Perkraustymo įmonės iš Wadhurst: ką tikrai reikia žinoti prieš pasikraunant dėžes

Jau daugiau nei dvidešimt metų man tenka stebėti šią verslo sritį, ir turiu pripažinti – daugelis dalykų pasikeitė, o kai kas, deja, liko tokie patie chaotiški. Kai ieškote perkraustymo įmonių iš Wadhurst, jaučiatės kaip miške be kompaso, nes pasiūlymų galybė sukelia galvos skausmą. Wadhurst, kaip ir kiti Rytų Sasekso miesteliai, turi savo specifiką – siauros gatvės, kalvos ir vietinių įmonių ypatumai. Šiandien noriu papasakoti jums viską taip, kaip kalbėčiau su geru draugu gėrimui, be jokio „reklaminio šlako“, tiesiog iš ilgametės patirties. Čia nebus sausos teorijos, o grynasis praktikos miltai.

Bendros paieškos ir patirties klausimai

Kur geriausia ieškoti tokių firmų?

Dažniausiai visi pradeda nuo Google, bet tai klaida. Geriausios perkraustymo įmonės iš Wadhurst dažnai neturi net tinklapių arba jie labai paprasti, nes dirba „nuo žodžio į žodį“. Užsukite į vietines parduotuves arba paklauskite kaimynų – senojo tipo firmos, kurios vežia jau dešimtmetį, yra patikimesnės nei užsisegęs jaunikis su šviežiu „Mercedesu“ ir be draudimo. Vietinėžių nuomonė čia svarbiau nei penkių žvaigždučių reitingas, kurį lengva nupirkti.

Kaip suprasti, ar įmonė ne keliolika metų?

Paprastai. Užklausę telefonu, iš karto pajusite toną. Jei atsiliepio profesionalus dispatcher’is, o ne vairuotojas, kuris tuo metu vairuoja (ir girdi variklio triukšmą), tai blogas ženklas. Ilgaamžės firmos turi biurą bent jau atsakymams priimti. Be to, paprašykite pateikti draudimo poliso numerį – jei pradeda vystyti akis ir sako, kad „viskas tvarkoje“, geriau ieškokite kitos. Nieko neliko paslėpti, kai draudimas senas ir patikimas.

Ar vietinės firmos brangesnės?

Ne visada. Kartais atrodo, kad vietininkai kainuoja brangiau, tačiau jie nežino apie kelius ir eismo spūstis A21 kelyje kaip savo kišenę. Perkraustymo įmonės iš Wadhurst gerai žino, kad reikia išvykti anksčiau, kad neužstrigtume Tunbridge Wells ruožuose. Užsienio (tarkim, Londono) firmos gali siūlyti žemesnę valandinę kainą, bet jos pridės kelias valandas dyglių ir „neplanuotų stabdymų“. Taigi, vietoj 150 svarų galiausiai sumokėsite 300.

Ką daryti, jei atvyko visai kiti vairuotojai?

Tai pasitaiko dažniau, nei manočiau. Pasirašėte sutartį su viena firma, o atvyko „brolis-draugas“ su pasiskolinta „Transitu“. Nedarykite scenos, bet neduokite jokio avanso, kol neįsitikinsite, kad šie žmonės gali užpildyti inventorizacijos sąrašą. Buvau matęs situationą, kai vairuotojas nežinojo, kas yra inventorizacija... (geriau, kad nežinojo). Jei jaučiate nelaimę, skambinkite į pagrindinį biurą ir reikalaukite paaiškinimo arba atšaukite.

Ar verta tikrinti atsiliepimus „Facebook“?

Galiu pasakyti tik vieną – ten yra ir melagių, ir pavydožių. Žiūrėkite ne tai, kad „puiku“, o į tai, kaip įmonė reaguoja į neigiamus atsiliepimus. Jei įžeidžia klientą arba rašo „gudruotai“, vengkite. Gerbiantys save perkraustymo įmonės iš Wadhurst ar kitur visada bandys išspręsti problemą viešai, net jei klientas šiek tiek klysta. O tuos, ak, tuos 100% teigiamus įrašus be nuotraukų geriau tiesiog praleisti.

