Saugus krovinių gabenimas į JK: kodėl pilnas draudimas – ne pasirinkimas, o būtinybė

Daugiau nei dvidešimt metų vežiojau daiktus į Angliją, atgal, per Prancūziją, kartais per Olandiją, priklauso nuo to, kur eilės trumpesnės. Jeigu klaustum manęs, koks klausimas mane labiausiai užknisa – tai „ar tikrai reikia to draudimo?“. Atsakau taip: saugus krovinių gabenimas į JK be pilno draudimo yra kaip važiavimas dviračiu per autobaną aklaviete. Techniškai galima, bet kam to reikia? Šiandien papasakosiu, kaip viskas vyksta realybėje, be gražių brošiūrų.

Apie draudimą – ką žinau iš savo dvidešimt dvejų metų praktikos

Ką iš viso reiškia „pilnas draudimas“, kai vežu krovinį į Angliją?

Pilnas draudimas reiškia, kad jei su tavo kroviniu per Italiją ar kanalą nutiks kas nors bloga – vagiama, gaisras, avarija vilkiko – tu gauni atlygį pagal daikto vertę, ne tik pagal svorį. CMR konvencija, kurią dažnai duoda standartiškai, moka maždaug dešimt eurų už kilogramą. Įsivaizduok, veži seną pianiną, kainavusį tris tūkstančius, o CMR duos porą šimtų. Su pilnu draudimu – gausi tris tūkstančius, minus franšizė, jei tokia yra. Žodžiu, pilnas draudimas yra apie ramybę.

Ar mano IKEA baldams tikrai reikia pilno draudimo, ar čia tik pardavėjų muliavimas?

IKEA baldams… na, jei tai nauji, tu juos ir taip žinai. Bet aš verčiau paklausčiau – o kas jei vilkikas pateks į avariją prie Calais? Aš esu matęs, kaip puspriekabėje sulūžo stiklo kinemato grafas, na, ta prasme, viskas buvo stiklainyje. Jei tu pirkai už aštuonis šimtus eurų, CMR duos gal vieną penkiasdešimt. Pilnas draudimas – gauni pilną sumą. Bet jei veži tik dvi knygų lentynas, kurios vertos keturiasdešimt eurų, gal nereikia perlenkti. Nors aš vis tiek patarčiau – verta ramybė, o ne muliavimas.

Kiek kainuoja toks draudimas ir ar galiu jo atsisakyti, kad sutaupyčiau?

Kaina svyruoja, dažniausiai tai nulis trys – pusantro procento krovinio vertės. Kartais mažiau, jei veži reguliariai su ta pačia firma. Atsisakyti? Gali. Bet aš turiu istoriją: prieš kelis mėnesius klientas iš Kauno taip padarė. Sutaupė šimtą eurų. Tada lijo kaip iš kiauros ir priekabos šoninis tarpas… kaip ten… tarpinė? Anyway, vanduo prasiskverbė. Baldai pakentėjo. Jis bandė pykti ant mūsų, bet juk pats rašė raštiškai, kad atsisako. Nors aš jį suprantu – norėjo sutaupyti vestuvėm. Nepasisekė. Žodžiu, nepatogu, bet taip buvo.

Kas dedasi kelyje ir kaip tai tvarkoma

Ar pervežėjas gali apskritai atsisakyti vežti, jei pamato, kad pakrovė blogai?

Gali. Ir net privalo, jei mato pavojų. Aš pats vieną kartą atsisakiau krauti konteinerį Vilniuje, nes klientas suveržė brangią techniką su pačiu pigiausiu popieriumi – taip, tuo plonu, kuris nuo prakaito dreksta. Pasakiau: arba perpakuojam, arba važiuojam be manęs. Saugus krovinių gabenimas į JK prasideda nuo to, kad krovinys turi būti tvarkingai pasiruošęs prieš vilkikui išriedant. Jei pervežėjas bijo pasakyti „ne“, jis ne profesionalas, o tik vairuotojas.

Kaip būna, kai krovinys važiuojant juda iš vietos – ar tai draudimas dengia?

