Nerašykiau viso šito, jei nebūčiau matęs, kaip žmonėms nukrenta žandai, pamatius galutinę sumą. Geriausia konsultuotis iš anksto, parodyti, ką turi, ir klausti, kas įeina, o kas ne. Nesitikėkite, kad kas nors vežs jūsų daiktus už mielą žodį, nes pas mus, kaip ir visur, laikas – pinigai, o Britanija mums už tai sumoka ne taip jau gerai. Sekmės susirasti pasitikėjimą vertą vairuotoją.