Ar reikia susitikti aikštelėje prieš darbą?

Absoliučiai taip, jei tai didesnis projektas. Nuotoliniu būdu per „Zoom“ sunkiau įvertinti, ar spinta tiesiai pro duris įlįs. Vieną kartą taip pat nuskriaudžiau klientą – sakiau, kad viskas tilps, o gale teko išardyti sofą per langą (gaila, tik gerai, kad neiškrito). Susitikimas leidžia išvengti tokių neproduktyvių judesių ir nustatyti realų laiką.

Kainos ir mokesčiai, kurių nepasakys

Kodėl viena kaina telefonu, kita – po darbo?

Tai klasika. Telefonu jie įvertina vizualiai (arba pagal jūsų žodžius, o mes visi praleidžiame „tą vieną.didelę.dėžę“). Po darbo, kai sunkvežimis jau pilnas, pasirodo, kainos struktūra pasikeitė. Užtikrinkite, kad surašytume fiksuotą kainą raštu, nurodant galutinių valandų skaičių arba tūrį. Mažos perkraustymo įmonės iš Wadhurst dažnai dirba be fiksuotos kainos, tada laukiate staigmenų.

Ar į kainą įskaičiuotos dėžės?

Paprasčiausiai paklauskite ant galo. Dauguma sako, kad „taip“, bet turi omenyje, kad jas grąžinsite per 48 valandas. Jei norite jas pasilikti arba jums reikia specialių dėžių (pvz., rūbams ant kabinos), tai viskas papildomai. Kartais dėžės kainuoja brangiau nei „IKEA“ parduotuvėje, todėl verta pasidomėti, ar galite nusipirkti (o tiksliau pasisavinti) pats.

Kas dėl „priedingo laiko“ mokesčio?

Tarkime, darbas baigtas 17:55, o darbuotojai dirba iki 18:30. Ar jums parašys, kad už tas 35 minutes reikia mokėti pusę valandos? Paprastai taip ir yra. Klausiate, kodėl? Nes jiems reikia grįžti į bazę, pervažiuoti pro Wadhurst centre esančias spūstis. Nusprendžiau, kad tai normalu, jei apie tai buvo kalbama ankščiau, o ne pranešta po faktinio užbaigimo.

Ar darbo mokesčiai skiriasi savaitgaliais?

Taip, be abejo. Sekmadienis Lietuvoje darbo diena, bet Anglijoje... čia kažkokia šventa. Dauguma firmų uždirba tiesiogiai iš šio poreikio. Jei galite, perkraustykite penktadienį arba šeštadienį. Savaitgalis kainuos jums 15-20% brangiau bent jau dėl to, kad vairuotojai reikalauja didesnio „overtime“ tarifų. Geriau šiek tiek pasimėgauti kavą ir laukti darbo dienos.

Ką daryti, jei prašo deposito?

Įsitikinkite, kad tai ne didesnis nei 10-20%. Aš girdėjau istorijų, kai žmonės mokėjo 50% avanso, o įmonės išnyko (o tiksliau pasikeitė pavadinimą). Patikimosios imamos nedidelį užstatą, kad užfiksuotum datą. Jei reikalauja viso mokėjimo iš karto „sutaupyti mokesčių“, bėkite toli. Tai ne mokesčių sutaupymas, o jūsų rizika.

Ar įskaičiuoja kelionės išlaidas?

Jei gyvenate giliau Wadhurst kaime, o įmonė iš Tunbridge Wells, jums gali prieš tai pridėti „kelionės išlaidas“ nuo jų bazės iki jūsų namų. Galbūt jų vertinime tai yra natūralu, bet klientams tai dažnai staigmena. Užsirašykite, kad kaina „Įskaitant kelionę iš ir į bazę“. Tai išvengsite to kvailo pykčio kai pamatysite sąskaitą.

Techninės problemos ir logistika

Ar jie žino apie siaurus Wadhurst keliukus?