Jei tai atsitiko dėl netinkamo tvirtinimo – ir tvirtino pervežėjas – pilnas draudimas turėtų dengti. Bet jei tvirtino pats klientas… čia jau problematiška. Aš turėjau atvejį, kai vežėm į Liverpoolį biuro techniką. Klientas pats susegė dėžes ir, na, buvo kaip buvo. Vilkikas stabdė magistralėje, kompiuteriai pasistūmėjo, ekranai – visiems. Čia buvo dalinis atlyginimas, nes kaltė abipusė. Pilnas draudimas čia padėjo, bet ne pilnai, nes buvo išlyga apie pakrovimą. Skaitote sutartis, žmonės.

Kas atsakingas, jei mano daiktai subraižo kitą krovinį priekaboje?

Tai priklauso nuo to, kurie daiktai buvo priskirti šalia. Aš stengiuosi nemažinti, bet realybė tokia: dalinis krovimas reiškia, kad tavo sofa gali atsidurti šalia kažkieno metalinių greblio ar nežinau ko. Jei tavo krovinys netinkamai supakuotas ir subraižo kito kliento daiktus – tavo draudimas (arba tu) gali būti patrauktas atsakomybėn. Pilnas draudimas dažniausiai tai dengia tik tada, jei tai buvo nelaimingas atsitikimas, ne aplaidumas. Skaitykit smulkųjį šriftą, kartais ten visko prirašyta.

Pasakyk sąžiningai – ar dažnai dingsta dėžės važiuojant į Londoną?

Dingimas… retai kad visiškai prapuls, nu, nebe tie laikai. Bet aš prisimenu atvejį prieš kokią… na, gal septynerius metus, kai keletas dėžių tiesiog nepasiekė Mančesterio. Paaiškėjo, kad jos buvo iškrautos netinkamoje sandėlio zonoje ir kažkas kitas pasiėmė. Klientas beviltiškai ieškojo, bet veltui. Pilnas draudimas tą istoriją išsprendė – žmonės gavo pinigus. Bet aš sakau – ne lilapsčiai, o žmogiškas faktorius. Tokių dalykų pasitaiko. Todėl inventoriaus sąrašas yra tavo draugas numeris vienas.

Apie popierius ir muitinę – ten visada yra staigmenų

Ar draudimas galioja, jei krovinys užstringa muitinėje ir ten guli savaitę?

Čia jau subtilu. Paprastai pilnas draudimas galioja transportavimo metu. Jei krovinys stovi muitinėje – tai techniškai transportavimas dar vyksta, spėju. Bet jei ten pralaužia savaitę dėl dokumentų klaidos, draudikai gali bandyti išsisukti, sakydami, kad tai buvo saugojimas, o ne pervežimas. Aš tiksliai nežinau, kaip su naujausiomis taisyklėmis po nesenaus… na, po visų tų pasikeitimų… bet čia verta turėti popierius tvarkingus. Kai dokumentai švari – draudikui ne prie ko kabintis.

Kokie popieriai man reikalingi, kad draudimas netaptų nieko vertas?

Inventoriaus sąrašas su vertėm – privalomas. Nuotraukos prieš pakrovimą – labai pageidautinos. Sąskaitos faktūros arba mokėjimo čekiai, jei daiktai nauji. Kartais žmonės man sako „o aš gi dovanų gavau, sąskaitos nėra“. Tada reikia ekspertizei arba pakankamai aiškių įrodymų. Žinok, jei rašysi seną kilimą „vertas 5000“, bet niekaip to nepagrįsi – draudikas nusijuoks. Ir dar: e-CMR, draudimo polisas, paso kopija nors, suprantat, prašymas dėl draudimo. Kartais reikia ir pakuočių aprašymo – bent jau aš taip darau visada.

Ar CMR draudimas ir pilnas draudimas – tai tas pats?

Ne, ir dar kartą ne. CMR – tai tarptautinė vežėjo atsakomybė, įteisinta konvencijoje. Ji labai ribota. Aš sakau klientams: CMR yra kaip oro pagalvė – padės nežūtbai, bet po avarijos vis tiek bus labai skauda. Pilnas krovinio draudimas – tai jau striukė su gobtuvu, šaliku ir storomis kelnėmis. Tesla Model S ir dviratis – abiem galima važiuoti, bet vaizdas skiriasi. CMR privalo turėti kiekvienas vežėjas. Pilnas draudimas – papildomas ir gerokai patikimesnis.

Ar tikrai turiu deklaruoti viską, net tuos dviejų eurų šaukštus?

Turi. Nes jei deklaruoji „4 dėžės maišelyje“, o ten viduje yra auksiniai papuošalai – draudimas, atleiskit, nepadės. Buvo atvejis, kai klientė į Londoną siuntė personal items, o viduje – antikvariniai laikrodžiai. Jos neaprašė. Kai dėžė apgadinta, draudikas atsisakė mokėti, nes nebuvo deklaruota vertė. Saugus krovinių gabenimas į JK reikalauja sąžiningumo. Tai ne muitinė vien. Draudikams patinka, kai viskas ant popieriaus atrodo kaip realybėje.

Kainos, klaidos ir blogos kompanijos – apie tai niekas nekalba

Kodėl vienos įmonės siūlo draudimą už 50 eurų, o kitos už 500? Kur sukčiai?

Kokius 50 eurų pilnas draudimas visam konteineriui… na, neverkit. Tikriausiai tai ne visai pilnas draudimas. Arba franšizė milžiniška. Arba draudimo suma žemiau dugno. Aš mačiau įmones, kurios į kainą įskaičiuoja kažkokį „saugumo mokestį“ ir sako „draudimas yra“. Paskui paaiškėja, kad draudimas – tai tik CMR, o jis ir taip nemokamai privalo būti. Pilnas draudimas turi turėti savo polisą su norma, sąlygomis ir galiojimo laiku. Jei jums siūlo per mažai, klauskite: kas draudikas? Koks poliso numeris? Jei neduoda – bėkit.

Kas būna, jei aš pats supakuoju blogai – ar draudimas vis tiek išmoka?

Daug kas priklauso nuo sutarties. Yra tokia sąvoka „standartinė paklausa“. Jei tu pats supakavai ir tai buvo akivaizdžiai kvailai – dėl visko kaltas pats, draudimas numos ranka. Bet buvo istorija, kai klientas supakavo… nu, vidutiniškai. O transportas per kalnus… kaip ten jie… Alpes?.. aš nenutuokiu, ar per Alpes, ar per ką, bet vilkikas važiavo labai karštu oru. Vaškavę dėžės neatlaikė. Draudimas mokėjo, nes tai buvo transporto specifika, ne pakavimo. Bet kitu atveju – gal ir nebūtų mokėjęs.

Ar tikrai visos perkraustymo firmos turi licencijas vežioti į JK?

Ne. Ir čia aš kalbu jau lygiai ir atvirai. Yra daug vaikinukų su Transit'u ir priekaba, kurie Facebook'e pasiūlo „pervezim i Anglija pigiai“. Licencijos? CDC? Tarptautinė? Nėra. Jei tokie vežėjai atsitrenkia į bėdą – jų CMR gali ir neegzistuoti, o apie pilną draudimą iš viso svajok. Kartą man paskambino moteris iš Braitono, kuri naudojosi tokiu „draugu draugo“. Dingo pusė krovinio. Vilkikas nebuvo registruotas jokiam draudimui. Policija ieškojo mėnesį. Žodžiu, tikrinkite vežėjo licenciją. Tai užtrunka penkiolika minučių (na, tiksliau – dešimt, bet aš lėtas senas esu) ir gali sutaupyti dešimtis tūkstančių eurų.

Kokia reali suma, kurią galiu gauti, jei viskas sudužta?

Jei pilnas draudimas ir nėra franšizės – krovinio vertę atėmus nusidėvėjimą. Senas šaldytuvas negauna naujo kainos, gauna likutinę. Taip veikia. Jei veži automobilį kaip krovinį – yra atskiri niuansai. Bet daiktai iš buto… hmmm… pavyzdžiui, jei tavo fotoaparatas kainavo 2000 prieš trejus metus, draudikas pasakys – dabar jis vertas 1200. Gausi 1200. Arba naują, jei sutartyje taip numatyta. Kartais žmonės supyksta dėl to, bet taip yra visur. Draudimas kompensuoja nuostolį, neleidžia tau pralobti.

Mano daiktai – konkretūs dalykai, kuriuos vežam

Vežu senelės porcelianą – ar pilnas draudimas čia padės?