Tai niekada nežinai 100%. Kartais ateina didelis sunkvežimis ir užsilenkia per vidurį, nes negali pravažiuoti pro apleistą ūkį. Perkraustymo įmonės iš Wadhurst turi turėti „Luton“ tipo sunkvežimius su pakeliamu galu, kurie yra trumpesni, bet aukštesni. Jei jums siūlo 7.5 tonnos ilga vagoną, užtikinkite, kad jis neprasimuš pro jūsų vartus.

Kas dėl pianino pervežimo?

O, tokių istorijų girdėta daug. Pianinas – tai ne spinta, jis turi svorio centrą kitur. Jei jums sako, kad „mes pergudrinsime“, bet nėra specialiųJuostų (kėlimo diržų), tai laukite bėdų. Pianiną reikia ne tik perkelti, bet ir užtikrinti, kad jis neiškristų iš sunkvežimio posūkyje. Tikriausiai brangs, bet verta kiekvieno penso.

Ką daryti, jei pradeda lyti?

Anglija... čia visada lyti. Jei dėžės geros, jose turi būti plastikinis dangtelis. Bet vairuotojai dažnai pamiršta pasiimti „raincovers“ – didelių dangtelių, kuriais uždengia baldus nešant iki sunkvežimio. Pasirūpinkite tai paminėti ryte. Niekas nenori drėgnų sofos kojų savo naujame gyvenime.

Ar gali padėti su išpakavimu?

Gali, bet tai kainuoja. Ir dažnai dar daromas blogiau, nei jūs pačiai. Nėra nieko keisto, kad darbuotojas nori greičiau baigti ir dėžę su indais numeta ant grindų veltui, vietoj to, kad padėtų ant stalčiaus. Jei norite, kad viskas būtų padėta į savo vietas, reikia aiškiai nurodyti ir, žinoma, tai atsispęs jūsų sąskaitoje.

Kas dėl automobilių pervežimo?

Jei reikia nugabentti ir automobilį, tikrinkite, ar jis turi savo vietą sunkvežimyje (tiek vadinamą „car carrier“ arba viduje ant kėbulo). Negalima tiesiog pastatyti mašinos ant dėžių. Buvau matau tokių vaizdų... Nekelkite savo „BMW“ ant senųjų televizorių dėžių, tai paprasčiausiai kvaila.

Ar turi asemblingo (surinkimo) paslaugų?

Dauguma įmonių paskelbia, kad „surinks viską“, kas išrinkta. Realiai, turi penkias minutes surinkti spintą. Jei turite sudėtingą „IKEA“ sistemą su šimtu varžtų, gali pritrūkti kantrybės. Geriau klauskite, ar turi savo elektrinius atsuktuvas ir ar susitvarko su kompleksiniais baldais.

Draudimas ir rizika

Ar jų draudimas padengia viską?

Skaitykite smulkmenas. Dauguma draudimų nepadengia „juvelyrinių dirbinių, pinigų ir brangių daiktų, jei jie nebuvo pakrauti vairuotojo patikėjimu“. Jei paliksite auksinių žiedų dėžutę ant stalo ir ji dingsta, niekas jums nesumokės. Tą brangų rėmelį su paveikslu taip pat. Geriau pasilikti tai pas save.

Kas nutinka, jei sulaužo daiktą?

Turiu pasakyti, kad perkraustymo įmonės iš Wadhurst dažnai stengiasi išvengti tokių situacijų. Jei nutiko – sužinokite, ar apdraudę daiktą „nuo visų rizikų“. Jei ne, jie moks tik 40 svarų už kilogramą. Tada jūsų 2000 svarų vertės vitrina bus verta tik 40 svarų už kilogramą... tai nusivylimas.

Kaip užpildyti inventoriaus sąrašą?

Nebijokite trukdyti. Būkite šalia ir rasykite viską, kas išsako už durų. Jei vairuotojas bando užrašyti „dėžė su indais“, reikalaukite detaliau – „dėžė su porcelianinių lėkščių rinkiniu, 12 vnt“. Po to, kai dėžė pasilūžo, turėsite įrodymus.

Ar galima sėdėti keleiviu?