Padės, jei bus įvertintas ir supakuotas atitinkamai. Porcelianas – baisiausias dalykas perkraustymuose. Aš turėjau klientę, kuri ant stiklainių priklijavo lipduką „fragile“. Bet vilkikas važiavo per prastą ruožą, dėžės pašoko, ir viskas. Draudimas mokėjo, nes buvo pilnas draudimas su sąrašu. Bet jei ji nebūtų deklaravusios vertės – būtų gavusi tik CMR centus. Paprastai: supakuoji į burbulinę plėvelę, dedi į dėžę, aprašai. Photograph everything. Tada taip, draudas padengs.

Ar elektrinė paspirtukas yra draudžiamas kaip krovinys, ar kaip kažkas kita?

Oi, čia nauja bėda. Ličio baterijos… žinot, tie elementai. Daugelis draudimų automatiškai neįtraukia didelės talpos baterijų be specialaus priedo. Jei veži paspirtuką, turi pasakyti. Kartais reikia ADR sertifikuotos įmonės, nors paspirtukas atrodo nekaltai. Aš pats iki galo nesuprantu, kodėl vieni draudikai bijo baterijų labiau nei sprogdiklių (šaipau, aišku), bet taip yra. Informuokite vežėją. Jei neinformavote, o priekaboje įvyko kelias dėl kitos priežasties – baterijų pažeidimas gali būti jūsų galvos skausmas.

Kas jei vežu augalą – jis nušąla kelyje, draudimas dengia?

Augalai… na, gyvi organizmai dažnai yra išimtis. Daugelis polisų aiškiai sako – gyvuliai ir augalai neįtraukti. Bet aš mačiau, kad kai kurie draudikai mano kitaip, jei augalas deklaruotas kaip vertingas daiktas. Turiu kolegą, kuris vežė kažkokią didelę palmę į Braitoną. Lauke buvo minusas, palmė susiraukšlėjo. Draudimas mokėjo, nes tai buvo „specializuotas krovinys“ pagal sutartį. Bet paprastai – ne. Geriau augalus vežkit pavasarį arba patikimai supakuokite. Ir nepirkit augalų brangių prieš perkraustymą!

Kai jau atsitiko bėda – ką daryti, nesimetinėk panikoj

Kiek laiko trunka išmoka, jei krovinys apgadintas pakeliui į Birmingemą?

Paprastai nuo paraiškos pateikimo iki pinigų – nuo dviejų savaičių iki dviejų mėnesių. Prižiūri nuo žalos apimties ir nuo to, ar tu pateikei viską iš karto. Kartais draudikai prašo ekspertizės. Aš turiu nemandagų patarimą: neskambinkite kas trys dienos ir nepasakokite savo gyvenimo istorijos draudimo brokeriui. Jie turi procedūras, darbo grafikus ir savo galvas. Pateikite dokumentus, nuotraukas, CMR su žyma, jei yra, ir laukite. Atsiprašau, jei skambau grubiai, bet tie skambučiai iš tiesų lėtina procesą.

Ar galiu pinigus gauti į rankas, ar tik į sąskaitą?

Dažniausiai į sąskaitą. Ypač jei suma didesnė nei keli šimtai eurų. Bet čia priklauso nuo draudimo kompanijos – mažos, specializuotos kartais dirba lankščiau. Aš tiksliai nežinau, kodėl kai kurie klientai taip nori grynųjų… mokesčiai gal? Ne mano reikalas. Svarbu, kad gautum teisingą sumą. Kartais žmonės klausia cash in hand – aš tada nutyliu, nes čia jau nebe mano sritis, o saskaitininkės. Rašau sąskaitą tipo klientui, o jis jau pats… na, whatever. Pinigai ant stalo ar sąskaitoj – suma ta pati.

Kas jei aš pastebėjau žalą tik po savaitės nuo gavimo?

Tada yra problemų. CMR konvencija leidžia pretenziją pareikšti per septynias dienas nuo gavimo, jei matoma žala. Jei paslėpta – kiek kitaip, bet reikia įrodyti, kad taip atsitiko transporto metu. Aš patariu visiems: atidarykite dėžę iš karto. Nes net su pilnu draudimu, kai praėjo savaitė, draudikas sakys „o gal jūs patys numetėte namuose?“. Ir teisus bus. Čia mano kolegos istorija – klientas pripažino, kad tik po dviejų savaičių atidūrė. Gavo atsisakymą. Labai nepatogu, bet logiška.

Ir dar keli klausimai, kuriuos meta paskutinę minutę

Ar galiu pats važiuoti tuo pačiu vilkiku, kad prižiūrėčiau savo krovinį?

Techniškai gali, jei vežėjas sutinka, vietos yra ir leidžia draudimas vežėjo. Aš dažnai leidžiu, jei klientas ramus ir neaiškuolius. Bet turiu pasakyti – tai ne visada saugiau. Kartais žmonės nervinasi labiau nei reikia, prašo stabtelėt kas dešimt minučių, trukdo vairuotojui. O vairuotojas turi dirbti. Be to, jei tu pats kažką bardakiško prikiši ir dėl to nukenčia kiti daiktai – atsakomybė gali kristi ant tavęs. Aš kai ką vežu, tai nenoriu kliento šalia, atvirai pasakysiu. Nes aš pats žinau, kaip saugiai ten viskas padėta.

Ar seifas su grynaisiais – tai draudžiamas daiktas ar ne?

Grynieji… atleiskit, bet tai kvaila idėja. Daugelis draudimo polisų turi aiškią išlygą – brangieji metalai, juvelyrika, grynieji pinigai – neįtraukti. Jei vežate 10 000 eurų grynų seife ir seifas dingo – draudimas, nujaučiu, nemokės. Aš kalbuosi draugiškai, bet čia faktas. Pervedimai, sąskaitos – šiais laikais taip dirba pasaulis. Jei reikia vežti svarbius popierius, darykite kopijas, skenuokite. O grynuosius palikite banke. Arba jei jau labai – kurjerinėmis paslaugomis, ne krovinių pervežimu.

Sakė, kad pilnas draudimas – o kas jei mano krovinys kvepia? Pavyzdžiui, kavos aparatas su likučiais?

Kvapas draudimo neparūpins, bet jei kava praliejasi ir sugadina kitus daiktus… na, čia jau žala. Aš rekomenduoju viską išplauti, išvalyti, išdžiovinti. Ypač maisto likučius. Nes muitinė gali užduoti klausimų, o draudikai gali sakyti, kad tai dėl netinkamo paruošimo. Be to, kiaulienos dešrelės dėžėje… na, ne, tos net neatidarom. Jei vežate maisto produktus – yra kitos taisyklės. O kavos aparatas turi būti sausas. Kartą klientas neišpyluko vandens – kanalas, paskui šlapi dėžės, nu, tragedija. Nebuvo dėl ko draustis, viskas dėl neprižiūrėto aparato.

Kokia prasmė rinktis brangiau, jei galiu tiesiog CMR ir tiek?

Prasmė paprasta – ramybė. Aš dirbu šitam reikale dvidešimt dvejus metus (na, gal dvidešimt tris, jau nebeskaičiuoju tiksliai) ir galiu pasakyt – CMR padengia tik formalumą. Jei turiu vertingą krovinį, aš pats noriu pilno draudimo. Tai kaip skirtumas tarp pigaus bilieto be atšaukimo ir brangesnio su galimybe pasikeisti. Saugus krovinių gabenimas į JK man asmeniškai reiškia turėk pilną draudimą. Nes kanalas sūrus, orai keisti, Londono gatvės siauros. CMR yra kelio ženklas. Pilnas draudimas – tai priekinių žibintų. Būkim atviri – naktį be jų nepravažiuosi.

Žodžiu, jei manęs klaustumėte tiesiai šviesiai – ar rizikuot be pilno draudimo vežant daiktus į Angliją? Atsakyčiau: nebent vežate dėžę su pagalvėm ir senais batais. O jei ten viduje bent truputis to, kas svarbu – rinkitės saugų krovinių gabenimą į JK su pilnu draudimu. Tai kainuos šiek tiek daugiau, bet miegoti ramiai verta. Aš seniai pastebėjęs, kad klientai, kurie sutaupo du šimtus eurų ant draudimo, paskui praranda du tūkstančius nervų. Ir pinigų. Būkit protingi, skaitykit sutartis, klauskite vežėjo. Ir nepamirškit nufotografuot prieš pakrovimą. Sėkmės kelyje.