Negalima. Tai ne „Uber“ (nors kai kurie taip ir dirba...). Draudimas nedraudžia gabenti keleivių (ne darbuotojų) krovežiniuose sunkvežimiuose. Jei būsite pačiuose įstatyti į „priešgaisrinę“ koridorių (tą mažą vietą už vairuotojo), tai nelegalu. Vengkite to.

Kas jei vėluoja atvykti?

Jei vėluoja valandą, nedarykite panikos. Gali būti, kad užstrigo tam tikrose vietose (Wadhurst centre visada kas nors sugenda). Jei vėluoja tris valandas – skambinkite. Tada jums gali skirti nuolaidą arba suteikti „goodwill“ gesture (tarkim, dėžių nemokamai). Jei neatsiliepia ir vėluoja be žodžio, tai blogas verslas.

Ar turi kontaktinio numerio telefono?

Ne tik „priešgaisrinės tarnybos“ numerį ant vone. Turėtumėte vairuotojo asmeninį numerį arba dispatcher’io kontakto, kuris dirba tą dieną. Kartais sunkvežimis sugenda, ir jūs stovite kieme su dėžėmis rankose be jokio informavimo. Tai yra labai, labai erzinanti situacija.

Galutiniai patarimai ir išvados

Ar reikia duoti arbatpinigių?

Nėra privaloma, bet Anglijoje tai daroma. Jei darbuotojai dirbo gerai, neplėšė jūsų daiktų ir padėjo uždaryti langus, 10-20 svarų kiekvienam yra labai vertinama. Tai gali pagerinti jų nuotaiką ir jie gali padėti su papildomais dalykais be kvailų klausimų.

Ką daryti su šlapiais daiktais?

Jiems reikia išdžiūti. Negalima uždaryti drėgnų dėžių į sunkvežimį, jos sugels. Jei spėjote, palikite jas atvirai orui arba paprašykite vairuotojo, kad padėtų vietą, kur nėra kitaip uždaryta. (Geriau vėlgi paminėti ankščiau).

Ar galiu išmesti šiukšles per darbą?

Dauguma ne, jei tai ne numatyta sutartyje. Jie ne atliekų surinkėjai. Jei turite keletą maišų, klauskite – gali nustumti į savo kamšį, bet brangiai. Geriau pačiam pasigyventi į vietinę savivaldybę.

Ar reikia iš anksto suruošti parkavimo vietą?

Būtina. Jei gyvenate miesto centre, kur reikia leidimo, gaukite jį. Vairuotojas, matydamas, kad vietos nėra, gali tiesiog pasakyti „aš neįsivažiuosiu“ ir važiuoti toliau. Tada lauksite „smalkų“.

Kas dėl daiktų, kurių nebenorite?

Gali susitarį, kad išveš į gyvūnų prieglaudą (jei baldai) arba į šiukšlių aikštelę. Tam jie turi turėti atitinkamą licenciją (Waste Carrier License). Be jos jūs abu galite būti nubausti. Be to, klausik, ar tai ne brangiau nei pačiam nueiti.

Ar verta kreiptis į didžiąsias firmas?

„Two Men and a Truck“, „Anyvan“ ir panašūs gigantai turi savo standartus, bet dažnai jie tiesiog tarpininkauja. Vietinės firmos suteikia daugiau dėmesio. Be to, vietininkas gali ateiti vakare ką nors pataisyti, o gigantas – ne manau.

Išvada

Visos šios istorijos ir patarimai yra čia tam, kad jūs jaustumėtes saugiau. Rinkdamiesi perkraustymo įmonę iš Wadhurst, vadovaukitės ne kaina, o savo intuicija ir smulkmenomis. Geriausia įmonė yra ta, kuri neduoda iškelti visų dėžių, kol nepasirašėte dokumentų. Žinoma, visada bus kažkas nepagerbta (kaip tada su ta sofą pro langą...), tačiau pasirūpinę draudimu ir fiksuota kaina, išvengsite didžiausių nusivylimų. Sėkmės perkraustant, ir nepamirškite palikti gero įspūdžio vairuotojams – tai jums naudingiau nei galvojat. Perkraustymas yra smurtas, bet su gerais partneriais jis tampa lengvesnis.=